- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2-491-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03019-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elotus“, uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Mauras Urbonavičius
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elotus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“ atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui (iki atstovavimo nutraukimo),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elotus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“ ieškinį atsakovui V. S., dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elotus“ ir UAB „Admituras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S., dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
Ieškovės ieškiniu prašė:
1. Pripažinti, kad atsakovas V. S. 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetinio portalo www.15min.lt publikacijoje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ bei interneto tinklapyje „Facebook“ paskelbė apie ieškovus neatitinkančios tikrovės ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis.
2. Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Elotus“ 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Admituras“ 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
4. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovių naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovės nurodė, kad atsakovas V. S. socialiniame tinkle „Facebook“ vykdo sąmoningą, ilgalaikę, tikslingą ir šmeižikišką kampaniją prieš ieškoves. Atsakovas internetiniame tinklapyje „Facebook“ savo paskyroje reguliariai platina duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir menkina UAB „Elotus“ bei UAB „Admituras“ dalykinę reputaciją bei gerą vardą:
1. 2018-01-24 parašė: „Mažeikių butų ūkio direktorius yra žulikas“.
2. 2018-07-03 parašė: „Tokios įmonės kaip Elotus ar Admituras nebeturėtų egzistuoti, nes jų vadovai tiesiog lobsta patiklių gyventojų sąskaita“.
3. 2018-08-03 parašė: „Tiesiog vagiama iš paprastų žmonių jau daug metų“.
Be to, 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetinio portalo www.15min.lt publikacijoje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ pateikti V. S. išsakyti melagingi teiginiai: „Kampelių akcininkų susirinkimuose pirmininkauja tuometinis Mažeikių rajono tarybos pirmininkas. Gali būti, kad jis ir toliau yra tikrasis savininkas, o akcininkai – tik priedanga. 2004 metais buvo sugalvota dar viena apgavystė – įkuriamas UAB „Admituras“, ir šiai bendrovei perduodami visi administruojami namai, neatsiklausus gyventojų.“
Be to, 2018-07-13 V. S. kreipėsi su pareiškimu į savivaldybės merą „Dėl UAB „Admituras“ ir UAB „Elotus“ galimai neteisėtos veiklos“. Tokie patys pareiškimai buvo išsiųsti visiems savivaldybės tarybos nariams, t. y. paviešinta tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovas minėtame pareiškime išdėstė tokius dalykinę reputaciją menkinančius teiginius:
1. „UAB „Admituras“ neatlieka savo įstatymais nustatytų funkcijų, daugiabučiuose namuose atliekamiems darbams neskelbia apklausų bei konkursų“.
2. „Per 2016 m. UAB „Admituras“ neteisėtai taikydama padidintą administravimo tarifą, iš administruojamų daugiabučių namų butų savininkų pasisavino daugiau kaip 70000 eurų“.
3. „Ginti savo rinkėją nuo galimai sukčiaujančių ir neteisėto pasipelnymo siekiančių elementų – A. B. ir V. S. iš Mažeikių miesto gyventojų“.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodo, kad aukščiau išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų dalykinę reputaciją, kadangi nei vienas iš ieškovų neklaidina gyventojų ir nesiekia pasipelnyti bei nėra bausti už bet kokio pobūdžio kriminalinį nusikaltimą. Ieškovai vykdo įprastą ūkinę-komercinę veiklą, nedraudžiamą Lietuvos Respublikos įstatymais. Išviešinti duomenys apie bendrovės akcininkus atitinka realią padėtį bei nėra jokių užslėptų „tikrųjų savininkų“.
2015 metais perskaičiuojant ieškovės UAB „Admituras“ taikomą tarifą buvo padaryta skaičiavimo klaida, kurią pastebėjo ir ištaisė pati ieškovė. 2016 m. spalio mėnesį buvo atliekamas perskaičiavimas ir gyventojams grąžinama permoka.
2018-08-13 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 įsakymu Nr. A1-1669 sudaryta komisija surašė išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad V. S. pareiškime pateikti faktai nepasitvirtino.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovai savo reikalavimais ir argumentais sąmoningai klaidina teismą pateikdami tikrovės neatitinkančią informaciją, nutylėdami byloje reikšmingus faktus, nepateikia jokių objektyvių įrodymų (I t., 68-81 e. b. l.).
Teismo posėdyje ieškovių atstovas advokatas Mauras Urbonavičius nurodė, kad UAB „Admituras“ administruoja 10000 butų, žodis „žulikas“ – apgavikas, lobsta – neteisėtu būdu gauna pajamas, tiesiog vagiama iš paprastų žmonių, visa tai šmeižia ieškoves. UAB „Admituras“ neteko (duomenys neskelbtini) namo administravimo. Atsakovo tikslas padaryti kažką neigiamo, apjuodinti, daro tokią prielaidą, kad būtent dėl to tapo tarybos nariu.
Teismo posėdyje atsakovas V. S. paaiškino, kad fraze „Mažeikių būtų ūkis direktorius žulikas“, turėjo omenyje direktorių V. S., kad jis yra apgavikas. Taip sakė, sako ir mirdamas sakys. Lobsta – galimai neteisingai uždirba pinigus iš patiklių gyventojų, nes nėra konkursų. „Kampelių akcininkai“ turėjo omenyje Vygantą P. O..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. S. socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje 2018 m. sausio 24 d. parašė: „Mažeikių butų ūkio direktorius yra žulikas.” (I t., 8 e. b. l.).
Be to, atsakovas V. S. su raginimu dalintis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2018 m. liepos 3 d. parašė: „Tokios įmonės kaip Elotus ar Admituras nebeturėtų egzistuoti, nes jų vadovai tiesiog lobsta patiklių gyventojų sąskaita“ (I t., 9 e. b. l.).
Taip pat atsakovas V. S. 2018 m. rugpjūčio 3 d. tame pačiame socialiniame tinkle parašė komentarą: „E., tiesiog yra vagiama iš paprastų žmonių jau daug metų. Ta komunistinė gauja išvogė Mažeikius įkurdama dvi įmones UAB „KAMPELIS“ ir UAB „Kampelis“. Dvi vienodas įkūrė, tik skyrėsi raidžių dydis, ir vogė. Dabar apsimeta, kad niekas nevyko ir nevyksta“ (I t., 10 e. b. l.).
Atsakovas V. S. taip pat 2018 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtame internetinio portalo www.15min.lt straipsnyje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ pasakė: „Kampelių akcininkų susirinkimuose pirmininkauja tuometinis Mažeikių rajono tarybos pirmininkas. Gali būti, kad jis ir toliau yra tikrasis savininkas, o akcininkai – tik priedanga. 2004 metais buvo sugalvota dar viena apgavystė – įkuriamas UAB „Admituras“, ir šiai bendrovei perduodami visi administruojami namai, neatsiklausus gyventojų“ (I t., 11-15 e. b. l.).
Dėl dalykinės reputacijos
Asmens garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad duomenis apskelbus socialiniame tinkle „Facebook“ sužinojo ne vienas pašalinis asmuo, nes atsakovo įrašą galėjo matyti ir matė jo draugai ir sekėjai bei kiti asmenys.
Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nenustatyta jokių atsakovo V. S. minimų faktų, kad apie tai, jog ieškovės „UAB Elotus“ direktorius V. S. būtų nuteistas už kokią nors nusikalstamą veiką, susijusią su sukčiavimu, pinigų pasisavinimu ir pan. Taip pat nėra jokių duomenų apie neteisėtus ieškovės UAB „Admituras“ ar jos vadovo veiksmus.
Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).
Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
Taigi, atsakovo V. S. pareiga įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tačiau to jis bylos nagrinėjimo metu neįrodė ir nepagrindė, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytus faktus. Atsakovo pateikti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos komitetų protokolai bei garso įrašai nepagrindžia jo išdėstytų faktų apie ieškovių vagystes, neteisėtą praturtėjimą ir pan. Priešingai, iš atsakovo V. S. pateiktų įrašų matyti, kad jis ir ten tvirtina realybės neatitinkančius faktus, kaip antai: „Mažeikių būtų ūkis buvo pavogtas iš savivaldybės“ (2018-05-14 įrašo 1:13:08 val.).
Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovių vadovai būtų nuteisti, neteisėtai praturtėję ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus. Įmonių akcininkai yra aiškūs ir nurodyti viešajame registre.
Akivaizdu, kad sąmoningi atsakovo V. S. veiksmai leido pasiekti jo viešai deklaruotą svajonę – susitikti su savivaldybe ir minėtomis įmonėmis teisme (I t., 14 e. b. l.). Kita vertus, neatmestina ir ieškovių atstovo nuomonė, kad atsakovo tikslas galimai buvo išgarsėti ir tapti tarybos nariu, ką jis ir padarė, nes Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis visuomeninis komitetas „Mažeikių pavasaris“ surinko 1458 balsus, ir užsitikrino dvi vietas Mažeikių rajono savivaldybės taryboje, o pats atsakovas V. S. surinko 610 pirmumo balsų ir buvo išreitinguotas iš ketvirtos į pirmą vietą (www.vrk.lt).
Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Admituras“ būtų pasisavinusi 70000 eurų, tai patvirtina išvada, kurioje nurodyta, kad kai kuriems administruojamiems namams buvo padarytos klaidos, kurios vėliau buvo ištaisytos, permokos gyventojams grąžintos. Tačiau institucijos nusikalstamos veikos nenustatė (I t., 18-29 e. b. l.).
Atsakovo V. S. paskleisti duomenys nebuvo nuomonė, o dėstomi kaip faktai ir jų duomenys. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). O nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Įvertinus atsakovo formuluotes konstatuotina, kad jo teikiama informacija buvo suprantama kaip neginčytinas faktas.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).
Šioje byloje ieškovės pasirinko vieną iš garbės ir orumo teisių gynimo būdą – pripažinimą kad dalykinė reputacija pažeista ir neturtinės žalos atlyginimą, neprašant paneigti paskleistos informacijos. Ir toks teisių gynimo būdas yra teisėtas, ir kadangi informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonė cituodama atsakovą ir pats atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje (profilyje), todėl neprivaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006).
Kaip minėta, pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019). Atsakovas neįrodė, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, o ieškovės įrodė, kad paskleisti duomenys melagingi, ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų veiksmų nebuvo atliktas ir jokie kaltinimai ieškovių vadovams ar kitiems įmonės darbuotojams nebuvo pareikšti. Jokių neteistų veiksmų ieškovių veikloje nenustatyta (I t., 170-173 e. b. l.). Kad ieškovei priklausantis turtas būtų neteisėtai privatizuotas taip pat nėra ir nebuvo nustatyta (III t., 40-45; 72-77 e. b. l.).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje išsireiškimas „vagis“ jau konstatuojamas kaip garbės ir orumo pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 27, 30, 31 punktai).
Teismas, įvertinęs ieškovių teisinius argumentus ir atsakovo atsikirtimus bei jo, kaip autoriaus formuluotes, konstatuoja, kad atsakovas V. S. 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetinio portalo www.15min.lt publikacijoje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ bei socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje paskelbė apie ieškoves neatitinkančios tikrovės ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis. Kadangi ieškovių dalykinė reputacija buvo pažeista, todėl atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei pažeistų teisių gynimo būdą, ieškovėms priteistina neturtinė žala iš atsakovo. Neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala padaryta dvejoms įmonėms, į atsakovo asmenybę, šiuo metu Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys, į tai kad turtinė žala nepadaryta. Nors ir ieškovė UAB „Elotus“ ir neteko rangos darbų, UAB „Tilta“ nutraukus preliminarią rangos sutartį dėl pasirodžiusių viešų pranešimų apie galimai neteisėtą bendrovės veiklą bei galiojančių teisės aktų pažeidimus (I t., 30 e. b. l.). Tuo tarpu ieškovė UAB „Admituras“ neteko teisės administruoti vieną namą, remiantis tikimybių pusiausvyros principu galima konstatuoti, kad tai lėmė būtent atsakovo veiksmai, skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovę. Ir nors byloje nėra jokių paskaičiavimų dėl netektų pajamų ir galimos turtinės žalos, tačiau tai, teismo nuomone, turėjo įtakos ieškovės pajamoms.
Teismo nuomone jau paties pažeidimo pripažinimas pakankama satisfakcija ieškovėms, tačiau vien fakto pripažinimas nepasieks civilinės atsakomybės tikslų, nes atsakovas taip pat turi patirti tam tikras pasekmes, šiuo atveju finansines. Todėl prašomos neturtinės žalos dydis mažintinas ir priteistina iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Elotus“ ir ieškovei UAB „Admituras“ po 500 eurų neturtinės žalos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
Šiuo atveju ieškovių ieškinys dėl dalykinės reputacijos tenkinamas, tik mažinamas neturtinės žalos dydis, todėl į tai atsižvelgtina priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovėms.
Ieškovių UAB „Elotus“ ir UAB „Admituras“ bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro:
- UAB „Admituras“ sumokėjo 377 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtina 2018-12-17 mokėjimo nurodymas Nr. 2383, 338 Eur sumai (I t., 50 e. b. l.) ir 2018-12-20 mokėjimo nurodymas Nr. 2392, 39 Eur sumai (I t., 57 e. b. l.) (iš jų 226 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą, 76 Eur už laikinąsias apsaugos priemones). Taip pat UAB „Admituras“ sumokėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai patvirtina 2019-03-25 mokėjimo nurodymas Nr. 2509 ir 2019 m. kovo 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 03/03/19 (IV t., 63, 62 e. b. l.).
- UAB „Elotus“ sumokėjo 2000 Eur ir 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai patvirtina atitinkamai: 2018-12-12 mokėjimo nurodymas ir 2018 m. gruodžio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2019-09-16 mokėjimo nurodymas bei 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita-faktūra serija MU Nr. 2019/84 (IV t., 59, 58; 61, 60 e. b. l.).
Išrašytos sąskaitos pakankamai nėra detalizuotos, todėl galima tik numanyti, kad pagal 2018 m. gruodžio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas buvo sumokėta 2000 Eur už ieškinio surašymą. O kitos sąskaitos už atstovavimą teismo posėdžiuose. Tačiau šios išlaidos yra aiškiai nepagrįstos ir per didelės, todėl mažintinos, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numatytus maksimalius dydžius.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
Pažymėtina, kad pateiktose sąskaitose dėl bylinėjimosi išlaidų nenurodytas bendras advokato suteiktų teisinių paslaugų valandų skaičius, taip pat nėra išskirta kiek konkreti paslauga ar dokumento parengimas užtruko ir / ar kainavo, todėl teismas neturi galimybės tiksliai įvertinti ar ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijų.
Tokiu būdu, nesant išsamios ieškovėms suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos, ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikimas rekomendacijoms vertinamas pagal objektyvius duomenis – į bylą pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį. Atsižvelgus į šiuos duomenis, konstatuotina, kad ieškovių prašoma priteisti suma iš esmės viršija minėtas rekomendacijas, todėl ji mažintina.
Už ieškinio surašymą ieškovės UAB „Elotus“ prašoma priteisti 2000 Eur suma yra pagrįsta ir neviršija rekomendacijų 8.2. punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimalus dydis 2238 Eur), tačiau ieškinį tenkinus iš dalies mažintina per pusę, iki 1000 Eur.
Be to, ieškovė UAB „Admituras“ sumokėjo 2000 Eur advokato pagalbai, o ieškovė UAB „Elotus“ sumokėjo 1210 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, šios išlaidos nedetalizuotos, todėl atsižvelgiat į teismo posėdžių trukmę, šalių elgesį ir posėdžių atidėjimo priežastis, į tai, kad ieškovių advokato darbo vieta kitame mieste (2019-02-07 0,5 val.; 2019-04-24 1,5 val.; 2019-07-24 0,5 val.; 2019-09-25 3,5 val.), ieškovėms priteistina už 7 valandas (kai 1 valandos maksimali atlygintina suma 92,67 Eur, 93,57 Eur, 97,03 Eur), t. y. po 669,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Prašomo priteisti žyminio mokesčio suma už neturtinę žalą mažintina per pusę iki 113 Eur, atsižvelgiant į tai, kad žyminį mokestį už abi ieškoves sumokėjo ieškovė UAB „Admituras“, todėl ieškovei UAB „Admituras“ ir priteistina 264 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo V. S..
Tokiu būdu ieškovei UAB „Admituras“ priteistina iš atsakovo V. S. 264 Eur žyminio mokesčio ir 669,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškovei UAB „Elotus“ priteistina iš atsakovo V. S. 1669,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elotus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas V. S. 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetinio portalo www.15min.lt publikacijoje „Mažeikiškiai užuodžia apgaulę: gyventojų sukaupti pinigai garuoja lyg kamparas“ paskelbė apie ieškovus neatitinkančios tikrovės ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis:
- „Kampelių akcininkų susirinkimuose pirmininkauja tuometinis Mažeikių rajono tarybos pirmininkas. Gali būti, kad jis ir toliau yra tikrasis savininkas, o akcininkai – tik priedanga. 2004 metais buvo sugalvota dar viena apgavystė – įkuriamas UAB „Admituras“, ir šiai bendrovei perduodami visi administruojami namai, neatsiklausus gyventojų.“;
Pripažinti, kad atsakovas V. S. socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje paskelbė apie ieškovus neatitinkančios tikrovės ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis:
- 2018-01-24 „Mažeikių butų ūkio direktorius yra žulikas“;
- 2018-01-24 „Tokios įmonės kaip Elotus ar Admituras nebeturėtų egzistuoti, nes jų vadovai tiesiog lobsta patiklių gyventojų sąskaita“;
- 2018-08-03 „Tiesiog vagiama iš paprastų žmonių jau daug metų“.
Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Elotus“ 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Admituras“ 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovių naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“ 264 Eur žyminio mokesčio ir 669,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elotus“ 1669,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.