Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau –BUAB) „Kontempus“ nemokumo administratorės J. Š. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis su pakeitimais buvo ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui sandoris, nes jei UAB „Kontempus“ nebūtų suteikusi paskolos bendrovės vadovui D. V. 580 000 Eur sumoje, šių lėšų būtų užtekę UAB „Kontempus“ kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti ir tokiu būdu būtų išvengta UAB „Kontempus“ bankroto. UAB „Kontempus“ 2019 m. gruodžio 31 d. sutartimi suteikdama paskolą D. V. pablogino UAB „Kontempus“ finansinę padėtį, sumažino kitų kreditorių, t. y. VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teisę į finansinio reikalavimo patenkinimą. UAB „Kontempus“ veikla buvo orientuota į renginių organizavimą, todėl UAB „Kontempus“ neturėjo prievolės sudarytį paskolos sutartį. Be to, paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas tik 2027 m. vasario 1 d. t. y. ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui. 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis su pakeitimais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, nes UAB „Kontempus“ buvęs vadovas, suteikdamas sau paskolą 580 000 Eur iš UAB „Kontempus“ lėšų, elgėsi savanaudiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

11. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesu.

12. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

13. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

14. Administratorė nurodė, kad buvęs UAB „Kontempus“ vadovas D. V. veiksmus, lėmusius įmonės privedimą prie bankroto tyčia, atliko: 1) 2019 m. gruodžio m. 31 d., sudarydamas Paskolos sutartį su UAB „Kontempus“ bei vėliau šios sutarties pagrindu išsimokėdamas sau 580 000 Eur paskolos sumą; 2) pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą; 3) sąmoningai neperduodamas įmonės dokumentų administratorei.

15. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais bankroto teisinius santykius reglamentuojančio įstatymo numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

18. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

19. Iš administratorės prašymo turinio darytina išvada, kad administratorė pripažinti UAB „Kontempus“ bankrotą tyčiniu trimis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose įtvirtintais pagrindais: 1) buvo sudarytas nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui sandoris (JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.); 2) juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 str. 2 d. 3 p.); 3) Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.).

Dėl sandorio sudarymo nuostolingumo įmonei

20. Administratorės manymu, yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi UAB „Kontempus“ vadovu esant D. V. buvo sudarytas įmonei ekonomiškai nenaudingas sandoris – 2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartis, kurios pagrindu D. V. įmonė suteikė 580 000 Eur paskolą.

21. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis tarp UAB „Kontempus“, atstovaujamos D. V., ir D. V., pagal kurią UAB „Kontempus“ suteikė D. V. 85 000 Eur paskolą, susitariant, kad D. V. paskolos sumą turi grąžinti iki 2027 m. vasario 1 d., kartu sumokėdamas ir 2,65 proc. metines palūkanas. Paskolos sutarties 1.4. punktu šalys susitarė, kad paskola pervedama dalimis iki 2019 m. gruodžio 31 d.

22. 2020 m. gruodžio 31 d. Priedu prie Paskolos sutarties UAB „Kontempus“, atstovaujamas D. V., ir D. V. susitarė, kad Paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma (85 000 Eur) didinama 495 000 Eur suma. Priedo prie Paskolos sutarties 1.4. punktu šalys susitarė, kad paskola pervedama dalimis iki 2020 m. gruodžio 31 d.

23. Iš į bylą pateiktų UAB „Kontempus“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu iš minėtų sąskaitų UAB „Kontempus“ pervedė D. V. Paskolos sutartyje ir jos priede nurodytas sumas, t. y. iš viso 580 000 Eur.

24. 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu D. V. kreipėsi į nemokumo administratorę ir nurodė, kad jis yra pagrindinis UAB „Kontempus“ debitorius, skolingas įmonei 580 000 Eur.

25. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

26. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitas aplinkybes, nulėmusias įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

27. Byloje nustatyta, jog nuo 2018 metų atsakovas nėra teikęs registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal paskutinės registro tvarkytojui teiktos finansinės atskaitomybės (2018 m.) duomenis, UAB „Kontempus“ turtas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2018 m. gruodžio 31 d.) sudarė 2 876 Eur, turtiniai įsipareigojimai – 506 Eur, 2018 metais įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 36 Eur nuostolį. Nors D. V., kaip buvęs UAB „Kontempus“ vadovas, įsiteisėjusia teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo įpareigotas, be kita ko, pateikti teismui paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, o teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo teismo įpareigotas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau šių įpareigojimų nėra įvykdęs.

28. Įsiteisėjusia teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi už teismo įpareigojimų perduoti visus BUAB „Kontempus“ dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją BUAB „Kontempus“ buvusiam vadovui D. V. skirta bauda. Nepaisant paskirtos baudos, D. V. aptartų teismų įpareigojimų iki šiol nėra įvykdęs. Aptarta teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taip pat konstatuoti faktai, kad pranešime 2022 m. rugpjūčio 2 d. administratorei siųstame pranešime D. V. nurodė, kad kai kuriuos dokumentus planuoja pateikti 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d., o finansinės atskaitomybės dokumentus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis planuoja perduoti 2022 m. rugsėjo 14 d. Duomenų, kad tokie dokumentai nurodytais terminais ar iki šios nutarties priėmimo būtų perduoti administratorei, byloje nėra. Tokių aplinkybių neginčijo ir D. V. ((Civilinio proceso kodekso – toliau (CPK) 178 str.)).

29. Nors D. V. atsiliepime į administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto nurodė, kad finansinės atsakomybės negalėjo perduoti, kadangi pasibaigė programinės įrangos „RIVILĖ“, kurioje yra saugoma buhalterinė informacija, licencija ir yra sudaręs sutartį su UAB „Tiksli apskaita“, kuri šiuo metu rengia ir artimiausiu metu pateiks suvestinę 2021 metų buhalterinę informaciją, tokioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vadovui keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl toks asmuo privalo būti aktyvus jo vadovautos įmonės bankroto procese, vykdyti jam įstatymo ir/ar teismo nustatytas pareigas, prisiimti riziką už tinkamą bankroto proceso metu jam kylančių pareigų įvykdymą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad D. V. ėmėsi visų jam prieinamų protingų priemonių, kad teismo įpareigojimai būtų įvykdyti laiku (CPK 178 str.). Tokie duomenys nepateikti ir sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą šioje byloje.

31. Pažymėtina ir tai, kad nors D. V. nurodė, kad negali pateikti duomenų apie UAB „Kontempus“ finansinę padėtį 2020, 2021 metais, tačiau, teikdamas atsiliepimą į administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto, pateikė tam tikrus UAB „Kontempus“ duomenis – įmonės sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad D. V. tam tikrais duomenimis apie UAB „Kontempus“ turtinę padėtį disponuoja. D. V. neginčijo aplinkybių, kad turi visus reikalingus duomenis, kuriuose užfiksuota informacija apie BUAB „Kontempus“ finansinę padėtį 2019, 2020, 2021 metais, tačiau jokių dokumentų (kad ir nesusistemintų, nepilnos apimties), pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį nurodytais laikotarpiais nepateikė.

32. D. V. neperdavus teismui ir/ar administratorei įmonės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti aplinkybes, susijusias su įmonės finansine padėtimi 2019, 2020, 2021 metais, nėra galimybių, remiantis tokiais duomenimis nustatyti, kokia buvo įmonės finansinė padėtis sudarant sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties), kuriuos administratorė nurodė kaip nuostolingus įmonei. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokių duomenų nepateikimas negali savaime panaikinti galimybės spręsti klausimą dėl tyčinio bankroto.

33. Remiantis teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama contra spoliatorem taisykle, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, kuriuos ji turi, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1499-585/2020).

34. Kadangi D. V., kaip buvęs įmonės vadovas, turėjo pareigą pateikti administratorei ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės apskaitos dokumentus, tačiau tokios pareigos neįvykdė ir neįrodė, kad to neatliko dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, teismas D. V. atžvilgiu taiko contra spoliatorem taisyklę. Vadovaujantis nurodyta taisykle teismas pripažįsta, kad D. V. neįrodė, jog sudarant sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties), UAB „Kontempus“ finansinė padėtis buvo tokia, kad ji leido įmonei nepatiriant didelės nemokumo rizikos suteikti itin ženklaus dydžio paskolą (580 000 Eur) D. V., nustatant, kad paskola turi būti grąžinta po daugiau nei atitinkamai 8-ių ir 7-ių metų nuo tokių sandorių sudarymo (2027 m. vasario 1 d.).

35. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos taisyklės netaikius susidarytų ydinga situacija, kai bankroto procese savo pareigų (pvz. perduoti įmonės finansinius dokumentus) nevykdanti šalis dėl tokio neveikimo gautų naudos. Tai neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) reikalavimų, pažeistų bendruosius teisės (protingumo, teisingumo, sąžiningumo) principus.

36. Be to, kaip matyti iš UAB „Kontempus“ 2018 metų finansinės atskaitomybės duomenų, UAB „Kontempus“ turtas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 876 Eur, turtiniai įsipareigojimai – 506 Eur, įmonė dirbo nuostolingai, dėl ko, teismo vertinimu, praėjus atitinkamai vieneriems ir dvejiems metams (Paskolos sutartis sudaryta 2019 m. gruodžio 31 d., Priedas prie Paskolos sutarties sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d.) po tokios finansinės padėties užfiksavimo, 580 000 Eur dydžio paskolos suteikimas D. V. lėmė reikšmingo dydžio UAB „Kontempus“ turto perleidimą.

37. Suteiktos paskolos dydis beveik 3 kartus viršija ir BUAB „Kontempus“ bankroto byloje teismo patvirtinto stambiausio BUAB „Kontempus“ kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) – finansinio reikalavimo dydį – 199 363 Eur.

38. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

39. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.).

40. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

41. Rūpestingą ir sąžiningą bendrovės vadovą nuo ieškinių saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

42. Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; kt.). Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktą; kt.).

43. D. V. nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl UAB „Kontempus“, kaip privačiam juridiniam asmeniui, kurio pagrindinis interesas yra pelno siekimas bei turto gausinimas, kilo poreikis sudaryti įmonės veiklos pobūdžiui (kaip nurodė D. V., įmonė užsiėmė renginių organizavimo veikla) nebūdingą paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonė netektų itin ženklaus dydžio - 580 000 Eur - pinginių lėšų, jas paskolindama D. V., kuris paskolą grąžintų po atitinkamai 7-ių ir 8-ių metų nuo paskolų suteikimo momento. Priešingai, D. V. nurodė, kad pinigus iš savo vadovaujamos įmonės (t. y. veikdamas interesų konflikto sąlygomis) paskolino sau, kadangi juos ketino išleisti (duomenys neskelbtini). Toks D. V. nurodytas paskolos tikslas buvo akivaizdžiai nesuderinamas su įmonės interesais, sudarant paskolos sandorius vadovas įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai, išimtinai savo asmeniniais interesais, be kita ko, viršydamas ir protingą komercinę riziką.

44. Pažymėtina ir tai, kad D. V. vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, kad jam medicinine tvarka yra nustatyta (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.). Be to, tokių aplinkybių konstatavimas niekaip nekeistų aukščiau nurodytų teismo išvadų apie akivaizdų paskolos sandorio nuostolingumą įmonei.

45. Skirtingai nei nurodė D. V., paskolos suteikimas, nustatant, kad paskolą D. V. turės grąžinti kartu su 2,65 proc. metinėmis palūkanomis, neleidžia sandorio vertinti kaip pelningo įmonei. Visų pirma, vien sąlygos dėl palūkanų mokėjimo paskolos sutartyje įtvirtinimas savaime nedaro tokios sutarties ekonomiškai naudinga paskolos davėjui. Tokios sutarties ekonominis naudingumas vertintinas atsižvelgiant ir į kitas sutarties sąlygas, apibūdinančias paskolos tikslą, paskolos dydį, paskolos grąžinimo terminą ir kt. Taip pat atsižvelgtina ir tokios paskolos sudarymo aplinkybes, pagrįsto poreikio tokią paskolą sudaryti ne(egzistavimą), į paskolą gavusio asmens galimybes paskolą grąžinti, paskolos davėjo turtinę padėtį ir kitas apsisprendimui sudaryti tokio pobūdžio sandorį reikšmingas faktines aplinkybes.

46. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad paskolos sutartimi nebuvo nustatytas paskolos sumos grąžinimas dalimis periodinėmis įmokomis, tačiau sulygta, jog visą paskolos sumą D. V. turi grąžinti 2027 m. vasario 1 d., t. y. atitinkamai po 7-ių ir 8-ių metų nuo paskolos sandorių sudarymo. Taigi, pagal aptartas paskolos sutarties sąlygas, UAB „Kontempus“ iki pat paskolos grąžinimo termino pabaigos UAB „Kontempus“ neturi galimybių įsitikinti D. V. finansiniu pajėgumu įvykdyti paskolos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą grąžinti UAB „Kontempus“ pasiskolintą itin ženklaus dydžio sumą.

47. Be to, toks Paskolos sutartyje ir Priede prie Paskolos sutarties nustatytas sąlyginai ilgas paskolos grąžinimo terminas, įvertinus paskolintos sumos dydį (580 000 Eur), sudarė situaciją, kai įmonė tokio ženklaus dydžio piniginių lėšų sumos negalės naudoti savo veikloje net 8 metus (pvz. atsiskaitant su kreditoriais, įsigyjant įmonės veiklai reikalingų prekių, paslaugų ir pan.). Nėra ir duomenų apie tai, kad prieš sudarant paskolos sutartį D. V. faktiniais duomenimis būtų pagrindęs aplinkybes, jog suteiktą paskolą galės grąžinti, po 8 metų nuo paskolos sutarties sudarymo turės sukaupęs visą grąžintiną paskolos sumą (CPK 178 str.).

48. Paskolos sutartyje nėra įtvirtintas ir joks D. V. prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, užtikrinimo būdas, bent iš dalies galintis apsaugoti UAB „Kontempus“ interesus atgauti visą paskolintą sumą ir sudarantis pagrindą tikėtis, kad D. V. nevykdant savo įsipareigojimų, galės būtų pasinaudota prievolės įvykdymo užtikrinimu. Priešingai, Paskolos sutartimi apsunkintos UAB „Kontempus“ galimybės naudotis visais teisėtais paskolos sumos išieškojimo iš D. V. būdais. Paskolos sutarties ir Priedo prie Paskolos sutarties 2.3 punktuose sulygta, kad D. V. paskolos davėjui UAB „Kontempus“ atsako tik savo asmeniniu turtu, tokiu būdu apribojant UAB „Kontempus“ galimybes siekti prievolės įvykdymo iš D. V. turto, kuris, pvz. jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

49. Priedo prie Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodoma ir tai, kad paskolos suma (t. y. 85 000 Eur, paskolinta D. V. Paskolos sutartimi) didinama 495 000 Eur suma, mažinant atskaitingo asmens D. V. įsiskolinimą įmonei. Taigi Paskolos sutarties priede nurodytos paskolos sumos itin ženklus padidinimas grindžiamas tuo, kad D. V., kaip įmonei atskaitingas asmuo, šio sandorio sudarymo metu jau yra įmonei skolingas. Teismo vertinimu, toks paskolos suteikimo pagrindimas akivaizdžiai yra nepagrįstas, kadangi įmonė, turėdama skolininku atskaitingą asmenį, kuris jau yra pasiskolinęs iš įmonės 85 000 Eur, galėtų turėti ekonomiškai pagrįstą interesą atgauti bent dalį anksčiau paskolintos sumos, tačiau ne papildomai skolinti jam beveik 6 kartus didesnę sumą, nei jau buvo paskolinta Paskolos sutartimi. Be to, nei Paskolos sutarties priede, nei atsiliepime D. V. nenurodė, kokiu būdu Priedu prie Paskolos sutarties paskolinus D. V. papildomai 495 000 Eur sumą, galėjo ne padidėti, tačiau sumažėti atskaitingo asmens D. V. įsiskolinimas įmonei. Priedo prie Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodomas papildomos paskolos sumos suteikimo D. V. pagrindimas yra akivaizdžiai nelogiškas bei ekonomiškai nepateisinamas.

50. D. V., teigdamas, jog paskolos suteikimas buvo ekonomiškai pagrįstas, neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad Paskolos sutarties ir Priedo prie Paskolos sutarties pagrindu jam perleista itin didelė pinigų suma sudarė nereikšmingą įmonės turimo turto dalį ar dėl kitų priežasčių tokios sumos perleidimas galėjo būti vertinimas kaip ženkliai neigiamai nepaveiksiantis įmonės turtinės padėties paskolos terminu (nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2027 m. vasario 1 d.) (CPK 178 str.).

51. Kaip minėta šioje nutartyje, konstatuota ir tai, kad D. V. neįrodė ir pagrįsto poreikio sudaryti tokią paskolą egzistavimo, paskolos sutarties tikslas buvo tenkinti ne įmonės, tačiau vien D. V. asmeninio pobūdžio interesą.

52. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, buvusiam UAB „Kontempus“ vadovui D. V., disponuojančiam duomenimis apie įmonės turtinę padėtį aptartų paskolos sandorių sudarymo metu, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikus dėl nesvarbių priežasčių, vadovaujantis contra spoliatorem taisykle, pripažintina, kad D. V. neįrodė, jog sudarant sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties), UAB „Kontempus“ finansinė padėtis buvo tokia, kad ji leido įmonei nepatiriant didelės nemokumo rizikos suteikti ženklaus dydžio paskolą (580 000 Eur) D. V.

53. Nesutiktina ir su D. V. teiginiu, kad paskolos sutartimi nebuvo mažinamas įmonės turtas, nes paskolinus pinigines lėšas įmonės turtas pinigų forma sumažėjo, tačiau padidėjo bendrovės turtas gautinų sumų forma.

54. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

55. Nagrinėjamu atveju D. V. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, jog yra faktais, o ne vien abstrakčia tikimybe, pagrįsta reali galimybė, jog suėjus paskolos grąžinimo terminui, jis turės visą paskolos sumą ir galės ją gražinti įmonei (CPK 178 str.). Tai, kad D. V. neįrodė turintis realių galimybių paskolą grąžinti patvirtina ir aplinkybė, kad, kaip nurodė D. V. atsiliepime, visą paskolos sumą jis išleido (duomenys neskelbtini).

56. Apibendrinant išdėstytą teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kad UAB „Kontempus“, atstovaujamas vadovo D. V., sudarė UAB „Kontempus“ nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingi sandorius: 2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties. Aptartos aplinkybes patvirtina D. V. įgyvendinus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

57. Vertintina, ar nustatyti tyčinio bankroto požymiai (nuostolingo sandorio sudarymas) lėmė kreditoriaus VMI interesų pažeidimą (ką įrodinėja nemokumo administratorė), kadangi, kaip minėta, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius dviejų aplinkybių egzistavimą kartu, t. y. jog: 1) juridinio asmens nemokumas kilo dėl nuostolingų juridinio asmens vardu sudarytų sandorių; 2) nuostolingų sandorių sudarymo metu buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus.

Dėl nuostolingų sandorių įtakos kreditorių interesų pažeidimui

59. Pagal Pridėtinės vertės įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, o kai taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnio nuostatos, mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta atitinkamai iki 115³, 115⁸ ar 115¹³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. To paties įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos (1¹ d.). Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos (2 d.). Jeigu mokestinis laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis šio Įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jo pabaigos (3 d.). Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas atitinkamai šio Įstatymo 115(3 ), 1158, 115¹³ straipsnyje (4-6 d.).

60. Byloje nėra duomenų apie tai, koks mokestinis laikotarpis buvo taikomas UAB „Kontempus”, tačiau, kaip nustatyta, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka sudarė itin nedidelę dalį bendro VMI kreditorinio reikalavimo (407 Eur iš 198 538,50 Eur), todėl tokie duomenis nėra lemiami vertinant, ar paskolų sumų mokėjimo metu UAB „Kontempus“ pažeidė VMI interesus.

61. Vadovaujantis Pelno įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su D. V. teiginiu, jog UAB „Kontempus” pelno mokestį už 2020 metus VMI turėjo sumokėti iki 2021 m. birželio 15 d. Vis dėlto, vien tai, kad paskolų suteikimo metu nebuvo suėjęs terminas mokestinėms prievolėms įvykdyti, neleidžia daryti išvados, kad tokių sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti kreditoriaus VMI interesai.

62. Teismo vertinimu, D. V., veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas įmonės vadovas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, įmonei vadovaujantis nuo pat įsiteigimo dienos (nuo 2016 metų), priimdamas sprendimą sudaryti sandorius, kurių pagrindu įmonė perleidžia itin ženklaus dydžio pinigines lėšas (580 000 Eur), jas paskolindama 7-ių ir 8-ių metų laikotarpiui, turėjo ir galėjo atsižvelgti į būsimų, sąlyginai greitu metu (atitinkamai po 1,5 metų nuo Paskolos sutarties sudarymo ir po 6 mėnesių nuo Priedo prie Paskolos sutarties sudarymo) įmonei kilsiančių periodinių mokestinių prievolių apimtį, į VMI teisėtą interesą gauti iš UAB „Kontempus“ privalomus mokėti mokesčius už 2020 metus bei turėjo ir galėjo įvertinti UAB „Kontempus“ galimybes mokestines prievoles įvykdyti įmonei netekus 580 000 Eur piniginių lėšų sumos. Tokių aplinkybių D. V. neįvertinus (ar įvertinus, tačiau į jas neatsižvelgus) ir sudarius aptartus paskolos sandorius, dėl kurių įmonė neteko 580 000 Eur sumos, iš kurios galėjo būti visa apimtimi įvykdytos nurodytos mokestinės prievolės VMI naudai, buvo pažeisti VMI interesai.

63. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Kontempus“ atliko kitus veiksmus ar atsirado kitos, nuo UAB „Kontempus“ nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių ženkliai sumažėjo UAB „Kontempus“ turimas turtas ir dėl to UAB „Kontempus“ tapo finansiškai nepajėgi įvykdyti mokestines prievoles VMI (sumokėti pelno mokestį už 2020 metus, pelno mokesčio avansą už 2021 metus, pridėtinės vertės mokestį už 2020 m. kovo, gruodžio mėnesius) (CPK 178 str.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad esmine UAB „Kontempus“ finansinės padėties reikšmingo pablogėjimo priežastimi, lėmusiu finansinių galimybių atsiskaityti su VMI išnykimą, taigi ir įmonės nemokumą, buvo būtent 580 000 Eur paskolos suteikimas D. V.

64. D. V. vien deklaratyviai nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos poveikio įmonė negavo papildomų projektų ir neuždirbo pelno 2021 metais, kas lėmė įmonės negalėjimą įvykdyti einamųjų mokėjimų ir nemokumą bei bankrotą, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, taigi savo teiginių neįrodė (CPK 178 str.).

65. Be to, pažymėtina, kad sudarant 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties, kuria UAB „Kontempus“ paskolino D. V. papildomai 495 000 Eur sumą, pasauliniu mastu jau beveik vienerius metus buvo paskelbta COVID-19 pandemija (Pasaulio sveikatos organizacija 2020 m. kovo 11 d. paskelbė COVID-19 pasauline pandemija) ir galiojo atitinkami įmonių ir fizinių asmenų veiklos apribojimai. D. V., sudarydamas 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties, turėjo veikti pagal atsakingo, rūpestingo ir kvalifikuoto vadovo standartus bei įvertinti aptartą situaciją ir paskolos sandorio sudarymo tokiu metu pasekmes įmonės finansinei padėčiai.

66. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad D. V., sudarydamas UAB „Kontempus“ nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingi sandorius: 2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. Priedą prie Paskolos sutarties, tyčia, sąmoningai privedė UAB „Kontempus“ prie bankroto, kadangi šių įmonei akivaizdžiai nenaudingų sandorių nesudarius ir įmonei nepraradus 580 000 Eur piniginių lėšų, įmonė būtų moki ir finansiškai pajėgi patenkinti VMI 198 538,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo

67. Administratorė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartis su pakeitimais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, nes UAB „Kontempus“ buvęs vadovas, suteikdamas sau paskolą 580 000 Eur iš UAB „Kontempus“ lėšų elgėsi savanaudiškai. Iš pareiškimo turinio darytina išvada, kad administratorė mano, jog suteikdamas sau paskolą D. V. pažeidė atsiskaitymo eiliškumo tvarką su kreditoriumi VMI.

68. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

69. Šios nutarties 61 punkte nustatyta, kad UAB „Kontempus” pelno mokestį už 2020 metus turėjo sumokėti VMI iki 2021 m. birželio 15 d., taigi paskolos sandorių sudarymo metu nebuvo suėjęs terminas atsiskaityti su VMI. Nurodytų motyvų pagrindu, nėra pagrindo D. V. atlikus atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimą

Dėl įmonės dokumentų neperdavimo

70. Administratorės teigimu, D. V. pripažintinas privedusiu įmonę prie bankroto tyčia ir dėl to, kad neperdavė administratorei visų UAB „Kontempus“ dokumentų ir turto.

71. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

72. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

73. Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

74. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis aplinkybėmis besiremiantis byloje dalyvaujantis asmuo turi įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

75. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

76. Teismas pažymi, kad nors įmonių bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, teismas neturi teisinio pagrindo imtis tik proceso šalims būdingų funkcijų ir prisiimti sau įrodinėjimo funkcijos. Kaip minėta, tokią funkciją atlieka konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti ir jų egzistavimą įrodinėjanti šalis (CPK 178 str.).

77. Nagrinėjamu atveju, administratorė nurodė, kad D. V. neperdavė jai UAB „Kontempus“ dokumentų, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai įmonės apskaitos dokumentų trūksta, kokia jų reikšmė, nustatant įmonės nemokumo priežastis, įmonės turto ir įsipareigojimų struktūrą, kitas esminės reikšmės bankroto procesui turinčias aplinkybes. Vien deklaratyvus administratorės teiginys, kad įmonės dokumentų neperdavimas visa apimtimi savaime patvirtina įmonės privedimą prie bankroto tyčia, negali būti laikomas šias aplinkybes pagrindžiančiu (CPK 178 str.).

78. Nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo pripažinti D. V. veiksmuose buvus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymių.

Dėl duomenų pripažinimo neviešais

79. D. V. prašė teismo nustatyti, kad jo į bylą patiktas atsiliepimas ir bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kiek tai susiję su D. V. privačiu gyvenimu ir psichine sveikata.

80. Vadovaujantis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

81. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė taip pat ir duomenimis, susijusius su jo privačiu gyvenimu ir psichine sveikata, su aptartomis aplinkybėmis susiję D. V. atsiliepimo ir bylos medžiagos dalys pripažintinos neviešomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

83. Kadangi administratorės prašymas dėl tyčinio bankroto taikymo tenkintas, tačiau administratorė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti BUAB „Kontempus“ nemokumo administratorės J. Š. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti UAB „Kontempus“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio UAB „Kontempus“ vadovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmų.

Pripažinti neviešomis D. V. atsiliepimo ir bylos medžiagos dalis, susijusias su jo privačiu gyvenimu ir psichine sveikata.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.