- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-567-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10747-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
nuteistajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir išteisintas pagal BK 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 7 d., apie 14.28 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 6 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Architektų g., ties pastatu Nr. 38, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Be to, A. B. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad jis 2021 m. balandžio 21 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. gegužės 6 d., apie 18.20 val., Vilniuje, Architektų g., ties pastatu Nr. 38, vairavo automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. išteisintas dėl šio kaltinimo, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. išteisintas pagal BK 243 straipsnį, ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. B. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
1.1. Teismas teisingai įvertino A. B. veiksmus pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, neįžvelgdamas šiuose A. B. veiksmuose sistemingumo požymio, tačiau teismų praktikoje be šio požymio yra nurodomas ir veikos piktybiškumo požymis. Nors toks veikimas yra vienkartinis, tačiau jis yra įžūlus, piktybinis ir labai pavojingas, turintis visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymius, todėl asmuo, padaręs tokią veiką, negali būti išteisintas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. vairavimas esant neblaiviam nėra pakankamas pagrindas konstatuoti asmens daromos veikos pavojingumo, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Tokiu atveju asmens veikos pavojingumas yra sietinas tik su kaltininko veikų darymo sistemingumu, nevertinant ir neteikiant reikšmės asmens neblaivumo laipsniui, neatsižvelgiant į veikos pobūdį, į asmens ankstesnius teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas ir pan. Teismas nedetalizavo, kodėl A. B. veiksmai nėra piktybiški, šiurkščiai pažeidžiantys nustatytas elgesio taisykles ir ypatingai keliantys pavojų visuomenei, neatskleidė minėtų elementų sąvokų ir neaptarė kriterijų, kuriais remiantis asmens veiksmai pripažįstami piktybiškais ir (ar) pavojingais. Be to, teismas nepasisakė dėl A. B. tyčios turinio, t. y. ar A. B. veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui ir visišką ignoravimą įstatymuose įtvirtintų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.
1.3. A. B. atlikti veiksmai pasižymi pavojingumu. A. B. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jam 2 (dvejiems) metams paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones) ir 2021 m. gegužės 6 d. būdamas neblaivus vairavo automobilį. A. B. žinojo apie jam teismo nustatytą draudimą vairuoti, puikiai suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį ir iš jos išplaukiantį įsipareigojimą – nevairuoti automobilio, jam buvo žinomos šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, tačiau jis sąmoningai norėjo taip elgtis. Be to, A. B. nustatytas 3,30 promilės (pirmu pūtimu) ir 3,06 promilės (antru pūtimu) neblaivumas, jis vairavo padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas tokių savo pavojingų veiksmų galimus neatitaisomus neigiamus padarinius, kėlė itin didelę grėsmę tiek savo, tiek ir visų aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Tokie A. B. veiksmai rodo ypatingai didelį jo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, iš esmės niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, o tuo pačiu abejingumą kitų visuomenės narių sveikatai ir gyvybei, turto saugumui. Be to, BK 243 straipsnyje numatyta veika – baudžiamasis nusižengimas, todėl jis neturi būti didesnio pavojingumo nei nusikaltimams. Šiuo atveju nustatyta tiek objektyvi, tiek subjektyvi nusižengimo pusė.
1.4. A. B. veikos piktybiškumas gali būti apibūdinamas kaip itin šiurkštus, įžūlus, pavojingas. Piktybiškumą ir veikos pavojingumą rodo ir aplinkybė, kad ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. B. jau buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą, t. y. jis anksčiau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo paskirta už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). A. B. analogišką nusikalstamą veiką padarė nepaisydamas ankstesnio teistumo bei paskirtų draudimų, toks jo elgesys laikytinas šiurkščiai pažeidžiančiu taisykles, piktybišku ir pavojingu. Baudžiamojo poveikio priemonę skyrė teismas, o A. B. piktybiškas elgesio taisyklių nepaisymas, neatsakingas elgesys rodo nepagarbą teismui kaip valstybę atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti A. B. pagal BK 243 straipsnį, nes asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį yra siejamas su kaltininko veikos pavojingumu, kurį gali apibūdinti padarytos veikos sistemingumas arba piktybiškumas. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. B. veiksmus pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, neįžvelgdamas juose sistemingumo požymio, tačiau neįvertino, kad teismų praktikoje, be minėto požymio, įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, kuris šiuo atveju neabejotinai egzistuoja.
Dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo
BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kasacinis teismas vienoje iš paskutiniųjų savo nutarčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021), susijusioje su BK 243 straipsnio aiškinimu, apibendrindamas ankstesnę savo praktiką, nurodė, kad ši veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021). Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė teismų praktikoje išskiriamus BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumo kriterijus – sistemingumą ir piktybiškumą. Savo išvadą išteisinti A. B. nepadarius veikos, turinčios BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, grindė tuo, kad kaltinimas A. B. pagal BK 243 straipsnį pareikštas tik dėl vieno įvykio, t. y. transporto priemonės vairavimo 2021 m. gegužės 6 d., todėl negalima spręsti ne tik apie A. B. sistemingą vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, bet ir apie jo piktybišką elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors šioje baudžiamojoje byloje nustatyti du A. B. vairavimo esant neblaiviam atvejai, vienas iš jų padarytas dar neįsiteisėjus ankstesniam nuosprendžiui, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. veiksmuose neįžvelgė sistemingumo požymio, tačiau nepakankamai dėmesio skyrė veikos piktybiškumo požymio analizei. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertintos reikšmingos aplinkybės, susijusios su A. B. inkriminuotos veikos (BK 243 straipsnis) pavojingumu piktybiškumo aspektu. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, pavyzdžiui, kai: asmens neblaivumas, vairuojant transporto priemonę, žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė; asmuo padaro eismo įvykį; nesiorientuoja aplinkoje, tačiau vis tiek vairuoja; nėra objektyvių priežasčių, kurioms esant asmuo nebūtų galėjęs lakytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės; yra ankstesnis teistumas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; ankstesni baustumai administracine tvarka už eismo saugumo pažeidimus ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).
Bylos duomenimis, A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 22 d. būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 prom. girtumo laipsnis) vairavo automobilį, ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. Nors nagrinėjamoje byloje kaltinimas pagal BK 243 straipsnis pareikštas tik dėl vieno įvykio (2021 m. gegužės 6 d.), nes tuo metu 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis buvo įsiteisėjęs, neturi būti kaip nereikšminga nuvertinta aplinkybė, kad po minėto nuosprendžio priėmimo (jam dar neįsiteisėjus) A. B. taip pat vairavo automobilį (2021 m. balandžio 7 d.) ir vėl būdamas neblaivus. Nors tuo metu jis formaliai nepažeidė jam 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, tačiau, kaip matyti iš minėto nuosprendžio turinio, jam 2020 m. kovo 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Taigi, A. B. 2021 m. balandžio 7 d. vairuodamas automobilį pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, kurios paskirtis yra analogiška aptariamos baudžiamosios poveikio priemonės paskirčiai, t. y. apriboti asmens galimybę vairuoti transporto priemones. Būtent dėl to A. B. 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejų) metus terminas buvo skaičiuojamas nuo 2020 m. kovo 23 d., t. y. kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo.
Tarnybiniuose pranešimuose dėl 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. A. B. vairavimo faktų nurodyta, kad A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraujant su juo pastebėta, jog jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti; 2021 m. balandžio 7 d. įvykio metu jis pradėjo elgtis agresyviai, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai (1 t., b. l. 20, 85). Šiuose įvykiuose dalyvavę pareigūnai parodė analogiškas aplinkybes, papildomai nurodant, kad A. B. pasiūlius pasitikrinti neblaivumą jis bandė iš pareigūno rankų išmušti alkotesterį, jo akys buvo paraudusios, o automobilis stovėjo įstrižai ant kelio (1 t., b. l. 61–62, 65, 69, 117). 2021 m. balandžio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad pareigūnai paėmė A. B. už rankų ir padėjo jam išlipti iš automobilio (1 t., b. l. 46), taigi, to padaryti jis pats nebesugebėjo.
A. B. 2021 m. balandžio 7 d. nustatyta 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 2021 m. gegužės 6 d. – 3,06 promilės (1 t., b. l. 82, 140). Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais A. B. nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į A. B. nustatytą neblaivumo laipsnį. Nurodytos aplinkybės parodo, kad A. B. buvo stipriai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, pats pripažįsta, kad beveik nieko nepamena (2 t., b. l. 48, 57, 96). Pažymėtina, kad apie A. B. vairavimą esant neblaiviam abu kartus pranešė pašaliniai asmenys. Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti pranešėjų skambučiai bendrosios pagalbos centrui. Pranešėjai nurodė, kad A. B. elgiasi neadekvačiai, pavojingai manevruoja, snūduriuoja, yra visiškai girtas (1 t., b. l. 51–52, 136–137). Teisėjų kolegijos nuomone, A. B. kritiškai nevertino savo būklės ir nepaisydamas to nusprendė vairuoti. Tik pranešėjų dėka buvo užfiksuoti A. B. daromi pažeidimai ir išvengta skaudžių padarinių, šiam vairuojant automobilį. Dėl 2021 m. balandžio 7 d. A. B. vairavimo fakto pažymėtina, kad nors 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad A. B., žinodamas, jog jis negali vairuoti transporto priemonių (dėl jam paskirtos kardomosios priemonės), 2021 m. balandžio 7 d. ją vairavo ir dar būdamas neblaivus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitą dieną po 2021 m. balandžio 7 d. įvykio tyrėjo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu A. B. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (2 t., b. l. 31), tačiau ir tai nesustabdė jo nuo vairavimo 2021 m. gegužės 6 d.
Minėtos aptartos aplinkybės parodo A. B. polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką ir transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Esant šios aplinkybėms, A. B. veiksmuose konstatuotinas šios veikos piktybiškumo požymis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį naikintina, A. B. pripažintinas katu padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą ir jam skirtina bausmė. Atitinkamai naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria subendrintos A. B. paskirtos bausmės.
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 243 straipsnį
Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos pobūdį ir sukeltas pasekmes, A. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Byloje nustatyta A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma (tiesiogine tyčia). A. B. asmenybę apibūdina tai, kad jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 5–7), baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, beveik visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 1–3), dirba (1 t., b. l. 148), duomenų apie gydymąsi nuo psichinių ar priklausomybės ligų nepateikta.
Atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininką charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant A. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši A. B. veika, numatyta BK 243 straipsnyje, ir jo padaryta veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 6 d.) sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 6 d.) paskirta bausmė apima švelnesnę pagal BK 243 straipsnį paskirtą arešto bausmę ir subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. balandžio 7 d. veika) paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirtina subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi A. B. veikos padarytos iki minėto nuosprendžio priėmimo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš A. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 108 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. B., taip pat į tai, jog apeliacinį skundą padavė prokurorė, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria subendrintos A. B. paskirtos bausmės, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – A. B. pagal BK 243 straipsnį paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti su jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 6 d. veika), griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti su pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. balandžio 7 d. veika) paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 (trijų) mėnesių dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.