Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-951/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-24
Bylos Nr.
AN2-78-951/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00097-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
R. Š.
Kategorijos
  • 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-78-951/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00097-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6; 22.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone – 800 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. R. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis 2024 m. kovo 23 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „BMW 118D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam trumpesnį negu sankcijoje numatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atimant jam teisę vairuoti ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. skundas atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad 2024 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, nes administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus 1 metų terminas (ANK 422 straipsnio 6 dalis) yra proporcingas R. Š. padarytam administraciniam nusižengimui ir efektyvus siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam trumpesnį negu sankcijoje numatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atimant jam teisę vairuoti ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui (ar teisingumo principą atitinkančiam kitam terminui).

Atsiliepimas

4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2024 m. kovo 23 d. jam vairuojant automobilį „BMW 118D“ buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas. Padaryto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius jis pripažįsta visiškai, tai yra, jo atlikti bei policijos pareigūnų užfiksuoti veiksmai visiškai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją, todėl 2024 m. balandžio 8 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai pripažinta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, be to, pagrįstai konstatuota, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto teigimu, jis sutinka su jam paskirta administracine nuobauda - pinigine bauda ir jos dydžiu, tačiau mano, jog, atsižvelgiant į nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jį charakterizuojančius duomenis, formuojamą teismų praktiką, administracinių nuobaudų skyrimo tikslus bei pagrindus, jam neteisingai buvo nustatyta administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė.

Šalies argumentai

4.2. Apelianto tvirtinimu, jis gyvena sveikai, sportuoja, alkoholį vartoja saikingai, tik labai išskirtiniais atvejais ar progomis. Iki byloje nagrinėjamo įvykio nuolat nepertraukiamai dirbo. Jis turi sutuoktinę, su kuria augina mažametę dukterį, taip pat dėl paskutiniu metu suprastėjusios jo sutuoktinės mamos sveikatos ją priėmė gyventi į savo namus, ja rūpinasi kartu su sutuoktine. Dėl šios priežasties turėjo įsigyti didesnius namus, todėl turi būsto paskolą banke, kurią savo ir sutuoktinės pajamomis moka. Jo dukra yra šokėja, daugkartinė (duomenys neskelbtini) čempionė, kuriai visada stengiasi būti geras pavyzdys. Nuo 2024 m. kovo 21 d. jis šiek tiek sirguliavo, tačiau visą dieną buvo darbe, 2024 m. kovo 22 d. taip pat visą dieną buvo darbe, 2024 m. kovo 22 d. (penktadienį) vakare į namus suplanuotai atvyko svečių (artimieji giminaičiai). Susitikimo metu jie vartojo alkoholinių gėrimų – vyno, taip pat jis išgėrė keletą taurelių žolelių trauktinės, kad nepultų virusai. Vakarojo iki 1 val. nakties. 2024 m. kovo 23 d. ryte atsikėlęs jis šeimai gamino pusryčius (jis yra kulinarijos mėgėjas, lankė kulinarijos kursus) ir pritrūko kai kurių maisto produktų. Jis jautėsi tikrai gerai (nejautė jokio vakarykštės dienos metu vartoto alkoholio poveikio), tad nusprendė iki parduotuvės nuvažiuoti pats. Pagal savo savijautą jis nesijautė apsvaigęs, neorientuotas, tokių dalykų nepastebėjo ir jo sutuoktinė, kuri taip pat net nepagalvojo, jog jo organizme dar gali būti likę kokių nors alkoholio likučių po vakarykštės dienos susitikimo su svečiais. Važiuojant jo automobilis buvo sustabdytas, jis drąsiai pūtė į alkotesterį ir buvo labai nustebęs, kai buvo nustatytas neleistinas alkoholio kiekis jo iškvėptame ore. Policijos pareigūnams nurodžius atlikti kitus orientacijos patikrinimo veiksmus, jis juos atliko. Jam buvo nustatytas 0,59 promilių alkoholio kiekis iškvėptame ore. Pirmuoju bandymu alkoholio kiekis iškvėptame ore buvo kiek didesnis, tačiau antru kartu jo kiekis buvo mažesnis, o tai patvirtina, kad jis mažėjo, ir alkoholio tą dieną jis nevartojo. Mano, kad įtakos tam, jog jo organizmas ilgai skaidė alkoholį (kad ir ne itin didelį kiekį), turėjo tai, jog jis anksčiau kiek sirguliavo, o per darbo savaitę organizmas negavo poilsio. Tad, neįvertinęs šių aplinkybių, tuo pačiu jis neįvertino ir galimo alkoholio kiekio jo iškvėptame ore.

4.3. Apeliantas pažymi, kad šiai dienai jis jaučia didžiulę gėdą ne tik pats prieš save, bet ir prieš artimuosius (ypač dukrą), ir vien jau pats tokio pažeidimo užfiksavimo faktas jam padarė didžiulę įtaką ir poveikį. Nors ir iki tol alkoholį jis vartojo saikingai ir atsakingai, tačiau po šio įvykio apskritai jo atsisakė, nes suprato, kad net ir nedidelis jo kiekio vartojimas gali padaryti didelės žalos ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Apie šį įvykį jis nedelsiant pranešė ir savo darbdaviui, teko palikti darbą, kadangi vairuotojo pažymėjimo neturėjimas kliudo jo darbinių funkcijų atlikimui. Teigia, jog skaudžiausia tai, kad jo dukra nuolat turi keliauti į įvairius šokių renginius, į kuriuos, kai dukters negali nuvežti jo sutuoktinė, veždavo jis ir dabar to padaryti galimybės nėra. Dėl to teko praleisti vieną iš čempionatų (kur kaupiami reitingo taškai), tad jis jaučia gėdą prieš dukrą. Be to, pas gydytojus reikia vykti jo sutuoktinės mamai, tačiau jis negali pasidalinti su dukros ir mamos priežiūra susijusiomis pareigomis. Jie gyvena atokesnėje miesto dalyje, kur susisiekimo paslaugos yra labiau ribotos, todėl reikalinga nuolat vežti dukrą ir į mokyklą, tačiau to padaryti jis negali. Taip pat jis negali susirasti naujo darbo, tad jau yra ir bus juntamas finansinių įsipareigojimų dengimo apsunkinimas. Taigi, vairuotojo pažymėjimo neturėjimas ir galimybės vairuoti transporto priemones nebuvimas kelia itin daug iššūkių jo šeimos gerovei. Toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labiausiai kenkia galimybei tinkamai rūpintis dukra ir sutuoktinės mama.

4.4. Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, tai rodo visiškai atsitiktinį jo padaryto pažeidimo pobūdį. Alkoholis buvo vartojamas vakare, o ne tą dieną, kai jis vairavo, tai patvirtina sumažėjęs jo iškvėptame ore esančio alkoholio rodiklis antrojo patikrinimo metu. Teigia, kad pamačius policijos pareigūnus, asmeniui visada kyla natūrali savisaugos funkcija, kuri leidžia dar kartą permąstyti ir kritiškiau vertinti aplinkybes, pagalvoti, ar tikrai nėra galimybės, jog jis gali padaryti pažeidimą (ar tikrai automobilyje yra gesintuvas, vaistinėlė, ar nėra pasibaigęs draudimas, techninės apžiūros laikas ir pan., o šiuo konkrečiu atveju - ar negalėjo likti alkoholio iškvėptame ore iš buvusios dienos). Jis atliko visas orientavimosi aplinkoje užduotis, kurias nurodė policijos pareigūnai, tai yra, jis buvo orientuotas aplinkoje, kas rodo mažesnį faktinį jo padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį. Tačiau jis sutinka, jog jo elgesys buvo neatsakingas ir lengvabūdiškas, visą atsakomybę jis yra pasirengęs priimti, savo elgesio pasekmes jau jaučia, tačiau esminis jam taikytinos atsakomybės tikslas turėtų būti nubausti jį, o ne jo artimuosius.

4.5. Apelianto teigimu, dėl savo poelgio jis pats nusprendė palikti darbo vietą, sutiko su pinigine bauda ir jos neginčijo, tai rodo, kad jis nesikrato atsakomybės. Be to, jis turi spręsti klausimus, kaip padengti gautus kreditus, ir tai jau savaime sudaro jo nubaudimo funkciją. Po įvykio transporto priemonės nevairavo jau beveik 3 mėnesius, naujų administracinių nusižengimų nepadarė, nei karto nevartojo alkoholinių gėrimų ir tai rodo, kad jam taikoma priemonė - teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas daro teigiamą įtaką ir leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje administracinių nusižengimų jis nedarys.

4.6. Apeliantas pažymi, kad jis neprašo išvis netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Supranta, kad jo padarytas pažeidimas itin šiurkštus, kad teisė vairuoti jam turi būti atimta, nes jis turi prisiimti iš jo netinkamo elgesio kylančias pasekmes, tačiau mano, kad 1 metų terminas yra tikrai neproporcingas ir neteisingas, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, jo šeiminę padėtį ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-103-1072/2024, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-271-935/2023, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-951/2024). Prašyti priemonę keisti į draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jis galimybės neturi, nes, atsižvelgiant į finansines galimybes, kurios suprastėjo ir dar prastės dėl netekto darbo, tokio užrakto įmontavimas savo lėšomis jam ir jo šeimai tiesiog bus dar viena didelė finansinė našta.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo R. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas R. Š. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo R. Š. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, R. Š. skundo netenkino, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas R. Š. už administracinį nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliaciniu skundu R. Š. nesutinka su tuo, kad jam skundžiama apylinkės teismo nutartimi netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, prašo skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui (ar teisingumo principą atitinkančiam kitokiam terminui). Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

8. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

10. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Š. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda – 800 eurų dydžio bauda ir paskirta minimalaus termino 6 dalyje nurodyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi šis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

12. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių R. Š. administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė R. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, teismo sprendimą netaikyti R. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų lėmė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, R. Š. asmenybės, jo elgesio administracinio nusižengimo padarymo metu ir po padaryto administracinio nusižengimo įvertinimas. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nagrinėjamo nusižengimo metu R. Š. buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumo laipsnis, kuris, tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo vertinimu, žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. R. Š. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Apylinkės teismas taip pat įvertino, jog R. Š. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. Nors R. Š. apeliaciniame skunde teigia, jog jis anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus ir tai rodo visiškai atsitiktinį jo padaryto pažeidimo pobūdį, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog R. Š. pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, susijusius su KET, ir per pastaruosius penkerius metus už KET pažeidimus be nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo administracine tvarka buvo baustas 2 kartus, abi administracinės nuobaudos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo. Šios aplinkybės rodo, kad R. Š. teigiamų išvadų nedaro ir nesugeba atsakingai naudotis turima teise vairuoti transporto priemones.

13. Apeliaciniame skunde R. Š. nurodo, jog iš vakaro (2024 m. kovo 22 d.) su svečiais vartojo vyną, taip pat išgėrė keletą taurelių žolelių trauktinės, 2024 m. kovo 23 d. ryte atsikėlęs gamino šeimai pusryčius ir pritrūko maisto produktų, jautėsi tikrai gerai (nejautė jokio vakarykštės dienos metu vartoto alkoholio poveikio, nesijautė apsvaigęs, neorientuotas), todėl iki parduotuvės nusprendė nuvažiuoti pats, jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis drąsiai pūtė į alkotesterį ir buvo labai nustebęs, kai buvo nustatytas neleistinas alkoholio kiekis jo iškvėptame ore, tačiau iš byloje esančios medžiagos (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto D. G. 2024 m. kovo 23 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo, vaizdo medžiagos) matyti, jog policijos pareigūnams 2024 m. kovo 23 d. vykdant policinę priemonę „Neblaivių vairuotojų kontrolė“, R. Š., neprivažiavęs neblaivių vairuotojų kontrolės posto, apsisuko, R. Š. transporto priemonę 2024 m. kovo 23 d. sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, jog apsuko savo transporto priemonę, nes siekė išvengti policijos pareigūnų patikrinimo, jautė, kad galėjo būti nevisiškai blaivus, taip pat nurodė, jog išvakarėse išgėrė „6 alaus“, važiavo nusipirkti cigarečių. Taigi, tokie R. Š. veiksmai ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris žymiai viršijo ribą, nuo kurios asmenims draudžiama vairuoti transporto priemones, neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjas sąžiningai galėjo klysti, manydamas, jog už automobilio vairo sėda būdamas blaivus, ar būti įsitikinęs, kad alkoholio poveikis jo organizmui jau praėjęs, o toks jo elgesys nesukels pavojaus aplinkiniams. Be to, apygardos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. Š. administracinį nusižengimą padarė 10.45 val. ryte, vairavo transporto priemonę mieste, kai eismo intensyvumas buvo nemažas (tai matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos).

14. R. Š., apeliaciniame skunde remdamasis teismų praktika, nurodo, jog jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas ir neteisingas, tačiau apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodyta teismų praktika (apelianto nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių). Vien aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei jų padarymo aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas individualiai vertina nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei atsižvelgia į aplinkybių visumą.

15. Apygardos teismo vertinimu, net ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad R. Š. su sutuoktine augina mažametę dukterį, rūpinasi sutuoktinės mama, po byloje nagrinėjamo įvykio neteko darbo, dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo nebegali tinkamai rūpintis dukra ir sutuoktinės motina (nebegali nuvežti dukros į šokių renginius, čempionatus, į mokyklą, nebegali nuvežti sutuoktinės motinos pas gydytojus), negali susirasti naujo darbo, todėl šeimoje atsirado finansinių sunkumų, trumpesnio termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, įvertinus R. Š. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, neatgrasytų R. Š. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi, R. Š. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Pažymėtina, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Apeliantas R. Š., prieš darydamas administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas tokio savo neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, jog tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę R. Š. taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

17. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021). Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ilona Jakubėnienė