Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-5634-496/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
e2-5634-496/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00642-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
M. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5634-496/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00642-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės M. A. 2780,09 Eur negrąžintos kredito dalies, 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2780,09 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1068,23 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,16 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei M. A. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3267,85 Eur dydžio kreditą 36 mėnesiams, nustatydama 17 proc. metinių palūkanų normą. 2019 m. gegužės 8 d. sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2., 5.1., 5.2. punktus atsakovė įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl to ieškovė, 2020 m. kovo 12 d. raginimu nustačiusi atsakovei papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir jai jų nevykdant, 2020 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1., 8.4.2., 8.5., 8.6. punktai). Atsakovė liko skolinga ieškovei 2780,09 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2780,09 Eur negrąžinta kredito dalis.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) ir 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2780,09 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovės pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.16 punktas).

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 14 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 11 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo, t. y. už 125 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 164,10 Eur (2780,09 x 17 proc. / 360 d. x 125 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo neviršija maksimalių priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų (164,10 Eur), todėl reikalavimas priteisti 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų tenkintinas. Reikalavimas dėl 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 2780,09 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkinamas.

Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 10,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 11 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, aukščiau nurodyta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 164,10 Eur. Tuo tarpu CK 6.261 straipsnyje nustatyta skolininko pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Kasacinis teismas minėtoje 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į aptartą kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį, darytina išvada, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.1 punkto nuostata, kaip minėta, nustato mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nenustato kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo 2019 m. gruodžio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 22 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 133 dienas, ir sudaro 51,35 Eur (2780,09 Eur x 5 proc. / 360 d. x 133 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (10,16 Eur) neviršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų (51,35 Eur), reikalavimas priteisti 10,16 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1068,23 Eur tarpininkavimo mokesčio. Reikalavimas grindžiamas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktu, nustatančiu, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (vieno ir dviejų dešimtųjų) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur.

Remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Teismas, įvertinęs netesybų mokėjimo netinkamo prievolės vykdymo atveju teisinį reglamentavimą, bei ieškovės siekį pareikštu ieškiniu (tarpininkavimo mokesčio forma) jos naudai iš esmės priteisti 1068,23 Eur dydžio netesybų sumą, sprendžia, jog šalių sudarytos Sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Pagal šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 205,52 Eur. Tokio pat dydžio tarpininkavimo mokesčio suma nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 4,90 procentų dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Todėl, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir dėl jo apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, sutarties sudarymo metu atsakovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį jis privalės mokėti netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma Sutartis atitinka jo poreikius ir finansines galimybes, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Taigi, tokia Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad minėta Sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-372/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-368/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-440/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-265/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2172-480/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-852/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-345-601/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 1505 613/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1565-460/2019 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, aptarta Sutarties sąlyga vertintina kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaiko (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus Sutarties turinį ir standartinę informaciją apie kreditą, ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 205,52 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagristas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta reikalavimo dalis yra 3157,91 Eur (2780,09 Eur + 162,14 Eur + 205,52 Eur + 10,16 Eur), kas atitinka 78,54 proc., kadangi bendra ieškinio suma yra 4020,62 Eur. Ieškovė prašo priteisti 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidaro iš 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 90 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina ieškovei iš atsakovės 227,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (290 Eur x 78,54 proc.).

Taip pat iš atsakovės valstybei priteisiama 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 2780,09 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 09 centus) negrąžintos kredito dalies, 162,14 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 14 centų) mokėjimo (pelno) palūkanų, 205,52 Eur (du šimtus penkis eurus 52 centus) tarpininkavimo mokesčio, 10,16 Eur (dešimt eurų 16 centų) sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227,77 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,68 Eur (šešis eurus 68 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė