- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-141-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00697-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Alma Urbanavičienė, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Šeškinės
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. (toliau – ir ieškovė, pacientė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šeškinės poliklinikos (toliau – ir atsakovė, Šeškinės poliklinika) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertino, kad nesant byloje pagrindo spręsti apie neteisėtus Šeškinės poliklinikos mediko veiksmus (neveikimą) 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, kaip būtinosios atsakovės (Šeškinės poliklinikos) civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės ieškinio reikalavimai byloje negali būti tenkinami. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovei Lietuvos valstybei, net ir nustačius neteisėtus medikų veiksmus, nagrinėjamu atveju negalėtų kilti solidari civilinė atsakomybė, kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) pakeitimai, pagal kuriuos atsakovu bylose dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d., o pagal iki ginčo įvykio metu buvusį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose sprendžiamas ginčas tarp pareiškimą pateikusio asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atžvilgiu, paliko nepakeistą. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
4. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė A. P. pateikė patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ Šeškinės poliklinikai dėl 120 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento (ieškovės) sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Nurodė, kad:
4.1. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į individualią įmonę (toliau – IĮ) „Lazerių ir bangų mokslinė klinika“ dėl įtartino apgamo ant kairės kojos. Ieškovę apžiūrėjusi gydytoja onkologė L. B.-P. nustatė kliniškai pakitusį apgamą ir galimą piktybinį odos vėžinį susirgimą – (duomenys neskelbtini). Gydytoja nurodė ieškovei skubiai kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą (toliau – NVI) dėl apgamo ištyrimo ir pašalinimo. Ieškovė nedelsiant telefonu užsiregistravo į NVI. Tuo pačiu jai buvo nurodyta, kad atvykusi konsultacijai į šią gydymo įstaigą, jį privalo turėti galiojantį siuntimą iš savo sveikatos priežiūros įstaigos. Tuomet ieškovė kreipėsi į atsakovę Šeškinės polikliniką dėl siuntimo į NVI.
4.2. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovę konsultavęs Šeškinės poliklinikos gydytojas dermatovenerologas D. S. (D. S.) išduoti siuntimą tyrimui į NVI atsisakė. Nors ieškovė rodė gydytojui įtartiną apgamą, paaiškino, kad prieš tai ji lankėsi privačioje klinikoje, kur jai įtaria (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojas specialistas ją įtikino, jog nieko jai nėra, nereikia kreipti dėmesio. Į klausimą, kodėl ant apgamo yra šašas, gydytojas nurodė, kad gal kur nors užkabino. Jokio gydymo gydytojas neskyrė, stebėti darinio nenurodė. Pasitikėdama gydytoju ir jo įtikinta, kad apgamas nepavojingas ir jokių sveikatos problemų ji neturi, be to, neturėdama siuntimo, ieškovė registraciją NVI atšaukė.
4.3. Po kurio laiko ieškovė pastebėjo, kad pakito apgamo dydis ir spalva, todėl 2021 m. balandžio 16 d. pakartotinai kreipėsi į tą patį Šeškinės poliklinikos gydytoją, prašydama išduoti siuntimą. Konsultacijos metu gydytojas ieškovei siuntimo vėl išduoti nenorėjo ir buvo įsitikinęs, kad jai jokio piktybinio susirgimo nėra. Ir tik ieškovei primygtinai reikalaujant ir reiškiant didelį susirūpinimą dėl esančio apgamo, D. S. siuntimą darinio ištyrimui išdavė.
4.4. Ieškovei su siuntimu nuvykus tirtis į NVI, ją 2021 m. balandžio 29 d. apžiūrėjo gydytoja onkodermatologė J. M.. Apžiūrėjusi darinį ant ieškovės kojos, gydytoja nedvejodama pasakė, kad tai yra piktybinis odos navikas – (duomenys neskelbtini). Diagnozės patvirtinimui ir naviko ištyrimui buvo paskirti tyrimai, po kurių ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
4.5. Ieškovės vertinimu, jai nebuvo laiku suteiktos tinkamos ir kokybiškos gydymo paslaugos, dėl to ji patyrė žalos – susirgo itin agresyvia onkologine liga – (duomenys neskelbtini). Dėl Šeškinės poliklinikos gydytojo aplaidumo, piktybiško savo pareigų nevykdymo, ieškovės darinys, jau 2018 m. rugsėjo mėnesį turėjęs aiškius piktybinio darinio požymius, nebuvo laiku ištirtas ir pašalintas, taip užkertant kelią ieškovei visiškai pasveikti. Dėl ne laiku ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų piktybinis procesas progresavo, o vėliau dėl prarasto laiko lėmė pažengusios, išplitusios (metastazavusios) onkologinės ligos nustatymą, ilgą, sunkų ir tebesitęsiantį gydymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės A. P. patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės VšĮ Šeškinės poliklinikos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 8 067,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės VšĮ Šeškinės poliklinikos 46,48 Eur pašto išlaidų atlyginimą.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei teiktos 2018 m. rugsėjo mėnesį, taikė iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią PTŽSAĮ redakciją. Atitinkamai, atsakovė į bylą pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo polisą (sutartį) Nr. PCAD 050421, sudarytą su draudiku „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, galiojusį nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 6 d.
7. Išdėstęs teismų praktiką dėl civilinės atsakomybės sąlygų šios kategorijos bylose, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytos (įrodytos) faktinės aplinkybės, kad: pacientės gydymas (apžiūra ir konsultacija) Šeškinės poliklinikoje buvo netinkamas, nekvalifikuotas, neprofesionalus, neatitiko gydytojų rūpestingumo standarto ir pacientės sveikatos sutrikimų priežastis buvo būtent netinkamas gydymas, kuris ir sukėlė tokias pasekmes.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sietini su netinkama pacientės apžiūra ir netinkamu konsultavimu, negebėjimu identifikuoti galimos (duomenys neskelbtini) ir atsisakymu išduoti siuntimą detalesniam ištyrimui į NVI, o pacientės sveikatos sutrikimo (agresyvios onkologinės ligos – (duomenys neskelbtini) diagnozavimo) priežastis buvo netinkamas gydytojo pareigų atlikimas, kuris ir sukėlė tokias pasekmes.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Šeškinės poliklinika, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, nurodė, kad aplinkybė apie 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusį pacientės apsilankymą privačioje klinikoje pas gydytoją L. B.-P. nebuvo atskleista kreipiantis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija). Teismas šią aplinkybę įvertino kaip teisiškai nereikšmingą kilusiam ginčui tinkamai išnagrinėti, kadangi, nesutinkant su Komisijos sprendimu (jo dalimi) ir kreipusis į teismą su ieškiniu, nepriklausomai nuo Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, šis Komisijos sprendimas teismo nesaisto. Ginčui persikėlus į teismą paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčas nagrinėjamas iš esmės, į bylą pateiktų įrodymų kontekste vertinant, ar yra visos būtinos sąlygos sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kilti, taip pat sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo.
10. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijai Šeškinės poliklinikoje pas gydytoją D. S. pacientė kreipėsi kilus įtarimui dėl apgamo ištyrimo arba kito gydytojo siuntimu, siekiant patikslinti diagnozę ar gauti siuntimą. Atitinkamai, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovę 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultavęs gydytojas D. S. neturėjo duomenų apie pacientės apžiūrą privačioje klinikoje, todėl gydytojas pacientę konsultavo dėl odos darinių galūnių plote, gydytojo paslaugos atitiko tuomečius pacientės nusiskundimus, suteiktą informaciją apie odos darinius, sveikatos būklę ir nustatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
11. Ieškovė, teikdama paaiškinimus 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad gydytoją D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. vizito metu informavo, jog prieš tai lankėsi pas gydytoją L. B.-P.. Be to, ginčo apgamas ant kairės šlaunies gydytojos L. B.-P. buvo apibrėžtas tušinuku, kurio žymės vizito Šeškinės poliklinikoje metu dar matėsi.
12. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad įrašų ligos istorijoje nebuvimas savaime negali paneigti aplinkybės, jog ieškovė į gydytoją dermatovenerologą kreipėsi būtent dėl ginčo apgamo apžiūros ir siuntimo į NVI gavimo. Be to, teismo vertinimu, gydytojas, veikdamas kaip sąžiningas, atidus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, turi pareigą nepriklausomai nuo to, ar informacija apie apsilankymo tikslą buvo suteikta ar ne, vadovaujantis savo, kaip profesionalo, turinčio specialiųjų žinių, kompetencija gebėti įvertinti esamą situaciją savarankiškai, nešališkai ir neturint išankstinės nuomonės dėl paciento būklės vertinimo. Savo esme analogišką poziciją išsakė ir 2024 m. lapkričio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas gydytojas dermatovenerologas J. A.. Teismo vertinimu, aplinkybė, ar gydytojas D. S. buvo informuotas apie tai, kad pacientė kreipėsi su tikslu patikslinti diagnozę ar gauti siuntimą, ar ne, nepašalina ir nepaneigia šio gydytojo pareigų pacientės atžvilgiu, t. y. visų pirma apžiūrėti pacientę atidžiai, tinkamai medicininiuose dokumentuose užfiksuojant susirūpinimą keliančius odos darinius ir sprendžiant dėl tolesnių veiksmų atlikimo poreikio.
Žemesnės instancijos teismas
13. Šeškinės poliklinika, kaip sveikatos priežiūros įstaiga, siekdama įrodyti, kad jos darbuotojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė nagrinėjamu atveju negali būti konstatuojami, akcentuoja tai, jog esminis dokumentas, kuriuo ieškovė remiasi, siekdama pagrįsti 2018 m. rugsėjo 12 d. ją konsultavusio gydytojo dermatovenerologo D. S. neteisėtus veiksmus, yra 2022 m. gegužės 3 d. medicinos dokumentų išrašas apie 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovės konsultaciją IĮ „Lazerių ir bangų mokslinė klinika“. Minėtas išrašas, atsakovės teigimu, neatitinka medicinos dokumentų išrašams nustatytos formos reikalavimų ir atsakovė reiškia abejones dėl jame pateiktos informacijos patikimumo bei pakankamumo ieškovės nurodytoms aplinkybėms patvirtinti.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui išreikalavus, gydytoja L. B.-P. į bylą pateikė papildomus dokumentus – pacientų registracijos žurnalo kopiją ir pacientės A. P. ambulatorinės kortelės kopiją. Šiame kontekste teismas nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. išrašas apie 2018 m. rugsėjo 6 d. buvusią konsultaciją savo turiniu ne visiškai atitinka pirminį dokumentą – ambulatorinės kortelės išrašą, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl šių įrodymų galimo suklastojimo, t. y. atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovė iš tiesų nebuvo konsultacijoje privačioje klinikoje, apsiribodama argumentais, kad bendroje informacinėje sistemoje ar pacientės ligos istorijoje nėra įrašų apie ieškovės sveikatos patikrinimą 2018 m. rugsėjo 6 d. Be to, teismas įvertino, kad nors pacientės odos darinio, esančio jos kairės šlaunies odoje, aprašymas nėra identiškas, bet tiek medicinos dokumentų išraše, tiek ambulatorinės kortelės išraše nurodytos savo esme analogiškos išvados – kliniškai pakitęs apgamas, negalima atmesti (duomenys neskelbtini)bei kliniškai diferencijuoti tarp apgamo su ryškia atipija / displazija ir (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, teismas, įvertinęs bylos duomenis, nurodė neturintis pagrindo konstatuoti šių įrodymų nepatikimumo fakto.
15. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog gydytojas dermatovenerologas D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. sveikatos priežiūros paslaugas pacientei teikė šeimos gydytojos N. U. nukreipimu. Šeimos gydytoja 2018 m. rugsėjo 11 d. pacientei teiktos konsultacijos metu tyrimų plane nurodė dermatovenerologo konsultaciją dėl apgamų ir tą pačią dieną užregistravo pacientę gydytojo dermatovenerologo D. S. konsultacijai 2018 m. rugsėjo 12 d. Ši aplinkybė, nors ir netiesiogiai, teismo vertinimu, patvirtina, kad pacientei buvo poreikis kuo skubiau gauti gydytojo specialisto – dermatovenerologo konsultaciją (siuntimą tolimesniam ištyrimui).
16. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad gydytojo paslaugos atitiko tuometę pacientės sveikatos būklę bei nustatytus reikalavimus. Vertindamas, ar gydytojas D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu kaip specialistas turėjo ir objektyviai galėjo pastebėti ieškovės kairės šlaunies odoje esantį apgamą, teismas pažymėjo, kad aplinkybę apie ant ieškovės kairės šlaunies buvusį apgamą patvirtina tiek ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, tiek į bylą pateiktos 2016 m. birželio 28 d. fotonuotraukos, tiek medicinos dokumentų išrašai apie vėliau būtent kairės šlaunies odoje buvusio apgamo pašalinimą. Teismas konstatavo, kad savo darbą rūpestingai ir atidžiai atliekantis gydytojas pacientės apžiūros metu šio apgamo negalėjo nepastebėti.
17. Papildomai teismas pažymėjo, kad tiek 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja dermatovenerologė onkologė J. M., tiek 2024 m. lapkričio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas gydytojas dermatovenerologas J. A. nurodė, jog siekiant kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligas, gydytojas dermatovenerologas turi apžiūrėti visą paciento kūną, visus odos darinius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. ekspertizės akto Nr. EDG 27(84)/2024(01) (toliau – ir ekspertizės aktas) 3.1 išvadoje taip pat nurodoma, kad pirminės paciento apžiūros metu odos ligų gydytojas turėtų įvertinti visus odos darinius.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. gydytojo dermatovenerologo D. S. konsultacijos įraše nėra aprašyta ieškovės apgamo ant kairės kojos struktūra, dydis, spalva, ribos. Įraše apskritai nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad gydytojas būtų ginčo apgamą apžiūrėjęs, aprašęs jo požymius ir įvertinęs klinikinę būklę.
19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-846 įsakymu patvirtintame Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo 13 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad gydytojas dermatovenerologas, teikiantis minimalias ambulatorines paslaugas, pagal kompetenciją turi mokėti naudotis informacinėmis technologijomis ir atlikti šiuos tyrimus (arba įstaigoje, teikiančioje minimalias dermatovenerologijos ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi būti atliekami šie tyrimai): dermatoskopiją (13.2 papunktis).
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 5 d. Nr. V-1067 įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. liepos 26 d.) (toliau – medicinos norma MN 59:2004) 11.14 papunktyje įtvirtinta, kad gydytojas dermatovenerologas privalo pagal savo kompetenciją ir įstaigos, kurioje dirba, paslaugų teikimo lygį kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligas, gydyti bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
21. Aplinkybę, kad ant pacientės kairės kojos šlaunies 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo kliniškai pakitęs (atipinis) apgamas patvirtina tiek 2022 m. gegužės 3 d. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas apie 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusią ieškovės konsultaciją, tiek į bylą pateiktas pacientės ambulatorinės kortelės išrašas. Toks odos darinys atidžiam, rūpestingam ir kvalifikuotam savo srities specialistui negalėjo nekelti susirūpinimo ir likti neįvertintas bei neaprašytas. Šiame kontekste teismas kritiškai įvertino ekspertizės akto išvadas, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu pacientės būklė įvertinta tinkamai, diagnostiniai veiksmai tinkamai užfiksuoti ir įvertinti.
22. Vertindamas, ar gydytojas D. S. remiantis jam, kaip gydytojui profesionalui, keliamais reikalavimais, turi įžvelgti rizikas dėl galimų vėžinių susirgimų, teismas pažymėjo, kad medicinos normoje MN 59:2004 yra įtvirtinta, kad gydytojas dermatovenerologas turi žinoti odos, odos priedų ir gleivinės navikus (MN 59:2004 14.6.1 ir 14.6.2 papunkčiai).
23. D. S. yra specializuotas medikas – gydytojas dermatovenerologas. Maksimalių pastangų reikalavimas lemia, kad gydytojas, ypač spręsdamas dėl su žmogaus gyvybe susijusių ligų diagnozės ir gydymo, turi vertinti ne vidutinę, dažniausiai pasitaikančią onkologinės ligos egzistavimo ar plitimo tikimybę, tačiau atsižvelgti į blogesnę galimybę – jog įtariamas navikas yra piktybinis, o liga gali plisti greičiau nei kitiems pacientams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant gydytojų veiksmų teisėtumą teisingos diagnozės nustatymo ir tam reikalingų diagnostinių tyrimų atlikimo aspektu, maksimalaus atidumo standartas reikalauja ne tik įtarti grėsmingiausią iš pagal indikacijas galimų diagnozių, atlikti tuos tyrimus, kuriuos pagal simptomus geriau atlikti nei neatlikti.
24. Vertindamas, ar 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu pacientės odos pakitimai buvo tokio lygio, kad sudarytų pagrindą spręsti dėl tolesnių tyrimų būtinybės, teismas pažymėjo, kad ginčo odos darinys 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo detaliai aprašytas gydytojos L. B.-P., 2021 m. birželio 14 d. NVI stacionaro epikrizėje, Valstybinio patologijos centro 2021 m. birželio 10 d. išvadoje ir ekspertizės akto išvadose. Nors teismo ekspertizės akte pateiktos išvados nėra kategoriškos, tačiau 2024 m. lapkričio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs gydytojas dermatovenerologas J. A. nurodė, kad teorinė galimybė dėl darinio supiktybėjimo dar 2018 m. yra. 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja dermatovenerologė onkologė J. M. nurodė, kad teoriškai darinys pakisti iki tokio lygio, koks buvo nustatytas 2021 m., galėtų, tokie pakitimai trunka nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Nors ekspertai ir liudytojais byloje apklausti gydytojai nurodė, kad vienareikšmiškai negalima spręsti, jog jau 2018 m. ginčo darinys buvo piktybinis, teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su atsakove, kad 2018 m. nebuvo indikacijų siųsti pacientę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ar skirti tolesnį darinio stebėjimą, įžvelgiant rizikas dėl galimų vėžinių susirgimų.
25. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgiant į pacientės fiziologines savybes, būklę 2018 m. rugsėjo mėnesį, buvo indikacijos įžvelgiant rizikas dėl galimų onkologinių susirgimų siųsti pacientę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ar suteikti rekomendacijas dėl pigmentinių odos darinių profilaktikos, stebėsenos, pakartotinių vizitų periodiškumo, skiriant tolesnį periodinį ir reguliarų ginčo darinio stebėjimą.
26. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad pacientai į gydytoją dermatovenerologą gali kreiptis ir neturėdami siuntimo, todėl aplinkybė, jog gydytojas D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. nenustatė indikacijų siųsti pacientę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo, neužkirto kelio pacientei savarankiškai kreiptis į NVI. Teismas nesutiko su šiais atsakovės argumentais, pažymėdamas, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė 2021 m. į NVI kreipėsi gavusi gydytojo siuntimą. Ieškovė taip pat į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad gydytojai chirurgai dėl odos navikų konsultuoja tik pacientus, turinčius dermatovenerologo siuntimą. Nors į bylą pateiktų 2015 m. sausio 2 d. NVI direktoriaus įsakymu patvirtintų Nacionalinio vėžio instituto vidaus taisyklių 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad pacientas į NVI gali atvykti tiek su siuntimu, tiek ir be siuntimo, 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja dermatovenerologė onkologė J. M. parodė, jog praktikoje siuntimų iš pacientų buvo prašoma. Atitinkamai, chirurginis darinio pašalinimas, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos, yra galimas tik po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos ir šio gydytojo išrašyto siuntimo chirurginiam gydymui.
27. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog gydytojas neįvertino rizikos veiksnių, t. y. kad pacientės kūno odoje yra daugybinių pigmentinių apgamų, netinkamai suteikė pacientei sveikatos priežiūros paslaugas, netirdamas ir neaprašydamas kairės šlaunies odoje buvusio darinio, neįvertino būtinybės siųsti pacientę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ar skirti periodinį darinio stebėjimą, todėl pacientė neteko galimybės išvengti sveikatos pablogėjimo. Ar gydytojo veiksmai atitiko maksimalių pastangų kriterijų, teismas vertina ne rezultato, o proceso aspektu – kad įtariama diagnozė, kai apgamas, nors ir tikėtina dar netenkina (duomenys neskelbtini) kriterijų, bet yra atipiškas ir turi būti papildomai ištirtas ar bent jau stebimas, galėjo būti nustatyta anksčiau, atitinkamai, laiku nustačius diagnozę buvo galima išvengti kilusių padarinių (ar jų dalies).
28. Bylos duomenų pagrindu teismas priėjo išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl gydytojo D. S. neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei nebuvo laiku diagnozuota onkologinė liga, o jeigu 2018 m. rugsėjo mėnesį piktybinis procesas nebuvo prasidėjęs, nebuvo užkirstas kelias tokiam procesui prasidėti.
29. Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų turinį, teismas nusprendė, kad bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti pacientės gydymo paslaugas Šeškinės poliklinikoje, teiktas 2018 m. rugsėjo 12 d. gydytojo D. S., netinkamomis, nekvalifikuotomis, neprofesionaliomis ir nerūpestingomis.
30. Pasisakydamas dėl ieškovei atlygintino neturtinės žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Teismo požiūriu, ieškovės prašomas 120 000 Eur žalos atlyginimas pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikos panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-330/2020).
Šalies argumentai
31. Teismas, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 15 000 Eur. Ši suma, teismo vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Žemesnės instancijos teismas
32. Esant ieškovės prašymui, teismas iš atsakovės priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
33. Apeliaciniame skunde ieškovė A. P. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. priimto sprendimo dalį dėl ieškovei A. P. priteistos neturtinės žalos dydžio ir priteisti ieškovei iš atsakovės VšĮ Šeškinės poliklinikos 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
33.1. Nors teismas pripažino atsakovės civilinę atsakomybę, priteista 15 000 Eur suma yra akivaizdžiai nepakankama, neproporcinga padarytai žalai, neatitinka pažeistos vertybės reikšmės, atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių sunkumo, iškreipia šalių pusiausvyrą ir žalą padariusį asmenį palieka geresnėje padėtyje, negu nukentėjusiąją.
33.2. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, nes neįvertino arba nepakankamai įvertino tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius, tiek ir specialiuosius, šios kategorijos byloms būdingus žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo nustatyto neturtinės žalos dydžio, nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų šios kategorijos bylose ir taip pažeidė CPK 263 straipsnyje numatytą pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
33.3. Priteisdamas ieškovei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas neišsamiai ir formaliai įvertino tiek bendruosius, tiek specifinius kriterijus, jų neanalizavo bylos duomenų kontekste ir todėl nepagrįstai sumažino ieškovės prašytą žalos atlyginimo dydį. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas apsiribojo formaliais, bendro pobūdžio konstatuojamaisiais teiginiais, neatskleisdamas, kaip konkrečios (individualios) ieškovės patirtos pasekmės atsispindi teismo nustatytoje ir priteistoje sumoje.
33.4. Teismas nevertino, kad žala padaryta profesionalaus gydytojo, į kurį pacientas kreipiasi pagalbos, pasitikėdamas ir tikėdamas, jog jis atidžiai, rūpestingai ir dėdamas maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata. Dėl netinkamai ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nebuvo užkirstas kelias išsivystyti ir (ar) progresuoti itin agresyviai onkologinei ligai, kurios, kaip nurodė byloje apklausta gydytoja onkologė L. B.-P., buvo galima išvengti, jeigu darinys būtų buvęs nedelsiant pašalintas, kai tik kilo įtarimas dėl besivystančio patologinio proceso. Po tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė ne tik patyrė didžiulę žalą savo sveikatai, bet ir prarado pasitikėjimą medikais. Ieškovei sukeltos pasekmės yra akivaizdžios, itin skaudžios ir lydės ieškovę visą likusį gyvenimą, o tai didina padarytą neturtinę žalą.
33.5. Teismas nepakankamai įvertino, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra pakenkimo sveikatai pasekmės, jų įtaka tolesniam gyvenimui ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatytini įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines nukentėjusiojo savybes. Teismas neįvertino, kad dėl gydytojo D. S. neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei sukeltos pasekmės dėl itin agresyvios ir progresuojančios onkologinės ligos visose gyvenimo srityse yra didelės ir net fatališkos. Nuolatinis fizinis ir dvasinis skausmas bei būsimų intervencijų poreikis turėjo nulemti žymiai didesnę kompensaciją.
33.6. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad apeliantės patiriama žala yra nuolatinio, tęstinio ir nuolat didėjančio pobūdžio, ji kiekvieną dieną patiriama iš naujo. Per 5 metus ieškovei atlikta 14 operacijų (įskaitant sudėtingas galvos metastazių operacijas), ji kenčia nuo nuolatinio streso, šalutinių vaistų poveikių bei kaukolės deformacijų, papildomų išgyvenimų dėl randų ir didelės galvos plaukų dalies pašalinimo. Po galvos operacijų apeliantei 3 kartus buvo skiriama radioterapija, 5 metus ji negali gyventi visaverčio gyvenimo, yra gydoma, nuolat kenčia operacijas, kitas medicinines intervencijas, yra priversta kelis kartus per mėnesį lankytis pas medikus tyrimams, taip trikdoma įprasta jos dienotvarkė, poilsio režimas. Dėl taikomo gydymo ieškovė nuolat jaučia stiprius vartojamų vaistų šalutinius poveikius, dažnus galvos, nugaros skausmus, viso kūno niežėjimą, pablogėjo jos regėjimas – visa tai itin trikdo įprastą gyvenimo ritmą. Prieš kiekvieną atliekamą tyrimą apeliantei tenka iš naujo išgyventi didžiulį stresą, baimę dėl ligos plitimo, nežinomybę dėl ateities.
33.7. Liko neįvertinta sunki ieškovės psichologinė būklė – apeliantė NVI buvo konsultuota psichiatro, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas psichotropiniais vaistais ir antidepresantais. Dėl esančios psichologinės būklės, slegiančių minčių jai sunku rūpintis šeima, artimaisiais bei dviem vaikais.
33.8. Teismo liko neįvertinta ir tai, kad nepaisant taikomo gydymo, apeliantės sveikata blogėja, onkologinė liga progresuoja, jau pasiekė IV ligos stadiją. Kaip pagrindžia į bylą pateikti duomenys, šiuo metu ieškovei diagnozuota ne tik pradinė ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), smegenų edema, kitų sričių flebitas ir (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad dėl atsakovės veiksmų pasekmėje prarasto laiko ir pažengusios ligos stadijos, progresavimo į tokius gyvybiškai svarbius organus, kaip smegenys, apeliantės gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo iki tol. Išgijimo prognozės apeliantei nėra palankios, todėl padaryta žala yra negrįžtama.
33.9. Vertindamas sukeltas pasekmes, teismas neatsižvelgė ir į bylos nagrinėjimo metu apeliantės pateiktus paaiškinimus, kad, nustačius (duomenys neskelbtini) ir atlikus chirurginį darinio pašalinimą, ant operuotos kojos liko labai didelis, apie 25 cm randas. Siekiant užpildyti po operacijos kojoje likusią išpjautą vietą, medikai iš kitų kūno vietų ėmė riebalus, todėl dabar visas kūnas yra subjaurotas. Be to, dėl ligos pobūdžio ant kūno nuolat atsiranda didelės, apie 5 cm diametro dėmės. Šiuo metu tokių yra 7, kurios išliks visą gyvenimą. Teismas neatsižvelgė, kad dėl aptartų estetinių ir išvaizdos pokyčių ieškovė jaučia itin didelį diskomfortą, gėdos jausmą, pašlijo santykiai su sutuoktiniu.
33.10. Teismo liko neįvertinta, kad liga iš esmės paveikė ir ieškovės darbinę veiklą. Kadangi ji dirba kirpėja, jos darbas stovimas, o dėl nuolatinio silpnumo, jaučiamo skausmo, rankų ir kojų tinimo nebegali dirbti visą dieną. Dėl sumenkusių fizinių galimybių negali aptarnauti tiek klientų, kaip iki susirgimo onkologine liga. Be to, dėl taikomo chemoterapinio gydymo, ji negali dirbti su plaukų dažais dėl juose esančių cheminių medžiagų, kurios yra pavojingos onkologine liga sergančiai ieškovei, todėl jos galimybės dirbti darbą pagal turimą kvalifikaciją dar labiau sumenko, o tai lemia ir jos pajamas, kurios tiesiogiai priklauso nuo aptarnautų klientų skaičiaus.
33.11. Teismas neįvertino to, kad jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliantė galėjo išvengti tolesnių apgamo pokyčių, jo supiktybėjimo, o galiausiai pažengusio onkologinio proceso. Remiantis gydytojos onkologės L. B.-P. parodymais, laiku pašalinus darinį ((duomenys neskelbtini)) buvo galima garantuoti 100 proc. pasveikimą, tačiau dėl atsakovės kaltės prarastas laikas lėmė progresą iki beveik mirtinos IV stadijos. Šių bylos duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino, nors tai yra reikšmingos aplinkybės nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, nes būtent atsakovės veiksmai lėmė, kad ieškovė prarado galimybę pasveikti ir jai buvo diagnozuota jau išplitusi, (duomenys neskelbtini), t. y. priešpaskutinė stadija infiltracijos skalėje, o tai iš esmės rodo itin sunkias, negrįžtamas, tikėtina, fatališkas pasekmes.
33.12. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad agresyvi onkologinė liga, kurios galima buvo išvengti, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, apeliantei buvo diagnozuota sulaukus vos 36 metų, t. y. jauno, darbingo amžiaus moteriai. Apeliantė yra dviejų vaikų mama, o tai itin sustiprina jos dvasines kančias dėl sergamos sunkios ligos ir netikrumą ne tik dėl savo, bet ir vaikų ateities.
33.13. Byloje yra pateikti duomenys, kad dėl progresuojančios onkologinės ligos ieškovei 2022 m. liepos 4 d. buvo nustatytas 65 proc. netekto darbingumo lygis. 2025 m. gegužės 26 d. ieškovei buvo nustatytas jau 75 proc. netekto darbingumo lygis. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik formaliai nurodė, kad ieškovei dėl diagnozuotos ligos yra nustatytas 75 proc. netektas darbingumas, tačiau neįvertino, jog netekto darbingumo lygis ieškovei palaipsniui didėja, o tai rodo, kad ieškovės sveikata blogėja, liga progresuoja ir plinta į gyvybiškai svarbius organus, t. y. smegenis, tai patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai.
33.14. Teismas neįvertino, kad ieškovės netekto darbingumo lygis iš esmės atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl nustatydamas žalos dydį teismas turėjo vadovautis ir teismų praktikos analogija bylose, kai nustatomas neturtinės žalos dydis už sunkų sveikatos sutrikdymą ir (ar) tais atvejais, kai nustatomas 75 proc. netektas darbingumas. Esant 75 proc. darbingumo netekimui, teismas turėjo vadovautis teismų praktika, kurioje už tokio masto sveikatos sutrikdymus priteisiamos žymiai didesnės sumos (nuo 42 iki 117 MMA ir daugiau). Tęstinė žala gyvam asmeniui dėl nuolatinių dvasinių išgyvenimų gali būti didesnė nei mirties atveju, tačiau skundžiamu sprendimu priteista suma neatitinka net tų dydžių, kurie praktikoje skiriami artimųjų netekties atvejais (75–200 MMA).
33.15. Teismas, priešingai negu išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, suabsoliutino kitoje, tik iš dalies panašioje byloje, priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, suteikė šiam žalos nustatymo kriterijui išskirtinę ir lemiamą reikšmę, tačiau individualaus konkrečios situacijos vertinimo neatliko, neanalizavo individualios ieškovės situacijos, o tik šabloniškai pasirėmė kitoje byloje nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, vadovaudamasis vien tik tuo, kad teismo nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl onkologinės ligos pavėluotos diagnostikos. Teismo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-618-330/2020 ieškovei dėl neteisėtų medikų veiksmų pavėluotai buvo diagnozuota onkologinė liga, tačiau diagnozės metu jai buvo nustatyta kitokios formos ir pavojingumo onkologinė liga, lyginant su šioje nagrinėjamoje byloje esančiu apeliantės atveju, be to, toje nutartyje nėra duomenų apie tai, kad po taikyto gydymo tos bylos ieškovei būtų tebetaikomas gydymas, liga progresuotų ir pan. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtos pasekmės – pažengusios onkologinės ligos vėlyvas diagnozavimas dėl atsakovės kaltės, ligos progresavimas, ligos forma, agresyvumas, taikomo gydymo trukmė, prognozės, yra ženkliai sunkesnės, negu teismo pasiremtoje byloje, kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 15 000 Eur kompensacija. Jau vien tai lemia poreikį pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepakankamą žalos kompensaciją, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes.
33.16. Be to, minimalus vartojimo poreikis per 5 metus padidėjo daugiau kaip 75 proc. Jau vien šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nurodytoje byloje priteista 15 000 Eur suma. Net ir remdamasis šia byla, teismas privalėjo priteistą sumą indeksuoti, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, taip kaip yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje.
Atsiliepimas
34. Atsiliepime atsakovė VšĮ Šeškinės poliklinika prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Ieškovė supaprastintai ir dėl to neteisingai vertina civilinės atsakomybės sąlygų turinį, savo pozicijai pagrįsti remiasi tik selektyvia dalimi teismo nustatytų aplinkybių bei aplinkybėmis, kurios nėra atsakovės veiksmais sukeltos pasekmės (nėra neteisėtų veiksmų padarinys), nevertindama teismo sprendimo 42, 72, 73, 86, 87 punktuose padarytų išvadų.
Žemesnės instancijos teismas
34.2. Teismas nustatė, kad: 1) neteisėta veika pasireiškė gydytojo neveikimu, konkrečiai – gydytojas netyrė ir neaprašė kairės šlaunies odoje buvusio darinio, neįvertino būtinybės siųsti pacientę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ar skirti periodinį darinio stebėjimą; 2) dėl nurodyto neveikimo kilo tokie padariniai – nebuvo laiku diagnozuota onkologinė liga, o jeigu 2018 m. rugsėjo mėnesį piktybinis procesas nebuvo prasidėjęs, nebuvo užkirstas kelias tokiam procesui prasidėti; 3) tarp neveikimo ir padarinių nėra faktinio priežastinio ryšio.
34.3. Ieškovės vertinimu, teismas iš atsakovės turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą ir dėl ligos gydymo metu patirto individualaus organizmo atsako, gydymo sprendimų padarinių, be to, priteistina suma turėtų kompensuoti ligos eigos progresavimo padarinius laikotarpiu, kurį lėmė teismo sprendimo trukmė, taip pat kompensuoti perkamosios galios sumažėjimą dėl infliacijos. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Teismo priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti vertinama tik byloje nustatytų civilinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių apimtyje, tiek, kiek žala yra skolininkės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas.
34.4. Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp gydytojo D. S. neveikimo ir tik dėl sprendime nurodytų alternatyvių padarinių (nebuvo laiku diagnozuota onkologinė liga arba nebuvo užkirstas kelias tokiam procesui prasidėti). Nors nustatyta, kad teoriškai galėjo įvykti bet kuris iš nurodytų padarinių, teismas nekonkretizavo, kuris iš jų yra labiau tikėtinas. Teismas nekonstatavo teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp gydytojo D. S. neveikimo ir skunde nurodytų fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. gydymo padarinių ieškovės ligos eigos per 5 metus ir ligos progresavimo iki 2025 metų pabaigos.
34.5. Nors ieškovė patikslintu ieškiniu neturtinės žalos reikalavimą padidino keturis kartus (nuo 30 000 iki 120 000 Eur), toks didinimas laikytinas nepagrįstu, nes tarp gydytojo D. S. neveikimo ir vėlesnių pasekmių nėra teisinio priežastinio ryšio. Didesnės neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą lėmė ne poliklinikos veiksmai, o natūrali pacientės sveikatos eiga, organizmo atsakas į gydymą bei užsitęsęs teisminis procesas. Šie veiksniai teisiškai negali būti kildinami iš gydytojo D. S. neveikimo, todėl ieškovės nurodomos pasekmės ir atsakovės gydytojo neveikimas nėra susiję teisiniu priežastiniu ryšiu.
34.6. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusios ieškovės konsultacijos IĮ „Lazerių ir bangų mokslinė klinika“ rezultatas – pacientei nurodyta skubiai kreiptis į NVI pigmentinio darinio šalinimui sveikų audinių ribose ir morfologiniam tyrimui (sprendimo 57 punktas). Skunde teigiama, kad ieškovė pasitikėjimą medikais prarado dėl poliklinikos veiksmų, tačiau nepaisant to, 2018 metais, turėdama išvadą skubiai kreiptis į NVI pigmentinio darinio šalinimui sveikų audinių ribose ir morfologiniam tyrimui, ieškovė, gavusi antrą nuomonę 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos poliklinikoje metu, nusprendė į polikliniką pakartotinai kreiptis tik 2021 m. balandžio 16 d., o gauto nurodymo kreiptis į NVI neįgyvendino, nors tokiam kreipimuisi nebuvo kliūčių (siuntimas nebuvo reikalingas).
34.7. Teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti sudaro 50 proc. pradiniame ieškinyje prašytos sumos ir tai yra 20,5 MMA, nustatytos 2022 m. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur). Taigi nėra pagrįsti skundo teiginiai, kad teismo priteista suma pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Ieškovei priteistos sumos dydis yra adekvatus ir skunde nurodytos jurisprudencijos kontekste.
34.8. Jeigu ieškovei būtų priteista suma kaip neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, būtų nepagrįstai nustatyta dviguba atlygintina suma. Poliklinikos prievolė atlyginti neturtinę žalą pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta bylos iškėlimo metu buvusios atsakomybės apimties ribose. Ieškovę tenkinantis sprendimas būtų neteisėtas ir neteisingas, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
34.9. Net jeigu teismas sprendime atskirai neaptarė kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, jo turinio ar kiekvienu atveju nedetalizavo, kokiu konkrečiu įrodymu (-ais) remdamasis padarė atitinkamą išvadą, sprendimo motyvų visuma aiškiai atskleidžia ir pagrindžia teismo padarytą išvadą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos mažinimo iki 15 000 Eur – teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į sprendime nurodytas teisiškai reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį aplinkybes (sprendimo 101 punktas). Kita vertus, ieškovės skunde pateikiamas platus neva neištirtų aplinkybių sąrašas rodo siekį apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti iš naujo, o tai prieštarauja ribotos apeliacijos prigimčiai. Jei ieškovės nurodyti faktai iš tiesų yra reikšmingi ir pirmosios instancijos teisme liko neįvertinti, apeliacinės instancijos teismas negali pats priimti galutinio sprendimo tenkinti ieškinį. Byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne sprendimas keičiamas, ieškinį tenkinant visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
36. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime konstatavo esant visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Atsakovė (gydymo įstaiga) Šeškinės poliklinika apeliacinio skundo neteikė, sprendimą apskundė tik ieškovė, iš esmės jame išreikšdama tik nesutikimą su jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, jį vertindama kaip per mažą ir akivaizdžiai neatitinkantį jos patirtų išgyvenimų sunkumo ir pobūdžio. Atsižvelgdama į tai ir į apeliacinio skundo argumentais apibrėžiamas šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija toliau vertins ir pasisakys tik dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio (ne)pagrįstumo.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
37. Byloje nustatyta, kad ieškovė, prieš jai kreipiantis į VšĮ Šeškinės polikliniką, lankėsi IĮ „Lazerių ir bangų mokslinė klinika“, kurioje buvo apžiūrėta gydytojos L. B.-P.. Tai patvirtina šios gydytojos 2022 m. gegužės 3 d. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas apie 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusią ieškovės konsultaciją. Medicinos dokumentų išraše nurodyta įtariama diagnozė (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad apžiūrint stebėtas intensyvios pigmentacijos darinys, padengtas nekrotine mase, kairės šlaunies odoje 6x7 mm diametro. Kliniškai – pakitęs apgamas, negalima atmesti (duomenys neskelbtini). Pacientei nurodyta skubiai kreiptis į NVI darinio ištyrimui ir šalinimui.
38. Bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė ambulatorinės kortelės kopiją ir registracijos žurnalo kopiją. Ambulatorinės kortelės išraše nurodyta įtariama diagnozė – Nevus atypical? (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)?, (duomenys neskelbtini)?, taip pat nurodyta, jog pacientė atvyko profilaktiniam patikrinimui. Skundų neturi. Apžiūrėta kūno oda. Stebimi pavieniai apgamai pilvo, krūtinės ir nugaros odoje. Kairės šlaunies apatinėje dalyje stebima 0,6x0,7 cm šviesi pigmentinė dėmė, joje – juodos intensyvios pigmentacijos apie 1 mm židinys, dalis dėmės padengta šašu. Kliniškai diferencijuoti tarp apgamo su ryškia atipija/displazija ir (duomenys neskelbtini), pacientei nurodyta skubiai kreiptis į NVI pigmentinio darinio šalinimui sveikų audinių ribose ir morfologiniam tyrimui.
39. 2018 m. rugsėjo 11 d. pacientė lankėsi pas šeimos gydytoją N. U.. Šeimos gydytoja sveikatos būklės aprašyme pažymėjo apgamus blauzdų srityse ir kairiajame žaste. Tyrimų plane nurodė dermatovenerologo konsultaciją dėl apgamų. 2018 m. rugsėjo 11 d. šeimos gydytoja N. U. užregistravo pacientę gydytojo dermatovenerologo D. S. konsultacijai 2018 m. rugsėjo 12 d.
40. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovę konsultavęs Šeškinės poliklinikos gydytojas dermatovenerologas D. S. nurodė šiuos pacientės nusiskundimus: dėl odos darinių galūnių plote (daug metų). Konsultacijos išraše taip pat nurodyta: dešinės blauzdos plote rudas apie 5 mm dydžio mazgelis. Dermatoskopuojant centre hipopigmentuota dėmė. Gydytojas nustatė šias diagnozes: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
41. 2021 m. balandžio 16 d. pacientei pakartotinai kreipusis į tą patį gydytoją medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pacientė kreipėsi dėl apgamo kairės šlaunies srityje, darinys didėja. Kairės šlaunies srityje 8 mm dydžio rudas apskritas mazgelis, dermatoskopuojant periferijoje įvairaus dydžio globulės, taškai (atipinis apgamas?). Nukreipiama į VUL SK Dermatologinį centrą dermatologo konsultacijai diagnozės patikslinimui.
42. 2021 m. balandžio 29 d. pacientės ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją onkodermatologę J. M. aprašyme siuntimo diagnozė nurodyta (duomenys neskelbtini). Būklės įvertinimo informacija: kairės šlaunies srityje 6 mm juoda papulė, šonuose padengta šašais – (duomenys neskelbtini). Kitur kūno odoje daugybiniai pigmentiniai apgamai be onkopakitimų. Atlikta dermatoskopija .
43. 2021 m. gegužės 11 d. NVI pritarta pacientės operaciniam gydymui stacionare. 2021 m. birželio 9 d. ieškovei atlikta odos naviko ekscizija ir defekto plastika lokaliu lopu, drenažas. Į bylą pateiktos odos darinio nuotraukos, taip pat randų, likusių po operacijos, nuotraukos.
44. 2021 m. birželio 14 d. NVI stacionaro epikrizėje nurodyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Darinys kairės šlaunies odoje, stebi apie 2,5 metų, pradžioje buvo nedidelio apgamo pavidalo, dabar žymiai pasikeitė. Kairės šlaunies apatinės–vidurinės sričių riboje apie 6 mm juodai violetinio atspalvio papulė, šonuose padengta šašais. Galutinė patologijos diagnozė: (duomenys neskelbtini).
45. 2021 m. lapkričio 25 d. atlikta atipinių apgamų dešinės blauzdos ir gaktos srityje ekscizija vietinėje nejautroje. 2021 m. gruodžio 30 d. kairėje kirkšnyje nustatytas cistinis darinys, galimai seroma.
46. 2022 m. sausio 6 d. apeliantė kreipėsi į Komisiją. Komisija 2022 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymo atlyginti žalą netenkino. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad komisija neįžvelgia kaltų, neatidžių ar aplaidžių medicinos personalo veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šeškinės poliklinikoje. Komisija nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. P. VšĮ Šeškinės poliklinikoje, nebuvo padaryta, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti žalą netenkintas.
49. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai apie esamą apeliantės sveikatos būklę, ligos išplitimą ir progresavimą kiaušidėje, odoje, smegenyse. Apeliantei laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26 d, iki 2027 m. gegužės 25 d. nustatytas 25 proc. dalyvumo lygis ir 75 proc. netekto dalyvumo lygis; apeliantė gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje.
Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio
50. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šeškinės poliklinikos gydytojas D. S. neįvertino rizikos veiksnių, t. y. kad pacientės kūno odoje yra daugybinių pigmentinių apgamų, netinkamai suteikė pacientei sveikatos priežiūros paslaugas, netirdamas ir neaprašydamas kairės šlaunies odoje buvusio darinio, neįvertino būtinybės siųsti pacientę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ar skirti periodinį darinio stebėjimą, todėl pacientė neteko galimybės išvengti sveikatos pablogėjimo. Ar gydytojo veiksmai atitiko maksimalių pastangų kriterijų pirmosios instancijos teismas nurodė vertinęs ne rezultato, kai 2021 m. balandžio 16 d. pacientei pakartotinai kreipusis į tą patį gydytoją, įtarus atipinį apgamą, ji buvo nukreipta į VUL SK Dermatologinį centrą dermatologo konsultacijai diagnozės patikslinimui, aspektu, o proceso aspektu – kad ši įtariama diagnozė, kai apgamas, nors ir tikėtina dar netenkino (duomenys neskelbtini) kriterijų, bet buvo atipiškas ir turėjo būti papildomai ištirtas ar bent jau stebimas, galėjo būti nustatyta anksčiau, atitinkamai, laiku nustačius minėtą diagnozę buvo galima išvengti kilusių padarinių (ar jų dalies). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė įrodė, jog dėl gydytojo D. S. neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas apeliantei nebuvo laiku diagnozuota onkologinė liga, o jeigu 2018 m. rugsėjo mėnesį piktybinis procesas nebuvo prasidėjęs, nebuvo užkirstas kelias tokiam procesui prasidėti (žr. skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktus). Dėl šios priežasties teismas apeliantei A. P. iš atsakovės priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (žr. skundžiamo sprendimo 101 punktą).
52. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei priteisė akivaizdžiai jos patirtų išgyvenimų ir pobūdžio neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, kadangi: 1) priteista 15 000 Eur suma yra neproporcinga pažeistai vertybei ir neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (75 proc. nedarbingumo); 2) teismas formaliai taikė žalos nustatymo kriterijus ir nepagrįstai rėmėsi tik iš dalies panašiu pavyzdžiu, neatsižvelgdamas į pasikeitusias ekonomines sąlygas bei infliaciją; 3) teismas ignoravo faktą, kad dėl medikų kaltės prarasta 100 proc. pasveikimo tikimybė, o liga progresavo iki IV stadijos su metastazėmis smegenyse; 4) teismas nepakankamai įvertino itin sunkų, tęstinį ir negrįžtamą fizinį kentėjimą (14 operacijų, nuolatinis skausmas) bei diagnozuotą organinę depresiją; 5) teismas neatsižvelgė į specifines individualias aplinkybes – jauną ieškovės amžių, motinystę bei prarastą pasitikėjimą medikų bendruomene; 6) liko neįvertintas estetinis kūno subjaurojimas, sukėlęs dvasinį diskomfortą, bei prarasta galimybė pilnavertiškai dirbti kirpėjos darbą dėl fizinio silpnumo ir taikomo gydymo apribojimų.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai.
54. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
55. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad gydytojas dermatovenerologas D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. vizito metu neištyrė ir neaprašė apeliantės kairės šlaunies odoje buvusio darinio, ir, atitinkamai, neįvertino būtinybės apeliantę siųsti konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ar skirti periodinį darinio stebėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos pagrindas nagrinėjamu atveju yra ne tai, kad apeliantė susirgo onkologiniu susirgimu, o tai, jog dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ši liga arba nebuvo nustatyta laiku, arba jai nebuvo užkirstas kelias progresuoti iki (duomenys neskelbtini), diagnozuotos 2021 metais.
56. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas neturtinės žalos atlyginimą, nustatydamas teisinį priežastinį ryšį, apeliantei iš esmės priteisė už prarastą galimybę laiku diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir išvengti jos nulemtų padarinių ar bent jų dalies (žr. sprendimo 84 ir 86 punktus). Taigi pirmosios instancijos teismas atsakovės neteisėtą neveikimą gydytojui dermatologui D. S. neatkreipus dėmesio į ant kairės šlaunies apačioje esančio apgamo atipiškumą, šašo, juodo taško buvimą, dėl ko, adekvačiai reaguojant į situaciją, buvo indikacija tokį apgamą ištirti ir apeliantę siųsti pas kitą gydytoją patikslinti diagnozę, įvertino pakankamai prisidėjus prie prarastos galimybės pasveikti ar užkirsti kelią ligai progresuoti.
57. Dėl šios priežasties neturtinė žala apeliantei atlygintina ta apimtimi, kiek ji buvo patirta būtent dėl šio nepakankamo gydytojo rūpestingumo (neadekvataus reagavimo į situaciją), nulėmusio pavėluotą ligos diagnozę. Tačiau pagrindo apeliantei atsakovės sąskaita kompensuoti absoliučiai visus su šios ligos progresavimu, gydymu ir individualiu apeliantės organizmo atsaku susijusius patirtus išgyvenimus ir kančias, visgi nėra. Juo labiau kad net ir laiku diagnozavus ligą, tikimybė, jog liga, nepaisant taikomo gydymo, būtų vis tiek progresavusi, išliko. Gydytojas nėra atsakingas už agresyvią (duomenys neskelbtini) prigimtį ar individualų apeliantės organizmo biologinį atsaką ((ne)atsparumą). Todėl atsakovė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti vertinamas tik byloje nustatytų civilinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių apimtyje, tiek, kiek žala yra skolininkės, t. y. atsakovės, neveikimo rezultatas.
58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliaciniame skunde nurodytų apeliantės patiriamų neigiamų išgyvenimų buvimu, bet taip pat neturi pagrindo jų sieti vien tik su pavėluotu onkologinės ligos diagnozavimu ar kelio piktybiniam procesui prasidėti neužkirtimu (jei toks procesas 2018 m. dar nebuvo prasidėjęs). Apeliantės neigiamų išgyvenimų intensyvumui, sunkiai psichologinei būklei ir jos galimybėms visapusiškai dirbti kirpėjos darbą, rūpintis šeima, santykiams su sutuoktiniu, išvaizdos pokyčiams neabejotinai darė įtaką ne tik pavėluotas ligos diagnozavimas ar kelio jai neužkirtimas (iš esmės ligos progresavimas), bet ir pats onkologinės ligos faktas, kuris nesusijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais.
59. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos už pavėluotą ligos (kuri pati kaip tokia nėra gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas) diagnozę ar kelio jai progresuoti neužkirtimą atlyginimo dydis negali būti prilyginamas neturtinės žalos dydžiams, priteistiniems už sunkiausius ir (ar) apskritai neatstatomus, neišvengiamus, pražūtingus sveikatos sutrikdymus, padarytus dėl grubių medicinos įstaigų (darbuotojų) veiksmų ar juo labiau už sunkius sveikatos sutrikdymus, padarytus eismo įvykių metu ar nutikusius kaip nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. darbdaviui neužtikrinus darbo saugos reikalavimų. Todėl pagrindo remtis apeliacinio skundo 34 punkte nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (3K-3-450/2006; 3K-3-157/2007; 2A-146/2006; 2A-448/2007; 2A-461/2007; 2A 316/2008; 3K-3-51/2007; 2A-217/2007; 2A-481/2006, 2A 408/2006; 3K-3-298/2007; 3K-3-90/2008) nėra. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos atlyginimo apeliantei dydis turėjo būti nustatytinas remiantis intervalu nuo 42 iki 117 MMA. Tuo pačiu nėra pagrindo remtis apeliacinio skundo 35 punkte nurodytomis teismų nutartimis, kurios priimtos bylose pagal artimųjų netekusių asmenų ieškinius.
60. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, gali būti vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis nelaikytinas (nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
61. Dėl šios priežasties ir apeliacinio skundo 42–43 punktuose minimose įvairių instancijų teismų nutartyse, priimtose bylose dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos, nustatyti priteistini individualūs neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (jų piniginė išraiška) nepriklausomai nuo to, ar tų bylų faktinės aplinkybės panašios į šios bylos ar ne, neturi teismo precedento galios nagrinėjamai bylai ir neapribojo pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisės nustatyti teisingą apeliantei atlygintinos neturtinės žalos dydį.
62. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas būtent 15 000 Eur neturinės žalos atlyginimo dydį sprendime, be kita ko, kaip panašią faktinėmis aplinkybėmis paminėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-618-330/2020, kuria taip pat buvo priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, savaime nereiškia, jog vien tik šia aplinkybe rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei priteistinos sumos dydį. Kaip minėta, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl ir kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo galėjo būti (ir buvo) sprendžiamas tik pagal šioje byloje įvertintas svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, apeliantės asmeniškai patirtus neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus ir kitus nepatogumus, priežastiniu ryšiu susijusius su atsakovės neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
63. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nors ir glausta forma, visgi atliko individualų apeliantę ištikusios situacijos vertinimą: 1) teismas vertino ir apeliantės sveikatos, kaip vienos svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamos, ne visada atkuriamos ar neįmanomos atkurti vertybės pobūdį (žr. sprendimo 96 punktą); 2) atsižvelgė į aplinkybę, kad D. S. yra specializuotas medikas – gydytojas dermatovenerologas, kuriam taikomi aukštesni negu bendrosios praktikos gydytojui reikalavimai (žr. sprendimo 68 punktą); 3) atsižvelgė į apeliantės į bylą pateiktus ir teismo pakankamais pripažintus įrodymus, leidžiančius spręsti apie apeliantės sveikatos būklę, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas ne tik apie emocinius išgyvenimus diagnozavus onkologinę ligą, fizinį skausmą ir diskomfortą taikant operacinį ir palaikomąjį gydymą, bet ir dėl ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai (ligos išplitimą ir progresavimą kiaušidėje, odoje, smegenyse); 4) taip pat atsižvelgė į faktą, kad apeliantei dėl išsivysčiusios ir progresuojančios onkologinės ligos buvo nustatytas 25 proc. dalyvumo lygis ir 75 proc. netekto dalyvumo lygis (žr. sprendimo 97 punktą). Todėl nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas individualų apeliantei priteistinos neturtinės žalos dydį, suabsoliutino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-618-330/2020 kitam asmeniui priteistos neturtinės žalos dydį kaip vienintelį galimą.
64. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors tiesiogiai sprendime neįvardinta, tačiau dalyvumo lygio įvertinimas sprendime vertintinas kaip apimantis apeliantės galimybių realizuoti save profesinėje srityje (dirbti kirpėjos darbą, kontaktuoti su cheminėmis medžiagomis) apribojimus bei apeliantės jauno (darbingo) amžiaus įvertinimą. Nors dalyvumo (darbingumo) lygio sumažėjimas paprastai yra kertinis kriterijus sprendžiant dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo (o šiuo atveju toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas), jis kartu yra ir reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos kontekste dalyvumo lygis vertinamas tik kaip vienas iš indikatorių, rodančių bendrą asmens savijautą ir socialinę izoliaciją, kadangi sveikatos sutrikdymas, lemiantis profesinės veiklos ribojimus, natūraliai sukelia papildomų dvasinių išgyvenimų, praradimų bei gyvenimo kokybės nuosmukį, į tai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, pagrįstai atsižvelgė. Akcentuotina, kad apeliantei neturtinė žala padaryta dėl pavėluoto (duomenys neskelbtini) diagnozės nustatymo. Dėl nepakankamo apeliantę konsultavusio gydytojo dermatovenerologo prievolės dėti maksimalaus rūpestingumo pastangas vykdymo ši diagnozė nustatyta ne 2018, bet 2021 metais, t. y. trimis metais vėliau. Už šį vėlavimą pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas 15 000 Eur neturtinės žalos dydis (po 5 000 Eur už kiekvienus metus) yra adekvatus ir pagrįstas.
65. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra įpareigotas jį motyvuoti, tačiau ši pareiga neapima reikalavimo atsikirsti ar pasisakyti dėl absoliučiai visų ieškinyje ar teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 40 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023 33 punktas).
66. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023 35 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o iš sprendimo turinio aišku, kokiais kriterijais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
67. Atsižvelgusi į teisinį gėrį, į kurį buvo pasikėsinta (sveikatą), taip pat įvertinusi faktinių aplinkybių visetą, kad žala atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojo) grubių klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl jo didinti iki 100 000 Eur apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
68. Aplinkybė, jog apeliaciniame skunde tik detalizuojamos aplinkybės, kurių, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, nelemia poreikio panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi bylos esmė yra atskleista.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
69. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paciento teisę į neturtinės žalos už sveikatai padarytą žalą atlyginimą ir pagrįstai apeliantės išgyvenimams, patirtiems dėl laiku nediagnozuotos onkologinės ligos ir (ar) prarastos galimybės užkirsti kelią piktybinio proceso progresavimui (jeigu 2018 m. rugsėjo mėnesį toks procesas dar nebuvo prasidėjęs), kompensuoti priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai individualizuodamas apeliantei priteistinos kompensacijos dydį pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl tokio dydžio kompensacijos pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantė A. P. nurodo apeliacinės instancijos teisme patyrusi 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas šia nutartimi atmetamas, apeliantės šioje proceso stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė Šeškinės poliklinika prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį įrodančių dokumentų nepateikė, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.