- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-481/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- T. G., Tomui Grėsiui ir AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- L. G.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-715-510/2006 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams Tomui Grėsiui ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. G. nurodė, kad 2005 m. kovo 17 d. įvyko autoavarija, kurios metu ji buvo sunkiai sužalota. Kauno m. apylinkės teismas 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nustatė, kad dėl įvykio yra kaltas atsakovas T. Grėsius, o L. G. ieškinį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad turėjo apie 1 000 Lt išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, būtiniausiems vaistams pirkti išleido 2 163,29 Lt, be to, 5 400 Lt sumokėjo slaugytojai. Ieškovei 36 metai, nuo 1992 metų ji dirbo vyriausiąja buhaltere, jokių nusiskundimų sveikata neturėjo. Ieškovė nurodė, kad po autoavarijos dėl kaklo slankstelių lūžių ji tapo neįgali, negali vaikščioti, juda tik su invalido vežimėliu, į kurį savarankiškai įsėsti negali, prarado galimybę dirbti, iškentė ir ateityje kentės didelį fizinį bei dvasinį skausmą, išgyvena vidinę depresiją. Iš esmės pasikeitus gyvenimo būdui ji negali užsiimti profesine veikla, neteko pragyvenimo šaltinio, negali gyventi visaverčio gyvenimo, prarado gyvenimo džiaugsmą, protingą galimybę turėti vaikų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų T. G. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ solidariai 8 563 Lt turtinės žalos, o iš atsakovo T. G. - 300 000 Lt neturtinės žalos, kiek ši viršija draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies dėl 5 400 Lt slaugymo išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei L. G. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 535,64 Lt išlaidų vaistams, vitaminams ir pagerintam maitinimui bei 100 Lt už advokato pagalbą - iš viso 1 635,64 Lt. Priteisė ieškovei L. G. iš atsakovo T. G. 68 618,88 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 900 Lt už advokato pagalbą - iš viso 69 518, 88 Lt. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 5400 Lt slaugymo išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismo sprendime rašoma, kad Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nustatyta, jog 2005 m. kovo 17 d. T. Grėsius padarė autoavariją, kurios metu buvo sužalota L. G. , patyrusi sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas T. Grėsių pripažino kaltu ir nuteisė atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismo nuosprendžiu L. G. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, tačiau klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl šioje civilinėje byloje sprendė tik atlygintinos žalos dydžio klausimą.
Atsakovas T. Grėsius lengvąjį automobilį buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ už išlaidas vaistams, vitaminams, pagerintam maitinimui priteistina 1 535,64 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismas nurodė, kad ieškovė negali vaikščioti ir stovėti, pilnai valdyti rankų, jai reikalinga kitų žmonių priežiūra, o prognozė dėl pilno organizmo funkcijų atsistatymo yra nepalanki. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė tapo nedarbinga. Netektas darbingumas sudaro 75 procentus, todėl ieškovė negali užsiimti profesine veikla. Ieškovė kentė fizinį skausmą, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, labai didelius nepatogumus (gali judėti tik invalido vežimėlyje). Ieškovė buvo sužalota dėl atsakovo T. G. didelio neatsargumo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. Grėsius eismo įvykį sukėlė itin šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. T. Grėsiui šiuo metu yra 26 metai. Jis dirba Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje, gauna 4,30 minimalių mėnesinių algų dydžio tarnybinį atlyginimą - 2 365 Lt (neatskaičius mokesčių). Atsakovas savo vardu neturi jokio registruotino turto, neturi išlaikytinių. Įvertinęs žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, teismas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 70 000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 eurų dėl neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei 400 eurų ekvivalentą litais, dar 100 eurų išmokėjo kitam nukentėjusiajam. Šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė. Pagal Lietuvoje nustatytą oficialų euro ir lito santykį 400 eurų sudaro 1 381,12 Lt. Teismas laikėsi nuostatos, kad likusią neturtinės žalos dalį – 68 618,88 Lt (70 000 – 1 381,12) ieškovei privalo atlyginti atsakovas T. G.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovės L. G. naudai priteista 68 618,88 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 900 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Apeliantas prašo neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 20 000 Lt, atitinkamai sumažinant priteistinas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nebuvo atsižvelgta į ieškovei padarytos turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skunde akcentuojama, kad iš atsakovo priteista 68 618, 88 Lt dydžio neturtinė žala yra daugiau kaip 44 kartus didesnė už priteistą turtinę žalą, todėl pirmoji yra akivaizdžiai per didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Toliau skunde rašoma, kad vienas iš kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Į šį kriterijų teismas nepakankamai atsižvelgė. Teismas priteisė tokio dydžio neturtinę žalą, kurią atsakovas T. Grėsius, gaudamas dabartinį atlyginimą, atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio 2 dalyje nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų maksimalų dydį, galėtų atlyginti ne greičiau kaip per 41 metus, t. y. jau sulaukęs pensinio amžiaus. Per visą šį laikotarpį jis negalėtų skirti lėšų sau, savo asmeniniam gyvenimui keisti, buičiai sutvarkyti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje bei 6.250 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, kuriais teismas turėjo vadovautis.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš dalies tenkindamas ieškinį teismas ieškovei priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pažeistos CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Be to, teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į tai, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, galėjo būti priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Apelianto nuomone, vertinant ieškovės patirtos traumos sudėtingumą bei dabartinę jos būklę, atsižvelgiant į tai, kad dėl autoįvykio yra nukentėjęs dar vienas asmuo, kuris šiuo metu taip pat pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bendra iš atsakovo T. G. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, galėtų būti ne didesnė kaip 30 000 Lt. Tokiu atveju ieškovei iš šios sumos priklausytų apie 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo išdėstytais motyvais tenkinti jo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo ribas, neanalizuodamas tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tiriant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas negali savo iniciatyva išplėsti skundo argumentų ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinė žala pasireiškia nenaudingu asmeniui poveikiu, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti į tai, kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio poveikio priemonė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės dėl atsakovo kaltais veiksmais sukeltos autoavarijos. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta delikto sudėtis, t. y. neteisėta veika, kuria padaryta žalos, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos, žalos padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo visas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: nelaimingo atsitikimo, įvykusio dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, faktą, atsakingą už žalą asmenį - atsakovą, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakovo veikos ir pasekmių. Savo civilinės atsakomybės atsakovas iš esmės neginčija. Byloje nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl ieškovei padarytos žalos, taip pat ir neturtinės. Apeliantas ginčija tik neturtinės žalos dydį, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, visiškai pagrįstai prioritetą teikė ieškovei padarytos žalos ir jos pasekmių įvertinimui, akcentuodamas, kad po autoavarijos ieškovė nebegali vaikščioti ir stovėti, nevisiškai valdyti rankas, jai reikalinga kitų žmonių priežiūra, o prognozė dėl pilno organizmo funkcijų atsistatymo yra nepalanki. Dėl patirtų sunkių sužalojimų ieškovė tapo nedarbinga, negali užsiimti profesine veikla. Ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, susidūrė ir iki šiol susiduria su itin dideliais nepatogumais (gali judėti tik invalido vežimėlyje). Ieškovės patirta didelė fizinė trauma, negrįžtamo pobūdžio sveikatos praradimai, visą likusį gyvenimą lydėsiantis fizinis nevisavertiškumas, dvasinis diskomfortas, kaip žalos pasekmė, duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra protingas ir sąžiningas.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Pirmosios instancijos eismas išanalizavo žalą padariusio atsakovo turtinę būklę, įvertino duomenis dėl jo turto ir lėšų, materialinio apsirūpinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: 2003 m. kovo 26 d. Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3K-3-511/2004, 2005 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-7-255/2005). Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia tikimybę tik sulaukęs pensinio amžiaus baigti išmokėti priteistą neturtinę žalą, taip pat grindžia praradimą galimybių tvarkytis savo asmeninį gyvenimą ir buitį, nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistą neturtinės žalos dydį. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo dabartinės turtinės padėties lygis negali būti laikomas lemiamu kriterijumi nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei nepagrįstai priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas mažino ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimą ne todėl, kad tokį reikalavimą laikytų iš dalies nepagrįstu ar neteisėtu, o todėl, jog atsižvelgė į dabartinę atsakovo turtinę padėtį, vertino atsakovo gebėjimus įvykdyti nustatyto dydžio žalos atlyginimo prievolę taip, kad ši prievolė netaptų atsakovui nepakeliama našta. Teisėjų kolegija, įvertindama bylos sudėtingumą bei mastą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų nuostatomis dėl teismo teisės nukrypti nuo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelės ar nepagrįstos.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 958, 57 Lt sumokėjimas (b. l. 88). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio dalis turi būti priteista iš atsakovo (CPK 96 str.). Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškovei iš atsakovo priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 118).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. G. ieškovei L. G. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. G. į valstybės biudžetą 958,57 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.