Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir 2020 m. rugsėjo 28 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. A2-976-857/2020 pagal pareiškėjo J. M. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, iškeltoje pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei F. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – M. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus byloje nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiraisiais skundais, be to, absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis prašymas atnaujinti procesą atmestas, nenustačius CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pagrindų, bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. M. Š. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Prašymą grindė tuo, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019 iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. Š. materialinių teisių ir pareigų, t. y. priėmė sprendimą dėl pareiškėjui ir jo bendraturtei priklausančio sklypo ribų pakeitimo pareiškėjui nedalyvaujant taip, kad kaimyninio žemės sklypo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą per 1,20 m. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi J. M. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, jog teismas padarė klaidą, nustatydamas atsakovės žemės sklypo ribą taip, jog kaimyninio žemės sklypo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą 1,20 m, nepatvirtina jokie bylos duomenys, ir civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 priimtas galutinis sprendimas, nustatantis, jog žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskebtini)), esančio (duomenys neskebtini), priklausančio bendraturčiams R. K. ir M. K., bendra riba su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskebtini)), esančiu (duomenys neskebtini), priklausančiu F. Š., yra taškuose 2 (koordinatė X-6228087.16, koordinatė Y-539456.01) ir 3 (koordinatė X-6228046.26, koordinatė Y-539478.56), pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas” parengtą kadastrinių matavimų žemės sklypo planą, pareiškėjui nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ir 2020 m. rugsėjo 28 d. papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjo 48,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, o atsakovės F. Š. naudai 320 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų atlyginimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes priimti tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 atmestas, ir iš pareiškėjo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, atsakovės F. Š. naudai – advokato padėjėjos pagalbos išlaidų atlyginimas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirųjų skundų argumentų.

26. Apeliantas J. M. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nekvalifikavo apelianto teisinės padėties materialiniuose teisiniuose santykiuose su bylos šalimi – ieškovu, nevertino, kokią įtaką šie teisiniai santykiai galėjo turėti materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

27. Atmesdamas kaip nepagrįstus šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamos nutarties turinys patvirtina priešingas aplinkybes (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindas ar egzistuoja pagrindas pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 priimtu galutiniu sprendimu pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, tyrė, ar sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo bei jo sutuoktinės teisių ar jo pareigų, ar teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis), ar pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriuos įvertinus būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo nustatytas teises ir pareigas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, būtent tai yra vertinama, sprendžiant ar yra pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

28. Atskirajame skunde dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą.

29. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į šį atskirąjį skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pareikštu prašymu. Apelianto nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo nutartis būtų priimta neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant nutartį, visumos, todėl atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu, ar jis tiek patikimai patvirtintas, kad sukeltų pagrįstų abejonių (t. y. rodytų būtinumą peržiūrėti teismų jau nustatytas aplinkybes). Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo J. M. Š. teiginį, jog žemės sklypo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į pareiškėjo bei jo bendraturtei priklausantį asmeninio ūkio žemės sklypą kad Nr. (duomenys neskebtini) per 1,20 m. Byloje nėra pateika duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas J. M. Š. ir ieškovas R. K. būtų atlikę savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka būtų suderinti su Nacionaline žemės tarnyba ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi nėra jokio patvirtinančio įrodymo, kad sklypų ribos tarp R. K., M. K. ir F. Š. nustatymas būtų pažeidęs pareiškėjo J. M. Š. teises ar interesus. Todėl atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo spręsti, jog teismo nustatyta R. K. ir M. K. žemės sklypo riba, skirianti F. Š. žemės sklypą kaip nors įtakoja apelianto teises ir pareigas. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog J. M. Š. ir L. Š. 2018 m. birželio 7 d. pasirašė R. K. užsakymu parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nereiškia, kad jų tarpusavyje nusistatyta riba turi juridinę reikšmę, nes pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 21.9 punktą žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą suderina teritorinio skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju 2018 m. birželio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte tokio suderinimo nėra.

33. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

34. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Atsižvelgus į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškėjas į bylą nepateikė proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo buvimą patvirtinančių įrodymų, netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naštą.

35. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apelianto nuomone, šiuo atveju byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl esmės, nebuvo nustatyta, jog šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti skirstomos.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą, priima atitinkamą sprendimą – atnaujinti procesą arba atsisakyti atnaujinti procesą ir paskirsto bylinėjimosi išlaidas CPK VIII skyriuje nustatyta tvarka. CPK normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, nenustato išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2006).

37. Pažymėtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 buvo iškeltas apelianto iniciatyva, dėl ko atsakovė F. Š. pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (rengiant atsiliepimus į pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių pateiktus procesinius dokumentus). Kadangi byloje nebuvo nustatytas pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo atsakovės, prieštaravusios prašymo atnaujinti procesą tenkinimui, naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

38. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą bei vertindamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atnaujinti procesą, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo nutarčių naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, pareiškėjo atskirieji skundai atmestini, o skundžiamos nutartys paliekamas nepakeistomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti neaptarti atskirųjų skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtas ir pagrįstas nutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40. Pareiškėjo J. M. Š. atskirojo skundo dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, prie kurios prisidėjo ir ieškovas R. K., taip pat pareiškėjo J. M. Š. atskirojo 2020 m. rugsėjo 28 d. papildomos nutarties netenkinus, pareiškėjo J. M. Š. ir ieškovo R. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei F. Š. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimus į du atskiruosius skundus. Atsakovės F. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija, 5 ir 8.11 punktai) yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl iš pareiškėjo J. M. Š. priteistina 150 Eur (100 Eur (atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. papildomos nutarties surašymą) + 50 Eur (½ atsakovės patirtų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties surašymą), o iš ieškovo R. K. – 50 Eur (½ atsakovės patirtų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties surašymą) šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir 2020 m. rugsėjo 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš apelianto J. M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.