- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-751-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00724-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- H. U.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. U. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovui H. U. dėl piniginių lėšų priteisimo už netinkamą sutarties vykdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas H. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ž. 8 600 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo sumų, kurias sumokėti buvo praleistas terminas, iš viso 190,03 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1.1. Šalys 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), ja susitarė dėl aviečių sodinukų „Glen ample“ šeimų pardavimo Sutartyje numatytomis sąlygomis, ieškovas įsipareigojo parduoti 4 000 vnt. aviečių šeimų, vienos šeimos kaina – 3 Eur, visa Sutarties kaina – 12 000 Eur (Sutarties 2, 3 straipsniai). Ieškovas visiškai įvykdė Sutarties 3 straipsnį, iki 2022 m. spalio 28 d. atvežė atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), visas prekes – 4 000 vnt. aviečių sodininkų „Glen ample“ šeimų. Atsakovas, patvirtindamas Sutarties sąlygas, visiškai įvykdė Sutarties 4, 5 straipsnius, sumokėjo ieškovui 3 000 Eur avansą. Sutarties 6 straipsniu atsakovas įsipareigojo visiškai atsiskaityti su ieškovu tokia tvarka: iki 2022 m. spalio 28 d. sumokėti pavedimu į Sutartyje nurodytą banko sąskaitą 4 500 Eur, iki 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėti likusius 4 500 Eur. Atsakovas 2023 m. kovo 24 d. pervedė dalį kainos – 400 Eur, visiškai nepagrįstai mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog moka pagal žodinį susitarimą už aviečių daigus. Atsakovas, pervesdamas sutartą avansą, tokiais savo veiksmais patvirtino Sutarties šalių susitarimo dalyką bei prekių (aviečių sodinukų) gavimą. Jokių pretenzijų ieškovui dėl prekių kiekio, kainos ar kokybės nėra pareiškęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.348 straipsnis). Likusios kainos dalies – 8 600 Eur atsakovas nepervedė iki šiol. Ieškovas kelis kartus iš eilės kreipėsi į atsakovą su prašymu atsiskaityti pagal Sutartį, tačiau atsakovas vengia susisiekti su ieškovu, neatsako telefonu, neatsiskaito, vengia susitikimų.
1.2. Reikalavimą dėl palūkanų grindžia CK 6.260, 6.261, 6.210 straipsniais, 6.344 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad prievolės įvykdymo terminas suėjo 2022 m. lapkričio 30 d., ieškovas teikia reikalavimą priteisti palūkanas nuo 9 000 Eur skolos už 114 dienų (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 24 d.), kai penkių procentų metines palūkanas už pradelstą laikotarpį sudaro 140,55 Eur; ir nuo 8 600 Eur skolos už 42 dienas (nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. gegužės 5 d.), kai penkių procentų metines palūkanas už pradelstą laikotarpį sudaro 49,48 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad reikšminga dalis aviečių daigų pateikta ne laiku, o dalis pateiktųjų yra su ligomis. Priešieškiniu atsakovas prašė iš ieškovo priteisti 8 796,60 Eur dėl netinkamo Sutarties vykdymo, prašomą priteisti sumą sudaro: 2 910 Eur neatvežtų ir nepasodintų ir paprastų daigų (970 vnt. po 3 Eur) vertė, 30 proc. turtinės žalos dėl apkrėstų ligomis augalų (derlingumo) paradimo – 2 727 Eur (nuo realiai ieškovo atvežtų 3 030 vnt. aviečių daigų vertės) ir 1 849,60 Eur nuostolis dėl atsiradusio poreikio purkšti (chemikalo metinė vertė 1,66 ha purškimui 4 kartus pagal reikalavimus) aviečių daigus (nes augalai apkėsti ligomis) ir nestandartinio purškimo paslaugos vertė metams – 1 310 Eur (samda). Taip pat nurodė, jog:
2.1. Ieškovo pateikta rašytinė sutartis nėra pasirašyta atsakovo V. Ž. elektroniniu parašu, todėl laikoma negaliojančia. Iš abiejų šalių atliktų konkliudentinių veiksmų matyti, kad esama šalių žodinio susitarimo, kurį ieškovas ne kartą keitė. Šalims atlikus susitarimą, ieškovas nesilaikė CK 1.5 straipsnyje nustatyto sutarčių vykdymo sąžiningumo principo, nes: a) nederino su atsakovu paskutinės aviečių daigų partijos (970 vnt. aviečių daigų kerų) atvežimo datos, žinodamas, kad per 1 ar 2 dienas padžiūvus aviečių daigų šaknims aviečių daigai neprigyja; b) paskutinė aviečių daigų partija atvežta ne laiku. Pirmu vežimu ieškovo atvežta 1 500 vnt. aviečių daigų, antru – 1 530 vnt. Iš ieškovo pateiktų krovinio važtaraščių matyt, kad jie yra fiktyvūs – atsakovo nepasirašyti, 2022 m. spalio 22 d. atvežta du kartus po lygiai daigų – po 2 000 vnt., o 2022 m. spalio 25 d. atvežta 970 vnt. daigų, t. y. 970 vnt. daugiau nei susitarta, kas yra nelogiška, ieškovas nepateikė atsakovui aviečių daigų priėmimo–perdavimo akto, o teismui pateiktas važtaraštis atsakovo nepasirašytas (kaip ir visi kiti važtaraščiai). Daigų vežėjas nebuvo atsakovo įgaliotas priimti aviečių daigus, todėl ieškovo pateikti važtaraščiai yra niekiniai. Trečią aviečių daigų atvežimą užfiksavo O. R., atsakovui pranešta nebuvo. Dėl ne laiku ir netinkamai atvežtų aviečių daigų atsakovas patyrė tiesioginių nuostolių – 950 vnt. daigų šeimų sudžiūvo, jų jau nebuvo galima pasodinti, nes šaknys buvo padžiūvę.
2.2. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą, ji nustatė, kad ieškovo pateikti aviečių daigai yra užteršti ligomis. Valstybinės augalininkystės laboratorija nustatė papildomai aviečių daigų ligų ir pateikė ekspertinių duomenų, kad dėl minimų institucijų nustatytų aviečių daigų ligų atsakovas patiria ne mažiau kaip 30 procentų derliaus nuostolio, kas daigų ekvivalento verte sudaro 1 849,60 Eur visos susitarimo vertės. Valstybinės augalininkystės laboratorija nustatė, kad dėl aviečių rūdžių ligos metabolizmo sutrikdymo papildomai mažėja derlius ir didėja išlaidos chemikalų purškimui. Ieškovas nepateikė sertifikato, kaip numatyta Sutartyje, kad jo atvežti aviečių daigai yra būtent „Glean ample“ rūšies.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti, nurodė, kad atsakovas nenurodo jokių aplinkybių ir nereiškia reikalavimų dėl Sutarties galiojimo, turinio ar sąlygų neatitikties tikrajam šalių susitarimui.
3.1. Nurodė, jog ieškovas visiškai įvykdė Sutarties 3 straipsnį ir iki 2022 m. spalio 28 d. atvežė atsakovui visas prekes – 4 000 vnt. aviečių sodininkų „Glen ample“ šeimų. Atsakovas, patvirtindamas Sutarties sąlygas, visiškai įvykdė Sutarties 4, 5 straipsnius ir sumokėjo ieškovui 3 000 Eur avansą. Į bylą pateikti važtaraščiai yra teisingi ir atitinka faktines vežimo aplinkybes. Ieškovo užsakymu vežėjas S. J. suderintą su atsakovu dieną – 2022 m. spalio 22 d. 8.00 val. ryte pristatė 2 000 vnt. daigų, tą pačią dieną 14.00 val. – dar 2 000 vnt. daigų. Pagal 2022 m. spalio 25 d. krovinio važtaraštį 9.20 val. atsakovui buvo pristatyti dar 970 vnt. aviečių daigų, jie buvo pristatyti kaip atsarga, jeigu kurie nors daigai iš pristatytų 22 dieną būtų padžiūvę ar neprigiję, už šiuos daigus atsakovui mokėti nereikėjo. Pristatymo metu aviečių daigai buvo visiškai sveiki, ieškovo ūkis yra ekologinis, nes Sutarties sudarymo momentu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išduotas sertifikatas suteikė teisę augalininkystės produktus – ieškovo auginamas avietes ir braškes, ženklinti NKP ženklu KOKYBĖ, patikrinimas buvo atliktas tik 2023 m. birželio 13 d., t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo daigų atvežimo.
3.2. Pažymėjo, jog atsakovas į bylą pateikė Patikrinimo akto Nr. PAT-4503 priedą Nr. 20 – vizualiojo tikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad buvo apžiūrėti pasodinti aviečių daigai ir pastebėta, jog avietės pažeistos aviečių žievėplaišos, taigi buvo atliktas tik vizualus patikrinimas, specialistė R. Š. nevertino aplinkybių, kada ir kaip buvo pasodinti daigai, nebandė nustatyti aviečių žievėplaišos atsiradimo momento bei priežasčių. Darytina išvada, jog būtent atsakovas tinkamai neprižiūrėjo aviečių, dėl to per pastaruosius aštuonis mėnesius nuo jų pasodinimo avietės apsikrėtė pagrindine augalą nužudančia liga – aviečių žievėplaiša.
3.3. Akcentavo, kad atsakovas neturi ekologinio ūkio sertifikato, dėl jo gavimo kreipėsi tik 2023 m. liepos 12 d., į bylą nepateikė įrodymų, jog yra gavęs ekologinės gamybos sertifikatą. Ieškovas augina tik „Glen ample“ rūšies avietes, kitų rūšių net neturėjo, todėl atvežė atsakovui būtent šią Sutartimi sulygtą rūšį. Atsakovas aviečių daigų pristatymo momentu nereiškė ieškovui jokių pretenzijų, nekėlė abejonių dėl pristatytų aviečių rūšies (CK 6.327 straipsnio 5 dalis), atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo sklype pasodinti ieškovo pristatyti aviečių daigai yra ne Sutartimi numatytos „Glen ample“ rūšies.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 8 600 Eur skolos, 190,03 Eur metinių palūkanų, iš viso 8 790,03 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 790,03 Eur), skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 146 Eur žyminio mokesčio ir 2 080 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 198 Eur žyminio mokesčio.
4.1. Teismas pažymėjo, jog šalys neneigia, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau skirtingai aiškina atsiskaitymo už perduotas prekes terminus. Nurodė, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų nurodęs ieškovui, jog jie tariasi atsiskaityti kitaip, nei nurodyta žinutėje, todėl vertino, kad atsiskaitymo terminas turėjo būti 2022 m. lapkričio 30 d.
4.2. Akcentavo, jog atsakovo teiginius, kad daigų vežėjas nebuvo įgaliotas priimti daigus, paneigia liudytojo S. J. parodymai. Nurodė, jog į bylą nėra pateikta kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl daigų kiekio. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad tą pačią dieną buvo atvežta 4 000 vnt. aviečių šeimų, o 970 vnt. buvo pristatyti papildomai kaip atsarga. Teismas pažymėjo, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigą perduoti daiktus, o atsakovo priešieškinio argumentai nėra pagrįsti.
4.3. Pasisakydamas dėl aviečių daigų kokybės teismas nurodė, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovas parduos atsakovui „Glen ample“ rūšies aviečių sodinukų. Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog buvo atvežta ne tokia aviečių rūšis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo tada, kai buvo pristatyti aviečių daigai, ieškovui nesiuntė jokių pretenzijų, nerašė, neskambino ir niekaip kitaip nedavė ieškovui žinoti, kad jo netenkina pristatytų aviečių daigų kokybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
5.1. Nurodė, jog nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nebuvo suderinti atsiskaitymo terminai. Pažymėjo, jog iš esmės susitarta, tačiau ieškovas susitarimo, per kiek kartų reikia atvežti aviečių daigus, nesilaikė. Veždamas paskutinę aviečių daigų partiją po 2023 m. spalio 29 d. apie tai nepranešė, dėl to nebuvo galima jos tinkamai priimti, įvertinti daigų būklės. Nenustačius, kada turėjo būti atliktas daigų pateikimas ir kada įsipareigota atsiskaityti, teismo sprendime netinkamai apskaičiuotos ir ieškovui priteistos palūkanos.
5.2. Pažymėjo, jog gauti aviečių sodinukai buvo su ligomis, netinkamos kokybės ir dėl to pagrįstai atsisakė už juos sumokėti. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad būtent atsakovas tinkamai neprižiūrėjo aviečių.
5.3. Pabrėžė, kad neteikė ieškovui pretenzijų dėl aviečių daigų ligų, kol negavo atsakymų iš laboratorijos ir Valstybinės augalininkystės tarnybos. Tik turėdamas įrodymus apie ligas galėjo patvirtinti savo teiginius. Tai, kad nesumokėjo ieškovui, patvirtina, kad turėjo pagrįstų abejonių, ar sąžiningai buvo vykdyta sutartis iš ieškovo pusės, kol nepaaiškės, ar aviečių sodinukai turėjo ligos sukėlėjų.
5.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų akcentavo, jog byla nėra sudėtinga ir reikalaujanti daug laiko sąnaudų, todėl nesutinka su ieškovo virš 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidomis, kurios patirtos pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
6. Ieškovas H. U. pirmosios instancijos teismui 2024 m. birželio 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, datuotą 2024 m. birželio 7 d., jame nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir ieškovo 2023 m. spalio 10 d. teiktame atsiliepime į priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro Plungės miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų kvietimo
10. Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymui pagrįsti nurodo, jog reikia apklausti liudytojus, nėra atstovaujamas advokato ir nori pagrįsti savo priešieškinio reikalavimus.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
12. Teismų praktikoje pažymima, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokios proceso formos būtinumo nustatymas; išimtinė (diskrecijos) teisė tokį būtinumą konstatuoti suteikta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
13. Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).
14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o atsakovas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jo apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi savo poziciją bylai reikšmingais klausimais šalys pakankamai išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, atsakovas buvo išklausytas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Atsakovo prašomi apklausti liudytojai buvo kviečiami į teismą ir apklausti pirmosios instancijos teisme, išskyrus apeliacinės instancijos teismo prašomą apklausti liudytoją G. Ž.. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo G. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 30 d. žodine nutartimi buvo įpareigotas užtikrinti atsakovas, taigi, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teisme liudytojui G. Ž. buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau liudytojų dalyvavimu nepasirūpino atsakovas. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas netenkinamas.
15. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Taip pat atsakovas pateikė Lietuvos uogų asociacijos dokumentą „Aviečių plantacijos įveisimas ir priežiūra“ PDF formatu.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas priima tik tuos dokumentus, kurie gali įrodyti arba paneigti bylos baigčiai turinčias reikšmės aplinkybes, susijusias su ginčo esme.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, nusprendžia, kad minėti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl nepriimtini į bylą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 5 d. sutartis, kurioje nurodyta, jog H. U. (ieškovas) ir V. Ž. (atsakovas) susitaria anuliuoti sąskaitą faktūrą, 2022 m. gegužės 21 d., pagal kurią sumokėta 1 000 Eur H. U. naudai. 2 punktu susitarta, jog ieškovas įsipareigoja iki 2022 m. spalio 1 d. parduoti ieškovui aviečių sodinukus „Glenample“ šeimomis (kai vienai aviečių šeimai priklauso 3–4 aviečių šakos), iš viso 4 000 šeimų. 3 punktu susitarta, jog vienos aviečių šeimos kaina 3 Eur, o ieškovas per du kartus atveža visas aviečių šeimas iki 2022 m. spalio 28 d. atsakovui adresu (duomenys neskelbtini). 4 punkte nurodoma, jog laikoma, kad atsakovas ieškovui 1 000 Eur avansą sumokėjo. 5 punktu numatyta, jog atsakovas ieškovui papildomai sumoka 2 000 Eur avansą iki pasirašant sutartį. 6 punkte numatyta, jog atsakovas su ieškovu už atvežtas aviečių šeimas atsiskaito 4 500 Eur įmoka į banko sąskaitą iki 2022 m. spalio 28 d., likusią 4 500 Eur sumą sumoka iki 2022 m. lapkričio 30 d. Sutartis elektroniniu parašu pasirašyta tik ieškovo.
20. Iš 2022 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 1 000 Eur. Mokėjimo nurodymas – pagal 2022 m. gegužės 21 d. ieškovo sąskaitą faktūrą.
21. Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 2 000 Eur. Mokėjimo nurodymas – pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. sutartį su ieškovu.
22. Atsakovas 2023 m. kovo 24 d. sumokėjo ieškovui 400 Eur nurodydamas, jog tai mokėjimo pagal žodinį susitarimą už aviečių daigus dalis.
23. Atsakovas 2023 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas atlikti jam priklausančioje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) žemėje ((duomenys neskelbtini)) augančių aviečių tyrimą dėl ligų nustatymo ir pateikti išvadą, taip pat įvertinti / pareikšti nuomonę dėl esamų aviečių ligų įtakos jų derlingumui, prigijimui.
24. Iš 2022 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros nustatyta, jog pardavėjas – S. J., pirkėjas –H. U., prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – „Aviečių daigų pervežimas“, kiekis – 1, suma – 100, pasirašo S. J., H. U..
25. Iš 2022 m. spalio 22 d. krovinio važtaraščio nustatyta, jog siuntėjas – H. U., gavėjas – V. Ž.. Krovinio pavadinimas – „Aviečių daigai“, kiekis – 2 000 vnt., atgabenta 2022 m. spalio 22 d. 12 val.
26. Iš 2022 m. spalio 22 d. krovinio važtaraščio nustatyta, jog siuntėjas – H. U., gavėjas – V. Ž.. Krovinio pavadinimas – „Aviečių daigai“, kiekis – 2 000 vnt., atgabenta 2022 m. spalio 22 d. 18.10 val.
27. Iš 2022 m. spalio 25 d. krovinio važtaraščio nustatyta, jog siuntėjas – H. U., gavėjas – V. Ž.. Krovinio pavadinimas – „Aviečių daigai“, kiekis – 970 vnt., atgabenta 2022 m. spalio 25 d. 12.20 val.
28. Iš vizualinio tikrinimo išvados 2023 m. liepos 13 d. patikrinimo akto Nr. PAT-4503 priedo Nr. 20 matyti, jog tikrinamas objektas – avietės. Specialisto išvados ir nurodymai: vizualiai apžiūrėti pasodinti aviečių daigai, patikrinimo metu pastebėta, kad avietės pažeistos aviečių žievėplaišos. Augintojui nurodyta pasikonsultuoti su aviečių augintojais dėl tolesnės aviečių priežiūros ir auginimo.
29. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. spalio 15 d. išdavė sertifikatą, patvirtinantį, jog nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovui suteikiama teisė augalininkystės produktus – ieškovo auginamas avietes ir braškes – ženklinti NKP ženklu KOKYBĖ.
30. Iš 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovo užklausos Valstybinei augalininkystės tarnybai matyti, jog atsakovas užklausė dėl aviečių krūmų (šeimų) persodinimo, prašydamas atsakyti, „per kiek laiko tos šeimos turi būti pasodintos (sukištos į žemę). Yra teigiančių ūkininkų, kad iškastas ir atvežtus aviečių krūmus (šeimas) galima laikyti nuo rudens (lapkričio) iki pavasario, lauke, atviromis šaknimis, ir kad tai neveikia jų šalnos ar galimas šaknų padžiūvimas ir prigijimas yra 100 proc.“.
Dėl teismo sprendimo teisėtumo
31. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingus įrodymus, aptaria liudytojų parodymus, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai juos apklausė. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas visiškai įvykdė sutartį, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, pripažįsta, jog buvo žodinis susitarimas su ieškovu. Mano, jog nenustačius, kada turėjo būti pateikti daigai ir kada įsipareigota atsiskaityti, buvo netinkamai apskaičiuotos palūkanos. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat pažymėjo, jog buvo pateikti netinkamos kokybės daigai, todėl už juos atsisakė sumokėti.
32. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
35. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
36. CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).
37. Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
38. Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės.
39. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas apie atsiskaitymo terminus ir aviečių daigų pateikimą sprendė iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su aviečių daigų perdavimu ir įsipareigojimu atsiskaityti. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.
40. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių 2022 m. rugsėjo 5 d. sutartyje buvo aptartos aplinkybės, susijusios su atsiskaitymo terminais, pateikiamų aviečių daigų kiekiu ir kaina, pristatymo terminai. Ši sutartis pasirašyta tik ieškovo elektroniniu parašu, ja ieškovas įsipareigojo per du kartus atvežti visas aviečių šeimas iki 2022 m. spalio 28 d. atsakovui adresu (duomenys neskelbtini). Šalys pripažįsta, jog į bylą pateiktą Sutarties projektą derino, tačiau atsakovas jos nėra pasirašęs. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovas klausė atsakovo, kada jis sumokės skolą, 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovas žinutėje rašo, kad buvo susitarę, jog sumokėti planuota iki spalio 28 d., o likusi pinigų dalis bus sumokėta iki 2022 m. lapkričio 30 d. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsakęs į minėtas žinutes ar apie jose minimus susitarimo terminus, nėra.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl atsiskaitymo iki 2022 m. lapkričio 30 d., kaip, be kita ko, teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Byloje esantys važtaraščiai patvirtina, jog aviečių daigai buvo vežti atsakovui tris kartus, t. y. 2022 m. spalio 22 d. du kartus ir 2022 m. spalio 25 d. vieną kartą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys važtaraščiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aviečių daigai turėjo būti atvežti anksčiau, nei šalys buvo susitarusios atsiskaityti. Atsakovo argumentas, jog neplanavo atsiskaityti, kol nepaaiškės, ar aviečių sodinukai turėjo ligos sukėlėjų, vertinami kaip nepagrįsti, kadangi tokio susitarimo nėra nei šalių derintame Sutarties projekte, nei šalių susirašinėjime. Pažymėtina, jog toks atsakovo išsakytas argumentas įrodo jo poziciją dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo neapibrėžtam laikotarpiui. Taigi, pateiktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų ir jų vykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad nenustatyta, kada turėjo būti atliktas aviečių daigų tiekimas ir įsipareigota už jas atsiskaityti.
42. Spręsdamas dėl aviečių daigų kokybės, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuo aviečių daigų pristatymo atsakovas jokių pretenzijų dėl jų būklės ieškovui nereiškė, o su prašymu dėl ligų nustatymo kreipėsi tik po ieškinio pateikimo. Apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, dėsto argumentus apie parduotus netinkamos kokybės aviečių sodinukus.
43. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
44. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
45. Atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir pateikė netinkamos kokybės aviečių daigus, remiasi byloje esančiu 2023 m. liepos 13 d. patikrinimo aktu. Šiame akte konstatuota, jog avietės pažeistos aviečių žievėplaišos. Ši aplinkybė nesudarė pirmosios instancijos teismui pakankamo pagrindo vertinti, kad ieškovo pristatyti aviečių daigai neatitiko jiems nustatytų kokybės reikalavimų.
46. Minėta, jog 2022 m. spalio 25 d. važtaraštis patvirtina, kad buvo atvežta likusi dalis aviečių sodinukų, dėl kurių įsigijimo šalys susitarė. Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, pastarasis 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. žinutėmis prašė atsakovo sumokėti skolą. Minėtame šalių susirašinėjime nėra užuominų apie tai, kad ieškovo pristatytų atsakovui aviečių sodinukai būtų netinkamos kokybės ar kad atsakovas turi abejonių dėl pristatytų aviečių daigų kokybės ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta ieškovo parduotų aviečių daigų netinkama kokybė, apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių ir pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie nebūtų buvę vertinti pirmosios instancijos teismo ir kurie leistų padaryti priešingą išvadą.
47. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl aviečių daigų kokybės atsakovas pretenzijas ėmė kelti tik gavęs ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Skundžiamame sprendime aptartas atsakovo pateiktas dokumentas – 2023 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas, įvertinta ir tai, jog ieškovui išduotas sertifikatas, suteikiantis teisę auginamas avietes ženklinti NKP ženklu KOKYBĖ. Nors atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pristatytų aviečių daigų kokybės, tačiau jų būklės nei pristatymo metu, nei sodinimo metu nevertino. Atsakovas vykdydamas įrodinėjimo pareigą turėjo teisę prašyti teismo ar pats kreiptis į kompetentingas institucijas ar asmenis dėl išvadų, ar aviečių daigai galėjo turėjo ligos sukėlėjų, ar avietės buvo tinkamai prižiūrimos, pateikimo. Atsakovo pateiktame 2023 m. liepos 13 d. patikrinimo akte nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su aviečių daigų sodinimo laikotarpiu, nebuvo nustatomas aviečių žievėplaišos atsiradimo momentas ir priežastys. Taigi, atsakovas neįrodė priešieškinio reikalavimų dėl ieškovo netinkamo susitarimo vykdymo – netinkamos kokybės aviečių daigų pardavimo, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir kt. buvo pagrįstai atmesti.
48. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog tinkamai įvykdė pagrindinę pardavėjo pareigą, reglamentuotą bendrose pirkimo–pardavimo sutarties teisės normose, perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Ieškovui tinkamai įvykdžius šią prievolę, atsakovui (pirkėjui) kilo pareiga sumokėti kainą ir elgtis rūpestingai – pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą, ko nagrinėjamu atveju laiku ir tinkamai atsakovas neįvykdė.
49. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese jis atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Šių principų turinys suponuoja išvadą, kad įrodinėjimas yra šalių pareiga, kurios vykdymas yra siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Savo ruožtu teismo vaidmuo įrodinėjimo procese yra kitoks – jis turi pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik išimtiniais, įstatymuose nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia pareiga teismui nekilo.
50. Šiuo atveju byloje kilęs ginčas nėra susijęs su viešuoju, visuomenės interesu, tačiau yra dispozityvaus pobūdžio. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo būti aktyvus ir negalėjo pats, savo iniciatyva rinkti bylai reikšmingų įrodymų. Ši pareiga nagrinėjamoje byloje teko išimtinai tik dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie turėjo pagrįsti aplinkybes, nurodytas kaip jų reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindas. Byloje nėra duomenų, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovui buvo nepagrįstai apribota ar apsunkinta galimybė įrodinėti aplinkybes, kurios, jo vertinimu, yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas prašė teismo paskirti byloje ekspertizę ieškovo pristatytų prekių kokybei nustatyti, tačiau teismas tokių jo reikalavimų netenkino. Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, vengė vertinti tam tikrus atsakovo pateiktus įrodymus ar nemotyvuotai juos atmetė. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Todėl atsakovo argumentai, kad teismas tinkamai neatliko savo pareigų įrodinėjimo procese, vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R 85 (toliau – Rekomendacijos).
52. Ieškovas patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už konsultaciją, ieškinį dėl skolos priteisimo (2023 m. gegužės 4 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2023 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas), maksimali suma pagal Rekomendacijas sudarytų 4 750,75 Eur. Mokėjimo nurodymu 2023 m. gegužės 5 d. sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio. Iš 2023 m. liepos 18 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog ieškovas patyrė 80 Eur išlaidas prašymo dėl papildomų įrodymų parengimo išlaidas, maksimali suma pagal Rekomendacijas sudarytų 783,80 Eur; 120 Eur atstovavimo parengiamajame posėdyje išlaidas (1,5 val.), iš viso 200 Eur, kurias apmokėjo 2023 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimu. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog ieškovas patyrė 40 Eur prašymo dėl papildomų įrodymų parengimo išlaidas, maksimali suma pagal Rekomendacijas sudarytų 783,80 Eur, ir 40 Eur atstovavimo parengiamajame posėdyje (0,5 val.) išlaidas, iš viso pagal šią sąskaitą sumokėjo 80 Eur, ją ieškovas apmokėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu. Iš 2023 m. spalio 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, jog ieškovas patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, maksimali suma pagal Rekomendacijas sudarytų 5 000,25 Eur, jas ieškovas apmokėjo 2023 m. spalio 6 d. Iš 2023 m. lapkričio 8 d. matyti, jog ieškovas patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje, jas apmokėjo 2023 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu. Iš 2024 m. kovo 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, jog ieškovas patyrė 150 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų, kurios buvo apmokėtos 2024 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu. Iš 2024 m. sausio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, jog ieškovas patyrė 150 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų, kurios buvo apmokėtos 2024 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymu.
53. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės. Iš viso ieškovas patyrė 2 080 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas Rekomendacijas, į ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, analizuotus klausimus, į procesinių dokumentų apimtį, galimai sugaištą laiką, nusprendžia, kad ieškovui priteista suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atmeta atsakovo argumentus dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip visiškai nepagrįstus.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
55. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti (ar pakeisti) remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
56. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, spręstinas ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
57. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas į bylą nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl žyminio mokesčio
58. Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovui atidėtas 396 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Priėmus šią nutartį, kuria apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas 396 Eur žyminis mokestis.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. 396 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.