Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad gyvenant santuokoje su atsakovu santykiai normalūs, tačiau ilgainiui dėl atsakovo neatsakingo požiūrio į šeimą, kitų moterų, santykiai pašlijo. Šiuo metu atsakovas jau gyvena su kita moterimi, todėl konstatuotina jo kaltė dėl šeimos iširimo. Šeima iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, jo nepagarbos sutuoktinei, dėl ko bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovas nei su ieškove, nei su vaiku nebendrauja, šeima nesirūpina, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Su atsakovu neveda bendro ūkio, todėl mano, kad šeima iširo galutinai ir susitaikyti jokios galimybės nebėra. Ieškovė neprašo teismo skirti šalims termino susitaikymui, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, neprieštarauja, kad toks terminas teismo nebūtų skiriamas, kadangi šeima iširo galutinai ir susitaikyti jokių galimybių nemato. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi bet kuriuo metu, suderinęs laiką su ieškove. Ginčo šiuo metu dėl bendravimo tvarkos nėra. Sūnus D. Š. yra nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), jo išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 215,00 Eur, mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki sūnaus pilnametystės. Tai sudaro pusę minimalios mėnesinės algos, ir kas pagal suformuotą teismų praktiką laikoma būtina suma minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, ir kurios papildomai nereikia įrodinėti. Taip pat sūnus turi ir specialiųjų poreikių, jis dažnai serga peršalimo ligomis, turi normalios fiziologinės raidos sutrikimų, yra paskirta adenoidų operacija, bei yra stebimas kitų gydytojų-specialistų, dėl ko jo išlaikymui yra reikalingos ir papildomos išlaidos. Prašo nustatyti, kad ieškovė tvarkys savo sūnaus turtą uzufrukto teise. Atsakovas niekada nesirūpino tinkamai vaiku, neteikė išlaikymo, todėl teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. Š. už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo, po 215,00 Eur per mėnesį, viso išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo A. Š. priteisti 7740,00 Eur. Gyvenant santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis neįgijo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo dalintino turto. Gyvenant santuokoje ieškovė jokių kreditorių neįgijo, apie atsakovo kreditorius informacijos neturi. Po santuokos nutraukimo prašo palikti Jankauskaitės pavardę. Išlaikymo iš atsakovo kol kas neprašo priteisti, šiuo metu abu yra darbingi ir savo pajamomis turi galimybe apsirūpinti.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad skyrybų priežastis – atsakovo nedarbas, alkoholis, kita moteris. Vaikas visą laiką gyveno su ja. Pagal laikinąsias apsaugos priemones antstolis nieko neišieškojo. Vaikas lanko darželį, šokius, dažnai serga, išlaidos maistui, mokesčiams, nuomai. Žino, kad atsakovas šiuo metu gyvena Olandijoje, taip sakė jo mama. Atsakovas turi dar vieną dukrą, apie 4 metų amžiaus. Kiek žino, išlaikymo jai nemoka. Kažkokią skolą atsakovas tikrai turi, buvo reikalų su policija, iki 1000 Eur. Apie atsakovo turtą duomenų neturi. Ji dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, 380 Eur, vaiko pinigai 70 Eur. Nuomojasi butą, 80 Eur, komunaliniai mokesčiai atsieina įvairiai, dažniausiai būna iki 100 Eur. Jokio turto ji neturi. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, jo tėvai, jos močiutė. Jo mama ir tėvas lanko vaiką, padeda pinigais, maistu, rūbais. Atsakovas buvo išvykęs į Angliją, buvo pasiėmęs tėvystės atostogas, bet jo gautų išmokų už vaiką ieškovei neatidavė. Atsakovas dažnai nedirbdavo. Kartu negyvena gal nuo 2019-09-27. Atsakovas kažkiek prisidėjo per tuos tris metus prie išlaikymo. Vaikui yra daryta operacija, vaikšto į kojų mankštą, vaikui reikalinga akių operacija, nes nuo gimimo žvairuoja, vaikšto po poliklinikas, reikalingi pinigai viskam. Viena diena darželyje apie 2,5 Eur, už visą mėnesį 60 Eur. Rūbams ir avalynei reikia 100 Eur, nes vaikas auga, visko reikia. Gydymui 100 Eur, nes kelionės, vizitai, vaistai, tyrimai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė siūlė ieškinį tenkinti, atsakovas nesirūpina vaiku, išėjo iš šeimos, dėl to yra jo kaltė dėl šeimos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 6). Šalys turi vaiką (b. l. 7). Pateikta duomenų apie vaiko sveikatos būklę (b. l. 8, 11-13). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu neturi įregistravusios transporto priemonių (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys savo vardu neturi įregistravusios nekilnojamųjų daiktų (b. l. 10). Pateikti duomenys apie išlaidas vaikui (b. l. 14-18), ieškovės pajamas (b. l. 19-20), atsakovo pripažinimą įtariamuoju (b. l. 22). Išreikalauti duomenys apie šalių pajamas ir turtinę padėtį (b. l. 38-58).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką, palikti jai jos pavardę, taip pat spręstinas tarpusavio išlaikymo klausimas, vaiko išlaikymo klausimas. Dalintino tarp šalių registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, įvertintina informacija apie galimus atsakovo kreditorius.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena maždaug nuo 2019-09-27. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas paliko šeimą, turi kitą moterį, dažnai nedirbdavo, vartojo alkoholį. Atsakovas šiuo metu galimai gyvena Olandijoje. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, nesirūpina šeima. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti, turima informacija jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovas jokio suinteresuotumo dėl santuokos išsaugojimo neparodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka akivaizdžiai iširusi, šeimos iširimą patvirtina ir atsakovo pozicija procese – atsakovas atsiliepimo neteikė ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, atsakovas paliko šeimą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio interesų (CK 3.64 str. 3 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovui neginčijant, taip pat santuoką nutraukiant dėl jo kaltės, ieškovei paliktina pavardė – Jankauskaitė.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepateikė. Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į atsakovo nusišalinimą nuo vaiko auginimo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją apie vaiko gyvenimo sąlygas šeimoje, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji gauna minimalias pajamas, turto neturi. Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė augina vaiką, dirba, gauna minimalias pajamas, ieškovės teigimu 380 Eur, taip pat 70 Eur vaiko pinigus. VSDFV duomenimis ieškovės pajamos nedidelės. Atsakovas oficialiai nedirba, VSDFV duomenimis buvo dirbantis, įvairiose darbovietėse, buvo registruotas kaip auginantis vaiką, oficialios pajamos nebūdavo didelės. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti, atsakovas vyko dirbti į užsienį, galimai dirba užsienyje ir šiuo metu. Atsakovas yra jauno amžiaus, gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, LITEKO duomenimis šiam vaikui priteistas 190 Eur kasmėnesinis išlaikymas, atsakovui iškelta byla dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kito vaiko atžvilgiu, paskelbta paieška, vaikui išlaikymas taip pat neteikiamas. Atsakovas LITEKO duomenimis galimai turi apie 1500 Eur skolų kreditoriams, yra buvęs nubaustas 2000 Eur bauda pagal baudžiamąjį įsakymą už smurtinį nusikaltimą. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas nėra, todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikui.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Tačiau ieškovė augina šalių vaiką, gali rinktis tik moteriškas profesijas, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų yra labai apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų. Nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, atsakovas yra jaunas vyras, galintis ir privalantis dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikui išlaikyti. Be to, atsakovas teismo procese yra pasyvus, ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Atsakovo kiti įsipareigojimai yra pakankamai nedideli, didžiausias iš jų kilęs dėl paties atsakovo smurtinio elgesio, dėl kitų nėra duomenų, kad jie buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl šie įsiskolinimai negali daryti įtakos išlaikymo dydžio nustatymui. Kitam vaikui priteistas išlaikymas nagrinėjamu atveju tik nedidele dalimi gali būti vertinamas turintis įtakos ieškovės reikalavimo dydžiui, kadangi atsakovas elgiasi neatsakingai tapdamas tėvu, tačiau nerodydamas intereso rūpintis vaikais, be to, atsakovas kitam vaikui priteisto išlaikymo net nesistengia mokėti.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia 645 Eur mėnesiui (maistui – 200 Eur, Darželio mokestis – 60 Eur, šokiai – 20 Eur, rūbai ir batai – 100 Eur, higienos prekės – 20 Eur, skalbimo priemonės – 15 Eur, laisvalaikis – 20 Eur, gydymo paslaugos – 100 Eur, mokesčiai ir nuoma – 75 Eur, kirpykla – 10 Eur, žaislai – 15 Eur, darželio išlaidos – 10 Eur. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimo priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, reikalinga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos iš esmės nurodytos pagrįsto dydžio, nors tikėtina, kad jos gali būti kažkiek ir mažesnės gyvenant ekonomiškiau, taip pat kai kurios iš išlaidų nėra pastovaus pobūdžio ir dydžio. Tačiau yra duomenų apie nemažas vaiko sveikatos problemas. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Pagal ieškovės paskaičiavimą vaikui reikia apie 645,00 Eur išlaikymui, o ieškovė iš atsakovo prašo 215,00 Eur, taigi, ieškovė prašo žymiai mažiau nei pusės reikalingos sumos. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, atitinka ir šalių matomą turtinę padėtį bei galimybes tą padėtį pasigerinti, dirbti ir gauti pakankamų pajamų. Ieškovei vaiką išlaikyti taip pat padeda giminaičiai. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 607 Eur. Tačiau nereikia pamiršti, kad toks jos dydis atsirado automatiškai dėl mokesčių reformos, dėl kurios visi mokesčiai perkelti ant darbuotojo. Didžiąją dalį MMA padidėjimo sudaro anksčiau pačiam darbdaviui už darbo vietą skaičiuoti mokesčiai, kurie į MMA sampratą neįsiskaičiuodavo. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 303,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kitam atsakovo vaikui priteistas 190 Eur išlaikymo dydis. Kadangi atsakovo išlaikymo prievolė padvigubėja, į tai reikalinga atsižvelgti. Tačiau nėra nustatyta jokio pagrindo dėl kurio vienas iš atsakovo vaikų galėtų gauti mažesnį išlaikymą nei kitas. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 190,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 215 Eur. Duomenų, kad atsakovas išlaikymą šiuo laikotarpiu teikė, į bylą nepateikta. Kita vertus, ieškovė pati nurodė, kad išlaikyti vaiką kažkiek padėjo atsakovo tėvai, kurie tokios prievolės iš esmės neturi, o ieškovei padeda galbūt ir dėl to, kad prisiima atsakovo pareigą išlaikyti vaiką. Atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsiskolinimas skaičiuotinas po 100 Eur per mėnesį, priteisiant 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas su vaiku nebendrauja, ieškovė bendravimui netrukdo, todėl konkreti bendravimo tvarka šiuo metu nenustatytina.

Duomenų apie ieškovės kreditorius byloje nėra. LITEKO duomenimis, neskaitant išlaikymo įsiskolinimo kitam vaikui, atsakovas galbūt turi įsiskolinimą UAB „Legal Balance“ – 980 Eur su papildomomis prievolėmis, apie 560 Eur prievolę SIA „B2Kapital“, 2000 Eur baudą pagal 2019-12-04 baudžiamąjį įsakymą. Teismo vertinimu, šios prievolės negalėtų būti pripažintos bendromis šalių prievolėmis, kadangi dėl už smurtinį nusikaltimą paskirtos baudos atsakovas vienareikšmiškai yra atsakingas asmeniškai, dėl kitų dviejų prievolių tiksliai nėra aiškus jų atsiradimo laikas, jos gali būti kilusios ir iki santuokos. Kita vertus, akivaizdu, kad prievolės kilusios dėl pasiskolintų lėšų, ieškovė nėra nurodžiusi, kad šeima tokių lėšų būtų gavusi, atsakovas net nesirūpino ir savo vaiku bei šeima, todėl tokios galimos prievolės vertintinos kaip atsakovo asmeninės prievolės ir atskirai jų padalinimo klausimas šioje byloje nekeltinas.

Byloje susidarė pašto išlaidos, kurios neviršija nustatyto dydžio, dėl ko iš atsakovo nepriteistinos.

Ieškovei byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės atstovė prašė priteisti 324,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 250,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 207,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str., 85 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 111, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J, atsakovui - Š.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt Eur), mokamą kas mėnesį nuo 2019-11-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. Š. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3600,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 207,00 Eur (du šimtus septynis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.