- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-2-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13996-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- L. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovams L. R. teisė perėmėjui J. R., K. B. R. teisių perėmėjui R. R. dėl valdymo teisių pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2019-08-23 CBP-18039) patikslintu 2020 m. sausio 8 d. DOK-3235, 2020 m. sausio 27 d. DOK-12667, prašė:
1) įpareigoti atsakovus L. R. ir K. B. R. pašalinti bet kokias kliūtis ieškovei patekti į pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu bei patekti į patalpas l- 7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini);
2) uždrausti atsakovams L. R. ir K. B. R. (toliau – ir atsakovai) ateityje bet kokiomis formomis ar būdais riboti ieškovės teisę patekti į patalpas l-7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini);
3) priteisti iš atsakovų ieškovei: 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7 500 Eur nuostolių (negautas nuomos mokestis); 274,50 Eur nuostolių; 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Šalies argumentai
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkes teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-887/2012 nustatytas servitutas ieškovei naudotis patalpomis l-7, l-1, 1-2, l-5, kurios priklauso atsakovui, su tikslu patekti į priklausančias pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu. Atsakovas atsisakė įleisti ieškovę į minėtas patalpas, teigdamas, kad nėra jokio teisinio pagrindo jai į minėtas patalpas patekti. Taip pat ieškovė neturi galimybės teisėtai naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, didelius nepatogumus atvykstant į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, turėjo kreiptis į teisėsaugos įstaigas. Dėl šios priežasties iš atsakovų solidariai prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat atsakovai privalo ieškovei atlyginti jos patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas už buto nuomą, kurios sudaro 7 500 Eur. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė taip pat patyrė žalą/nuostolius – 235 Eur už buto nuomą, rakto gamybą – 14,50 Eur, avarinį durų atidarymą – 25 Eur, todėl prašė ieškovei priteisti iš atsakovų 274,50 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. B. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2020-03-13 DOK-33845) prašė ieškinį atsakovės K. B. R. atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) mirė, kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėju R. R..
4. Atsakovas L. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2020-03-13 DOK-38427) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto ir patirtų nuostolių. Ieškovė, savo atvykimo metu gali patekti į savo būstą, atsakovas jai to daryti netrukdo. Atsakovas L. R. (duomenys neskelbtini) mirė, kuris Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakeistas jo teisių perėmėju J. R..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 707 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovams suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir 9,04 Eur pašto išlaidų.
6. Dėl valdymo teisių pažeidimo. Teismas vertino, kad ieškovė pateikdama 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neteikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų nutarime nurodytas aplinkybes, patvirtinančias atsakovų L. R. ir K. B. R. neteisėtus veiksmus, bei dėl jų veiksmų atsiradusias neigiamas pasekmes ieškovei. Teismas vadovavosi 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarime išdėstytais apklaustų liudytojų D. V., S. M., M. V., kurie dirba tyrėjais, parodymais, kurie patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį vyko į (duomenys neskelbtini), matė, kad durys buvo atviros, šalys konfliktavo. Apklausti liudytojai nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovų L. R. ir K. B. R. neteisėtų veiksmų, trukdant ieškovei patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas ar pasinaudoti nustatyto servituto teise.
7. Ieškovė A. K. savo teisių pažeidimą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įrodinėjo 2019 m. liepos 3 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau antstolis apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad jis netikrino, ar ieškovė gali patekti į patalpą, ar yra tinkamas raktas bei raktu nerakino buto durų. Antstolis paaiškino, jog jis netikrino, ar įėjimui į namą buvo keista spyna, nurodė, jog jis nespėjo parodyti dokumento, kad yra antstolis. Paaiškino, jog jis tik konstatavo ieškovės neįleidimo į namą faktą.
8. Teismas vertino 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą, kuriame konstatuota, jog iki policijos pareigūnų atvykimo L. R. 2019 m. liepos 3 d. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo pažeista įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame nutarime taip pat teismas konstatavo, jog L. R. neignoravo įstatymų reikalavimų, priešingai, siekdamas išspręsti esamą situaciją, veikė sąžiningai, nurodė, jog prieš pusę metų pakeitus spyną, raktus perdavė dukrai A. N., policijos pareigūnams dalyvaujant. Apie galimai L. R. padarytą administracinį nusižengimą 2019 m. liepos 3 d., nėra surinkta jokių tai patvirtinančių duomenų, kad buvo pakeista durų spyna, dėl ko galimai jis apribojo ieškovės A. K. patekimą ir naudojimąsi nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Teismas nustatė, kad L. R. veiksmuose nėra nusižengimo požymių, ir administracinę teiseną nutraukė.
9. Teismas vertino kaip įrodymą vaizdo įrašo, kuris buvo atliktas ieškovės A. K., tačiau nenustatė, kad atsakovas L. R. trukdė ieškovei pateikti į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą, priešingai, iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas stovi nuošaliai, jis ragina ieškovę eiti į jai priklausančias patalpas. Iš pateikto vaizdo įrašo neginčijamai nustatyta, kad atsakovas L. R. įleido ieškovę į prieškambarį, ragino jai eiti į jai priklausančias patalpas.
10. Nors ieškovė reiškė reikalavimus ir atsakovei B. K. R., tačiau teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė K. B. R. arba jos rūpintojas R. R. būtų trukdęs ieškovei arba jos įgaliotam asmeniui naudotis patalpomis arba nustatytu servitutu patekti į patalpas.
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dėl jos valdymo teisių pažeidimo. Teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų A. N., J. R. ir R. R. parodymų, kadangi kiekvienas iš šių liudytojų yra šalių giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi.
12. Dėl neturtinės žalos ir patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuolatinę įtampą, ko pasėkoje pablogėjo jos sveikata. Byloje nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė prarado socialinius kontaktus, patyrė sunkumus darbe ar asmeniniame gyvenime. Teismas nustatė, kad atsakovai nepažeidė ieškovės valdymo teisių.
Šalies argumentai
13. Ieškovė taip pat nepagrindė 274,50 Eur žalos dydžio, kadangi ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti išlaidų apmokėjimo kvitai neatitinka ieškovės patirtų išlaidų laikotarpio, kurį ieškovė nurodo ieškinyje dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Dėl nuostolių atsiradusių iš negautų pajamų priteisimo. Ieškovė byloje neteikė įrodymų apie jos ketinimus nuomoti būstą, byloje nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių, kad butas yra įrengtas, kad jis yra tinkamas nuomoti. Pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai kaip tik paneigė jos nurodytas aplinkybes dėl buto įrengimo, kadangi pati ieškovė į bylą teikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji atvykusi į Lietuvą tame bute negyvena.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundus argumentai
15. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) 2021 m. rugpjūčio 4 d. apeliaciniu skundu (DOK-98778) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat prašo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
15.2 Teismo posėdžiuose nebuvo išklausyti byloje pateikti garso įrašai, kuriuose atsakovas aiškiai teigia, kad „<>...nėra ko čia vaikščioti, rakto neduosiu, dink iš čia...<>“.
15.3 Teismas vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarime išdėstytais apklaustų liudytojų (kurie dirba tyrėjais) parodymais, tačiau policijos pareigūnai būdavo iškviečiami, kai ieškovė negalėdavo patekti į jai priklausantį butą ir taikiai nepavykdavo susitarti. Patys policijos pareigūnai yra pasakę ieškovei, kad jie neturi jokių jiems deleguotų teisių įpareigoti atsakovus nepažeidinėti ieškovės, kaip teisėtos turto savininkės teisių. Pareigūnai patys ieškovei nurodė, kad pastarųjų pareiga tik atvykti į iškvietimą ir priimti pareiškimą. Pareigūnai ieškovei nurodė, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai susiklostę tarp ieškovės ir atsakovų, todėl vienintelis būdas apginti jos pažeidžiamas teises, kreiptis į bendros kompetencijos teismą.
15.4 Teismas nevertino aplinkybių, jog teismo posėdžiuose duodamas paaiškinimus atsakovas L. R. prieštaravo objektyviai nustatytiems byloje faktams, t. y. jis paaiškino, kad ieškovei „čia niekas nepriklauso ir nėra jai čia ko vaikščioti“. Prie bylos pridėta vaizdo medžiaga Nr. 2, iš jos matyti, kad atsakovės K. B. R. rūpintojas R. R. užstoja laiptus, per kuriuos ieškovė tik ir gali patekti į savo butą ((duomenys neskelbtini)), pastarasis net neketino ieškovės įleisti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovas ragino ieškovę patekti į patalpas, neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismas kritiškai nevertino aplinkybių ir jas laikė normaliomis, kai ieškovė kiekvieną kartą norėdama patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, susiduria su atsakovo, atsakovės rūpintojo R. R. ir atsakovo sūnaus J. R. priešiškumu, kurie nuolat ir tendencingai daro dirbtinas kliūtis, norint ieškovei patekti į jos asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Be to, atsakovės rūpintojas R. R. nesitraukė nuo praėjimo į ieškovei priklausantį butą, nes jam buvo žinoma, kad dar nebuvo išnagrinėta baudžiamoji byla ieškovės mamai, kuri gyveno kartu su atsakove ir buvo nepagrįstai apkaltinta, prieš atsakovę neva panaudojusi fizinį smurtą. Pažymėtina, kad ieškovės mama buvo išteisinta (žr. baudžiamosios bylos Nr. 1A-496-594/2018).
15.5 Teismas netinkamai įvertino antstolio M. P. įrodymus, paaiškinimus, nes antstolis apklaustas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad konstatavo ieškovės neįleidimo į jos butą faktą. Antstolis 2019 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 10.15 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai atvyko antstolis, paskambinus į durų skambutį, duris atrakino atsakovas. Paprašius įleisti ir pateikti į butą Nr. 6, atsakovas atsakė, kad nieko neįleis, niekam nepriklauso čia vaikščioti, nėra jokio servituto, kad ieškovei čia niekas nepriklauso, o į savo pastogę gali įsirengti atskirus laiptus. Teismo posėdyje 2021 m. gegužės 25 d. apklausus liudytoju antstolį M. P., jis nurodė, kad atsakovas buvo nusiteikęs priešiškai ir kategoriškai neįleido ieškovės, pastarąją koneveikė necenzūriniais žodžiais. Šias antstolio nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo medžiaga Nr. 2. Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teigė, kad antstolio Protokolas yra „suklastotas“ ir pabrėžė, „kad jokio servituto čia nebuvo“, kad „teismo sprendimas taip pat suklastotas“. Iš atsakovo veiksmų ir elgesio galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis jaučiasi nebaudžiamas, neigia netgi įsiteisėjusį teismo sprendimą.
15.6 Liudytojais apklausti J. R. ir R. R. nors ir nurodo, kad ieškovei nieks nekliudo naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, tačiau jų paaiškinimus paneigia vaizdo medžiaga Nr. 1, kur akivaizdžiai matyti, kad J. R. ir R. R. neleidžia patekti į patalpas ieškovei. Liudytoja A. N. duodama savo paaiškinimus teisme nurodė, kad atsakovė teigė, jog ji pritaria atsakovo nepagrįstiems veiksmams neįsileisti ieškovės.
15.7 Dėl patirto smurto, ieškovė balandžio mėnesį buvo pakviesta vizitui pas psichologą Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) centre. Šis vizitas pas psichologą priežastiniu ryšiu susijęs su konkrečia situacija, kai ieškovė nusprendė išsivežti jai priklausantį virtuvės baldų komplektą, o atsakovas L. R. to padaryti kategoriškai neleido. Nesvarbu, kur gyvena ieškovė, ji nuolat patiria dvasinius išgyvenimus. Ieškovė teismo posėdžiuose ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas su J. R. ir R. R. apie ieškovę ir jos motiną skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus, t. y. savo giminaičiams, kaimynams yra ne kartą teigę, kad ieškovė Italijoje dirba prostitute. Įtampą ir stresą nuolat kelia mintys, kad ji prieš savo artimus giminaičius yra bejėgė ir ji yra šios susidariusios neigiamos situacijos įkaitė. Ieškovei gėda prieš kitus asmenis dėl tokio jos artimųjų elgesio. Ieškovei atvykstant į Lietuvą, nuolat tenka ieškoti, kur apsistoti, nors jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Kiekvienam žmogui, kurio teisės būtų neleistinai varžomos (neleidžia patekėti į asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą) sukeltų stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Todėl ieškovė pagrįstai mano, kad jai iš atsakovų turėtų būti priteista neturtinė žala.
15.8 Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, tik formaliai sprendė, kad ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, nes jos teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė būdama teisėta savo buto savininkė pati sprendžia, ką konkrečiai nori daryti su savo nuosavybe: nuomoti, pati gyventi ar parduoti. Aplinkybė, kur ieškovė gyvena, neturi jokio priežastinio ryšio, dėl ko, neva jos teisės nebuvo pažeistos. Internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas, kuriame siūlomas įsigyti butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į minėtojo portalo administratorių, tačiau jis nurodė, kad skelbimas saugomas tik 3 mėnesius. Vykstant ginčui šioje civilinėje byloje, ieškovė prašė teismo išduoti leidimą patekti į patalpas, (duomenys neskelbtini), tam, kad ekspertas įvertintų butui padarytą žalą (patalpos dėl atsakovų kaltės nekūrenamos, neteisėtai atjungta šildymo sistema) ir būtų galima patikslinti ieškinio reikalavimus, prašant atlyginti dėl atsakovų kaltės galimai padarytą žalą ieškovės butui. Dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė žalą – 7 200 Eur nuostolių už negautas pajamas iš nuomos. Yra visos sąlygos atsakovų atsakomybei kilti.
15.9 Teismas nevertino antstolės S. V. 2018 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Iš minėtųjų įrodymų matyti, kad atsakovai tyčiojasi iš ieškovės.
15.10 Ieškovė pateikė neginčijamus ir nenuneigiamus įrodymus, jog 2012 m. kovo 2 d. Kauno apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-887/2012 yra nustatytas servitutas ieškovei naudotis patalpomis l-7, l-1, 1-2, l-5, su tikslu patekti į ieškovei priklausančias pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu. Taip pat teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė yra pastogės patalpų bei šildymo katilo savininkė. Atsakovai nuolat rakino duris, kurios veda į katilinę tam, kad neateitų santechnikai atlikti šildymo sistemos pajungimo darbų (2012 m. kovo 2 d. Kauno apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-88712012 atsakovas L. R. buvo įpareigotas atstatyti šildymo tiekimą į ieškovės butą). L. R. niekada nepateikė nei rašytinio, nei žodinio pasiūlymo dėl kūrenimo išlaidų pasidalinimo. Vykusio teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, atsakovas L. R. pasakė, kad yra jo šildymo katilas ir ieškovė turi statyti savo atskirą šildymo katilą. Be to, atsakovas nurodė, kad jie, t. y. L. R. ir K .B. R. atsijungė nuo atrojo aukšto t. y. teismui patvirtino, kad jis savavališkai atjungė šildymo sistemą į ieškovės butą. Ieškovės atstovui paklausus atsakovo, ar leistų patekti į patalpas ir naudotis šildymo katilu, atsakovas kategoriškai teigė, kad „<>...nereikia ir negalima jai vaikščioti...<>“. Atsakovas dar pridūrė, kad „<>...šildymo katilą išvers...<>“ (teismo posėdžio 2021-03-18 garso įrašas: 11:15 min.). Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šildymo katilas yra pastarojo ir nežino, jog bendro naudojimo bei pridūrė, kad kaimynams, t. y. ieškovei šildymo katilo nekūrens.
15.11 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.98 straipsnio sąlygas.
Atsiliepimas
16. Buvusios atsakovės K. B. R. teisių perėmėjas R. R. 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-19138) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe, 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodomi šie argumentai:
16.1 Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus, kuriais jai buvo trukdoma naudotis jai priklausančiu turtu, pagrinde įrodinėja 2019 m. liepos 3 d. įvykiais, fiksuotais antstolio M. P., tačiau administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustačius, kad L. R. 2019 m. liepos 3 d. nesavavaldžiavo – buvo perdavęs durų raktus A. K. motinai, naujai nepakeitė durų spynos ir netrukdė A. K. patekti į jai priklausančias patalpas – kas laikytina prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje.
16.2 Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai nevertino 2019 m. liepos 3 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris esą patvirtina, kad L. R. trukdė ieškovei patekti į jos patalpas, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, antstolis netikrino, ar ieškovės raktas tikrai nerakino ginčui aktualių durų, nesiaiškino, ar buvo pakeista spyna. Neaišku, ar ieškovė naudojosi raktu, kuris L. R. buvo perduotas ieškovės motinai A. N.. To paties susitikimo metu L. R. siūlė ieškovei eiti į jai priklausančias patalpas, kas paneigia ieškovės teiginius, esą jai trukdoma naudotis patalpomis.
16.3 Vertinant pagrindinį ieškinio reikalavimą, būtų reikšminga, kad būtų nustatytas ne vienkartinis trukdymas, o tokių veiksmų sistemingumas. Netgi darant prielaidą, kad 2019 m. liepos 3 d. buvo bandoma riboti ieškovės galimybę patekti į jai priklausančias patalpas, nėra jokių duomenų, kad šis ribojimas/trukdymas buvo tęsiamas, ko pasėkoje nėra įrodymų, kad ieškovei kreipiantis į teismą, jos teisė naudotis jai priklausančiomis patalpomis buvo pažeidžiama.
16.4 Nors ieškovė nurodo, kad L. R. nepašalino jai kliūčių patekti į patalpas, o R. R. stovėjo praėjime į patalpas, kas neleido ieškovei į jas patekti, tačiau tokie argumentai grindžiami prielaida. Tokią išvadą galima būtų daryti, jeigu ieškovė būtų ėjusi į savo patalpas ir paprašiusi R. R. pasitraukti iš kelio, o šis nebūtų pasitraukęs. Tačiau ieškovė net nebandė eiti į savo patalpas, todėl nėra pagrindo teigti, kad L. R. ar R. R. ieškovei trukdė patekti į jos patalpas.
16.5 Jokiais įrodymais nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, esą R. R., vykdydamas K. B. R. valią, trukdė ieškovei patekti į jos patalpas,.
Atsiliepimas
16.6 Ieškiniu buvo reiškiami reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovus L. R., ir K. B. R. pašalinti bet kokias kliūtis ieškovei A. K. patekti į pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu bei patekti į patalpas l- 7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovams L. R. ir K. B. R. ateityje bet kokiomis formomis ar būdais riboti ieškovės A. K. teisę patekti į patalpas l-7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau L. R. ir K. B. R. yra mirę. R. R. niekada ieškovei netrukdė patekti į ginčui aktualias patalpas ir netrukdo šiuo metu – tokių įrodymų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas susietas su konkrečiais asmenimis ir jų atliekamais veiksmais, šiems asmenims mirus pasibaigė tariamas ieškovės teisių pažeidimas, todėl minėtų reikalavimų tenkinimas nesukeltų jokių pasekmių, tai lemia, kad ši bylos dalis turi būti nutraukta.
16.7 Teismas pagrįstai sprendė atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą ieškinio dalį dėl 274,50 Eur žalos atlyginimo (235 Eur buto nuoma, 14,50 Eur rakto gamyba, 25 Eur avarinis durų atidarymas). Apeliaciniu skundu ieškovė šių teismo motyvų nekvestionuoja, kas reiškia, kad su jais sutinka.
Atsiliepimas
16.8 Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė jokių įrodymų apie ginčui aktualių patalpų būklę ir ketinimą jas nuomoti. Ieškovė tik nurodo, esą buvo įdėjusi nuomos skelbimą, tačiau, anot aruodas.lt administratoriaus, toks skelbimas saugomas tik tris mėnesius, tačiau šio susirašinėjimo nepateikia, kas verčiau manyti, kad šis teiginys neatitinka tikrovės. Taigi ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie patalpų būklę, realius veiksmus siekiant jas išnuomoti, rinkos nuomos kainą ir konkretų laikotarpį per kurį tariamai ieškovė negalėjo jų nuomoti dėl L. R. ir K. B. R. kaltės, laikytina, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl 7 500 Eur negautų pajamų.
16.9 Nėra įrodymų, kad 2021 m. balandžio mėnesį L. R. ieškovei trukdė pasiimti virtuvės komplektą ir būtent dėl to ieškovė lankėsi pas psichologą, kad konkrečiais atvykimo į Lietuvą periodais L. R. ir K. B. R. neleido ieškovei patekti į ginčui aktualias ieškovės patalpas, dėl ko ieškovė turėjo nuomotis būstą. Tai, kad ieškovės ir senelių santykiai buvo konfliktiški, ir tariamai seneliai apie ją skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nėra šio ginčo dalykas ir nėra priežastiniu ryšiu susiję su tariama ieškovės neturtine žala. Kitų įrodymų apie savo neturtinę žalą ir jos išraišką ieškovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad šis reikalavimas yra neįrodytas ir pirmos instancijos teismas jį pagrįstai atmetė.
17. Buvusio atsakovo L. R. teisių perėmėjas J. R. 2024 m. rugsėjo 23 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-21580) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovo R. R. 2024 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. R. R. yra J. R. sūnus, tarp kurių jokių ginčų nėra. J. R., yra priėmęs palikimą po savo tėvo L. R. mirties, o sūnus R. R. yra priėmęs palikimą po savo senelės K. B. R. mirties. Paveldėjimo teisės liudijimai į gyvenamojo namo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), šiai dienai dar nėra išduoti, kadangi NTR išraše yra žyma apie teismo sprendimą, sukeliantį pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
19. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
21. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, yra pakankami tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas ginčo klausimu yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, taip pat buvo išklausyti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, neturtinės žalos, nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
23. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas: 2007-09-17 dovanojimo sutartis Nr. 2-5684; 2015-02-04 Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-20-150204-00076; suformuotas padalijimo būdu, įrašas galioja nuo 2015-03-10).
24. Atsakovė K. B. R., mirusi (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėju R. R..
25. Atsakovas L. R., miręs (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakeistas jo teisių perėmėju J. R..
26. Atsakovams L. R. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir K. B. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)) dalinės nuosavybės teise po ½ priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis mirusiosios K. B. R. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė testamentinis įpėdinis R. R., o mirusio L. R. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė testamentinis įpėdinis J. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, mirusių atsakovų palikimą priėmusio įpėdinių nuosavybės teisės į palikimu priimtą turtą neįregistruotos.
27. Kauno apylinkes teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-887/2012 tenkintas ieškovės A. K. (buvusi pavardė R.) reikalavimas nustatyti ieškovei servitutą – teisę naudotis atsakovui L. R. priklausančiomis patalpomis 1-7 (6,11 kv. m), 1-1(2,43 kv. m), 1-2 (3,55 kv. m.), l-5 (9,27 kv. m), tikslu patekti į ieškovei priklausančias pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu, ir tenkintas reikalavimas atstatyti pažeistas ieškovės teises – įpareigoti atsakovą L. R. panaikinti šildymo sistemos atjungimą į pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate 3Alp, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas bendro 60,74 kv. m ploto, kurias sudaro patalpos 6-1 (8,91 kv. m), 6-2 (1,03 kv. m), 6-3 (15,91 kv. m), 6-4 (13,80 kv. m), 6-5 (14,40 kv. m), 6-7 (6,69 kv. m) priklausančios ieškovei, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
28. Dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-887/2012 2017 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis raštas, skolininkas – L. R., dėl nepiniginio išieškojimo – panaikinti šildymo sistemos atjungimą (e. b. 1 t. 13 l.). Išieškotojos A. R. (dabar K.) įgaliotas asmuo A. N. (mama) vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui S. U., pradėta vykdomoji byla Nr. 0034/17/01298. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2017 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo/neįvykdymo aktą Nr. B-1700059. Akte nurodyta, kad „patalpos 1-1, 1-2, 1-5, 1-7 nerakintos, per jas vaikščioti galima laisvai. Šildymo sistema atsukta, t.y. visos sklendės prie pečiaus ir ant vamzdžių atsuktos.“ Išieškotojos įgaliotas asmuo A. N. 2017 m. lapkričio 8 d. antstoliui pateikė prašymą grąžinti vykdomąjį raštą, nurodžiusi: „kadangi mes nesutariame dėl atjungimo įpareigojimo. L. R.. Daugiau nebenorime bendradarbiauti dėl Jūsų įžūlumo ir kaip Jūs elgiatės“. Antstolis 2017 m. lapkričio 13 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą CPK 631 straipsnyjne numatytu pagrindu (išieškotojo prašymu) ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojos atstovei.
29. Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR-n-1219-2018, atsakovui L. R. skirta 30 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. keisdamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo lauko durų spynas, apribojo bendrasavininkės A. K. teisę patekti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis antrame namo aukšte, bei jam priklausančiomis pirmo aukšto patalpomis 1-1, 1-2, 1-5, 1-7, kuriomis naudotis ieškovei nustatytas servitutas 2012 m. kovo 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-887/2012 (e. b. 1 t. 8-10 l.).
30. Antstolio M. P. 2019 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-78 konstatuota, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 10.15 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovui paaiškino, kad Kauno apylinkes teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 2-238-887/2012 nustatytas servitutas naudotis patalpomis l-7, l-1, 1-2, l-5 su tikslu patekti į priklausančias pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu. Ieškovė turimu raktu bandė atrakinti buto (duomenys neskelbtini), lauko duris ir įeiti į holo patalpas, kad patekti į savo nuosavybės patalpas - butą, tačiau turimas raktas netiko. Paskambinus durų skambučiu, duris atrakino L. R.. Paprašius įleisti ir patekti į butą Nr. 6, L. R. atsakė, kad nieko neįleis, niekam nepriklauso čia vaikščioti, nėra jokio servituto, kad ieškovei čia niekas nepriklauso, o į savo pastogę gali įsirengti atskirus laiptus. Atsakovui paaiškinus, kad teismo sprendimu yra nustatytas servitutas naudotis patalpomis, jis atsakė, kad nėra jokio teismo sprendimo ir jam niekas neįdomu. Ieškovė nebuvo įleista į patalpas ir negalėjo patekti į savo butą Nr. 6 (e. b. 1 t. 14-16 l.).
31. Kauno apskrities VPK Santakos PK 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR N-1128-2019 L. R. paskirta 50 Eur bauda už tai, kad jis 20249 m. lieps 3 d. apribojo ieškovės teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu konstatavęs, kad nėra įrodymų, jog padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, panaikino Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. R. atžvilgiu nutraukė (2020-12-02 DOK-144251 priedas).
32. Antstolė S. V. parengė 2018 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 34, vykdydama A. K. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti, kad ji negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad L. R. teigė, jog A. K. niekas nepriklauso; į savo pastogę gali lipti per kaminą arba pasidaryti atskirus laiptus; A. K. mamą išvadino necenzūriniais žodžiais; pasakė, kad jam neįdomus joks teismo sprendimas, jis yra suklastotas; jis niekada neleis A. K. patekti į patalpas; apkaltino ją pavogus pinigus; L. R. iškvietė policijos pareigūnus; pareigūnų akivaizdoje buvo pakeista durų spynos šerdelė; vieną raktą A. K. padavė L. R. (2020-01-27 DOK-12667 priedas).
33. Ieškovė 274,50 Eur nuostolių sumai pagrįsti pateikė 2020 m. sausio 3 d. kvitą 175 Eur sumai už apgyvendinimo paslaugas; 2018 m. rugsėjo 28 d. kvitą 14,50 Eur sumai už rakto gamybą; 2020 m. sausio 13 d. kvitą 60 Eur už apgyvendinimo paslaugas; 2018 m. rugsėjo 19 d. kvitą 25 Eur sumai už avarinį durų atidarymą (2020-01-27 DOK-12667 priedas).
34. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis apeliantei priklausančiomis patalpomis
35. Ieškiniu apeliantė prašė įpareigoti atsakovus L. R. ir K. B. R. pašalinti bet kokias kliūtis ieškovei patekti į pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu bei patekti į patalpas l- 7, l-1, 1-2, l-5, taip pat uždrausti atsakovams L. R. ir K. B. R. ateityje bet kokiomis formomis ar būdais riboti ieškovės teisę patekti į patalpas l-7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini).
36. Ieškovė savo teisių pažeidimą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įrodinėjo 2019 m. liepos 3 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolis buvo apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme ir paaiškino, kad jis netikrino, ar ieškovė gali patekti į patalpą, ar yra tinkamas raktas bei raktu nerakino buto durų, jog jis netikrino, ar įėjimui į namą buvo keista spyna, nurodė, jog jis nespėjo parodyti dokumento, kad yra antstolis, jis tik konstatavo ieškovės neįleidimo į namą faktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą (išskyrus liudytojų A. N. bei J. R. ir R. R. parodymus, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, artimi giminaičiai, jų interesai priešingi), teisingai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dėl jos valdymo teisių pažeidimo.
37. Pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. II-4-288/2020 (teisminio proceso Nr. 4-69-01798-2019-9), kuriuo panaikintas Kauno apskrities VPK Santakos PK 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR N-1128-2019 dėl 50 Eur baudos paskyrimo L. R. už tai, kad jis 2019 m. liepos 3 d. fiziškai neįleido A. K. į namą, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apribodamas jos patekimą į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta (2020-12-02 DOK-144251 priedas). Teismas pripažino, kad nutarimas priimtas skubotai, praėjus 7 minutėms nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, neišsiaiškinus įvykio aplinkybių apie galimai padarytą L. R. nusižengimą 2019 m. liepos 3 d., nėra surinkta jokių patvirtinančių duomenų, kad buvo pakeista durų spyna, dėl ko galimai L. R. apribojo A. K. pateikimą ir naudojimąsi į nuosavybės teise priklausančią patalpą. Minėtame Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarime nurodyta, kad buvo apklaustas antstolis M. P.. Jis paaiškino, kad nuvykus į vietą senyvo amžiaus žmogus atsisakė įleisti į patalpas, tačiau antstolis netikrino, ar A. galėjo įleisti į butą, netikrino, ar tinkamas raktas, raktu nerakino durų, ar buvo keista spyna ir ar turimas raktas tiko. Jo paaiškinimai paneigė A. K. teiginius, kad antstolis prisistatė pareiškėjui; antstolis paaiškino priešingai: jis nespėjo parodyti dokumento, kad jis yra antstolis. Teismas įvertino kaip klaidinančius liudytoja apklaustos A. N. parodymus (ji nurodė, kad tėvas neįleidžia į namus ir stumdosi, raktu bandė atidaryti spyną, bet nerakino, todėl iškvietė antstolį ir jo akivaizdoje bandė atrakinti raktu duris bei atvykęs antstolis tėvui prisistatė, nors antstolis tai paneigė). Teismas nustatė, kad tarp L. R. ir A. K. vyksta ginčai, kurie anksčiau buvo sprendžiami ir civiline ir baudžiamąja tvarka, kad L. R. sąmoningai neignoravo įstatymų reikalavimų, priešingai, veikė sąžiningai, nurodė, kad prieš pusę metų pakeitus spyną, raktus perdavė dukrai policijos pareigūnams dalyvaujant, savo teises gynęs įstatymo nustatyta tvarka, t.y. kviesdamas policijos pareigūnus, šiuo konkrečiu atveju tardamasis su sūnumi J. R., bei nežinodamas, kad į bendro naudojimo patalpas reikalaujama įleisti antstolį M. P., nes jis nebuvo prisistatęs ir nebuvo pateikęs pažymėjimo. Teismas, konstatavęs, kad nėra įrodymų, jog padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo numatyto ANK (duomenys neskelbtini), požymių, panaikino Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK 2019 m. rugpjūčio 9 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. R. atžvilgiu nutraukė.
38. Ieškovė savo teisių pažeidimą įrodinėjo ir vaizdo įrašu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu „Irasas_K.“ (apie 20 minučių trukmės), matyti, kad jame užfiksuotas labiau pačios ieškovės provokuojantis konfliktinis elgesys, įsakmus balsas („aš nesuprantu kam tą cirką daryti“ „pasitrauk nuo kelio, R. aš tave filmuoju“, „prašau pasitraukti nuo durų, man reikia eiti su kėde“ ir t.t.). Įrašas darytas pačios ieškovės, be jos balso girdisi dar vienos moters balas (nei jos, nei ieškovės vaizdo įraše nesimato). Konfliktinis pokalbis tęsiasi apie 20 minučių. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas nugara nusisukęs jaunas vyras (R.), stovintis namo viduje, ties įėjimo durimis ir ties laiptų į antrą aukštą kraštu, iki kito durų krašto yra pakankamas tarpas, kad būtų galima praeiti į namo vidų; kiek toliau stovi senyvas vyras stengiasi į konfliktą nesivelti, suirzęs, sako „eik, eik“. Šis vaizdo įrašas labiau patvirtina įsisenėjusius konfliktinius santykius tarp artimų giminaičių: iš vienos pusės – tarp L. R. ir jį palaikančio sūnaus J. R. su anūku R. R., iš kitos pusės – tarp L. dukters A. N. ir ją palaikančios dukters A. K. (L. anūkės). Antrame vaizdo įraše (apie 20 sekundžių trukmės), kuriame užfiksuota tarpduryje stovintis senyvas vyras, antstolis rodo jam dokumentus vardina patalpas: „...naudotis patalpomis: 1-7, 1-1..“, L. R. atsisako įleisti. Dėl šio įvykio buvo pradėta aukščiau minėta administracinio teisės pažeidimo byla, kuri buvo nutraukta minėtu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, įvertino ir šiuos vaizdo įrašus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
39. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, skundžiamas sprendimas priimtas 2021 m. liepos 8 d. Po sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) mirė atsakovė K. B. R.. Nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. liepos 15 d., iki paaiškės teisių perėmėjai ir bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje buvo ginčijamas palikėjos K. B. R. testamentas, sudarytas anūko R. R. naudai. Buvusi atsakovė K. B. R. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėju R. R.. Atsakovas L. R., miręs (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakeistas jo teisių perėmėju J. R..
40. CPK 293 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jei mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Nagrinėjamu atveju minėti apeliantės reikalavimai yra asmeninio ir ne materialinio pobūdžio, ir neatskiriamai susiję su konkrečiais asmenimis – L. R. ir K. B. R., todėl mirus tokias teises ir pareigas turintiems asmenims, jų perėmimas yra negalimas, o mirus asmenims, kurie buvo bylos šalimis, kai teisių perėmimas neleidžiamas, byla turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1dalies 7 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neįsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovus L. R. ir K. B. R. pašalinti bet kokias kliūtis ieškovei patekti į pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu bei patekti į patalpas l- 7, l-1, 1-2, l-5, taip pat uždrausti atsakovams L. R. ir K. B. R. ateityje bet kokiomis formomis ar būdais riboti ieškovės teisę patekti į patalpas l-7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinamas ir ši civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio, 7 punktas,302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl neturtinės žalos
42. Apeliantė reikalauja iš atsakovų 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl patirto smurto, ieškovė balandžio mėnesį buvo pakviesta vizitui pas psichologą Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) centre, tai priežastiniu ryšiu susijęs su konkrečia situacija, kai ieškovė nusprendė išsivežti jai priklausantį virtuvės baldų komplektą, o atsakovas L. R. to padaryti kategoriškai neleido. Ieškovė nuolat patiria dvasinius išgyvenimus. Atsakovas su J. R. ir R. R. skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus apie ieškovę ir jos motiną. Įtampą ir stresą nuolat kelia mintys, kad ji prieš savo artimus giminaičius yra bejėgė ir yra šios neigiamos situacijos įkaitė, jai gėda prieš kitus asmenis dėl tokio artimųjų elgesio. Ieškovei atvykstant į Lietuvą, nuolat tenka ieškoti kur apsistoti, nors jai priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepagrindžia neturtinės žalos fakto.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad ji patyrė tokio lygio dvasinius, emocinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, kad jai turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, nėra įrodyti. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jai sutriko sveikata ir pablogėjo savijauta ir pan. Apeliaciniame skunde apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl atsakovų L. R. ir K. B. R. neteisėtų veiksmų ieškovė prarado socialinius kontaktus, patyrė sunkumus darbe ar asmeniniame gyvenime. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad šalių santykiai nebuvo draugiški, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie santykiai apeliantei sukėlė ypatingus išgyvenimus ir neturtinę žalą.
Dėl nuostolių atlyginimo
44. Apeliantė nurodo, kad teismas, atmesdamas reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, tik formaliai sprendė, kad ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, nes jos teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė, būdama buto savininke, pati sprendžia, ką konkrečiai nori daryti su savo nuosavybe. Aplinkybė, kur ieškovė gyvena, neturi jokio priežastinio ryšio, dėl ko, neva jos teisės nebuvo pažeistos. Internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas, kuriame siūlomas įsigyti butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į minėtojo portalo administratorių, tačiau jis nurodė, kad skelbimas saugomas tik 3 mėnesius. Vykstant ginčui šioje civilinėje byloje, ieškovė prašė teismo išduoti leidimą patekti į patalpas, (duomenys neskelbtini), tam, kad ekspertas įvertintų butui padarytą žalą (patalpos nešildomos dėl atsakovų kaltės, neteisėtai atjungta šildymo sistema) ir būtų galima patikslinti ieškinio reikalavimus, prašant atlyginti dėl atsakovų kaltės galimai padarytą žalą ieškovės butui. Dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė žalą, t. y. 7 200 Eur nuostolių už negautas pajamas iš nuomos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
45. Taikant atsakomybę bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
46. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
47. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė byloje neteikė įrodymų apie jos ketinimus nuomoti būstą, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad butas yra įrengtas, kad jis yra tinkamas nuomoti. Pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai kaip tik paneigia jos nurodytas aplinkybes dėl buto įrengimo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ji internetiniame portale www.aruodas.lt patalpino skelbimą dėl jai priklausančio buto pardavimo, bet duomenų apie skelbimą negalėjo pateikti dėl jo trumpo saugojimo termino (3 mėnesiai). Net ir laikant, kad skelbimas buvo patalpintas, ši aplinkybė neįrodo patirtų nuostolių fakto ir masto. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad turėjo potencialius buvo pirkėjus ar nuomininkus, nepateikė duomenų apie sutarties dėl buto pardavimo ar nuomos sudarymą. Vien tik apeliantės deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti fakto, kad žala realiai buvo patirta ir koks jos dydis.
48. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
49. Nurodydama argumentus dėl atsakovo veiksmų, kuriais, apeliantės teigimu, buvo trukdoma naudotis/pateikti patalpomis, apeliantė iš esmės grindė reikalavimus susijusius valdymo teisės pažeidimu. Taigi apeliantė neįrodė, kad būtent dėl buvusių atsakovų neteisėtų veiksmų ji negalėjo buto parduoti ar išnuomoti ir dėl to patyrė nuostolius dėl negautų pajamų (CPK 178 straipsnis).
50. Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų ieškovei 274,50 Eur nuostolių (už buto nuomą – 235 Eur, rakto gamybą – 14,50 Eur, avarinį durų atidarymą – 25 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas šios sprendimo dalies nevertina ir išsamiau dėl jos nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti priešingai pirmosios instancijos teismo argumentų, kurių pagrindu ši ieškinio dalis buvo atmesta.
Dėl įrodymų vertinimo
51. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai analizavo ir netinkamai vertino įrodymų visetą, nepagrįstai neįvertino ir atmetė ieškovės ir ieškovės atstovo pateiktus paaiškinimus ir argumentus.
52. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino šalių nurodytų aplinkybių. Šalių, jų atstovų argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
55. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Įvertinus pasikeitusias faktines aplinkybes, jog abus atsakovai mirė po skundžiamo teismo priėmimo, ir atsižvelgus į tai, kad negalimas teisių perėmimas dėl ieškovės reikalavimų, susiusių su įpareigojimu atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jos turtu, ši sprendimo dalis panaikinama ir ši civilinės bylos dalis nutraukiama. Likusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
57. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Atsakovas R. R. prašo priteisti 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-19138). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Netenkinus apeliacinio skundo atsakovui R. R. priteisiama 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovus L. R., ir K. B. R. pašalinti bet kokias kliūtis ieškovei patekti į pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu bei patekti į patalpas l- 7, l-1, 1-2, l-5, ir uždrausti atsakovams L. R., ir K. B. R. ateityje bet kokiomis formomis ar būdais riboti ieškovės teisę patekti į patalpas l-7, l-1, 1-2, l-5, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Likusią Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.