Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-968-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43337-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.6; 1.2.25.4.2.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gruodžio 4 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant L. P., D. G., dalyvaujant prokurorei E. G., kaltinamajam L. J., jo gynėjui advokatui J. N., nukentėjusiajam R. B.-B., jo įgaliotajam atstovui advokatui S. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje. Teismas nustatė : 1. L. J. 2023 m. lapkričio 10 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini) mieste, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ,127 ir 154 punktų reikalavimus, – tai yra, artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, laiku nelėtino greičio, neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B.-B., ir su juo susidūrė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam R. B.-B. buvo padaryti sužalojimai: kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, kryžkaulio kairės lateralinės masės išilginis lūžis per visą kaulo ilgį, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, o dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, jog važiavo automobiliu VOLVO XC60. Artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) sankryžą. Jis apsidairė į abi puses, lėtino greitį. Manė, jog gatvė buvo tuščia, ir jis judėjo į sankryžą 30 km/h greičiu. Pajuto smūgį į dešinę pusę, automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu. Pajuto skausmą dešinės kojos kelyje. Išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad žmonės bėga link vejos. Tada ant vejos pamatė AUDI automobilį. Žmonės bandė atidaryti automobilio duris. Jis taip pat priėjo ir, atidaręs duris, pamatė, kad jis kalba telefonu. Paklausė ar jis kalba su medikais, bet jis jam nieko neatsakė, tada jis paskambino 112. Netrukus atvyko medikai, kurie nuskubėjo pas nukentėjusįjį, pasiūlė ir jį apžiūrėti. Jį apklausė policininkai ir net nepamatė, kaip nukentėjusįjį išvežė medikai į ligoninę. Buvo atvažiavęs AUDI A4 savininkas. Nepamena, ar tada jie su juo apsikeitė kontaktais. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog tai įvyko 2023 m. lapkričio 10 d. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju. Vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Su įmonės direktoriumi buvo pasirašę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir žodžiu susitarę, kada jis jam sumokės. VOLVO XC priklausė jam pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudarė prieš įvykį keletą dienų. Jį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Jis jo niekur neįregistravo, juo naudojosi susitarę žodžiu, o ruošėsi registruoti jį savo vardu. Po eismo įvykio automobilis buvo nutemptas į aikštelę ir ten yra iki šiol. Tyrėja pasakė, kad su automobiliu nieko daryti negalima. A. A. yra įmonės direktorius, iš kurio pirko automobilį. Automobiliui buvo uždėti tranzitiniai numeriai. Automobilis buvo neapdraustas. Jis turėjo pareigą apdrausti automobilį. Tuo metu važiavo savo asmeniu tikslu. Buvo pietų metas. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Tada ta sankryža važiavo pirmą kartą. Atvažiuojančio pagrindiniu keliu automobilio jis nematė, nes nukentėjęs, matomai, viršijo greitį, tačiau jam jo automobilio viena detalė galėjo užstoti vaizdą, tai dvi priežastys. Jis buvo sužalotas labai nestipriai. Jis pripažįsta kaltę, kad nukentėjusiajam buvo padaryti visi kaltinime nurodyti sužalojimai. Po įvykio nešnekėjo su nukentėjusiuoju, bendravo su jo žmona. Jis dar buvo ligoninėje. Norėjo jam atlyginti žalą. Jis jam neskambino. Su juo susitiko asmeniškai po mėnesio, kai jis jau buvo grįžęs į darbą. Jo asmeniškai atsiprašė. Jis nukentėjusiajam pasiūlė draugiškai susitarti ir atlyginti žalą. Jis pasakė, kad visus reikalus perdavė advokatui ir jie neturi bendros kalbos. Po to dar ne kartą su juo kalbėjo, prašė suteikti galimybę atlyginti žalą. Jis nesileido į kalbas dėl kokio draugiško susitarimo. Įvykio metu jis buvo blaivus. Savo veiksmus vertina kaip neatsakingus ir neapdairius. Pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajam žalą. Jis sutiktų atlyginti neturtinę žalą apie 3-4 tūkstančius. Jis skolinosi pinigų turtinės žalos Audi savininkui atlyginimui. Jis yra neteistas, buvo baustas administracine tvarka, turėjo keletą pažeidimų dėl transporto priemonės draudimo, techninės apžiūros, baudą sumokėjo. Iki įvykio buvo neatsakingas, dabar keletą dienų į priekį susitvarko draudimą. Jis yra pasiruošęs atlyginti dalį žalos nukentėjusiajam. Galėtų atlyginti padengti 1800 eurų sumą iš karto, jei būtų sudarytos sąlygos. Dirba (duomenys neskelbtini), keliaudamas pagal individualius užsakymus siuva kostiumus, kitus rūbus. Pirmus tris mėnesius gavo 1500 eurų prieš mokesčius. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena su drauge nuomojamame bute. Tuos pinigus turėtų skolintis iš draugų ir giminių. Juos gautų 5-7 dienas. Jam svarbu, kokia suma bus civiliniam atsakovui - draudikų biurui. Ta suma jam nepriimtina pagal jo finansines galimybes. Neginčija 1800 eurų sumos nukentėjusiajam. Sekančio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiajam atlygino 900 eurų bylinėjimosi išlaidų. Civilinio ieškinio per metus galėtų atlyginti 3000 eurų. Pertraukos metu su nukentėjusiuoju nesutarė, nes tiesiogiai nebendravo. Susitarimo neturi. Su civilinio ieškinio dydžiu nesutinka. Mano, kad ši suma nėra proporcinga. Sutiktų su 3000 eurų suma sumokant ją dalimis. Kiek yra girdėjęs, 30000 eurų neturtinės žalos suma yra per didelė. Atlygino bylinėjimosi išlaidų dalį, atlyginti kitą dalį sutinka. Su nukentėjusiuoju pertraukos metu nebendravo, susitarimo nesudarė ir paaiškinimo tam neturi. Civilinis ieškinys dėl žalos pareikštas draudikų biurui, todėl mano, kad tai turėjo reikšmės dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis nurodė, jog atsiprašo nukentėjusiojo ir nori jo paprašyti susitaikyti. Paskutinio žodžio metu kaltinamasis nurodė, jog dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Tikrai išmoko pamoką. Jo finansinės galimybės šiandien neleidžia sumokėti visos prašomos sumos, bet jis stengsis atlyginti visą žalą. Perdavė 200 eurų grynais už automobilio remontą. Sutinka su gynėjo nuomone ir atsiprašo. Kaip jis gavo automobilio savininko kontaktus dabar jau nebeprisimena, bet jis su juo susisiekė ir atlygino 4000 eurų žalą ir su juo sudarė preliminarią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri įsigalios po nuosprendžio priėmimo. Automobilio savininkas yra A. N. Jis įsigijo tą transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį, bet ji įsigalios po to, kai pasibaigs teismas. A. N. yra atsiskaitęs, daugiau jam nėra skolingas. Tas automobilis šiuo metu yra jo močiutės sode. 3. Nukentėjusysis R. B.-B. nurodė, jog byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį palaiko. Su kaltinamuoju nebendravo. Prašo atlyginti 30 000 eurų žalos, nes gydymas nebaigtas, jis tęsiasi. Prašo priteisti iš kaltininko ir draudikų biuro. Palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Prašo 30 000 Eur neturtinės žalos, nes tokia suma atsirado apmąstymuose dėl fizinių išgyvenimų po įvykio. Patyrė tokią traumą, kad iki šios dienos be vaistų negali gyventi. Dar nusimato operacija, tai kančia. Po įvykio negalėjo dalyvauti mamos laidotuvėse, nes po avarijos gulėjo ligoninėje. Jam buvo padaryti sužalojimai, kurie nurodyti kaltinime, dar ir šiuo metu gydosi. Yra įmonės savininkas ir dirbo nesinaudodamas nedarbingumu. Jam buvo skirti vaistai, mankštos, terapijos, šalinamos avarijos pasekmės. Iš karto po įvykio gulėjo ligoninėje apie savaitę, apie porą mėnesių gulėjo namuose, po to ramentų pagalba pradėjo dirbti. Jam buvo atlikta operacija, nes avarijos metu gavosi trambozė. Lūžiai sugijo, bet dubens jungtis pasislinkusi, įplyšę raumenys, vyksta paviršių irimas, vyksta komplikacijos. Dar reikalinga dubens sąnarių operacija. Jam buvo atlikta tomografija. Gydosi (duomenys neskelbtini). Iki šiol jaučia skausmą, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Iki to laiko jokių skausmų neturėjo. Su kaltinamuoju kalbėjo. Jis yra savo veiksmų, o jis (nukentėjusysis) jo veiksmų įkaitas. Praėjo metai po įvykio, tačiau kaltinamasis nesistengė atlyginti žalos. Jis nesugalvojo ateiti į ligoninę jo aplankyti. Jis tai priima kaip likimo išbandymą. Pats kaltinamojo neieškojo. Jis jaunas ir nepatyręs žmogus ir nenori jo bausti. Piktumo jo atžvilgiu neturi. Kaltinamajam pačiam skaudu patekus į tokią situaciją. Kreipėsi į draudikų biurą, bet žala neatlyginta. Prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, palaiko ir prašo bylinėjimosi išlaidų, kurias mažina iki 900 eurų, nes 900 eurų atlyginta. Apie būsimą operaciją yra pateikta dalis duomenų, medikų išvadas gavo tik pirmadienį. Po įvykio buvo nedarbingas, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Išlaikytinių neturi. Turi tris suaugusius sūnus. Neturi finansinių įsipareigojimų kaip fizinis asmuo, tačiau įmonė turi. Dirba mažoje įmonėje, o be jo veikla sustojo, todėl prašėsi gydytojų greičiau į darbą. Dėl jo nedarbingumo įmonė turėjo problemų. Sąnario keitimas vienas kelias, bet tai išveda iš rikiuotės. Operacijos kainos nežino. Dviejų mėnesių nedarbingumo žalos negali nurodyti. Jo mėnesio pajamos 1200 eurų, jam esant nedarbingume įmonė vykdo veiklą. Eismo įvykio metu jis vairavo klientui priklausančią transporto priemonę. Klientas pretenzijų neturi, jis derinosi žalos atlyginimą su kaltinamuoju. Be atstovavimo išlaidų kaltininkas jam nieko daugiau neatlygino. Neatsimena, kad kaltininkas klausė, kokia jam padaryta žala. Tyrimas vyko ilgai. Iš pradžių viskas atrodė optimistiškai, bet nebuvo aišku, kuo baigsis gydymo procesas. Nukentėjusysis nurodė, jog jį tenkina kaltinamojo atsiprašymas. Žala jam neatlyginta, o dėl bausmės kaltinamajam - jis nenori, kad jį nubaustų. Jei jis jam kompensuos likusius 900 eurų, jis sutinka susitaikyti su kaltinamuoju. Kaltinamasis atlygino 200 eurų už automobilio Audi A4 remontą įmonei. Iki eismo įvykio įmonėje automobilis buvo tvarkomas ir už šias paslaugas įmonei sumokėjo kaltinamasis, ši suma nėra susijusi su žalos atlyginimu jam. 4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorei, gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: 4.1. 2023-11-10 - 2023-11-20 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, apžiūra. Eismo įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės šiaurės rytų kryptimi. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra dvipusis eismas, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, prie sankryžos yra kelio ženklai „Pagrindinis kelias“. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra dvipusis eismas, po vieną eismo juosta kiekviena kryptimi, prie sankryžos yra kelio ženklai „Duoti kelią“. Leistinas greitis šioje gatvių atkarpoje yra 50 km/h. Prieš sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp priešpriešinių eismo juostų yra pėsčiųjų perėjos saugumo salelė. Po eismo įvykio transporto priemonių padėtis nebuvo keista. Automobilio „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, išmatavimai kelio atžvilgiu yra užfiksuoti nuotraukose (žr. nuotr. 1-16) ir kelių eismo įvykio schemoje, naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinės linijos X0 taškas, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), pažymėtas sankryžoje (duomenys neskelbtini) g., ties siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas skiriančia priešpriešinio eismo srautus. Koordinačių ašių Y(-) zona - kelio dalis kairėje nuo bazinės linijos, Y(+) zona - kelio dalis dešinėje nuo bazinės linijos (žr. schemoje). Schemoje skaičiais pažymėta pagrindinių objektų ir pėdsakų išsidėstymas įvykio vietoje. Gatvės važiuojamojoje dalyje yra ištekėjusių automobilio skysčių dėmės, pažymėto Nr. 1, Nr. 2. Gatvės dešinėje, ant pievos yra automobilio „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelės pažymėtos Nr. 3. Automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas raide „A“, automobilio dešinė priekinė ašis pažymėta „A.1“, dešinė galinė ašis pažymėta „A.2“. Automobilis „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas raide „B“, automobilio kairė priekinė ašis pažymėta „B.1“, kairė galinė ašis pažymėta „B.2“. Po apžiūros automobiliai paimti iš eismo įvykio vietos tolimesnei apžiūrai. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmės turinčių pėdsakų ar objektų neaptikta. Eismo reguliavimo būdas: nereguliuojama sankryža. Kelio dangos būklė, tipas: sausas, asfaltas. Duomenys apie kelią: važiuojamosios kelio dalies plotis 15,02 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: (duomenys neskelbtini) gatvėje 201 - Pagrindinis kelias, 533 - Pėsčiųjų perėja, (duomenys neskelbtini) g. 203 - Duoti kelią. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: (duomenys neskelbtini) gatvėje 1.15. užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles, 1.13.1. „Zebras“ žymintis nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, sankryžoje 1.7. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Duomenys apie bordiūrus ir griovius: bordiūrų aukštis 20 cm. Kelio aplinka: „atvira vietovė“. Matomumas: nematuotas. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi sankryžoje priekiu į P. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, automobilis „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant pievos gatvės dešinėje priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Padangų pėdsakai: nėra. Stabdymo žymės: nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: nėra. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: ištekėję skysčiai. Kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai: nėra. Kelių eismo įvykio apžiūros metu paimti objektai: automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros grąžintas savininkui, automobilis „Audi A4 Cabriolet“, valstybini Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros |grąžintas savininkui (1 tomas, b. l. 19-22). Schema prie 2023-11-10 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelė (1 tomas, b. l. 23-33). 4.2. 2023 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog automobilis yra juodos spalvos, vairas kairėje (žr. nuotraukas Nr. 1-8). Yra sudaužytas priekinis automobilio bamperis ir grotelės. Deformuoti variklio dangtis ir priekiniai sparnai. Sudužę priekiniai žibintai, suskilęs priekinis stiklas. Užspaustos praviros priekinės kairės pusės durelės, neužsidaro. Pažeistas aušinimo skysčio radiatorius, po automobiliu yra išbėgę skysčiai (žr. nuotraukas Nr. 9-15). Automobilio padangos visos vienodos, sezoninės, šonuose yra užrašai „PIRELLI SCORPION, 235/60R18 M+S. Padangų rašto gylis: priekinės kairės išorinis kraštas 6,15 mm, vidurys 6,18 mm, vidinis kraštas 6,14 mm; priekinės dešinės išorinis kraštas 5,80 mm, vidurys 6,60 mm, vidinis kraštas 6,17 mm; galinis kairės išorinis kraštas 4,22 mm, vidurys 5,46 mm, vidinis kraštas 4,90 mm; galinės dešinės išorinis kraštas 4,10 mm, vidurys 4,90 mm, vidinis kraštas 4,24 mm; (žr. nuotraukas Nr. 16-23). Automobilio salone yra suveikusi vairo apsauginė oro pagalvė, dešinės pusės priekinės sėdynės šoninė apsauginė oro pagalvė ir šoninės dešinės pusės stogo apsauginės oro pagalvės. Prietaisų skydelio rodmenų rodyklės yra „0“ padėtyje. Užvedimo spynelėje yra raktelis. Pavarų dėžė automatinė, pavarų perjungimo svirtis be rankenėlės yra „P“ padėtyje (žr. nuotraukas Nr. 24-29). Vairuotojo saugos diržo laikiklis prie statramsčio yra apgadintas, apatinė dalis atitrūkusi nuo statramsčio, diržas užstrigęs. Ant dešinės pusės statramsčio yra informacinė lentelė su VIN numeriu (žr. nuotrauką Nr. 30). Akumuliatoriaus jungtys atjungtos. Po apžiūros automobilis grąžintas savininkui (1 tomas, b. l. 34-52). 4.3. 2023 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Protokole nurodoma, jog automobilis juodos spalvos, vairas kairėje (žr. nuotraukas Nr. 1-7). Yra atidarytas automobilio variklio dangtis. Vairuotojo pusės durelės atidalintos nuo kėbulo yra automobilio kairėje, ant žemės. Deformuoti kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, apgadintas slenkstis. Apgadintos dešinės pusė ratų padangos yra dalinai nusimontavę nuo ratlankių. Dešinės pusės galinio rato ašis nulinkusi (žr. nuotraukas Nr. 8-15). Automobilio padangos visos vienodos, žieminės, šonuose yra užrašai „ROCKBLADE ICECRUISER, 225/45R17. Padangų rašto gylis: priekinės kairės išorinis kraštas 7,65 mm, vidurys 7,75 mm, vidinis kraštas 7,60 mm, priekinės dešinės išorinis kraštas 7,65 mm, vidurys 7,72 mm, vidinis kraštas 7,69 mm, galinės kairės išorinis kraštas 7,66 mm, vidurys 7,70 mm, vidinis kraštas 7,90 mm, galinės dešinės išorinis kraštas 7,68 mm, vidurys 7,71 mm, vidinis kraštas 7,67 mm (žr. nuotraukas Nr. 16-22). Automobilio salone yra suveikusi priekinių sėdynių šoninė apsauginė oro pagalvė. Prietaisų skydelyje greičio spidometro rodyklė yra „0“ padėtyje, variklio apsukų tachometro rodyklė yra užstrigusi „2,1“ padalos padėtyje. Užvedimo spynelėje yra raktelis. Pavarų dėžė mechaninė, pavarų perjungimo svirtis yra laisvos pavaros padėtyje (žr. nuotraukas Nr. 23-29). Priekiniai saugos diržai užstrigę sutrauktoje padėtyje. Variklio skyriuje, kairėje yra informacinė lentelė su VIN numeriu (žr. nuotraukas Nr. 30, 31). Akumuliatoriaus jungtys atjungtos. Po apžiūros automobilis grąžintas savininkui (1 tomas, b. l. 53-72). 4.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 1. R. B.-B. nustatyti sužalojimai: kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, kryžkaulio kairės lateralinės masės išilginis lūžis per visą kaulo ilgį, nubrozdinimas kairėje plaštakoje. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. 4. R. B.-B. dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 154-155). 4.5. 2023-12-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Protokole nurodoma, jog vaizdo įrašo pavadinimas „Cam (duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad įrašo trukmė 15 s. Ekrano viršuje kairėje pusėje yra užrašas: „2023-11-10 Fri 12:52“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad filmuojama įmonės teritorija, automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau patenka ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vaizdas. Vaizdo įraše matyti, kad laike 12:52:32 (duomenys neskelbtini) gatve, šalutiniu keliu, važiuoja automobilis, galimai Volvo XC60 (vaizdo įraše automobilio modelis nematyti), kurio vairuotojas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, o pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja automobilis, galimai Audi A4 Cabriolet (vaizdo įraše matyti, kad kabrioletas), kuriam važiuojant tiesiai, įvyksta automobilių susidūrimas. Susidūrimas įvyksta laike 12:52:33. Nuo smūgio automobiliai pasisuka (1 tomas, b. l. 158-160). 4.6. 2024-01-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašų apžiūra (1 tomas, b. l. 163-166). 4.7. 2024-01-26 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio pranešimo garso įrašo apžiūra (pranešėjas L. J.) (1 tomas, b. l. 173-176). 4.8. 2024-05-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiama išvada, jog šioje eismo situacijoje automobilio „Volvo XC60“ vairuotojo L. J. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje judėdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusio R. B.-B. vairuojamo automobilio „Audi A4 Cabriolet“ judėjimui ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Specialisto išvadoje nurodoma, jog automobilio „Audi A4 Cabriolet“ judėjimo greitis nagrinėjamoje 23.30 m. kelio atkarpoje buvo, tikėtina 58 km/h. Tačiau techniniu požiūriu automobilio „Audi A4 Cabriolet“ vairuotojo R. B.-B. viršytas važiavimo greitis šioje situacijoje neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, nes vairuotojas ir važiuodamas leistinu greičiu nebūtų išvengęs susidūrimo su automobiliu „Volvo XC60“. Duomenų, rodančių, jog R. B.-B. kiti veiksmai prieš eismo įvykį techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra (1 tomas, b. l. 186-195). 4.9. Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. gruodžio 14 d.) nukentėjusysis R. B.-B. apklausos metu nurodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d., apie 12.56 val. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu. Vairavo automobilį AUDI A4 Cabriolet, valstybinio numerio nepamena. Automobilis priklausė klientui A. N., kuris atvarė minėtą automobilį remontui. Automobilis buvo po remonto darbų. Buvo pakeistas sankabos komplektas. Daugiau jokių kitų remonto darbų atlikta nebuvo. Važiuojant jam pagrindiniu keliu iš šalutinio kelio išlindo automobilis „Volvo XC 60“, valstybinio numerio nepamena, pajuto smūgį tiesiai į savo vairuojamą automobilį į vairuotojo pusę. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis nulėkė nuo kelio. Smūgis buvo stiprus. Vairuodamas automobilį vyko leistinu greičiu, t. y. 50 km/h. Automobilyje buvo vienas. Nuo smūgio jautė skausmą visame kūne. Pats iš automobilio neišlipo, jį iškėlė greitosios medikai. Sąmonės praradęs nebuvo. Buvo užsimerkęs, matė, kad buvo žmonės aplinkui, bet jų įvardinti negali. Pamena, kad kažkas duris atplėšė, bandė jį judinti, bet jis neleido savęs judinti. Greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo gydomas iki lapkričio 17 d. Po to buvo išleistas gydytis į namus. Jo šeimos gydytoja S., gydymo įstaigą patikslins vėliau. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas dubens kaulo lūžis. Nedarbingumas išduotas iki 2024-01-05. Po avarijos eismo įvykio kaltininko nematė ir su juo jis susisiekęs nebuvo. Jo vairavimo stažas yra didelis, nuo 1980 metų. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad iš šalutinio kelio greitai išvažiavo skersai kelio kitas vairuotojas. Jam išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio, apsispręs tyrimo eigoje. Šiuo metu gydosi namuose, paskirtas pusiau gulintis rėžimas. Iš namų išeiti negali, skauda visą kūną (1 tomas, b. l. 122-124). 4.10. Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. lapkričio 20 d.) liudytojas A. N. nurodė, kad jam priklauso lengvasis automobilis Audi A4 Cabriolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas jo vardu. 2023 metų lapkričio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, minėtą automobilį Audi A4, nuvarė į autoservisą, priklausantį R. B., esantį (duomenys neskelbtini). Automobiliui reikėjo atlikti įvairius remonto darbus. Automobilis buvo paliktas remontui. 2023-11-10 iš karto po eismo įvykio, jam paskambino R., kuris jį informavo, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis Audi A4 bei sužalotas R., kuriam diagnozuotas gaktikaulio lūžis. Apgadintas automobilis Audi A4 yra saugomas R. servise, esančiame (duomenys neskelbtini). Po šio eismo įvykio su juo susisiekė eismo įvykio kaltininkas vardu L., kurio pavardės nežino, kuris nurodė, kad atlygins geranoriškai jam padarytą žalą dėl automobilio apgadinimo. Detaliau apie eismo įvykį nieko nežino, tik iš R. suprato, kad jis atlikęs automobilio remonto darbus išvažiavo jam priklausančiu automobiliu į miestą patikrinti, kaip veikia naujai įdėta sankaba ir įvyko eismo įvykis. R. nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Volvo“ ir į jį atsitrenkė. Pateikė automobilio registracijos liudijimą, draudimo sutartį bei privalomosios TP techninės apžiūros rezultatų ataskaitą (1 tomas, b. l. 141-144). 4.11. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. sausio 18 d.) įtariamasis L. J. apklausos metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d., apie 12.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba, šiai bendrovei priklausančiu automobiliu „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tranzitiniai numeriai), vienas pats išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), ir važiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Tikslaus važiavimo maršruto neprisimena, tačiau gali patvirtinti, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai, po to pasuko į kairę, tai yra, į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo 50 km/h greičiu, segėjo saugos diržą. Matomumas buvo geras, tą dieną nelijo, kelio danga, kiek pamena, buvo sausa. Važiavo įsijungęs artimąsias žibintų šviesas. Artėdamas prie (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pradėjo lėtinti greitį iki maždaug 35-40 km/h, atleisdamas koją nuo akceleratoriaus, važiavo šalutiniu keliu, matė šalutinio kelio ženklą. Palengva artėdamas link minėtos sankryžos, apsižvalgė į kairę ir į dešinę pusę, siekdamas įsitikinti, ar nėra pagrindiniu kelia važiuojančių transporto priemonių. Jokių atvažiuojančių transporto priemonių nei iš dešinės, nei iš kairės pusės nematė, todėl palengva, apie 30 km/h greičiu, įvažiavo į sankryžą ir važiavo tiesiai. Jo tikslas buvo pravažiuoti sankryžą tiesiai ir tęsti važiavimą (duomenys neskelbtini) gatve. Kai iki (duomenys neskelbtini) gatvės jam buvo likęs apie 3 metrų atstumas, jis dar kartą pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses, įsitikinęs, kad nėra atvažiuojančių transporto priemonių, tęsė važiavimą sankryžoje. Netikėtai, neišvažiavus iš sankryžos, pajuto stiprų smūgį į priekinį dešinės pusės automobilio „Volvo“ kampą. Nuo smūgio automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu ir sustojo sankryžoje. Smūgio metu sprogo oro pagalvės, buvusios vaire, lubose ir keleivio sėdynėje. Viskas įvyko labai greitai, jis pats sąmonės praradęs nebuvo, tik patyrė stiprų stresą. Kai automobilis sustojo iš po smūgio, jis greitai atsisegė saugos diržą ir išlipo iš automobilio. Išlipęs pamatė ant žalios vejos nublokštą automobilį „Audi A4 Cabriolet“, aplink kurį būriavosi žmonės, matė, kad jie stengiasi atverti vairuotojo dureles. Prie jų prisijungė ir jis pats, padėjo atverti dureles. Atvėrus, pamatė sėdintį vairuotoją, kaip vėliau sužinojo jo vardą, pavardę, tai yra R. B.-B., kuris kalbėjo telefonu. Priėjęs jis paklausė, ar jis kalba su greitąja medicinos pagalba, ir jis jam nieko neatsakė, tęsė su kažkuo pokalbį. Tuomet jis iš savo telefono, kurio vienas numeris buvo angliškas, paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį. Automobilio „Volvo“ padėties iki atvykstant tarnyboms nekeitė, jos niekur netraukė. Automobilio „Audi A4“ padėtis taipogi nebuvo keista. Pirmiausia į įvykio vietą, kiek pamena, atvyko medikai, gaisrinė, po to policija. Jam pačiam dėl patirto įvykio skaudėjo kairės kojos kelį, jį apžiūrėjo medikai greitosios automobilyje, siūlė vaistų nuo skausmo, tačiau jis atsisakė. Medikams sakė, kad jie labiau žiūrėtų R. būklę. Medikai išsivežė R. į ligoninę. Jis bendravo su pareigūnais, atsakė į jų klausimus, nors pats tuo metu patyrė stiprų stresą, pergyveno dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Iš pažįstamų sužinojo, kad nukentėjo UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Už poros dienų nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paliko savo kontaktinius duomenis, paprašydamas, kad nukentėjęs asmuo susisiektų su juo dėl žalos atlyginimo. Kalbėjo su jo artimaisiais apie jo sveikatos būklę, kurie jam pranešė, kad jo kontaktinius duomenis jam perduos, ir jis pats su juo susisieks. Vėliau jam paskambino A. N., pokalbio metu aptarė patirtos turtinės žalos klausimus. Sutarė, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, jis nupirks iš jo automobilį „Audi A4 Cabriolet“, tarpusavyje pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. A. N. prašymu jis pervedė jam pinigus - 4000 eurų į jo sąskaitą. Su R. B.-B. iki šios dienos nebuvo susitikę, telefonu nebendravo. Jei jis išreikštų pageidavimą atlyginti jam padarytą žalą, tai spręstų su juo šį klausimą. Labai gailisi, kad įvyko eismo įvykis. Mano, kad jis nebūtų įvykęs, jei R. B.-B. nebūtų viršijęs greičio važiuodamas pagrindine - (duomenys neskelbtini) gatve, kurios leistinas greitis yra 50 km/h. To, kad jis galėjo viršyti greitį, jis patvirtinti negali, tačiau tokias kalbas girdėjo iš aplinkinių nepažįstamų žmonių, kurie buvo atbėgę į įvykio vietą, iš po įvykusio eismo įvykio. Pageidautų, kad būtų atliktas išsamus šio eismo įvykio tyrimas. Dar gali papildyti, kad jam buvo žinoma, jog automobilis „Volvo XC60“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apdrausti šį automobilį buvo jo pareiga. Gailisi, kad to nepadarė. Jo, kaip vairuotojo stažas yra virš 3 metų, vairuotojo pažymėjimą įgijo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Nuo to laiko automobilį vairuoja beveik kiekvieną dieną. Vairuoja atidžiai, atsargiai, neviršydamas greičio. Automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo parsiųstas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir jį buvo planuota parduoti (2 tomas, b. l. 96-100). 4.12. Papildomos apklausos metu (2024 m. gegužės 28 d.) įtariamasis L. J. nurodė, kad kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, prisipažįsta visiškai. Eismo įvykio aplinkybes nurodė pirminėje apklausoje, gailisi, kad nepastebėjo jam iš dešinės pusės artėjančio automobilio „Audi A4 Cabriolet“, ir su juo sankryžoje susidūrė. Apie įvykusį eismo įvykį nedelsdamas pranešė Bendrajam pagalbos centrui, iki kol atvyko medikai, domėjosi nukentėjusiojo R. B.-B. sveikatos būkle. Paskutinį kartą su nukentėjusiuoju bendravo šių metų gegužės mėnesio viduryje, klausė jo dėl žalos atlyginimo, kokios pinigų sumos jis norėtų ir ar būtų galimybė atlyginti žalą dalimis, tai jis atsakė, kad visus su tuo susijusius klausimus sprendžia jo advokatas, ir jis kol kas šiuo klausimu neturi jam ką pasakyti. Daugiau šios apklausos metu nieko papildomai paaiškinti neturi ką, prašo remtis ankstesniais parodymais dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių (2 tomas, b. l. 103-106). 5. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo sąlyga ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. 6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama L. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis L. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2023 m. lapkričio 10 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį nepamatė pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, nes vaizdą jam galėjo užstoti viena automobilio detalė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios R. B.-B. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog R. B.-B. dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, 2024-05-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog šioje eismo situacijoje automobilio „Volvo XC60“ vairuotojo L. J. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje judėdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusio R. B.-B. vairuojamo automobilio „Audi A4 Cabriolet“ judėjimui ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto išvadoje nurodoma, jog automobilio „Audi A4 Cabriolet“ judėjimo greitis nagrinėjamoje 23.30 m. kelio atkarpoje buvo, tikėtina, – 58 km/h, tačiau techniniu požiūriu automobilio „Audi A4 Cabriolet“ vairuotojo R. B.-B. viršytas važiavimo greitis šioje situacijoje neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, nes vairuotojas ir važiuodamas leistinu greičiu nebūtų išvengęs susidūrimo su automobiliu „Volvo XC60“. Teismas kaltinamojo veiksmus vertina kaip nusikalstamą nerūpestingumą, nes jis nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje turėjo ir galėjo tai numatyti, nes artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio, laiku nelėtino greičio, neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui, nors turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesukelti pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. 6.1. Taigi, šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis L. J. 2023 m. lapkričio 10 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini)mieste, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ,127 ir 154 punktų reikalavimus, – tai yra, artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, laiku nelėtino greičio, neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B.-B., ir su juo susidūrė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam R. B.-B. buvo padaryti sužalojimai: kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, kryžkaulio kairės lateralinės masės išilginis lūžis per visą kaulo ilgį, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, o dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms bei kilusiems padariniams, kaltinamojo L. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 7. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. J. ir jo gynėjas advokatas J. N. prašė kaltinamąjį L. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. 8. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 8.1. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. 8.2. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą). 9. Kaltinamasis L. J. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo R. B.-B. atsiprašė ir paprašė nukentėjusiojo su juo susitaikyti. Nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta kaltu, dėl savo veiksmų gailisi, padarė išvadas ir ateityje nebenusikals. Kaltinamasis nurodė, jog atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą: eismo įvykio metu nukentėjusiojo R. B.-B. vairuoto automobilio „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui A. N. atlygino nusikalstama veika padarytą 4000 Eur turtinę žalą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiojo R. B.-B. vadovaujamai bendrovei sumokėjo 200 Eur už iki eismo įvykio A. N. tvarkant automobilį „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas. Kaltinamasis paaiškino, jog iš karto po įvykio, bendraudamas su nukentėjusiojo sutuoktine, domėjosi nukentėjusiojo sveikata, taip pat bandė susitarti dėl žalos atlyginimo ir su nukentėjusiuoju R. B.-B., tačiau nukentėjusysis tik teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, civiliniame ieškinyje atsakovu taip pat nurodė ir (duomenys neskelbtini), todėl, kadangi civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštas civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), kaltinamasis neturtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino, manydamas, jog visą neturtinę žalą turi atlyginti civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, tačiau, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, iki šio teismo posėdžio nukentėjusiajam R. B.-B. jis atlygino dalį – 900 Eur – jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitą dalį – 900 Eur – kaltinamasis pasižadėjo atlyginti vėliau, taip pat nurodė, jog sutinka nukentėjusiajam R. B.-B. atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, jei ji nebus atlyginta (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, jog jo atžvilgiu neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Jis dirba ir jo mėnesinės pajamos yra apie 1500 Eur, nekilnojamojo turto neturi, gyvena su drauge nuomojamame bute. 10. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B.-B. nurodė, jog jį tenkina kaltinamojo atsiprašymas, jei jis jam kompensuos likusius 900 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų, jis sutinka susitaikyti su kaltinamuoju. Nukentėjusysis nurodė, jog jis nenori, kad kaltinamasis būtų nuteistas. Paaiškinus nukentėjusiajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį pasekmes, iš esmės nukentėjusysis sutiko, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 11. Nukentėjusysis R. B.–B. baudžiamojoje byloje 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam L. J., ir civiliniam atsakovui – (duomenys neskelbtini), kuriuo pašė iš L. J. civilinės atsakomybės klausimą administruojančios draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo priteisti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš kaltinamojo L. J. nukentėjusysis R. B.-B. prašė jo naudai priteisti visų nukentėjusiojo turėtų proceso (bylinėjimosi) išlaidų atlyginimą, kuris sudaro 1800 Eur. 2024 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio metu, protokoline nutartimi teismas nutarė civiliniu atsakovu šioje byloje laikyti – (duomenys neskelbtini). 12. Pažymėtina, jog transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo draudiko – Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, apdraudusios už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę, ar draudimo įmonės atstovui pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – (duomenys neskelbtini). Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, (duomenys neskelbtini) moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą (duomenys neskelbtini) moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teise kaltinamajam L. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybe apdrausta nebuvo. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nuo 2023-12-23 galiojančioje TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo R. B.-B. patirta neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti (duomenys neskelbtini). 13. Baigiamojoje kalboje prokurorė išreiškė nuomonę, jog šioje byloje negali būti taikomas susitaikymo institutas, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis dėl susitaikymo nesudarė rašytinio susitarimo. Tačiau teismas pažymi, jog BK 38 straipsnio nuostatos aiškiai nereglamentuoja kokia forma turi būti sudarytas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas. Šioje byloje susitaikymo faktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo patvirtintas teisiamojo posėdžio metu, įrašytas į teisiamojo posėdžio protokolą, ir, teismo vertinimu, yra aiškus ir pakankamas, išpildant BK 38 straipsnio nuostatas. 14. L. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalto anksčiau neteistas ir neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 tomas, b. l. 63-64). Liteko ir IBPS duomenimis, jis nėra įtariamas ar kaltinamas kito nusikaltimo padarymu. Iš 2024 m. gegužės 28 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog L. J. baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs. Nusikalstamą veiką padarė būdamas baustu administracine tvarka už 2023 m. gegužės 23 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad vairavo transporto priemonę, kuri buvo nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vėliau padarė dar du administracinius nusižengimus, 2023 m. gruodžio 1 d. padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra), 2024 m. sausio 30 d. – ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (vairavo be pritvirtintų valstybinio numerio ženklų, neįregistruotą, neapdraustą transporto priemonę) (2 tomas, b. l. 65–68). L. J. yra jauno amžiaus, nevedęs, vykdantis individualią veiklą. Duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltininkas savo noru atlygino padarytą turtinę žalą „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui A. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 15. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis L. J. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo gyvenimo būdas ir elgesys ateityje nebus nusikalstami ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, jo atžvilgiu taikytinas BK 38 straipsnis – L. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutrauktina. 16. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, kadangi asmeniui per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 17. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.). 18. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam negali būti suformuota visiško nebaudžiamumo situacija, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį – 20 MGL, tai yra 1000 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka kaltinamojo asmenybę (L. J. yra jauno amžiaus, nevedęs, neturintis nekilnojamojo turto, tačiau dirbantis), neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. 19. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2012 K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. J. neatsargų nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau, teismo nuomone, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialiąja teise. L. J. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už smulkius administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Įvykio metu L. J. buvo blaivus, nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino turtinę žalą, dalį bylinėjimosi išlaidų, jokių L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas L. J. taptų nepagrįstu ir neproporcingu jo teisių suvaržymu. Vien tai, kad L. J. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, o jo veikos pasekmės sunkios, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas jam taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo nuomone, L. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pakankama ir neabejotinai taisomai veiks kaltinamąjį. 21. Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaltinamajam L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Civilinis ieškinys 22. 2024 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusysis R. B.-B. teismui pateikė įgaliotojo atstovo advokato S. Š. pasirašytą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajam L. J., kuriuo iš L. J. civilinės atsakomybės klausimą administruojančios draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo prašė priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 tomas, b. l. 175-187). 23. 2024 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio metu, protokoline nutartimi teismas nutarė civiliniu atsakovu šioje byloje laikyti – (duomenys neskelbtini). 24. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2024 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikė prašymą atsisakyti pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Nurodė, jog naujausios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2023-12-23, 41 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatyta, kad „Pateikus pretenziją dėl padarytos žalos, tarp (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusio trečiojo asmens kilę ginčai dėl galimai pažeistos ar ginčijamos teisės į išmoką ir jos dydžio sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka “. Taigi, civilinis ieškovas ieškinį (duomenys neskelbtini) gali pareikšti ne baudžiamojo, o civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 24.1. Tuo pačiu civilinis atsakovas nurodė, jog TPVCAPDĮ (2023-11-10 eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 19 straipsnio 6 dalies nuostatose buvo numatyta, jog atsakingas draudikas ar (duomenys neskelbtini) moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pateikė 2024 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) Žalų administravimo departamento poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio nepagrįstumo, kurioje nurodė, jog ieškovas kaip nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) filialas, kuri žalą administruoja (duomenys neskelbtini) (toliau - ir (duomenys neskelbtini)) vardu. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas nėra išmokėjusi ieškovui žalos atlyginimo. Žalų administravimo departamentas teikia išvadą dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos: 1) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad atsakingas draudikas ar (duomenys neskelbtini), nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu reglamentuota „Patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. 3) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.3 punktu, kuriuo reglamentuota, kad „Orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui: (...) 4.3. esant sunkiam sveikatos sutrikdymui - iki 12 M MA“, Ieškovui atlygintina 10.080 Eur už neturtinę žalą (eismo įvykio metais (2023 metai) MMA buvo 840 Eur, todėl neturtinė žala apskaičiuota 10.080,00 Eur: 12 MMA x 840 Eur) (3 tomas, b. l. 1–4). 25. Teismas sutinka su civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nurodytomis nuostatomis, jog pagal TPVCAPDĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-12-23) 41 straipsnio 4 dalį nustatyta, jog pateikus pretenziją dėl padarytos žalos, tarp (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusio trečiojo asmens kilę ginčai dėl galimai pažeistos ar ginčijamos teisės į išmoką ir jos dydžio sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau sprendžia, jog šios nuostatos įtvirtinimas neeliminuoja nukentėjusiojo teisės reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. 26. Taigi, iš 2024 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) Žalų administravimo departamento išvados dėl ieškinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) sutinka nukentėjusiajam išmokėti 10,080 Eur neturtinei žalai atlyginti. 27. Nukentėjusiojo R. B.-B. civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl įtariamojo L. J. veiksmų R. B.-B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis ilgą laiko tarpą buvo nedarbingas, negalėjo vaikščioti, kentėjo ir tebekenčia stiprų fizinį skausmą dėl po traumos atsiradusių ilgalaikių liekamųjų padarinių sveikatai. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis R. B.-B. dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, išgąstį, stiprų fizinį skausmą, nerimą dėl savo sveikatos ateityje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo savijauta pablogėjo visam likusiam gyvenimui. Nesiliaujant kūno apatinės dalies ir kojų skausmams, nukentėjusysis pakartotinai kreipėsi į medikus. 2024-07-25 kompiuterinės tomografijos metu nustatytos potrauminės gaktikaulių šakų deformacijos, sąnarių, gaktinės sąvaržos pradiniai degeneraciniai pakitimai, (duomenys neskelbtini) pažeidimas. 2024-08-07 radiologinio tyrimo atlikimo metu nukentėjusiajam buvo nustatyti kelio sąnario menisko pažeidimai. Nukentėjusysis nuolat jaučia maudimą ir skausmą dubens srityje, dėl kurio būna sudėtinga užmigti ar ilgiau pamiegoti. Dėl kasdien kamuojančio skausmo nukentėjusysis nuolat yra pablogėjusios nuotaikos, jaučia nerimą ir baimę dėl galimo tolesnio savo sveikatos ir darbingumo blogėjimo, dažni eismo įvykio prisiminimai lemia tai, kad nukentėjusiajam išsivystė dalyvavimo automobilių eisme baimė, ypač važiuojant per nereguliuojamas sankryžas. Dėl sužalotų dubens kaulų vientisumo pažeidimo nukentėjusįjį kankina ir 2024-01-16 diagnozuotas hemorojus, kurio anksčiau nukentėjusysis nėra patyręs. Taigi, nukentėjusysis turi teisę į neturtinę žalą, kuri, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijais, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose, sudaro 30000 Eur. 28. 2024 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis papildė, jog jo gydymasis tęsiasi, po atlikto naujo tyrimo, jam nustatyta nauja diagnozė ir konsultacijos metu su gydytoju paaiškinta, jog yra reikalinga atlikti klubo sąnario operaciją. Nurodė, jog tokia operacija mokama, kainos šiuo metu nežino. Pateikė 2024 m. lapkričio 25 d. radiologinio tyrimo vertinimą ir 2024 m. lapkričio 11 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Įgaliotasis atstovas advokatas S. Š., prašydamas prie bylos pridėti pateiktus dokumentus, papildė, jog pateikti dokumentai patvirtina nukentėjusiojo sveikatos būklę. MGR tyrimo vertinimu nustatyta, kad abiejuose sąnariuose yra skysčio, nustatyti kiti sužalojimai, cistos. Iš e.sveikatos duomenų apie apsilankymą pas gydytoją matyti, jog nukentėjusiajam nustatytos diagnozės, iš kurių viena yra lėtinė liga, kaip šalutinis įvykio padarinys. Iš bendravimo su medikais nurodoma, kad dubens kaulų regeneracijos pristabdymui yra reikalinga atlikti abiejų pusių klubų sąnarių operaciją. Kyla grėsmė sveikatai dėl amžiaus, gali būti apsunkintas judėjimas. 29. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. 29.1. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. 29.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. 29.3. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K- 211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016,2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188- 648/2017), tačiau yra atvejų, kai konstatavus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-371/2003), 200 000 Lt (57 924 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-90/2008) ar net 290 000 Lt (83 989,80 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-298/2007) neturtinės žalos atlyginimo. 29.4. Tačiau, teismo nuomone, svarbu nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti ne tik į teismų praktiką, bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situaciją), bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimą, protingumo principą, kas leidžia spręsti, jog atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai. 29.5. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nuo 2023-12-23 galiojančioje TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. 29.6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teise kaltinamajam L. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybe apdrausta nebuvo. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, (duomenys neskelbtini) moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą (duomenys neskelbtini) moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. 29.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. 29.8. Nukentėjusiojo R. B.-B. patirta neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju neturtinę žalą privalo atlyginti (duomenys neskelbtini), o ne kaltinamasis. 29.9. Minėta, jog neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje nustato teismas, kuris gali viršyti ir civilinio atsakovo nurodytose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nustatytus dydžius, kadangi minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos. 30. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, jog eismo įvykio metu R. B.-B. buvo padaryti sužalojimai: kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, kryžkaulio kairės lateralinės masės išilginis lūžis per visą kaulo ilgį, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kurie dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis 2023-11-10–2023-11-16 buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, vėliau, kaip nurodo nukentėjusysis, apie du mėnesius gydėsi namuose, negalėjo judėti. Jam buvo atlikta operacija, lūžiai sugijo, tačiau nukentėjusiajam nustatomos naujos diagnozės: 2024-07-25 kompiuterinės tomografijos metu nustatytos potrauminės gaktikaulių šakų deformacijos, sąnarių, gaktinės sąvaržos pradiniai degeneraciniai pakitimai, (duomenys neskelbtini) pažeidimas; 2024-08-07 radiologinio tyrimo atlikimo metu nukentėjusiajam buvo nustatyti kelio sąnario menisko pažeidimai; dėl sužalotų dubens kaulų vientisumo pažeidimo nukentėjusįjį kankina ir 2024-01-16 diagnozuotas hemorojus; 2024 m. lapkričio 5 d. atlikus radiologinį tyrimą, 2024 m. lapkričio 11 d. jam be buvusios diagnozės: gaktikaulio lūžis, diagnozuota nauja liga: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), abipusė. Nukentėjusysis nurodo, jog nuolat jaučia skausmą, konsultacijos metu gydytojas jam pasakė, jog jam reikalinga atlikti abiejų klubų sąnarių operaciją. Iš pateikto 2024-11-11 ambulatorinio apsilankymo matyti, jog nukentėjusiajam tikslinga III-io lygio ortopedo konsultacija. 31. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusysis R. B.-B. dėl nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą: fizinį skausmą, kūno sužalojimus, juos lydintys nepatogumus, dvasinio pobūdžio išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ir nukentėjusiajam R. B.-B. ne tik eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir ilgalaikio pobūdžio liekamuosius reiškinius, nukentėjusysis tęsia gydymą, kadangi jaučia nuolatinį skausmą, nukentėjusiajam diagnozuojamos naujos ligos, 2024 m. lapkričio 11 d. diagnozuotos ligos: (duomenys neskelbtini) Pirminė (duomenys neskelbtini), abipusė, gydymui reikalinga atlikti abiejų pusių klubų sąnarių operaciją, tęsti gydymą, tai reiškia patirti skausmą, judėjimo suvaržymus, bendravimo galimybių sumažėjimą. 32. Teismas, apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, sprendžia, jog nukentėjusiojo prašomas 30 000 eurų neturtinės žalos dydis, nors yra neperžengiantis nustatytų atlygintinos žalos sumų, tačiau yra šiek tiek per didelis, nes byloje neabejotinai nenustatytas tolimesnis nukentėjusiojo operacinis gydymas, todėl mažintinas iki 25 000 eurų, jam priteistinos ir procesinės 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidos 33. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. 33.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B.-B. teismui pateikė prašymą iš kaltinamojo L. J. jam priteisti 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurį teisiamojo posėdžio metu patikslino, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi kaltinamasis dalį jų (900 Eur) atlygino. Prie prašymo nukentėjusysis pateikė 2024 m. balandžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 021/2024, iš kurios matyti, jog nukentėjusysis advokatui S. Š. už suteiktas teisines paslaugas – civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, sumokėjo 1800 Eur (2 tomas, b. l. 184). 33.2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 4 punktą atlygintinų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į 4.1 p. - 4.10 p. nurodytus kriterijus, o taip pat į III skyriaus 10 p. rekomenduojamus maksimalius dydžius. Nagrinėjamu atveju rekomenduojamas maksimalus išlaidų dydis yra: už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu - 2,5 koeficientas, t. y. rekomenduojama maksimali suma sudarytų 5028,25 Eur (2110,30 Eur x 2,5 koef.); už vieną teisinių konsultacijų valandą - 0,1, t. y. 211,03 Eur (2110,30 Eur x 0,1 koef.); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo atstovavimui teisme valandą - 0,1, t. y. 211,03 Eur (2110,30 Eur x 0,1 koef.). 33.3. Šiuo nuosprendžiu L. J. pripažinus kaltu, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Su prašomų bylinėjimosi išlaidų dydžiu kaltinamasis L. J. sutinka, teismo vertinimu, prašomų priteisti išlaidų dydis yra proporcingas, jos nesiekia net pusės rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos. 34. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu grąžintas saugoti L. J., paliktinas neribotai jo nuosavybei; -automobilis „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu grąžintas saugoti A. N., paliktinas neribotai jo nuosavybei; -4 vnt. skaitmeninės laikmenos CD-R ir DVD-R, esančios vokuose prie 2 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1000 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant L. J. ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo R. B.-B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 125709291, R. B.-B. priteisi 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Tenkinti nukentėjusiojo R. B.-B. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir jam iš L. J. priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) išlaidas. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu grąžintą saugoti L. J., palikti neribotai jo nuosavybei; -automobilį „Audi A4 Cabriolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu grąžintą saugoti A. N., palikti neribotai jo nuosavybei; -4 vnt. skaitmenines laikmenas CD-R ir DVD-R, esančias vokuose prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje. Išaiškinti L. J., kad: 1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė