Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atsakovėms J. T. ir viešajai įstaigai Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems asmenims E. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

22.1. Visos apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, o išdėstyti teisiniai argumentai – pagrįsti ir teisėti.

22.4. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atliko netinkamus veiksmus, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės atliktų veiksmų ir pacientei atsiradusių pasekmių.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

24. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė atsakovės J. T. medicininių dokumentų nuorašus (kopijas).

25. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju bylos medžiaga kaupiama ir tvarkoma mišria forma – ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje komisija bylą pildė ir tvarkė popieriniu formatu, o ginčą perkėlus į teismą bylos medžiaga pildoma bei tvarkoma ir elektronine forma. Pirmosios instancijos teismui atsiųstame lydraštyje komisija nurodė, kad į teismo bylą pateikiamame segtuve (segtuvas yra prie elektronine forma vedamos bylos) yra sukaupti konfidencialios informacijos turinio pacientės dokumentai (el. b. t. I, l. 65). Taigi, su ieškovės apeliaciniu skundu teikiami J. T. medicininiai duomenys jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su kita komisijos sukaupta bylos medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo svarstyti ieškovės teikiamų, bet byloje jau esančių rašytinių dokumentų pridėjimo prie bylos klausimo.

Dėl kai kurių įrodymų vertinimo

26. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. T. parodymais, kadangi šis liudytojas yra suinteresuotas asmuo, nes yra atsakovės J. T. sutuoktinis.

27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

28. Civiliniame procese liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 str. 1 d.). Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad A. T. yra atsakovės sutuoktinis, nesudaro pagrindo teismui nevertinti jo kaip liudytojo parodymų, o šie parodymai turi būti vertinami kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma.

Dėl ginčo byloje esmės

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 56-103 konstatuota, jog J. T. turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, ir J. T. pareiškimas (skundas) patenkintas iš dalies – nuspręsta, kad J. T. turi teisę į 912,64 Eur turtinės žalos ir į 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos (toliau – Pacientų teisių įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

31. Asmuo reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d.).

32. Gydytojų civilinė atsakomybė – tai profesinė atsakomybė, kuri yra išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pažymėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

33. Analizuojamu atveju iš komisijos pateiktos teismui medžiagos nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. atsakovei J. T. buvo išoperuotas krūties gerybinis navikas. 2018 m. sausio 16 d. J. T. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo (nutarties tekste taip pat ir – MRT) išvadoje – BIRADS4 (Breast Imaging Reporting and Data System – liet. krūtų vaizdo teikimo ir duomenų sistema) abipus – abipus pakitusio signalo židiniai, reikalinga pakartotina koreliacija su UG ir MG, spręsti dėl biopsijos. 2018 m. sausio 24 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje J. T. atliktas krūtų ultragarsinis tyrimas, kurio išvadoje – cistinė mastopatija, cistos abipus, kalcifikatai kairėje (BI-RADS3 kairėje, BI-RADS2 dešinėje). Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo gydytoja E. M. paaiškino, kad turėdama prieštaringus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenis (BIRADS4 – įtariamas piktybinis navikas) ir ultragarsinio tyrimo duomenis (BI-RADS3 kairėje, BI-RADS2 dešinėje – nepiktybiniai pakitimai) 2018 m. sausio 24 d. paskyrė J. T. tomosintezės tyrimą (3D mamograma), atsižvelgusi į tai, kad: 1) pacientė jau buvo operuota; 2) tomosintezės tyrimas yra informatyvesnis; 3) tomosintezės tyrimas yra mažiau skausmingas. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Skalvijos“ medicinos centre, į kurį kreipėsi J. T. dėl paskirto tyrimo atlikimo, tomosintezės aparatas buvo sugedęs nuo 2018 m. vasario 22 d., todėl J. T. tomosintezės tyrimas buvo atliktas tik 2018 m. balandžio 16 d., o šio tyrimo 2018 m. balandžio 20 d. išvada – dešinėje BI-RADS1, kairėje BI-RADS4. Po tomosintezės tyrimo atlikimo J. T. pas trečiąjį asmenį gydytoją E. M. apsilankė 2018 m. gegužės 28 d. J. T. 2018 m. birželio 6 d. atlikta pirminė biopsija. 2018 m. liepos 2 d. J. T. atlikta operacija, kurios metu pašalintas 2x2 cm dydžio auglys.

34. Komisijos pasitelkti specialistai – onkologas radioterapeutas A. P. ir onkologas chemoterapeutas H. G. Č. padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas J. T. buvo padaryta klaidų, tačiau akivaizdu, kad vėžio diagnozės nustatymo laikas (skaičiuojant nuo įtarimo (pagal MRT išvadas) iki verifikacijos (biopsijos rezultatų)) buvo per ilgas.

35. Pacientų teisių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtinto Onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklių ir jų stebėsenos tvarkos aprašo II skyriaus, apibrėžiančio onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumo rodiklius, 3 punkte nustatyto rodiklio Nr. 1 – paciento, kuriam pirmą kartą įtariama onkologinė liga, laukimo laiko nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją specialistą dienos iki diagnozės nustatymo dienos siektina reikšmė – ne daugiau kaip 28 kalendorinės dienos.

36. Atsakovė J. T., turėdama magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo rezultatus dėl įtariamo piktybinio naviko, pas ieškovės specialistę gydytoją E. M. apsilankė 2018 m. sausio 24 d. Atsižvelgiant į byloje tirtas aplinkybes – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo ir ultragarso tyrimo išvadų (rezultatų) nesutapimą, taip pat į gydytojų A. P. ir H. G. Č. komisijai nurodytas tomosintezės tyrimo skyrimo sąlygas, darytina išvada, jog gydytoja E. M. pagrįstai galėjo skirti tomosintezės tyrimą. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad gydytoja, skirdama tomosintezės tyrimą, nevertino šio tyrimo prieinamumo pacientei aplinkybių. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad tomosintezės tyrimas, jo paskyrimo J. T. metu, Lietuvoje buvo atliekamas tik trijuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškovės buveinė yra Panevėžyje, o atsakovės nurodyta gyvenamoji vieta – Šiaulių rajone. Kaip nurodyta šios nutarties 32 punkte, gydant pacientą gydytojui kyla pareiga dėti maksimalias atidumo, apdairumo, rūpestingumo ir atsargumo pastangas. Maksimalių pastangų reikalavimas lemia, jog gydytojas, ypač spręsdamas dėl su žmogaus gyvybe susijusių ligų diagnozės ir gydymo, turi vertinti ne vidutinę, dažniausiai pasitaikančią onkologinės ligos egzistavimo ar plitimo tikimybę, tačiau atsižvelgti į blogesnę galimybę – kad įtariamas navikas yra piktybinis, o liga gali plisti greičiau nei kitiems pacientams. Vadinasi, skirdamas ne plačiai Lietuvoje naudojamą tyrimą (gydytojų A. P. ir H. G. Č. komisijai pateikti atsakymai) pacientui, kuriam įtariamas piktybinis navikas, gydytojas turėtų pacientui nurodyti laiko tarpą (terminą), per kurį toks tyrimas turi būti atliktas ir įspėti, kad pacientas per nurodytą laikotarpį negalėdamas atlikti tokio tyrimo, privalėtų kreiptis į gydantį gydytoją dėl alternatyvių tyrimų paskyrimo. Byloje nėra duomenų, kad gydytoja E. M. būtų įspėjusi pacientę J. T. dėl būtinumo tomosintezės tyrimą atlikti kuo operatyviau (skubiau), o atsakovės J. T. teigimu, jai susisiekus su gydytoja po to, kai buvo informuota apie Klaipėdoje veikiančiame medicinos centre esančio tomosintezės aparato gedimą, gydytoja E. M. nuramino pacientę, jog tomosintezės tyrimas gali būti atliktas ir vėliau. Trečiasis asmuo gydytoja E. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė neprisimenanti, kad pacientė J. T. ar jos sutuoktinis būtų į ją kreipęsi dėl paskirto tyrimo per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio.

37. Byloje nustatyta, kad tomosintezės tyrimo J. T. išvada buvo parengta tik 2018 m. balandžio 20 d., o pas gydžiusią gydytoją E. M. atsakovė J. T. apsilankė dar gerokai vėliau – 2018 m. gegužės 28 d. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą J. T. pažymėjo, kad gavusi tomosintezės tyrimo rezultatus ji buvo nukreipta į bendrą eilę, o konsultacija jai paskirta po vieno mėnesio ir 8 dienų nuo tomosintezės tyrimo rezultatų gavimo. Ieškovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė šio atsakovės teiginio iš esmės neneigė, neteikė duomenų, pagrindžiančių, kada J. T. buvo užregistruota vizitui pas gydytoją 2018 m. gegužės 28 d., tik ieškinyje nurodė, jog nežino, dėl kokios priežasties J. T. konsultacijai kreipėsi viršijusi protingą vieno mėnesio terminą (CPK 178 str.).

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog teikiant atsakovei J. T. sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai buvo susiję su onkologinės ligos diagnozavimo procesu (jo trukmės aspektu), nebuvo užtikrintas maksimalus atidumo, rūpestingumo, apdairumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnis.

39. Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio egzistavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nesilaikė savo pareigos suteikti paslaugas, atitinkančias maksimaliai rūpestingo ir atidaus profesionalo standartą, kas lėmė nepateisinamai ilgą laiko tarpą nuo pacientės onkologinio susirgimo (galinčio išplisti piktybinio naviko) įtarimo iki susirgimo diagnozės nustatymo bei gydymo pradžios, o tuo pačiu sukėlė atsakovės J. T. dėl to patirtas išlaidas bei neigiamus išgyvenimus.

40. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės kvestionuojamu komisijos sprendimu pagrįstai pripažinta atsakovės J. T. teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl atlygintinos žalos ir jos dydžio

41. Pareiškime komisijai J. T. nurodė patyrusi 1 643,74 Eur turtinę žalą (635,44 Eur automobilio degalams ir 1 008,30 Eur medikamentams) bei prašė atlyginti 40 000 Eur neturtinę žalą. Komisija 2019 m. liepos 11 d. sprendimo dalyje dėl turtinės žalos dydžio nurodė nevertinanti J. T. išlaidų kurui (automobilio degalams) ir ne medicininėms priemonėms.

42. Apeliaciniame skunde ieškovė komisijos pripažintą turtinės žalos atsakovei dydį ginčija tuo pagrindu, kad byloje esą nėra jokių įrodymų apie šią žalą. Toks ieškovės teiginys yra klaidinantis, kadangi komisijos atsiųstoje teismui medžiagoje yra pateikti vaistinių kasos čekiai, patvirtinantys J. T. patirtas medikamentams įsigyti išlaidas. Kadangi atsakovė J. T. rašytiniais įrodymais pagrindė patirtos turtinės žalos dydį, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad turtinė žala buvusi neįrodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, komisija pagrįstai nustatė J. T. patirtą 912,64 Eur dydžio turtinę žalą.

43. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).

45. Pareiškime (skunde) komisijai J. T. nurodė dėl diagnozuotos onkologinės ligos pasunkėjimo, pasireiškusio piktybinio naviko plitimu, patyrusi didelę psichoemocinę traumą, pablogėjo jos bendra sveikatos būklė. Byloje konstatuota, kad nuo pirmojo įtarimo apie susirgimą onkologinės ligos diagnozė buvo nustatyta per nepateisinamai ilgą laiko tarpą, kurio metu liga progresavo, o J. T. teko patirti netikrumo dėl savo sveikatos būklės būseną, išgyvenimus apie numanomos gyvybei pavojingos ligos grėsmę. J. T. procesiniuose dokumentuose taip pat pabrėžė, kad ligos procesas jos laiku negydant lėmė sudėtingesnį gydymą, taip pat dėl ligos progresavimo ji patyrė fizinį skausmą, teko patirti operaciją, kurios metu dėl naviko išplitimo reikėjo papildomai pašalinti dvidešimt pažastinių limfmazgių, buvo taikyti ilgi chemoterapijos ir radioterapijos seansai. Apeliacinio teismo vertinimu, laukdama diagnozės rezultatų J. T. neabejotinai patyrė nerimą bei stresą dėl savo sveikatos, jos ligos progresavimas (naviko išplitimas) lėmė sudėtingesnį, skausmingesnį ir ilgesnį gydymo procesą.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentavo, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertinta tai, kad žalos padarymas kildinamas ne iš grubių gydymo klaidų, bet dėl rūpestingumo bei apdairumo stokos. Su tokia ieškovės pozicija galima sutikti, tačiau pastebėtina, kad ilgą ligos diagnozės nustatymo trukmę galėjo lemti ne vien tik gydytojos veiksmai, bet ir, pavyzdžiui, byloje neįrodinėta aplinkybė, ar pacientė J. T. turėjo galimybę vos tik gavusi tomosintezės tyrimo rezultatus tuojau pat patekti pas ją gydžiusią ieškovės gydytoją, ir dėl kokių priežasčių – ar dėl pačios pacientės delsimo, ar dėl ieškovės taikomos pacientų registravimo vizitui pas gydytoją sistemos tas patekimo laikas buvo ilgesnis nei mėnuo.

47. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo nuomonę, jog atsakovė J. T. buvo atsakinga už paskirto tomosintezės tyrimo atlikimą laiku, t. y. pati pacientė netinkamai vykdė savo pareigas. Remiantis byloje esančiais duomenimis tokia ieškovės subjektyvi pozicija nelaikytina pagrįsta. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog J. T. netinkamai vykdė savo kaip pacientės pareigas. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog J. T. tinkamai rūpinosi savo sveikata – laikėsi nurodymo po 6 mėnesių nuo 2017 metais atliktos operacijos atvykti pas onkologą galimų sveikatos būklės pakitimų stebėjimui, tomosintezės tyrimui užsiregistravo per siuntimo tokiam tyrimui vieno mėnesio galiojimo terminą, laikėsi gydytojų nurodymų dėl ligos gydymo proceso.

48. Apibendrinančiai įvertinant atsakovės J. T. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į šiuos faktorius: 1) J. T. patirtą nerimą ir išgyvenimus įtariant onkologinę ligą, bet tokios ligos diagnozės dar ilgai nepatvirtinus; 2) J. T. patirtą stresą sužinojus, kad ji serga onkologine liga, tačiau per ilgą diagnozės nustatymo laikotarpį nepradėjus gydymo anksčiau; 3) fizinį skausmą ir kitus nemalonius potyrius dėl ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo, diagnozavus didesnį onkologinės ligos išplitimą; 4) ieškovės kaltės formą – nepakankamą rūpestingumą, apdairumą ir atidumą; 5) nenustatymą pacientės J. T. netinkamų veiksmų, lėmusių pernelyg ilgą ligos diagnozės nustatymo trukmę. Įvertinusi nurodytus faktorius, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad komisija nustatė tinkamą J. T. atlygintinos neturtinės žalos dydį (15 000 Eur).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

49. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

50. Kadangi pagal ieškovės nurodytus argumentus nėra pagrindo tenkinti jos apeliacinį skundą, todėl šis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Atsakovė J. T. pateikė duomenis apie 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovė VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 000 Eur išlaidas advokatei už atstovavimą bylos apeliaciniame procese. Atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių nustatytų dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovių naudai iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) atsakovei J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) viešajai įstaigai Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui (juridinio asmens kodas 175874865) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.