- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-217/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Nordona“
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Aidas Venckus
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nordona“ bei atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-786-153/2006 pagal ieškovų V. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nordona“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. Š. kreipėsi ieškovai V. Č. ir UAB „Nordona“ ir, ieškinį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 2002 m. sausio 28 d. autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimą: V. Č. 130 000 Lt neturtinei ir 8 383,53 Lt turtinei žalai atlyginti, o UAB „Nordona“ - 7 930,32 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. sausio 28 d. apie 18.00 val. kelyje Kaunas-Klaipėda, A. Š. , vairuodamas sunkvežimį „ZIL 133“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį - apsisukdamas kelyje, esant ribotam matomumui dėl oro sąlygų, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį ir nedavė kelio betarpiškai arti priešpriešiais pagrindiniu keliu artėjančiam UAB „Nordona“ priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz 190“, valstybinis numeris DJZ 309, vairuojamam V. Č. , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įvykus autoavarijai ir V. Č. vairuojamam automobiliui „Mercedes-Benz 190“ atsitrenkus į sunkvežimį, automobilis „Mercedes-Benz 190“, buvo nepataisomai sugadintas, o ieškovui V. Č. sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl aklumo dešine akimi V. Č. neteko 30 % bendro darbingumo. Toliau progresuojant V. Č. nurodyto autoįvykio metu patirtiems sužalojimams, 2005 m. gruodžio 30 d. buvo pakartotinai įvertintas V. Č. darbingumo lygis ir konstatuota, jog dėl 2002 m. sausio 28 d. autoįvykio V. Č. neteko 60 % bendro darbingumo. Įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu atsakovas A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio trečiojoje dalyje, o V. Č. ir UAB „Nordona“ pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, jų dydį nustatant civilinio proceso tvarka. 2004 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, bausmę A. Š. sugriežtino, o Jurbarko r. apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo nepakeitė. Autoįvykio metu V. Č. buvo padaryta 8 383,53 Lt dydžio turtinė žala, kurią sudaro autoįvykio metu sugadintų rūbų vertė - 600 Lt, būtiniems vaistams ir maisto papildams įsigyti iki 2005 m. rugpjūčio 8 d. išleista 5 494,46 Lt suma, akiniams įsigyti - 480 Lt suma. Ieškovas V. Č. taip pat nurodė, kad, siekdamas įsigyti vaisius pigiau, juos perka turguje, todėl nepateikė jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą už būtinų vaisių įsigijimą 840 Lt, t.y. po 20 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. sausio 28 d. iki 2005 m. liepos 28 d. Sunkiai gyjant kojos kaulams, ieškovas buvo priverstas kreiptis į Maskvos bibliotekos medicinos centrą dėl papildomų tyrimų atlikimo(180 Lt). Būtiniems vaistams išleista pinigų suma padidėjo 1 389,07 Lt. Neturtinę žalą ieškovas V. Č. prašė priteisti, atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą, į tai, kad sužalojimas sukėlė neatstatomas pasekmes, kad jis tapo aklas dešine akimi ir nedarbingas, kad dėl nurodytų sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus, kuriuos jaučia ir dabar, emocinę depresiją, kad dėl sužalojimo akivaizdžiai sumažėjo jo profesinės galimybės, kad jam teko iškęsti net septynias operacijas, į jo gana jauną amžių.
Autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintas UAB „Nordona“ nuosavybės teise priklausantis 4 600 Lt vertės automobilis „Mercedes-Benz 190“ . Jo likutinė vertė po autoįvykio yra 518 Lt, todėl iš atsakovo A. Š. už automobilio sugadinimą ieškovas prašė priteisti šių verčių skirtumą - 4 082 Lt. Taip pat nurodė, kad 285 Lt kainavo šios autotransporto priemonės būklės vertinimas, 50 Lt – transportavimas galutiniam ardymui. Dėl nurodyto automobilio sugadinimo UAB „Nordona“ buvo priversta pirkti naują transporto priemonę. Kad įsigytas automobilis būtų parengtas naudoti, ieškovas turėjo šias išlaidas: 32 Lt už automobilio techninę apžiūrą, 78,79 Lt už jo registraciją ir valstybinių registracijos numerių išdavimą, 1 600 Lt už dujinės įrangos įsigijimą ir sumontavimą, 304,99 Lt už audio aparatūros perkėlimą iš autoįvykio metu sugadintos „Mercedes-Benz 190“ ir sumontavimą naujai įsigytame automobilyje. Po UAB „Nordona“ direktoriaus sužalojimo įmonė buvo priversta priimti į darbą naują darbuotoją, kuriam už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2003 m. kovo 17 d. išmokėjo 1 118,70 Lt darbo užmokesčio ir 378,84 Lt mokesčių valstybei. Atsakovo A. Š. nusikalstama veika ieškovui UAB „Nordona“ iš viso buvo padaryta 7 930,32 Lt turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo V. Č. ieškinį patenkino iš dalies, o ieškovo UAB ,,Nordona“ ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo A. Š. V. Č. 65 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 8 203,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 500 bylinėjimosi išlaidų, o UAB ,,Nordona“ - 7 930, 32 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė iš A. Š. 18,85Lt. bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovo A. Š. pareiga atlyginti ieškovams žalą atsirado CK 6.245 straipsnio ketvirtosios dalies, 6.248 straipsnio pirmosios dalies ir antrosios dalies pagrindu. Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) įrodyti baudžiamosios bylos medžiaga ir šie veiksmai yra susiję su žalos atsiradimo faktu (CK 6.247 str.). Ligos istorijos įrašai ir liudytojų R. Š. , R. Č. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas privalo nuolat vartoti vaistus, vitaminus sveikatai palaikyti. Nepaneigtas ieškovo atstovo paaiškinimas, kad dalį vaistų mažesne kaina jis perka turguje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas 2002 m. sausio 28 d. – 2006 m. gegužės 4 d. turėjo 7 603,53 Lt išlaidų vaistams, vitaminams, maisto papildams, akiniams. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovo nurodyta sugadintų drabužių kaina – 600 Lt yra protinga, tačiau atmetė reikalavimą priteisti 180 Lt už konsultacijas ir tyrimus Maskvos biotekos medicinos centre, nurodęs, kad ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš viso turėjo 8 203,53 Lt išlaidų.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad žalą atsakovas padarė netyčiniais veiksmais, tačiau jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu. Teismas konstatavo, kad V. Č. išgyvenimai sukeliami dėl gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo. Ieškovas neteko 60 procentų darbingumo, būdamas 42 metų tapo invalidu, o galimybė pasveikti nenustatyta. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovo išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nes jis gauna mažą atlyginimą, jo sutuoktinė yra bedarbė, atsakovas išlaiko dukrą O. Š. . Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas įdukrino M. M. ir ją išlaiko.
Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo ieškovui UAB ,,Nordona“ klausimą, teismas nurodė, kad automobilis, kurio vidutinė rinkos vertė 4 600 Lt, sugadintas nepataisomai, o jo likutinė vertė po avarijos yra 518 Lt. Todėl pagrįsti ieškovo reikalavimai priteisti 4 082 Lt automobilio verčių skirtumą, išlaidas už transportavimą ardymui (50 Lt), išlaidas už ekspertų biuro paslaugas (285 Lt). Kadangi dėl autoįvykio ieškovas pirko kitą automobilį, jam priteistinos šio automobilio techninės apžiūros (32 Lt), jo registracijos ir valstybinių numerių išdavimo (78,79 Lt) išlaidos. Automobilyje iki autoįvykio buvo įrengta dujinė įranga ir audio aparatūra, vėliau radijo aparatūra buvo sumontuota naujame automobilyje, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti šios aparatūros montavimo išlaidas. Teismas priteisė dujinės įrangos įsigijimo (1 600 Lt) ir montavimo (304,99 Lt) išlaidas. UAB ,,Nordona“ turėjo realius nuostolius dėl naujo darbuotojo, dirbusio nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2003 m. kovo 17 d., įdarbinimo ir papildomų išmokų sumokėjimo valstybei – 1 118,70 Lt atlyginimo ir 378,84 Lt mokesčių valstybei. Išmokėtos ieškovui V. Č. nedarbingumo pašalpos nėra skirtos įmonės nuostoliams kompensuoti. Tokiu būdu teismas nustatė, kad UAB ,,Nordona“ nuostoliai iš viso sudaro 7930,30 Lt.
Teismas atmetė atsakovo teiginį dėl ieškovo didelio neatsargumo, įtakojusio žalos atsiradimą ir nurodė, kad V. Č. didelis neatsargumas byloje nenustatytas.
Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui UAB ,,Nordona“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. Š. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai V. Č. ir UAB „Nordona“ prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti, V. Č. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinant iki 130 000 Lt, attinkamai padidinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisiant UAB „Nordona“ jos turėtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovo abiem ieškovams bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose. Nors teismas ir atsižvelgė į ieškovo V. Č. patirtus išgyvenimus ir neatstatomas pasekmes, tačiau pagrindinė ir iš esmės vienintelė priežastis, dėl kurios buvo sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis - atsakovo turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo žalos padarymo iki jos atlyginimo priteisimo nesiėmė jokių aktyvių ir realių veiksmų susirasti geriau apmokamą darbą, neatlygino nei dalies padarytos žalos. Per visą 57 mėnesių laikotarpį nuo žalos padarymo iki jos priteisimo atsakovo sutuoktinė tik labai trumpą laiką buvo užsiregistravusi darbo biržoje, bandydama susirasti darbą. Nors atsakovo gaunamos pajamos yra labai mažos, jo žmona nedirba, tačiau atsakovas sugeba išlaikyti keletą transporto priemonių ir nekilnojamąjį turtą. Pagrindinį atsakovo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį sudaro pajamos iš individualios veiklos, kuri niekur oficialiai nėra deklaruojama.
2. Teismas, patenkinęs UAB „Nordana“ ieškinį, turėdamas įrodymus apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 000 Lt), jų nepagrįstai nepriteisė (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, sumažinti priteistos žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Priteista V. Č. neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, nes nusikaltimas yra neatsargus, yra nukentėjusiojo didelis neatsargumas, be to, priteistos žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principų (CPK 1.5 str.) ir teismų praktikos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas išlaiko vieną vaiką, nes su M. M. , sutuoktinės dukra iš pirmos santuokos, kartu gyvena ir ją išlaiko. Apeliantas sutiktų atlyginti 5 000 Lt žalą.
2. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 600 Lt už sugadintus drabužius ir 5 494,46 Lt už vaistų ir maisto papildų įsigijimą, taip pat 1 389,07 Lt už papildomus vaistus, nes nebuvo pateikti įrodymai apie vaistų ir maisto papildų reikalingumą. Ligos istorijoje nesant duomenų, koks vaistų kiekis paskirtas, bei duomenų, kiek jų pirkta, pateikta vaistinės kvitų dalis nesudaro pagrindo spręsti apie turėtas išlaidas, susijusias su autoįvykio pasekmėm. Vaistų prekyba turguje draudžiama, todėl teismas negali priteisti tokių išlaidų. Įrodymų apie vaisių įsigijimą (840 Lt) nepateikta, be to, aplinkybė, kad vaisiai buvo perkami, nereiškia, kad jie perkami nukentėjusiajam, o ne kitiems šeimos nariams. Atsakovas sutiktų iš dalies atlyginti vaistų bei akinių pirkimo išlaidas - 3 000 Lt. Nurodo, kad po autoįvykio jis siūlė geranoriškai atlyginti žalą, sumokėdamas 8 000 Lt.
3. Ieškovas įrodė tik žalą dėl sugadinto automobilio (4 082 Lt) bei išlaidas už turto vertinimą (285 Lt) ir transportavimą 50 Lt. Išlaidos naujo automobilio techninei apžiūrai yra nepagrįstos, nes tokios jos būtinos bet kuriam automobiliui, be to, senojo automobilio numeriai galėjo būti panaudoti naujajam. Dujų įrangos kaina negali būti priteista, nes ji buvo įskaičiuota į seno automobilio vertę, be to įranga liko nesugadinta, tad galėtų būti atlygintos tik montavimo darbų išlaidos, tačiau nėra pateikta jų kainą patvirtinančių dokumentų. Audio įrangos montavimo kainą (304,99 Lt) teismas nepagrįstai sutapatino su dujų įrangos montavimo kaina. Tad įrodyta žala sudaro 5 171,99 (4 082+285+50+304,99) Lt. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, susijusias su naujo darbuotojo samdymu: dirbant pačiam ieškovui, bendrovė vis tiek būtų turėjusi mokėti atlyginimą, žalą galėtų sudaryti tik atlyginimo skirtumas, jei naujajam darbuotojui būtų reikėję mokėti daugiau.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą sumažinti žalos dydį. Baudžiamojoje byloje jo prašymai atlikti tardymo eksperimentą buvo atmesti, tačiau mano, kad ieškovas nepasirinko saugaus greičio, neatliko jokių veiksmų, kad bandytų išvengti susidūrimo. Teisingas žalos dydis yra 3 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė turtinės žalos atlyginimą ieškovui V. Č. . Byloje buvo nustatyta, kad autoįvykio metu ieškovo V. Č. rūbai buvo sugadinti nepataisomai. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad rūbus galima būtų įsigyti už mažesnę kainą. Teismui buvo pateikti vaistų ir maisto papildų įsigijimą patvirtinantys kvitai, o liudytoja A. Š. patvirtino, kad būtent minėtuose kvituose nurodyti vaistai skirti tokiems sužalojimams, kokius patyrė ieškovas, gydyti. Vaistų turguje ieškovas nepirkęs ir teismas sprendime tokių aplinkybių nenurodė. Teismas taip pat pagrįstai nustatė turtinės žalos atlyginimą ieškovui UAB ,,Nordona“. Autoįvykio metu nepataisomai sugadintas automobilis iki įvykio jau buvo techniškai patikrintas ir 2003 m. techninės apžiūros jam atlikti nereikėjo, todėl bendrovė buvo priversta įsigyti naują automobilį ir pateikti jį techninei apžiūrai. Autoįvykio metu automobilio registracijos numeriai buvo sugadinti nepataisomai, todėl bendrovė turėjo išlaidų už naujų numerių išdavimą. Iš byloje esančių fotonuotraukų taip pat akivaizdžiai matyti, kad automobilis ir jame buvusi dujų įranga buvo sugadinti nepataisomai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad samdydama naują darbuotoją V. Č. nedarbingumo laikotarpiu, bendrovė turėjo nuostolių. Atsakovo argumentų dėl ieškovo didelio neatsargumo nepatvirtina surinkta bylos medžiaga, ši medžiaga tokius argumentus netgi paneigia.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio, nustatančio neturtinės žalos sąvoką ir reglamentuojančio tokios žalos atlyginimą, pirmąja dalimi yra nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala, paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės dėl įvykusio autoįvykio fakto bei atsakovo, pažeidusio Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tuo įvykdžiusio nusikalstamą veiką, neteisėtų veiksmų, lėmusių autoįvykį ir jo pasekmes, bei atsakovo kaltės. Taigi byloje iš esmės yra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių atsirado atsakovo atsakomybė dėl ieškovams padarytos žalos, tarp jų ir neturtinės (CK 6.246, 6.247, 6.248). Tačiau apeliantai – tiek ieškovai, tiek atsakovas, iš esmės ginčija pačios neturtinės žalos dydį, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas.
Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį dėl pagrindinės ir iš esmės vienintelės priežasties - atsakovo turtinės padėties. Tačiau su tokiu ieškovų teiginiu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, nurodė, kad žalą atsakovas padarė netyčiniais veiksmais, tačiau jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu, konstatavo, kad ieškovo V. Č. išgyvenimai sukeliami dėl gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, jis neteko 60 procentų darbingumo, būdamas 42 metų tapo invalidu, o galimybė pasveikti nenustatyta. Ir tik po to teismas nurodė, kad dar vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra atsakovo, kaip žalą padariusio asmens, turtinė padėtis. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į atsakovo turtinę padėtį, bet pirmiausia į kitus įstatymo nustatytus kriterijus tokios žalos dydžiui nustatyti, tarp jų sužalojimo pasekmes bei ieškovo patirtus išgyvenimus. Negalima sutikti ir su ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos. Ieškovų minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 ratio decidendi (sprendimo motyvas, sprendimo pagrindas, turintis precedento galią) sutampa tik iš dalies. Minėtoje byloje buvo nustatytos kitokios, sunkesnės pasekmės nukentėjusiajai: dėl įvykio metu padarytų sužalojimų iš esmės pasikeitė nukentėjusiosios gyvenimo būdas – ji prarado galimybę užsiimti profesine veikla, kūryba. Tuo tarpu ieškovas V. Č. , nors ir patyręs sunkius sužalojimus ir jo galimybė pasveikti nenustatyta, tačiau vis dėl to neprarado galimybės užsiimti ta pačia veikla, kuria užsiėmė iki autoįvykio. Būtina pažymėti ir tai, kad minėtoje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-371/2003) atsakingas už žalą asmuo buvo juridinis asmuo – įmonė, tuo tarpu šioje byloje atsakovas yra fizinis asmuo, todėl atsakovų turtinė padėtis iš esmės yra skirtinga. Dėl šių aplinkybių minėtoje civilinėje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis negali būti pagrindas, nustatant neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje. Kaip jau minėta, piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Ja tik siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus ir pagrindo jį padidinti ar sumažinti nėra.
Nustatydamas ieškovui V. Č. padarytos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos rėmėsi ne tik šios, civilinės bylos, bet ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-3-5/2004 medžiaga. Teismas pagrįstai nustatė, kad autoįvykio metu buvo sugadinti ieškovo drabužiai. Tai, kad ieškovo drabužiai buvo sugadinti nepataisomai, patvirtina byloje esantys duomenys apie ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį (baudž. byla Nr.1-3-5/2004, t. 1, b.l. 78 - Teismo medicinos ekspertizės aktas): dėl pjautinių, kiauryminių žaizdų akių srityje, veido nubrozdinimų, krūtinės sumušimo bei šlaunikaulio skeveldrinio lūžio nukentėjusiojo drabužiai negalėjo būti nesugadinti. Atsižvelgiant į tai, kad autoįvykis įvyko žiemos metu, o tai reiškia, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs žiemos sezoną atitinkančiais rūbais, priteistas žalos atlyginimas už sugadintus rūbus - 600 Lt - nėra per didelis ir atitinka protingumo kriterijų. Aplinkybė, kad ieškovas nepateikė rūbų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, negali atleisti atsakovo nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl rūbų sugadinimo.
Savo reikalavimą dėl kompensacijos už vaistus, įsigytus gydymui dėl patirtų sužalojimų, akinius ieškovas pagrindė pateiktais pirkimo dokumentais, esančiais tiek šioje byloje (t.1, b.l. 8-11, 16, 72-73), tiek ir prijungtoje baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 148-152, 188, t. 3, b.l. 4, 31, 79). Atsakovas nurodo, kad nebuvo pateikti įrodymai apie vaistų ir maisto papildų reikalingumą, pateikti vaistinės kvitai nesudaro pagrindo spręsti apie turėtas išlaidas būtent dėl autoįvykio. Su tokiu atsakovo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Išvadą apie tokių išlaidų vaistams ir maisto papildams įsigyti būtinumą pirmosios instancijos teismas pagrindė ligos istorijų įrašais bei liudytojos R. Š. parodymais. Įrašų ligos istorijoje apie tokių vaistų paskyrimą atsakovas neginčija, tačiau nurodo, kad nėra duomenų apie paskirtą vaistų kiekį. Iš liudytojos R. Š. parodymų (t. 2, b.l. 133-134) matyti, kad ieškovui dėl sunkių sužalojimų iš tiesų buvo ir yra būtini įvairūs vaistai, nurodyti ligos istorijoje, ir dalis šių vaistų yra pakankamai brangūs. Nors teismas nurodė, kad dalį vaistų ieškovas perka turguje, tačiau pats ieškovas tai neigia, savo ieškinyje tokios aplinkybės nenurodė, į vaistų pirkimo išlaidų paskaičiavimus jokios vaistų pirkimo turguje išlaidų sumos neįtraukė ir už turguje pirktus vaistus kompensacijos nereikalavo. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas V. Č. turguje pirko vaisius, siekdamas aprūpinti organizmą būtinais papildomais vitaminais. Būtent už turguje pirktus vaisius ieškovas ir reikalavo kompensacijos už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 28 d. iki 2005 m. liepos 28 d., skaičiuojant po 20 Lt per mėnesį, iš viso 840 Lt. Šis reikalavimas yra pagrįstas, nes dėl patirtų sužalojimų organizmo gyvybinėms funkcijoms atstatyti ir palaikyti ieškovui iš tiesų reikalingas papildomas kiekis vitaminų, reikalaujama suma, atsižvelgiant į laikotarpį, nėra didelė, todėl negalima teigti, kad vaisiai už tokią sumą buvo perkami ir kitiems šeimos nariams. Todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą pagrįstai priteisė, nepriklausomai nuo to, kad vaisių pirkimo dokumentai nebuvo pateikti. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui V. Č. padarytos turtinės žalos dydį pagal jo pareikštą ieškinį ir ši sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio pirmosios dalies nuostatą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovo UAB ,,Nordona“ reikalavimas dėl turtinės žalos, patirtos dėl automobilio sugadinimo, atlyginimo yra reikalavimas atlyginti (kompensuoti) turto (automobilio) sužalojimą bei dėl sužalojimo patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui UAB „Nordona“ padarytos turtinės žalos dydį, be nepataisomai sugadinto automobilio vertės (atėmus jo likutinę vertę), automobilio vertinimo ir transportavimo išlaidų, kurių atsakovas neginčija, priteisė ir naujai įsigyto kito automobilio registracijos ir techninės apžiūros išlaidas, naujai įsigytos dujinės įrangos įsigijimo bei sumontavimo į minėtą automobilį kainą, taip pat audio aparatūros perkėlimo išlaidas ir iš viso priteisė ieškovui UAB ,,Nordona“ 6 432,78 Lt žalai, atsiradusiai dėl automobilio sugadinimo, atlyginti. Visiškai sutikti su tokiu žalos paskaičiavimu negalima. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios išvados apie automobilio rinkos vertę (baudž. byla Nr.1-3-5/2004, t. 1, b.l. 141-143), automobilis buvo įvertintas, atsižvelgiant į tai, kad jame buvo sumontuota dujinė įranga, kurios vertė iki automobilio sugadinimo, įvertinus nusidėvėjimą, buvo 256 Lt. Taigi paskaičiuota automobilio vertė apima ir jame buvusios sumontuotos dujinės įrangos vertę, todėl, priteisiant automobilio rinkos vertės iki autoįvykio ir jo likutinės vertės po autoįvykio skirtumą, buvo kompensuotas ir dujinės įrangos, kaip ir kitų automobilio dalių bei agregatų, sugadinimas. Todėl nėra pagrindo priteisti naujai įsigytos dujinės įrangos, tuo labiau naujos ir žymiai brangesnės, negu buvusi sugadintame automobilyje, vertę, nes tokiu atveju priteista žalos atlyginimo suma būtų didesnė, negu patirta reali žala. Todėl ši sprendimo dalis keičiama, ieškovui UAB ,,Nordona“ priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinant dujinės įrangos kaina.
Iš Transporto priemonės apžiūros akto (baudž. byla Nr.1-3-5/2004, t. 1, b.l. 140) matyti, kad ieškovui UAB ,,Nordona“ priklausančio ir autoavarijos metu sugadinto automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2003 m. vasario 28 d., t.y. vienerius metus ir vieną mėnesį nuo autoįvykio datos. Tai reiškia, kad po ankstesnės techninės apžiūros automobilis važinėjo beveik metus. Todėl reikalavimas priteisti visą naujai įsigyto automobilio techninės apžiūros, kuri po atlikimo galioja dvejus metus, kainą, nėra pagrįstas, nes tai neatitinka realių ieškovo išlaidų, susijusių su autoįvykiu. Todėl priteistina ½ dalis techninės apžiūros kainos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė audio aparatūros išmontavimo bei instaliavimo naujai įsigytame automobilyje (perkėlimo) išlaidas, nes šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su autoįvykio pasekmėmis (tiesioginiai nuostoliai).
Iš aukščiau minėto Transporto priemonės apžiūros akto, šioje byloje (t. 2, b.l. 127-129) bei baudžiamojoje byloje esančių sugadinto automobilio fotonuotraukų (baudž. byla Nr.1-3-5/2004, t. 1, b.l. 147-150) matyti, kad autoįvykio metu itin stipriai buvo sužalota automobilio priekinė dalis, todėl priekyje tvirtinamas automobilio registracijos ženklas negalėjo išlikti nesugadintas. Dėl šios priežasties negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad senojo automobilio numeriai galėjo būti panaudoti naujajam. Todėl naujai įsigyto automobilio registracijos ir valstybinių numerių išdavimo išlaidos taip pat yra ieškovo UAB ,,Nordona“ išlaidos, tiesiogiai susijusios su įvykusio autoįvykio pasekmėmis ir pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš atsakovo, kaip atsakingo už autoįvykio metu padarytą žalą asmens.
Pirmosios instancijos teismas kaip turtinės žalos, atsiradusios dėl autoįvykio, atlyginimą ieškovui UAB ,,Nordona“ priteisė jo išlaidas naujam darbuotojui, priimtam dirbti UAB ,,Nordona“ dėl įmonės vadovo V. Č. ligos, išmokėtą darbo užmokestį bei mokesčius valstybei.
Kaip jau minėta, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškinyje ieškovas UAB ,,Nordona“ nurodė, kad po direktoriaus sužalojimo įmonė buvo priversta priimti į darbą naują darbuotoją, kuriam išmokėjo 1 118,70 Lt darbo užmokesčio, o taip pat 378,84 Lt mokesčių valstybei. Ieškovas neteigia, kad laikotarpiu, kada buvo priimtas ir dirbo naujas darbuotojas, įmonėje dirbo ir V. Č. ir jam taip pat buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat neteigia, kad naujam darbuotojui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, negu V. Č. . Tai reiškia, kad naujas darbuotojas buvo priimtas ir dirbo vietoje V. Č. jo gydymosi laikotarpiu, o įmonė mokėjo jam darbo užmokestį, kokį iki tol mokėjo V. Č. . Todėl naujam darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis negali būti laikomas ieškovo išlaidomis, patirtomis dėl įvykusio autoįvykio (tiesioginiais nuostoliais), nes tokias išlaidas įmonė turėjo ir iki įvykio – mokėjo darbo užmokestį V. Č. . Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kaip nepagrįsta teisės normomis bei faktiniais bylos duomenimis, naikinama, o minėta ieškovo UAB ,,Nordona“ reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis atmetama.
Baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais teismų sprendimais nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad autoįvykiui įtakos turėjo nukentėjusiojo veiksmai. Šioje byloje atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl nukentėjusiojo neatsargių veiksmų - nepasirinkto saugaus greičio, neatliktų veiksmų, leidžiančių išvengti susidūrimo – pagrįsti. Todėl nėra jokio pagrindo atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo visiškai ar iš dalies, mažinti priteistą žalos atlyginimą CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ar 6.253 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais.
Ieškovas UAB ,,Nordona“ pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, kuriuo atsisako savo apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo. Ieškovas nurodo, kad jis skundė tik tą Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų išspręstas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui UAB ,,Nordona“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. Š. . Taigi ieškovo UAB ,,Nordona“ bylinėjimosi išlaidų klausimas iš tiesų yra išspręstas. Todėl toks ieškovo atsisakymas yra suprantamas ir logiškas. Be to, skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jo nepriimti. Priėmus apeliacinio skundo atsisakymą, apeliacinis procesas pagal UAB ,,Nordona“ apeliacinį skundą nutraukiamas.
Nepatenkinus ieškovų apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teisme jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str.1, 4 d.). Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nordona“ priteistos turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinus iki 4 816,78 Lt, t.y. pareikšto ieškinio reikalavimus tenkinant tik iš dalies, atitinkamai mažintina ir Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo dalies nutraukti.
Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti. Šiuo sprendimu iš atsakovo A. Š. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nordona“ priteistos turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 4 816,78 Lt.
Kitą Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu iš atsakovo A. Š. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordona“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 607,40 Lt.