Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30364-1094/2020, patvirtintų sąlygų dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo (bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir vaikams teikiamo išlaikymo dydžio sumažinimo) ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui D. S. dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą bylose teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

15. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliantės (atsakovės) A. S. kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų – apeliantės darbo sutarties pakeitimo nuo 2024 m. balandžio 1 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2024 m. birželio 18 d.; PVM sąskaitų faktūrų už psichologo konsultacijas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. bei šių sąskaitų apmokėjimo patvirtinimo (banko išrašo) – priėmimo klausimą.

16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, taip pat į tęstinį santykių pobūdį, priima apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, tačiau kartu pažymi tai, kad apeliacinės instancijos teismas juos vertins kompleksiškai su kitais byloje esančiais duomenimis ir dėl pateiktų naujų įrodymo pasisakys tik tuo atveju ir tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo ribų

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30364-1094/2020, panaikino D. S. ir A. S. (dabar - (duomenys neskelbtini)) bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią:

(i) šalių nepilnamečių vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, iki vaikai sulauks pilnametystės, nustatyta su motina A. S. (Sutarties 1.1 punktas).

(ii) Vaikų skyrium gyvenantis tėvas D. S. nepilnamečių vaikų J. S. ir D. S. išlaikymui iki jų pilnametystės mokės po 230 Eur kiekvienam, periodinėmis įmokomis kas mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Sutarties 2.1 punktas).

(iii) A. S. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas D. S. nekliudomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, prisilaikant bendrų moralės normų bei vaikų interesų. Konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatoma (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 3.2 punktu numatė, kad D. S. turi teisę dalyvauti vaikų auklėjime, abiem tėvams sutarus pasiimti vaikus, atsižvelgiant į pačių vaikų pageidavimus ir norus, netrikdant normalaus jų sveikatos, mokslo ir poilsio režimo.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. S. kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30364-1094/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų pakeitimo, prašydamas (i) nustatyti vaikų tėvo (ieškovo) bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką; ir (ii) sumažinti teikiamo vaikams išlaikymo dydį nuo 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki 140 Eur. Atsakovė A. S. nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais, prašė jo netenkinti; be to, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nustatyto teikiamo išlaikymo vaikams dydį padidinti iki 377 Eur, taip pat nustatyti jos siūlomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

20. Pirmosios instancijos teismas šalių tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30364-1094/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas, dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei priteisto vaikų išlaikymo dydžio, o būtent: (i) nustatė ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką; (ii) sumažino nustatyto ieškovo teikiamo vaikų išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė (apeliantė) A. S. iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. apeliaciniu skundu ginčija tiek teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su šalių vaikais tvarką, tiek sprendimo dalį, kuriuo buvo sumažintas teikiamo vaikų išlaikymo dydis.

Dėl bendravimo tvarkos

21. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

22. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

24. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

25. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl šio straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. S. neginčija ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos jo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su dviem savo nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią jis iš esmės nepertraukiamai (su nakvynėmis) bendrauja su vaikais kas antrą „prailgintą“ savaitgalį nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, o tomis savaitėmis, kurias vaikai pilna apimtimi (įskaitant savaitgalius) leidžia su motina – atsakove – jis bendrauja 1 (vieną) darbo dieną, darbo savaitės viduryje, t. y. nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto, atitinkamai paimdamas ir pristatydamas vaikus iš / į jų lankomas ugdymo įstaigas.

27. Savo ruožtu atsakovė apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka, prašydama nustatyti tėvo nepertraukiamą bendravimą kas antrą savaitgalį tik nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, o taip pat visiškai eliminuoti tėvo bendravimą su vaikas darbo dienomis, ir šiuos savo reikalavimus apeliaciniame skunde grindžia tuo, jog tėvas netinkamai įgyvendina savo valdžią, kadangi: a) ieškovas kartais nepristato specialių poreikių turintį sūnų J. S., kuriam būtinas aiškus ir nuoseklus režimas, į ugdymo įstaigą (pvz., kai turi laisvą dieną darbe, neveda vaikų į ugdymo įstaigą) ir/ar logopedą, nebendradarbiauja šiuo klausimu su atsakove; b) kai vaikai serga, ieškovas atsisako imti nedarbingumo pažymėjimą ir rūpintis vaikais, tad jie visada būna su atsakove; c) trečiadieniais nuo 18.00 val. vaikams vyksta gimnastikos treniruotės, todėl faktiškai ieškovas tik parsivežtų vaikus pernakvoti ir kitą dieną iš ryto juos vežtų į ugdymo įstaigą; d) specialių poreikių turintis sūnus J. S. turi emocines problemas, jam skirta logopedo ir psichologo pagalba, ir jo būklė pablogėjo būtent dėl vienodų reikalavimų, kurie rekomenduojami auklėjant tokį vaiką, nesilaikymo iš ieškovo ir jo tėvų pusės, ir ypač po bendravimo su ieškovu.

28. Dėl šių apeliantės iškeltų argumentų apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, konkrečiai, jos 4-6 punktus, savo bendravimo su vaikais metu tėvas D. S. užtikrina jų emocinę sveikatą tausojantį režimą, vaikų nuvykimą į suplanuotus vizitus, susijusius su jų sveikata, vaikų slaugymą ligos atveju, taip pat kad vaikai lankytų ugdymo įstaigą, specialistų konsultacijas (logopedo, psichologo ir kt.) bei būrelius. Teismo sprendimo šioje dalyje nei atsakovė, nei pats ieškovas, kuriam šiais punktais yra nustatyti atitinkamai įpareigojimai / pareigos, neskundė ir nekvestionavo, jokių prieštaravimų šiuo klausimu nereiškė. Savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas argumentavo tokių ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų nustatymo reikšmę, svarbą, be kita ko, akcentavo būtinumą vaikams užtikrinti pastovią rutiną, vienodų taisyklių laikymąsi abiejų vaikų atžvilgiu, pasiūlė abiem tėvams savo vaikų labui susitarti dėl vienodų taisyklių laikymosi ir atitinkamai visus su vaikais susijusius klausimus, kurie nėra teisės reguliavimo dalykas, t. y. kurių sureguliuoti nėra teismo kompetencija, o kurie yra kitų normų (moralės, socialinių, psichologinių, religinių ir kt.) bei tradicijų objektas, spręsti bendru sutarimu, konsultuojantis su atitinkamų sričių specialistais. Visos aukščiau minėtos teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygos / punktai yra teismo įtvirtinti ne kaip ieškovo diskrecija ar vien tik teisė, bet kaip ieškovo pareigos, t. y. imperatyvūs ir privalomi vykdyti įpareigojimai ieškovui vaikų atžvilgiu tuo metu, kai pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką vaikai leidžia laiką / bendrauja būtent su juo.

29. Kitaip tariant, pavyzdžiui, nepertraukiamo vaikų bendravimo su ieškovu metu kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, ieškovas privalo užtikrinti vaikams aiškų dienos režimą, užtikrinti vaikų lankymąsi ugdymo įstaigose, būreliuose, pas atitinkamus medikus ir specialistus (t. y. vaikus ten pristatyti / pasiimti), vaikams sergant – pačiam užtikrinti jų slaugymą ir priežiūrą ligos atveju, o šių imperatyviai jam nustatytų pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo atveju įstatymai numato atitinkamas sankcijas ir neigiamus padarinius ieškovui (pvz., galimybę atsakovei kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti jį vykdyti antstoliui, kuris atitinkamai ieškovo atžvilgiu taikytų priverstines / prievartines sprendimo vykdymo priemones, baudos ieškovui skyrimą ir t.t.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas galimai praeityje vengė ar ateityje vengs slaugyti sergančius vaikus, visuomet darbo dienomis juos pristatyti į ugdymo įstaigas ir būrelius ir pan., negali būti pagrindu tokių pareigų ieškovui neįtvirtinti ir nenustatyti, nes jis, kaip ir atsakovė, vadovaujantis CK 3.156 straipsnyje įtvirtintu tėvų valdžios lygiateisiškumo principu, turi ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, be kita ko, pareigą prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.158 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.159 straipsnį tėvo atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

30. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad specialių poreikių turintis sūnus J. S. turi emocines problemas, ir jo būklė pablogėja būtent po bendravimo su ieškovu, kas turėtų sudaryti pagrindą riboti tėvo bendravimą su sūnumi, tačiau byloje iš esmės nėra objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų šią atsakovės nurodomą aplinkybę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo sprendime konstatavo, jog byloje, kompleksiškai įvertinus tiek šalių paaiškinimus, tiek šalių pateiktą vaizdinę medžiagą, tiek Tarnybos išvadą, tiek liudytojų (psichologės ir kt.) parodymus, neįrodytas priežastinis ryšys tarp neigiamų vaiko J. S. emocijų protrūkių ir bendravimo su tėvu, o vien tai, kad vaikas turi specialių poreikių (vidutiniai specialieji poreikiai dėl kompleksinio sutrikimo ir mokymosi sunkumų dėl sulėtėjusios raidos), savaime nėra pagrindas riboti / minimizuoti vieno ar kito iš tėvų bendravimą su tokiu vaiku. Pastebėtina, kad vaiko emocinės ir elgesio / raidos problemos bei specialieji poreikiai konstatuoti specialistų dar nuo 2021 metų, t. y. gerokai iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, kuomet šalims 2020 m. rudenį nutraukus santuoką ir pradėjus gyventi skyrium, nebuvo kilę ginčų dėl bendravimo su vaikais, šalys savo sutarimu buvo pasirinkusios šį klausimą spręsti bendru sutarimu ir juo atskirai / detaliai nereglamentuoti.

31. Apeliantė iš esmės nepagrindė, nei kodėl ieškovui bendraujant su vaikais kas antrą savaitę savaitgaliais toks bendravimas turėtų būti nustatytas ne nuo ketvirtadienio vakaro, o nuo penktadienio vakaro, nei kodėl apskritai turėtų būti eliminuojamas tėvo bendravimas su vaikais 1 (vieną) darbo dieną (nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto) tomis savaitėmis, kuomet vaikai savaitgalius praleidžia su motina ir atitinkamai susiformuoja ilgas nebendravimo su tėvu periodas – net 9 dienos, juo labiau, kad: a) kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nustatyti tik minimalų tėvo bendravimą su vaikais, konstatuoti dažnesnio ir intensyvesnio bendravimo kenksmingumą ir prieštaravimą pačių vaikų interesams, t. y. kad tėvas netinkamai įgyvendintų savo valdžią vaikų atžvilgiu, ja piktnaudžiautų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaikams, kad tėvas būtų nepajėgus jais pasirūpinti, tinkamai užtikrinti jų fiziologinius ir emocinius poreikius; b) kaip viso teismo proceso metu akcentavo ieškovas, kaip iš esmės neneigė ir atsakovė bei kaip nurodė išvadą pateikusi Tarnyba, per laikotarpį nuo šalių santuokos nutraukimo 2020 metais, faktiškai ir buvo susiklosčiusi tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka, jog tėvas bendravo su vaikais ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.

32. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pastebėjimu, kad vaikams būtent trečiadieniais turint gimnastikos treniruotes, t. y. lankant būrelį vakare po ugdymo įstaigos (darželio), tėvo bendravimas su vaikais apskritai eliminuotinas, kaip netikslingas, nes jis apsiribotų tik vaikų nakvyne pas jį iš trečiadienio į ketvirtadienį, kuomet vaikai vėl turėtų būti iš ryto pristatyti į ugdymo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek ilgesnio bendravimo savaitgaliais nustatymas (ne nuo penktadienio vakaro, o jau nuo ketvirtadienio vakaro), tiek bendravimo darbo dienomis (konkrečiai – vieną darbo dieną) kas antrą savaitę nustatymas tėvui, su kuriuo ir taip nėra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir su kuriuo atitinkamai pagal nustatytą bendravimo tvarką, atsisakant ieškovo ieškiniu prašyto 50:50 principo taikymo, vaikai natūraliai praleidžia mažiau laiko, suteikiama galimybė kiek įmanoma maksimaliai ginčo situacijoje bendrauti su vaikais, stiprinti ir puoselėti tarpusavio ryšį, tuo pačiu prisiimti didesnę vaikų auginimo ir priežiūros naštą, įsitraukiant į kasdienę vaikų rutiną ir bendraujant su jais ne tik vaikų „laisvalaikiu“, t. y. kuomet nėra jokių ugdymo ir papildomo lavinimo užsiėmimų, bet ir įvairiais vaikų gyvenimo rutinos periodais. Be to, apeliantė nepasisakė dėl galimybių pakeisti treniruočių laiką (dieną) naujais mokslo metais galimybių ir galimo abiejų šalių susitarimo šiuo klausimu.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei aktualia šiuo klausimu suformuota teismų praktika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaikais tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją bei byloje esančius įrodymus, nustatė aiškią ir nedviprasmišką bendravimo su vaikais tvarką, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

35. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms (pvz., atsakovui persikėlus nuolat gyventi į Lietuvą), dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio

36. Apeliacinės instancijos teismas pritartina atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl nepagrįsto ankstesniu teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ginčo šalių santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pačių šalių sutarto ieškovo teikiamo 230 Eur /mėn. išlaikymo kiekvienam iš vaikų dydžio pakeitimo / sumažinimo (kuris, jį indeksavus, ieškinio pateikimo metu sudarė 309,12 Eur / mėn.) iki 200 Eur / mėn.

37. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

38. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

42. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių nutraukiant santuoką nustatyto ieškovo teiktino kiekvienam iš vaikų išlaikymo dydžio sumažinimas galėtų būti siejamas su esminiu jo turtinės padėties pablogėjimu arba / ir su esminių vaikų priežiūros išlaidų sumažėjimu. Vis dėlto, nei vienos, nei kitos, nei juo labiau, abiejų šių aplinkybių kartu byloje nenustatyta.

43. Kaip visiškai pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime:

- nuo šalių susitarimu sulygto išlaikymo nustatymo praėjo daugiau nei 3 metai, ir per tą laiką vaikų poreikiai pasikeitė – jie išaugo, kadangi abu vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, būrelius, jų išlaikymo išlaidos, augant vaikams, natūraliai padidėjo ir pan.;

- per minėtą laikotarpį taip pat padidėjo valstybės nustatytas 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl vaikams teiktino išlaikymo sumos, ir šiuo metu jis sudaro 709 Eur „į rankas“, kas atitinkamai reiškia, kad taikant tėvų prievolių vaikų atžvilgiu lygių dalių principą, kiekvienas iš jų turėtų skirti vienam vaikui bent 354,50 Eur/mėn., o net ir iš jų minusavus valstybės skiriamus „vaiko pinigus“ – 306 Eur / mėn.;

- abiejų tėvų turtinė padėtis laikytina apylyge ir ji, lyginant su buvusia santuokos nutraukimo metu, pagerėjo, kas suteikia galimybę jiems didesne apimtimi prisidėti prie savo vaikų poreikių tenkinimo: padidėjo tiek atsakovės, tiek ir ieškovo gaunamos su darbo santykiais / tarnyba susijusios mėnesinės pajamos; atsakovė nuosavybės teise įsigijo tam tikro nekilnojamojo turto ir sutartinių įsipareigojimų; ieškovas, tikėtina, prisideda prie savo tėvų nekilnojamojo turto sukūrimo (statybų) ir jų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir t.t.

44. Visiškai sutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovas byloje net nebuvo nurodęs ir neįrodinėjo jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų susijusios su jo turtinės padėties pasikeitimu (pablogėjimu) ir/ar vaikų poreikių pasikeitimu (sumažėjimu) ir kurios sudarytų pakankamą pagrindą peržiūrėti šalių sulygto išlaikymo dydį jo sumažinimo linkme. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais vaikų teisių apsaugos interesais, neturėjo pagrindo sumažinti ieškovo teiktino kiekvienam iš vaikų išlaikymo dydį.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas 1 MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

46. Taip pat svarbu pažymėti, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

47. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi, sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių, „į rankas“ tai sudaro 709 Eur. Atitinkamai ½ baziniams (kasdieniams) vaiko poreikiams tenkinti reikalingos orientacinės sumos dalis sudaro 354,50 Eur. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovė, pas kurią nustatyta abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, neturi pareigos įrodinėti, kad kiekvienam iš vaikų kas mėnesį reikalinga mažiausiai 709 Eur suma, atitinkamai iš kiekvieno iš vaiko tėvų – po 354,50 Eur.

48. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip argumentą, nurodė tai, jog pagal jo nustatomą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, vaikai su juo praleistų apie 35 proc. laiko, per kurį būtų pilnai ieškovo išlaikomi, tuo tarpu su atsakove jie praleistų 75 proc. laiko, dėl to proporcingai paskirstytinas tarp šalių ir išlaikymo kiekvienam iš vaikų, kurio orientaciniu dydžio laikytina 1 MMA suma, išlaikymo dydis, tačiau pritarti tokiam absoliučiai matematiniam paskirstymui apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali.

49. Pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (šiuo atveju – atsakovei), tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). O su kitu iš tėvų vaikai būna ne nuolatos, be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikai praleidžia su tuo iš tėvų. Dėl to priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali laisva valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

50. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus bei turint omenyje jau aukščiau šioje nutartyje teismo minėtas aplinkybes, negalima pritarti pirmosios instancijos teismo atliktam ieškovo išlaikymo vaikams dydžio sumažinimui.

51. Pasisakant dėl valstybės mokamų išmokų vaikams dydžio, kuris pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis naujausia kasacinio teismo pozicija, kad nors byloje ir yra nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 49-50 punktai).

52. Nagrinėjamu atveju šalių turtinė padėtis, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai gera, t. y. pagerėjo nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatytas vaikams teiktino išlaikymo dydis. Tuo tarpu ieškovas nesiremia ir neįrodinėja aplinkybių, jog jo gaunamų pajamų neužtektų tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, patenkinti jų minimalius kasdienius poreikius, t. y. neįrodinėja, jog neturi galimybės teikti vaikams minimalų išlaikymo dydį – t. y. 354,50 Eur kas mėnesį kiekvienam, ir kad šį ir taip minimalų dydį būtų pagrindas papildomai mažinti valstybės mokamų išmokų vaikams dydžiu.

53. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog kiekvienam iš šalių nepilnamečiam vaikui mėnesio išlaikymui reikalingas mažesnis nei minimalus orientacinis išlaikymo dydis, todėl nepagrįstai ne tik, kad nepriteisė iš ieškovo minimalų 354,50 Eur išlaikymą (kurį, kaip minėta, atsakovė net neturėjo pareigos įrodinėti) kiekvienam vaikui, tačiau ir sumažino ankstesniu, 2020 m. rugsėjo 30 d., sprendimu pačių šalių buvusį sutartą 230 Eur/mėn. išlaikymą.

54. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo po 377 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvieno vaiko išlaikymui. Taip pat apeliaciniame skunde atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas išlaidas, susijusias su vaikų sveikata, ginčijamame sprendime atskirai paskirstė po ½ kiekvienam iš tėvų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad (i) iš ieškovo šia nutartimi priteistino išlaikymo kiekvienam vaikui dydis (354,50 Eur) (kurio, kaip būtino užtikrinti minimalius kasdienius vaikų poreikius, kaip jau ne kartą buvo nurodyta, įrodinėti nereikia apskritai) iš esmės yra labai artimas atsakovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui – 377 Eur (skirtumas vos 22,50 Eur); (ii) į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog šalių sūnui J. S. nustatyti vidutinio lygio specialieji poreikiai (nustatytas kompleksinis sutrikimas: dėmesio sutrikimas, emocijų (nerimo spektro) sutrikimas; konstatuoti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (kalbos); skirta logopedo bei psichologo pagalbą), dėl ko vaikas kas mėnesį reguliariai keliskart lankosi pas psichologą, kuriuo kiekvieno apsilankymo paslaugų kaina yra 65 Eur, t. y. atsakovė kas mėnesį turi papildomų (ne tik minimalių kasdienių) išlaidų, kurie iš esmės viršija 22-23 Eur (t. y. skirtumą tarp atsakovės prašomo priteisti vaikų išlaikymo dydžio ir minimaliems vaikų poreikiams priteistino dydžio), sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą – priteisti iš ieškovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 377 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka.

55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kur atskirai šalims nustatytas įpareigojimas po ½ dalį skirti / kompensuoti išlaidas, susijusias su vaikų sveikata (įskaitant išlaidas vaikų psichologui ir kt.), užprogramuoja naujus konfliktus ir teisminius ginčus ateityje ir šalys galimai gali turėti dėl to papildomų išlaidų, kreipiantis į antstolius. Todėl apeliacinės instancijos teismui, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš ieškovo priteisto vaikų išlaikymo dydžio, t. y. padidinant ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo dydį iki 377 Eur kiekvienam, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atskirai po ½ dalį paskirstė šalių išlaidas, susijusias su vaikų sveikata, ir nustatė jų kompensavimo kitai šaliai tvarką.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas); tačiau dalyje dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo / sumažinimo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos ir nepagrįstai sprendė sumažinti ieškovo teikiamo išlaikymo vaikams dydį, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – iš ieškovo D. S. vaikų J. S. ir D. S. išlaikymui iki vaikų pilnametystės periodinėmis įmokomis kas mėnesį priteistina po 377 Eur kiekvienam; šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalis 4 punktas); sprendimo dalis, kuria teismas atskirai po ½ dalį paskirstė šalių išlaidas, susijusias su vaikų sveikata, ir nustatė jų kompensavimo kitai šaliai tvarką, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tad iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsiranda pagrindas perskirstyti tarp šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas.

58. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal šią taisyklę apskaičiuojamas taip pat žyminis mokestis bylose dėl išlaikymo dydžio sumažinimo/padidinimo. Tokiais atvejais ieškinio sumą sudaro bendra sumažinto/padidinto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma už vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-687/2017 20 punktas). Už atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl vaikams priteistino išlaikymo padidinimo mokėtinas 80 Eur žyminis mokestis ((377 Eur – 230 Eur) * 2 vaikai * 12 mėn. * 3 proc. * 75 proc. * 75 proc.). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad šis atsakovės reikalavimas patenkintas pilna apimtimi, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 80 Eur žyminio mokesčio suma.

59. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad (i) buvo patenkinta 80 proc. ieškovo ieškinio reikalavimo, susijusio su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, ir 0 proc. ieškinio reikalavimo, susijusio su išlaikymo dydžio sumažinimu; (ii) buvo patenkinta 0 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimo, susijusio su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, ir 100 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimo, susijusio su išlaikymo dydžio padidinimu. Atsižvelgiant į šią proporciją, laikytina, kad buvo patenkinta 40 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų ir 60 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tokią procentinę patenkintų / atmestų šalių reikalavimų proporciją, paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

60. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė viso 2 500 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų; atsakovė patyrė – 3 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą procentinę patenkintų / atmestų šalių reikalavimų proporciją (40/60), ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 1 000 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų suma (2 500 Eur * 40 proc.), o iš ieškovo atsakovei - 1 885 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų suma (3 141 Eur * 60 proc.). Atlikus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, galutinai iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 885 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 14,57 Eur, atitinkamai iš ieškovo į valstybės biudžetą turi būti priteista 8,74 Eur suma, iš atsakovės – 5,83 Eur suma. Kadangi mažesnės, nei 10 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos neišieškomos, iš atsakovės į valstybės biudžetą nieko nepriteistina, tuo tarpu iš ieškovo priteistina 8,74 Eur suma pridedama prie iš jo priteisto žyminio mokesčio sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

62. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad patenkinta 50 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų (pilna apimtimi patenkintas reikalavimas dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), atmestas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo).

63. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 205 Eur žyminio mokesčio; taip pat patyrė 726 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos už apeliacinio skundo parengimą) išlaidų; taigi, iš viso patyrė 931 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) išlaidų.

64. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovės (apeliantės) naudai turėtų būti priteista 465,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš atsakovės ieškovo naudai -1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai galutinai priteistina 534,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) A. S. ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, išdėstant jį taip:

Ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės A. S. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30364-1094/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nuostatas (2 punktas „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“), susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymu, ir jas išdėstyti taip:

1. D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės moka po 377 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) kiekvienam periodinėmis įmokomis kas mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų motina A. S. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų lėšas tvarko uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30364-1094/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nuostatas (3 punktas „Dalyvavimas vaikų auklėjime“), susijusias su skyrium gyvenančiu tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, nustatant ją sekančią:

1. Lyginių metų savaitėmis tėvas D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo vaikais J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ketvirtadienio vakaro iki sekančios (nelyginės) savaitės pirmadienio ryto, ketvirtadienį vakare pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir parsivežant juos į savo namus, kartu su vaikais praleidžiant savaitgalį iki sekančios (nelyginės) savaitės pirmadienio, o pirmadienį ryte nuveža vaikus į ugdymo įstaigą (vakare vaikus iš ugdymo įstaigos pasiima mama A. S.).

2. Metų nelyginę savaitę tėvas D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo vaikais J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto, trečiadienį vakare pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir parsivežant juos į savo namus, o ketvirtadienį ryte nuveža vaikus į ugdymo įstaigą (vakare vaikus iš ugdymo įstaigos pasiima mama A. S.).

3. Vaikams nelankant ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių, tėvas D. S. pasiima vaikus nuo 17.00 val. iki 17.30 val. iš motinos A. S. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos ir grąžina vaikus į motinos A. S. gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą nuo 7.30 va. iki 8.30 val.

4. Savo bendravimo su vaikais laikotarpiu tėvas D. S. užtikrina vaikų emocinę sveikatą tausojantį dienos režimą.

5. Savo bendravimo su vaikais laikotarpiu tėvas D. S. užtikrina, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigą, specialistų konsultacijas (logopedo, psichologo ir kt.) bei būrelius.

6. Savo bendravimo su vaikais laikotarpiu tėvas D. S. užtikrina vaikų nuvykimą į suplanuotus vizitus, susijusius su vaikų sveikata, bei vaikų slaugymą (ligos atveju).

7. Vaikai savo gimimo dieną nelyginiais metais praleidžia su tėvu D. S., lyginiais metais su motina A. S..

8. Vaikai Šv. Velykas nelyginiais metais praleidžia su tėvu D. S., lyginiais metais su motina A. S..

9. Vaikai Šv. Kalėdas ir Naujus metus lyginiais metais praleidžia su tėvu D. S., nelyginiais metais su motina A. S..

10. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir Tėvo gimtadienio dieną.

11. Tėvas pasirūpina vaikams būtinomis higienos priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje, nakvynės priemonėmis ir visomis kitomis būtinomis priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų amžių.

12. Negalėdamas bendrauti su vaikais bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tėvas D. S. privalo apie tai informuoti raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) vaikų motiną A. S. nedelsiant, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, arba ne vėliau kaip prieš 1-2 dienas iki grafike numatyto laiko.

13. Tėvams aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

Priteisti iš ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 885 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 88,74 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui (raštinei).

Grąžinti ieškovui D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio permoką, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini).

Grąžinti atsakovei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio permoką, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 534,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.