Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ZOOM vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo K. K. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. sausio 24 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono privertė antroje eismo juostoje greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotoją trauktis arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto siekiant išvengti susidūrimo. Priartėjęs prie antroje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės, užlenkė šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį. Toliau tęsdamas važiavimą transporto priemonės vairuotojas persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prie manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono, neduodamas kelio antrąją eismo juosta, greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126 punktus. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemonės) 18 mėnesių terminui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. K. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pats įvykis truko keliolika sekundžių. Jis įvažinėjo į pagrindinį kelią, greitėjimo juostą. Vieno automobilio vairuotojui kažkas nepatiko, kaip jis įvažiavo, todėl jam privažiavus prie jo, ši kažką jam pamosikavo, parodė vidurinius pirštus. Jis privažiavo šalia bandydamas suprasti, kodėl kilo tokia situacija. Prasidarė langą, bandydamas išsiaiškinti, paklausti dėl kilusios situacijos, kodėl jam rodomas vidurinis pirštas. Jis nepuolė kito vairuotojo, nemušė. Atliko veiksmą ranka lenkiant kitos transporto priemonės veidrodėlį, bet jo nenulaužė, visiškai neužlenkė. Jo darbo pobūdis yra šiukšlių vežimas, jis vadovauja tai įmonei, bet atliekant darbus tenka ir pačiam dirbti vairuotoju. Įmonėje iš esmės yra 2 vairuotojai. Teisės vairuoti praradimas labiausiai paveiktų vaiko poreikius, taip pat jam būtų sunku darbinėje veikloje. Šiuo metu vienas rūpinasi vaiko poreikiais. Buvusi žmona neturi sąlygų rūpintis vaiku, ji gyvena bute. Tuo tarpu jis gyvena name, vaikas gali išeiti į terasą. Žmona vaiką buvo pasiėmusi gal porą savaitgalių. Jo darbo užmokestis yra gaunamas iš vadovavimo ir vairavimo veiklos.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629, 630 straipsniai) .

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai Kelių eismo taisyklių nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui inkriminavus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jos požymis buvo susietas su KET 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126 punktų reikalavimų pažeidimais. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 5 punkte nurodyta, jog „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis.“ Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82.2. ir 86 punktai nustato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. KET 102 ir 104 punktai reglamentuoja, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus. Tuo tarpu KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. vien teisės pažeidimas (-ai) užtraukia administracinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo tam tikrų padarinių.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam šiuo nutarimu buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemonės) 18 mėnesių terminui. Pareiškėjas ir jo atstovė nesutinka su pareiškėjo veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Mano, kad pareiškėjo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Be to, jų teigimu, pareiškėjas buvo nubaustas per griežtai, kadangi byloje yra sąlygos perkvalifikavus padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. K. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas ir jo atstovė, jie yra susipažinę, matyti, kad įvykio metu pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėgindamas iš greitėjimo juostos įvažiuoti į pagrindinį kelią, neduoda pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio pirmenybės, be to, jis važiuoja per plačia ištisinę liniją, kai ją kirsti yra draudžiama. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis važiuoja šalia antroje eismo juostoje važiuojančio automobilio nesilaikydamas saugaus atstumo iš šono, dalis jo transporto priemonės važiuoja per dvi juostas, tai yra tiek savo juosta, tiek ir antrąja juosta, kuri yra užimta, taip kitos transporto priemonės vairuotojo saugumui kyla realus pavojus ir akivaizdžiai kyla rizika įvykti eismo įvykiui. Tokiems pareiškėjo veiksmams nėra jokio logiško paaiškinimo, jo važiavimo sąlygos nebuvo apsunkintos, jis turėjo visas galimybes tinkamai važiuoti savo eismo juosta, tačiau vaizdo įrašas atskleidžia, jog būtent pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais, siekia apsunkinti antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės judėjimą, priversdamas minėtąją transporto priemonę, siekiant išvengti susidūrimo, artėti prie kairiojo kelkraščio. Tokiu būdu pareiškėjas demonstravo nepagarbą kelių eismo dalyviams ir kėlė avarinę situaciją bei demonstravo savo viršenybę kito kelių eismo dalyvio saugumui, priešingai nei tai nurodyta skunde.

Negana to, pareiškėjas atliko ne tik aukščiau aptartus, aiškiai priešingus teisei bei gerai moralei veiksmus, tačiau siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą ir veikiau siekdamas įbauginti antra eismo juosta važiuojančią vairuotoją, priartėjęs prie jos automobilio, užlenkia automobilio šoninį veidrodėlį, tokiu būdu sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas demonstravo savo išskirtinumą ir aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Teismas K. K. veiksmus vertina kaip neabejotiną chuliganišką vairavimą, siekiant demonstruoti savo viršenybę. Taip pat įvertinamas ir K. K. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad jis prasidarė langą, bandydamas išsiaiškinti, paklausti dėl kilusios situacijos, kodėl jam rodomas vidurinis pirštas. Jis nepuolė kito vairuotojo, nemušė. Atliko veiksmą ranka lenkiant kitos transporto priemonės veidrodėlį, bet jo nenulaužė, visiškai neužlenkė. Akivaizdu, kad K. K. siekia sumenkinti savo veiksmus, kurie nebuvo paremti racionalia logika, pats pareiškėjas neneigia, jog judant transporto priemonėms eisme jis tyčia užlenkė kitos transporto priemonės veidrodėlį, tačiau save teisina tuo, jog nemušė kito vairuotojo, o tik norėjo pasiaiškinti situaciją, nes anot jo kitos transporto priemonės vairuotojams jam parodė nepadorų gestą pirštu, nors byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Aptarti K. K. veiksmai ir jo paties veiksmų vertinimas neabejotinai atskleidžia jo atliktų veiksmų tyčinį turinį, tai yra tai, kad jis tyčia sukėlė pavojų kitai transporto priemonei ją spausdamas iš šono ir tyčia, vykstant eismui, nulenkė minimos transporto priemonės šoninio vaizdo veidrodėlį. Teismas pažymi, kad toks K. K. veikimas negali būti vertinamas kaip tik siekis pasiaiškinti situaciją, o asmeninis jo įvykio dienos nusiteikimas, susijęs su šeimos santykiais, jokia prasme negali būti demonstruojamas kitų asmenų atžvilgiu, kaip šiuo atveju elgėsi K. K..

Vaizdo įrašuose fiksuota ir tai, kad Pareiškėjas nepalieka jokio saugaus atstumo nei iš šono, nei iš galo kitos transporto priemonės atžvilgiu, ignoruoja kitą transporto priemonę važiuojančią antra eismo juosta tiesiog važiuodamas į ją, manevruoja po kelią nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, važiuoja per dvi eismo juostas, persirikiuoja į kitą eismo juostą nerodant įspėjamojo posūkio signalo (vaizdo įrašas ,, (duomenys neskelbtini)“).

Visi pareiškėjo atlikti veiksmai buvo išskirtinai intensyvūs ir vertinant eismo sąlygas bei judėjimą keliu mieste, truko ilgai. Ir nors skunde nurodoma, kad joks pavojus dėl Pareiškėjo veiksmų kitiems eismo dalyviams nekilo, su tokiu skundo argumentu nesutinkama, priešingai byloje esantys vaizdo įrašai neabejotinai atskleidžia, kad K. K. tyčinis chuliganiškas vairavimas, iš eilės pažeidžiant ne vieną KET reikalavimą, kėlė neabejotiną grėsmę kitų eismo dalyvių saugumai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs vaizdo įrašuose užfiksuoto eismo intensyvumo, kad tai buvo dienos metas, veiksmai atlikti Kauno mieste, nukreipti Pareiškėjo pasirinktos transporto priemonės atžvilgiu, kuriai sudarė ne tik avarines situacijas, tačiau aiškiai baugino, kėlė pavojų, o savo veiksmais galėjo sukelti avariją, kurios rezultate galėjo kilti ir negrįžtami padariniai.

Skundu buvo prašoma Pareiškėjo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, vis tik, teismas išnagrinėjęs bylą, pagrindo tam nenustatė. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ir jis savo veiksmais – nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono kitai transporto priemonei, važiuodamas plačia ištisine linija, antroje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės šoniniu dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio užlenkimu, rikiavimusi iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodant įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, neduodamas kelio antrąją eismo juosta, neduodant kelio šalia ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui – išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, Pareiškėjo tyčiniai veiksmai buvo išskirtinai nukreipti prieš vieną pasirinktą kelių eismo dalyvį – antroje juostoje buvusios transporto priemonės vairuotoją, taip savo veiksmais keldamas ir papildomą išgąstį ir nesaugumo jausmą, konkrečiam eismo dalyviui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams, mačiusiems tokius neteisėtus pareiškėjo veiksmus. Tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeidė anksčiau nurodytus ir pareiškėjui skundžiamame nutarime inkriminuotus KET punktus. Tokia pareiškėjo veika vertintina kaip chuliganiškas vairavimas dėl chuliganiškų paskatų ir atitinka administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, požymius.

Nors pareiškėjas ir jo atstovė teisina pareiškėjo elgesį tuo, kad tarp pareiškėjo ir kito automobilio vairuotojos kilo nedidelis konfliktas, šio automobilio vairuotojai pareiškėjo atžvilgiu rodant nepadorius gestus, o taip pat pačiam pareiškėjui įvykio metu buvus labai prastos emocinės būklės jam sužinojus, kad žmona jį palieka, tačiau, teismo vertinimu, kaip jau aptarta ir aukščiau, tai nėra pateisinama priežastis ir pakankami motyvai anksčiau nurodytiems pareiškėjo veiksmams ir jo atsakomybės tai nešalina. Taigi, apibendrinant kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ar pareiškėjo veiką kvalifikuoti kitaip negu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – nėra.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22648/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Kaip aukščiau aptarta, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos nutarimu K. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir šis terminas pagrįstai nustatytas pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis vidurkio taisykle.

Nors skunde ir teismo posėdžio metu tiek Pareiškėjas, tiek jo atstovė pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui yra išskirtinai svarbi šeimos poreikių tenkinimui ir darbiniu aspektu, tačiau teismas šių aplinkybių, kaip išskirtinių, nevertina. Šeimos santykiai ir Pareiškėjo pareiga rūpintis nepilnamečiu, kuris be kita ko turi specialiųjų poreikių, egzistavo ir Pareiškėjui tyčiniais veiksmais atliekant chuliganišką vairavimą, nepaisant kitų asmenų saugumo. K. K. padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai nevertino ir nepaisė savo šeimos poreikių, norą pademonstruoti save ir nepagarbą aplinkai, iškėlė aukščiau nei egzistuojantys šeimos poreikiai, ypač poreikis rūpintis vaikų. Pažymėtina ir tai, kad nors Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu su sutuoktine vyksta skyrybų procesas ir nepilnamečiu vaiku jis rūpinasi vienas, vis tik tai nepaneigia tėvų pareigos vaikų atžvilgiu, tai yra to, jog vaiko poreikius privalo tenkinti abu tėvai, nepaisant to jie gyvena kartu ar skyriumi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis), o jei objektyviai, laikinai vienas jų tokios galimybės neturi, vaiko poreikių užtikrinimas neabejotinai tenka vienam iš tėvų. Taigi, šiuo atveju teiginys, jog Pareiškėjas vienintelis rūpinasi nepilnamečio vaiko poreikiais, teisiniu požiūriu yra nepagrįstas ir neturi jokios išskirtinės reikšmės šioje byloje, juo labiau, kaip minėta aukščiau administracinio nusižengimo darymo metu, vaiko poreikių užtikrinimas taip pat egzistavo, tačiau Pareiškėjo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė. Analogiški motyvai taikomi ir nurodytiems argumentams, susijusiems su darbiniu aspektu, ir tai nei kiek nešvelnina Pareiškėjo teisinės padėties. Priešingai, darbinis aspektas galiojo ir administracinio nusižengimo darymo metu, bet Pareiškėjo elgesio modelio pasirinkimui įtakos neturėjo, kas tik atskleidžia, jog Pareiškėjas darydamas administracinį nusižengimą, pats nevertino darbinio aspekto kaip išskirtinio, ko negali įvertinti ir teismas.

Apibendrinant pasisakytina, jog jokių išskirtinai teigiamai K. K. charakterizuojančių aplinkybių byloje nėra, administracinį nusižengimą jis darė sąmoningai ir tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ignoruodamas ne tik Kelių eismo taisykles, tačiau ir moralaus, teisiško, visuomenėje priimtino elgesio normas, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Teismo įsitikinimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus ir yra paskirtas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Įvertinus aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti K. K. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nėra teisinio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

K. K. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.