- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-461/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Ukmergės gelžbetonis“
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Ukmergės gelžbetonis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1632-51/2006 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Ukmergės gelžbetonis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas remiantis DK 245, 246, 250 straipsniais, CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsniais, priteisti iš atsakovo AB ,,Ukmergės gelžbetonis“ 300 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 1980 m. dirbo atsakovo įmonėje. 2003 m. liepos 16 d. viename įmonės gamybos ceche įvyko sprogimas, per kurį ieškovas apdegė 80–90 proc. kūno paviršiaus ir kvėpavimo takų. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis dėl šoko, kvėpavimo takų nudegimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, plaučių edemos, pneumonijos, inkstų funkcijos nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimo du mėnesius buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikų Reanimacijos skyriuje, po to daugiau kaip mėnesį – Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje (jam atliktos šešios plastinės operacijos), vėliau gydėsi Kardiologijos skyriuje, po to – vėl Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje, daugiau kaip tris mėnesius – sanatorijoje, Ukmergės centrinės ligoninės Traumatologijos skyriuje; dėl įvykio pablogėjus širdies veiklai, jam buvo atlikta širdies operacija. Ieškovo teigimu, po nudegimų liko randai, pažeista oda labai jautri ir skausminga, sutriko klausa, jis negali normaliai valdyti rankų, jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, vaistai. Dėl šio įvykio ieškovas tapo neįgalus, neteko 100 proc. darbingumo, nors iki įvykio jis buvo sveikas. Ieškovas nurodė, kad dėl visų šių pasekmių jis patyrė ir patiria daug fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, todėl atsakovas, neužtikrinęs saugių darbo sąlygų, turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ ieškovui 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo, o nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį bei kitus įstatyme nurodytus kriterijus (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal DK 260 straipsnį kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos; užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas privalo darbdavys. Teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl kitų jo darbuotojų veiksmų ar neveikimo, galėjusių turėti didesnės ar mažesnės įtakos sprogimui įvykti, gali turėti reikšmės atsakovo ir nurodytų trečiųjų asmenų tarpusavio santykiams, bet nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už pareigos garantuoti darbuotojams saugias darbo sąlygas netinkamą įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sprogimo metu apdegė net 90 proc. kūno odos, gydymo procesas buvo ilgas ir skausmingas, be to, sužalojimas paliko itin sunkių pasekmių: ieškovas neteko 100 proc. darbingumo, o tai reiškia, kad negrįžtamai sužalota sveikata, prarasta galimybė užsiimti bet kokiu darbu. Be to, po nudegimų ir odos persodinimo operacijų pasikeitė ieškovo išvaizda, jam reikalingas tolesnis gydymas, nuolatinė pagalba. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovui teko kęsti ypač didelius fizinius skausmus, ištverti sudėtingas odos persodinimo operacijas, tai, be abejonės, sukėlė ir didelių dvasinių išgyvenimų. Teismo nuomone, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, ieškovui padaryta neturtinė žala negali būti įvertinta atsakovo pasiūlyta ieškovui suma – 10 000 Lt, o turi būti gerokai didesnė. Kartu teismas nurodė, kad neabejotina, jog žala buvo padaryta ne tyčia, šis atvejis netipiškas, sunkiai numanomas. Teismo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas neturi pretenzijų atsakovui, taip pat į tai, kad atsakovas dėl sprogimo patyrė didelių nuostolių, be to, turi pareigą atlyginti žalą keliems nukentėjusiesiems. Dėl nurodytų motyvų teismas nusprendė, kad būtų teisinga ir sąžininga priteisti ieškovui 130 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovas K. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo ieškovui 300 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertino ieškovui padarytos žalos sveikatai pasekmes. Teismas neįvertino, kad ieškovas iki nelaimingo atsitikimo buvo fiziškai sveikas, dirbo įvairius darbus, gyveno aktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis nudegė 90 proc. kūno, nudegė kvėpavimo takus, patyrė daug fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, ilgai gydėsi gydymo įstaigose, buvo atlikta daug operacijų. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas dabar yra pirmos grupės invalidas, visiškai nedarbingas, jam reikalinga kitų asmenų pagalba, negali judinti abiejų rankų pirštų ir plaštakų, sutriko klausa, dėl veido, rankų ir kitų organų pažeidimų pasikeitė ieškovo išvaizda, dėl ko patiria išgyvenimus bendraudamas su aplinkiniais. Taip pat ieškovo gydymas dar nėra baigtas, jis nuolat turi naudoti vaistus, gydytis gydymo įstaigose, ieškovui būtinos dar kelios operacijos.
Atsakovas AB ,,Ukmergės gelžbetonis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti – ieškovui iš atsakovo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, t. y. nebuvo aiškinamasi ieškovo sveikatos būklė iki nelaimingo atsitikimo, nebuvo išreikalauta ieškovo medicininė kortelė, kurioje atsispindėtų jo sveikatos būklė iki 2003 m. liepos 16 d. Tai buvo būtina, nes ieškovo pateiktame Kauno medicinos universiteto klinikų išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovas serga krūtinės angina (2-5 metai), miokardo infarktas pirmą kartą įvyko 2000 metais, arterinė hipertenzija ieškovas serga 10 metų, širdies ritmo sutrikimo data – 2000 metai, t. y. ieškovas sirgo sunkiomis ligomis jau keletą metų iki sprogimo.
2. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, svarbus kriterijus yra padarytos turtinės žalos dydis. Priimant sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo būtina nustatyti ieškovui padarytos turtinės žalos dydį. Ieškovas iš Lietuvos Vyriausybės fondo gavo 3 000 Lt. Nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 11 d. jam paskirta 2 702,28 Lt, išmokėta 2 076,25 Lt. Nuo 2003 m. lapkričio 12 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija 2 994,33 Lt. Mėnesinė periodinės kompensacijos išmoka 180,20 Lt. Invalidumo pensijos ir transporto išlaidų kompensacijos išmokėta – 9 958,53 Lt. Pensijos dydis 687,78 Lt, transporto išlaidų kompensacija 31,25 Lt per mėnesį. Darbovietė išmokėjo 4 500 Lt paramos. Be to, atsakovas buvo apdraudęs darbuotojus draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe bendrovės naudai, tačiau įvykus draudiminiam įvykiui atsisakė draudimo išmokos ieškovo naudai, todėl kas ketvirtį iki mirties K. D. yra mokama po 1327,75 Lt draudimo išmokos. Tai žymia dalimi turėtų atlyginti ir neturtinę žalą. Visi įrodymai apie išmokėtas pinigų sumas ieškovui baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-36/2005.
3. Teismas sprendimą priėmė formaliai, pilnai neištyręs atsakovo kaltės laipsnio dėl įvykusio įvykio. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės – niekas nežinojo apie tikimybę gamybos technologiniame procese atsirasti sprogiai aplinkai. Nuo pat cecho projektavimo, įrangos pagaminimo, technologinio proceso įvertinimo, technologinio proceso įdiegimo, paleidimo ir priėmimo – niekas neįvertino dujų susikaupimo ir sprogimo tikimybės. Prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui susiklostė nenumatytos aplinkybės, todėl darbdavio atsakomybė mažintina (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d.).
Atsiliepimas
4. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdo paskyrimo, nes abi šalys buvo atstovaujamos advokatų ir nei ieškinyje, nei atsiliepime į ieškinį net nebuvo užsiminta apie taikos sutarties sudarymą. Teismas, parengiamojo posėdžio metu vykdęs taikinimo procedūrą, neatkreipė dėmesio, jog atsakovo atstovas neturi teisės sudaryti taikos sutarties.
Ieškovas K. D. atsiliepime į atsakovo UAB ,,Ukmergės gelžbetonis“ apeliacinį skundą prašo jį atmeti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.
Atsakovas UAB ,,Ukmergės gelžbetonis“ atsiliepimu į ieškovo K. D. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir neturtinės žalos sumą sumažinti iki 10 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Ieškinys pareikštas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovo sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas apeliaciniais skundais ginčija priteisto neturtinės žalos dydį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Darbo kodeksas yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal Darbo kodeksą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra nustatytas DK 248 straipsnio, nustatančio darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, ketvirtuoju punktu, pagal kurį darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Materialinės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas, jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255).
Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes.
Nagrinėjamu atveju, Nelaimingo atsitikimo darbe 2003 m. rugsėjo 29 d. akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardinta tai, kad polistireninio putplasčio plokščių gamybos ceche įgilintose kamerose po granulių išlaikymo talpomis susikaupė sprogios koncentracijos pentano dujų ir oro mišinys, kuris užsidegė ir sprogo (b. l. 53 – 54). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004 m. birželio 28 d. ekspertizės akte nustatyta, kad techniniu atžvilgiu tiriamojo įvykio (sprogimo, gaisro, grupinio nelaimingo atsitikimo) priežastys yra susiję su statybos ir priešgaisrinės saugos techninių bei organizacinių reikalavimų, projektuojant, įrengiant ir eksploatuojant sprogimo ir gaisro kilimo atžvilgiu pavojingus polistireninio pusplasčio plokščių gamybos techninius įrenginius, neįvykdymo (b. l. 55-89). Taigi tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (DK 250 str., CK 6.250 str.).
Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Ieškovas nurodė, kad neturtinę žalą sužalojus sveikatą, jis patyrė ir patiria dėl to, jog nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis nudegė 90 proc. kūno, nudegė kvėpavimo takus, patyrė daug fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, ilgai gydėsi gydymo įstaigose, buvo atlikta daug operacijų, dėl patirtų sužalojimų ieškovas dabar yra pirmos grupės invalidas, visiškai nedarbingas, jam reikalinga kitų asmenų pagalba, negali judinti abiejų rankų pirštų ir plaštakų, sutriko klausa, dėl veido, rankų ir kitų organų pažeidimų pasikeitė ieškovo išvaizda, dėl ko patiria išgyvenimus bendraudamas su aplinkiniais. Taip pat nurodė, kad ieškovo gydymas dar nėra baigtas, jis nuolat turi naudoti vaistus, gydytis gydymo įstaigose, ieškovui būtinos dar kelios operacijos. Iš byloje esančio invalidumo pažymėjimo (b. l. 13) matyti, kad ieškovui nuo 2003 m. lapkričio 12 d. neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas 100 proc. nedarbingumas, jam reikalinga nuolatinė pagalba. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo būklė išlieka patenkinama (b. l. 9-13).
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsakovo argumentas, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo išsiaiškinti ieškovo sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo, nėra pagrįstas, nes būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas ir dėl šio sužalojimo jis tapo pirmos grupės invalidu, visiškai nedarbingu, jam reikalinga kitų asmenų pagalba, bei atsirado kitos sveikatos sutrikimo pasekmės bei nepatogumai.
Atsakovo nurodyti argumentai, jog teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdo paskyrimo, taip pat atmestini, nes minėti CPK normų pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl patys savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti šį sprendimą (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Netenkindama apeliacinių skundų, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Kadangi ieškovas yra įstatymo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, todėl iš atsakovo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96, 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB ,,Ukmergės gelžbetonis“ 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.