Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-491-832/2019 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elotus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

22. Tiek iš byloje esančių įrodymų, tiek iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog ieškovė UAB „Elotus“ vykdo veiklą, susijusią su daugiabučių, visuomeninių ir komercinių pastatų priežiūra. Ieškovė UAB „Admituras“ vykdo veiklą, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimu, remontu bei avarijų namo inžineriniuose tinkluose likvidavimu.

23. Atsakovas (duomenys neskelbtini)socialinio tinklo feisbuko savo asmeninėje paskyroje 2018 m. sausio 24 d. parašė: „Mažeikių butų ūkio (duomenys neskelbtini)yra žulikas.“ (I t., 8 e. b. l.).

24. Atsakovas (duomenys neskelbtini)su raginimu dalytis socialinio tinklo feisbuko asmeninėje paskyroje 2018 m. liepos 3 d. parašė: „Tokios įmonės kaip Elotus ar Admituras nebeturėtų egzistuoti, nes jų vadovai tiesiog lobsta patiklių gyventojų sąskaita.“ (I t., 9 e. b. l.).

25. Atsakovas (duomenys neskelbtini)2018 m. rugpjūčio 3 d. tame pačiame socialiniame tinkle parašė komentarą: „Evaldai, tiesiog yra vagiama iš paprastų žmonių jau daug metų. Ta komunistinė gauja išvogė Mažeikius įkurdama dvi įmones UAB „KAMPELIS“ ir UAB „Kampelis“. Dvi vienodas įkūrė, tik skyrėsi raidžių dydis, ir vogė. Dabar apsimeta, kad niekas nevyko ir nevyksta.“ (I t., 10 e. b. l.).

26. Atsakovas (duomenys neskelbtini)2018 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtame internetinio portalo www.15min.lt straipsnyje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ pasakė: „Kampelių akcininkų susirinkimuose pirmininkauja tuometinis Mažeikių rajono tarybos pirmininkas. Gali būti, kad jis ir toliau yra tikrasis savininkas, o akcininkai – tik priedanga. 2004 metais buvo sugalvota dar viena apgavystė – įkuriamas UAB „Admituras“, ir šiai bendrovei perduodami visi administruojami namai, neatsiklausus gyventojų.“ (I t., 11-15 e. b. l.).

Dėl ginčo esmės

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 2.24 straipsnio 8 dalimi, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

29. Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Todėl, sprendžiant, ar CK 2.24 straipsnio pagrindu buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija, būtina atriboti duomenis nuo nuomonės.

30. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

31. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 2019m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jo teiginiai buvo išreikšti kaip jo nuomonė, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog, jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai yra autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Nagrinėjamu atveju, nuosekliai analizuojant atsakovo frazių, nukreiptų į ieškoves, formuluotes („Mažeikių butų ūkio (duomenys neskelbtini)yra žulikas“, „jų vadovai tiesiog lobsta patiklių gyventojų sąskaita“, „tiesiog vagiama iš paprastų žmonių“, „2004 metais buvo sugalvota dar viena apgavystė“), matyti, kad jose nėra išreikštos dvejonės (pavyzdžiui „ aš manau, kad...“, „jei tai yra iš tikrųjų...“), iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas nėra tikras dėl tam tikrų aplinkybių, o sakiniai, atsižvelgiant į visą jo teiginių turinį, iš esmės būtų suformuluoti kaip abejonės ir svarstymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei perklausius ir įvertinus atsakovo paaiškinimus iš teismo posėdžių garso įrašų, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo internetinio portalo www.15min.lt publikacijoje ir socialinio tinklo feisbuko asmeninėje paskyroje paskleisti duomenys nebuvo nuomonė, o dėstomi kaip faktai ir jų duomenys.

34. Pažymėtina, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

35. Apeliantas iš esmės apeliacinį skundą grindžia pagrindiniu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas išsakė savo nuomonę, vadovaujantis dokumentais, kurie buvo pateikti į bylą bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.

37. Iš atsakovo į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo mėn. STT antikorupcinio vertinimo išvados dėl daugiabučių administratorių priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų bei techninės priežiūros tarifo nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, kad šioje išvadoje atliktas daugiabučių namų administratorių priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų bei techninės priežiūros ir administravimo dydžio nustatymo teisinio reglamentavimo antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad šioje išvadoje nėra duomenų, kad minėtas antikorupcinis vertinimas buvo atliktas būtent dėl ieškovių UAB „Elotus“ ir UAB „Admituras“ veiklos (e. b.l. t. I, l. 110).

38. Apeliantas nurodo, kad www.15min.lt publikacijoje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ aprašytos Mažeikių miesto įvairių gatvių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų situacijos. Kaip matyti iš šių žmonių pasisakymų, apie ieškovių veiklą neigiamai atsiliepė ir daugiau žmonių, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų asmenų pasisakymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste neturėjo teisinio pagrindo vertinti šių aplinkybių.

39. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, kad UAB „Admituras“ būtų pasisavinusi 70000 Eur, tai patvirtina išvada, kurioje nurodyta, kad administruojant kai kuriuos namus buvo padarytos klaidos, kurios vėliau buvo ištaisytos, permokos gyventojams grąžintos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2018m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta komisija, pateikta Išvada dėl daugiabučių namų administratorių ribotos apimties patikrinimo, atlikus patikrinimą atsakyta į atsakovo iškeltus klausimus. Tirtos aplinkybės dėl atsakovo minėtos sumos. Nurodoma, kad administracija 2016 metais atliko UAB „Admituras“ administruojamų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio patikrinimą, nustatė pažeidimus ir įpareigojo UAB „Admituras“ grąžinti permokas butų ir kitų patalpų savininkams. UAB „Admituras“ pateikė informaciją apie permokų grąžinimą. Bylos duomenys nepatvirtina apelianto nurodytų argumentų (el. b. I t., l. 18-29).

41. Kaip matyti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Admituras“ daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto, buvo nustatyti UAB „Admituras“ veiklos trūkumai ir nustatyti reikalavimai trūkumams pašalinti (e. b. t. I, l. 90), tačiau šiame patikrinimo akte nėra jokių duomenų apie neteisėtus UAB „Admituras“ ar jos vadovo veiksmus.

42. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-100-721/2016 panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. T1-155 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių butų ūkis“ akcijų pardavimo“, pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010 m. gegužės 10 d. sutartį Nr. MS-289, sudarytą tarp Mažeikių rajono savivaldybės ir UAB Mažeikių butų ūkio, ir šios sutarties pagrindu 2010 m. gegužės 12 d. sudarytą akcijų perdavimo-priėmimo aktą; pripažino negaliojančiais 2011 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB Mažeikių butų ūkio ir UAB „Admituras“, ir šios sutarties pagrindu 2011 m. kovo 3 d. sudarytą akcijų perdavimo-priėmimo aktą, taikė restituciją ir įpareigojo Mažeikių rajono savivaldybę grąžinti UAB Mažeikių butų ūkiui 29609 Eur, taikė restituciją ir įpareigojo UAB Mažeikių butų ūkį grąžinti UAB „Admituras“ 29609 Eur; taikė vindikaciją ir išreikalavo iš UAB „Admituras“ 4647 vnt. UAB Mažeikių butų ūkio akcijas bei grąžino jas Mažeikių rajono savivaldybei. Teismas konstatavo, kad UAB Mažeikių butų ūkis nebūdama 4647 vnt. akcijų savininke pardavė šias akcijas UAB „Admituras“, todėl yra pagrindas ginčijamą 2011 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju nusikaltimo parduodant ginčo akcijas nenustatyta, tačiau UAB Mažeikių butų ūkio generalinis (duomenys neskelbtini)ir valdybos posėdžio, kuriame priimtas sprendimas įsigyti savas akcijas, pirmininkas (duomenys neskelbtini)yra ir UAB „Admituras“, įsigijusios ginčo akcijas, akcininkas, valdantis kontrolinį šios bendrovės akcijų paketą, todėl akivaizdu, kad tas pats asmuo paveikė tiek UAB Mažeikių butų ūkio sprendimą įsigyti akcijas iš Mažeikių rajono savivaldybės, tiek sprendimą jas vėl parduoti, tiek sprendimą jas įsigyti UAB „Admituras“ vardu. Be to, deklaruojamas akcijų įsigijimo tikslas buvo sumažinti bendrovės akcininkų skaičių, tačiau tos pačios iš Mažeikių rajono savivaldybės įsigytos akcijos ir už tą pačią kainą nepraėjus nei vienų metų laikotarpiui buvo perleistos UAB „Admituras“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jau priimant UAB Mažeikių butų ūkio sprendimą įsigyti savas akcijas ir pateikiant šį pasiūlymą Mažeikių rajono savivaldybei, tikrasis akcijų įsigijimo tikslas buvo ne akcininkų skaičiaus sumažinimas, o šių akcijų perleidimas UAB „Admituras“, todėl vertintina, kad UAB „Admituras“, dalyvaudama 4647 vnt. Mažeikių rajono savivaldybei priklausiusių akcijų pirkimo-pardavimo sandoryje, buvo nesąžininga. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-64-883/2017 minėtą Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (el. b.l. t. I, l. 111–127).

43. Kaip matyti iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, nors nustatyta, kad UAB „Admituras“, dalyvaudama 4647 vnt. Mažeikių rajono savivaldybei priklausiusių akcijų pirkimo-pardavimo sandoryje buvo nesąžininga, tačiau parduodant ginčo akcijas teismas nesąžiningus veiksmus tačiau ne nusikalstamus. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovės „UAB Elotus“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)būtų nuteistas už kokią nors nusikalstamą veiką, susijusią su sukčiavimu, pinigų pasisavinimu ir pan. Taip pat nėra jokių duomenų apie neteisėtus ieškovės UAB „Admituras“ ar jos vadovo veiksmus. Atsakovo pateikti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos komitetų protokolai bei garso įrašai nepagrindžia jo išdėstytų faktų apie ieškovių vagystes, neteisėtą praturtėjimą ir pan. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad jo teiginiai buvo pateikiami remiantis tikrovę atitinkančiais duomenimis, o ieškovėms įrodžius, kad atsakovo paskleisti duomenys melagingi, teisėjų kolegija atsakovo išsakytus teiginius vertina kaip neatitinkančius tikrovės.

44. Pažymėtina, kad klausimai, ar ieškovės savo veiklą vykdė tinkamai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nesant įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais ieškovių ar jų vadovų veikla būtų pripažinta kaip pažeidžianti įstatymus, teisėjų kolegija šios bylos kontekste nepasisako dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų.

45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo teiginiuose ieškovių ir jų vadovų atžvilgiu buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai („žulikas“), nurodyti nusikalstami veiksmai („vagiama“, „apgavystė“), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai turėjo įtakos ieškovių dalykinės reputacijos pablogėjimui, sumenkinant tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų pasitikėjimą ieškovėmis kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Byloje ieškovės pateikė duomenis, kad po atsakovo paskelbtų teiginių ieškovė UAB „Elotus“ neteko rangos darbų, UAB „Tilta“ nutraukus preliminarią rangos sutartį, ieškovė UAB „Admituras“ neteko (duomenys neskelbtini)namo administravimo (e. b. t. I, l. 30–31). Taigi, ieškovės įrodė, jog dėl atsakovo veiksmų jų dalykinė reputacija pablogėjo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja juridinių faktų visuma, būtina ieškiniui dėl ieškovių dalykinės reputacijos gynimo tenkinti.

46. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ta aplinkybė, kad apelianto atžvilgiu ieškovių vadovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)inicijuotą ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, neteisėtos informacijos rinkimo ir melagingų pranešimų teikimo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti (e. b. t. I, l. 16–17; t. III, l. 78–81), nepaneigia ieškovių teisės ginti savo dalykinę reputaciją civilinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio proceso normų pažeidimu

46. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesudarė galimybių atsakovui pasinaudoti savo, kaip bylos šalies, teisėmis, įtvirtintomis CPK, ir netenkino nė vieno atsiliepime į ieškinį nurodyto prašymo.

47. Kaip matyti, iš atsakovo teismui pateikto 2019 m. sausio 18 d. atsiliepimo į ieškinį, atsakovas, be kita ko, teismo prašė: įpareigoti ieškovių vadovus pateikti pareiškimą, kuriuo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją; išreikalauti iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto visą medžiagą, susijusią su UAB „Admituras“ ir UAB „Elotus“; išreikalauti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos visą medžiagą dėl 2018-08-13 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)sudarytos komisijos išvadų; išreikalauti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos visą medžiagą dėl 2004 m. gruodžio 20 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo; išreikalauti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos visą informaciją apie UAB „Elotus“ turimas akcijas, jų skaičių bei apie akcijų apyvartą nuo Mažeikių rajono Valstybinės butų ūkio remonto eksploatavimo įmonės reorganizavimo į UAB Mažeikių butų ūkį iki dabar; išreikalauti iš UAB „Elotus“ visą informaciją apie UAB „Admituras“ turimas akcijų, jų skaičių bei apie akcijų apyvartą nuo Mažeikių rajono Valstybinės butų ūkio remonto eksploatavimo įmonės reorganizavimo į UAB Mažeikių butų ūkį iki dabar; išreikalauti iš UAB „Elotus“ visą informaciją apie (duomenys neskelbtini)turimas akcijas, jų skaičių bei apie akcijų apyvartą nuo Mažeikių rajono Valstybinės butų ūkio remonto eksploatavimo įmonės reorganizavimo į UAB Mažeikių butų ūkį iki dabar; išreikalauti iš UAB „Elotus” visą informaciją apie Mažeikių rajono savivaldybės turimas akcijas,jų skaičių bei apie akcijų apyvartą nuo Mažeikių rajono Valstybinės butų ūkio remonto eksploatavimo įmonės reorganizavimo į UAB Mažeikių butų ūkį iki dabar; išreikalauti iš ieškovių visą 2018 metų medžiagą (dėl atliktų rangos darbų, konkursų ir / ar apklausų), susijusią su gyvenamuoju namu, adresu: (duomenys neskelbtini), bei nuasmenintas sąskaitas laikotarpio nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio mėn.; išreikalauti iš ieškovės UAB „Elotus“ preliminarią sutartį, sudarytą tarp UAB „Tilta“ ir UAB „Elotus“, kuria neva nutraukė UAB „Tilta“ bylą dėl atsakovo teiginių; šaukti liudyti: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją E. S., UAB „Elotus“ direktorių (duomenys neskelbtini), UAB „Admituras“ (duomenys neskelbtini); Administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją (duomenys neskelbtini), Administracijos Turto valdymo skyriaus vyr. specialistę (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininką P. A., Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį (duomenys neskelbtini).

48. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė aplinkybių, kurias jo prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai gali pagrįsti, be to, nenurodė, kodėl negali gauti šių įrodymų iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų. Pažymėtina, kad prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu yra naudojamasi ne pagal paskirtį (pvz., siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą, teikiant abstrakčius prašymus ar perkeliant įrodinėjimo naštą teismui).

49. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė, kokias aplinkybes galėtų paaiškinti liudytojai, kuriuos jis prašo apklausti.

50. Iš 2019 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad atsakovo atstovas teismo prašė: šaukti ir apklausti liudytojus Š. V., D. I., UAB ‚Tilta“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini); išreikalauti duomenis iš UAB „Admituras“, UAB „Elotus“ ir UAB „Tilta“ sutartis dėl sandorių. Atsakovas teismo prašė šaukti ir apklausti liudytojus (duomenys neskelbtini), dirbančius UAB „Admituras“. Teismas protokoline nutartimi šių prašymų netenkino, nurodydamas, kad tai nesusiję su byla (e. b. III t., l. 88–91). Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek jo atstovas šiame teismo posėdyje neprašė išreikalauti duomenis ir apklausti liudytojus, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į ieškinį, taip pat teismui neteikė prašymų apie šio atsiliepime į ieškinį nurodyto neišspręsto prašymo svarbą įrodinėjant atsakovo nurodomas aplinkybes. Apie pirmosios instancijos teismo neišspręstą atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą prašymą atsakovas neteikė teismui prašymų ir 2019-07-25, 2019-09-25 vykusiuose teismo posėdžiuose.

51. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes ( CPK 180,181,185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai neapklausė atsakovo atsiliepime į ieškinį prašytų apklausti liudytojų bei nesprendė klausimo dėl įrodymų išreikalavimo, nes atsakovas ir jo atstovas prašymo apklausti liudytojus ir išreikalauti įrodymus teismo posėdžiuose nepalaikė. Teikdamas apeliacinį skundą atsakovas taip pat nenurodė, kokias aplinkybes galėjo pagrįsti jo atsiliepime į ieškinį prašomi išreikalauti įrodymai bei prašomi apklausti liudytojai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl proceso normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

52. Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 prasme absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai teismas neišsprendžia byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo reikalavimai kviesti liudytojus ir išreikalauti duomenis yra procesinio pobūdžio, todėl šių reikalavimų neišsprendimas negali būti vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad atsakovo atsiliepimu į ieškinį prašomi išreikalauti duomenys bei prašomi apklausti liudytojai, atsižvelgiant į nagrinėjamo ieškinio ribas, vertintini kaip pertekliniai ir nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo objektu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovių naudai priteistinos po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikti duomenys apie lėšų sumokėjimą, patirtos išlaidos atsižvelgiant į dokumento turinį, keliamus klausimus, galimai sugaištą laiką pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“, juridinio asmens kodas 300044206, 302,50 Eur ( tris šimtus du eurus ,50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elotus“ , juridinio asmens kodas 166403298, 302,50 Eur ( tris šimtus du eurus ,50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.