Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2023 m. birželio 15 d. nutarimu E. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių, nes jis 2023 m. gegužės 31 d. 12.25 val. Žalgirių kaime, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,34 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad E. L. 2023 m. gegužės 31 d. 13.02 val. buvo neblaivus, t. y., jam buvo nustatytas 1,34 promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar E. L., kaip jis pats tvirtina viso proceso metu, alkoholį vartojo po to, kai atliko jam darbdavio pavestą užduotį – atvežė ir iškrovė krovinį, ar jis valdė transporto priemonę tuo metu, kai buvo neblaivus.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų J. Č. ir L. M. parodymai, kurie dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa, leidžia daryti išvadą, kad E. L. valdė transporto priemonę tuo metu, kai buvo neblaivus. Kaip jau buvo minėta, abu liudytojai nurodė, kad po to, kai jie susitiko su E. L., jis iš liudytojų akiračio nebuvo dingęs, alkoholio po to, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, nevartojo. Taigi nesivadovauti liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa, nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nekyla ginčo, kad E. L. buvo nustatytas 1,34 promilių neblaivumas, todėl jo neteisėti veiksmai (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priežastys, dėl kurių E. L. tuo metu, kai buvo tikrinamas jo neblaivumas, negalėjo eiti tiesia linija, taip pat nėra reikšmingos. Net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatytas faktas, kad E. L. tiesia linija negalėjo eiti dėl fizinių trūkumų, o ne dėl suvartoto alkoholio, jis niekaip nei patvirtintų, nei paneigtų administracinio nusižengimo padarymo fakto, niekaip nepatvirtintų teisės pažeidėjo nurodomos įvykių versijos ir nepaneigtų liudytojų parodymų. Čia pažymėtina, kad faktas, jog tuo metu, kai buvo tikrinamas E. L. neblaivumas, teisės pažeidėjas iš tikrųjų buvo neblaivus, abejonių nekelia ir nėra ginčijamas.

21. Konstatuotina, kad nepagrįsti yra E. L. teiginiai, jog liudytojai J. Č. ir L. M., aiškindami, kad apeliantas, kuris kitos įmonės atstovo yra charakterizuojamas teigiamai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kažkodėl siekia jį apkalbėti. Pastebėtina, kad tiek liudytojai L. M. ir J. Č. (b. l. 71), tiek pats E. L. (b. l. 70) pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš pradžių apeliantui buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą įvykio vietoje buvusiu alkotesteriu, į policiją buvo kreiptasi tik po to, kai apeliantas nesutiko pasitikrinti neblaivumo. Tokia aplinkybė buvo nurodyta ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 34-35, 77). Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad visų pirma kilusius klausimus buvo bandoma išspręsti be policijos įsikišimo, kas iš dalies paneigia teisės pažeidėjo teiginį, jog jam buvo bandoma pakenkti nepagrįstai bei piktavališkai.

22. Liudytoja J. U. pirmosios instancijos teisme (b. l. 70) ir administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 21) iš tikrųjų nurodė, kad teisės pažeidėjas transporto priemonę vairavo būdamas blaivus. J. U. teigė, kad ji E. L. buvo susitikusi apie 11.20 val., t. y., dar iki jam nuvykstant į biokuro sandėlį. Jie abu susitiko likus 1 kilometrui iki sandėlio. Liudytoja E. L., kuris jos įsitikinimu buvo blaivus, nurodytoje vietoje padavė pietus. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios liudytojos, kuri palaiko artimus santykius su teisės pažeidėju, parodymai nepaneigia liudytojų L. M. ir J. Č., kurie, kaip jau minėta, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymų. Iš J. U. parodymų matyti, jog jos ir E. L. susitikimas vyko trumpai, todėl visiškai tikėtina, kad ji susitikimo metu galėjo ir nesuprasti ar nepastebėti, jog teisės pažeidėjas yra neblaivus. Čia pastebėtina, kad liudytojai L. M. bei J. Č. susitikę su E. L. iš karto taip pat nesuprato, jog jis yra neblaivus. Kita vertus, administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. L. alkoholį galėjo vartoti ir po susitikimo su J. U..

24. E. L. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad, baigęs krovimo darbus, nusprendė išgerti alaus, nes daugiau dirbti neplanavo, o kitą dieną ketino parašyti prašymą išeiti iš darbo (b. l. 70). Liudytojas J. Č. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad teisės pažeidėjui darbas baigiasi apie 18.00 val. (b. l. 71) Anksčiau minėtame vaizdo įraše yra užfiksuota, kad liudytojas J. Č. policijos pareigūnams aiškina, jog vairuotojai įmonėje dirba iki 20.00-21.00 val. Faktą, kad iškrovus krovinį teisės pažeidėjo darbo diena nebuvo pasibaigusi, patvirtina ir liudytojo J. Č. paaiškinimas, duotas pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad po įvykio buvo važiuojama paimti kito vairuotojo (b. l. 71), kuris, kaip matyti iš byloje esančioje transporto priemonės judėjimo schemoje užfiksuotų duomenų (b. l. 22), transporto priemonę, kurią įvykio dieną valdė teisės pažeidėjas, nuvairavo į vietą, iki kurios iš įvykio vietos reikėjo važiuoti keturiolika minučių. Taigi yra akivaizdu, kad E. L. įvykio dieną dar turėjo vykdyti darbines funkcijas. Tuo pačiu teigtina ir tai, kad visiškai neįtikėtina, jog E. L., žinodamas, jog yra iškviesta policija dėl jo neblaivumo, ir laukdamas, kol atvyks policijos pareigūnai, vartotų alkoholį.

25. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi specialiosios teisės atėmimo terminas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas įstatyme numatytose ribose. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.

26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Taigi aptartoje normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, kuri buvo aptarta šio procesinio sprendimo 25 pastraipoje.

27. Teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikoma anksčiau paminėta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų E. L. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirti švelnesnes administracinio poveikio priemones, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, arba tokių administracinių poveikio priemonių išvis neskirti. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, jog E. L. paskirtų administracinių poveikių priemonių terminų nustatymas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose galėtų ir turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir neteisingas, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprastai nusižengimo ar asmens, padariusio teisės pažeidimą, pavojingumą.

28. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad E. L. nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo maksimalią apsvaigimo nuo alkoholio ribą, kai asmeniui dar yra leidžiama vairuoti transporto priemonę, ir buvo artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, kad E. L., būdamas neblaivus, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, kuria buvo gabenamas krovinys (tokios transporto priemonės vairavimas reikalauja didesnio vairuotojo atidumo bei gebėjimo operatyviai reaguoti į galinčias susidaryti nenumatytas situacijas, o apsvaigimas nuo alkoholio mažina tokias transporto priemonės valdytojo galimybes), kėlė didelį ir realų pavojų eismo saugumui, aplinkai bei sau pačiam. Tuo pačiu konstatuotina, kad alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis turi vairuoti automobilį, rodo visiškai neatsakingą tokio asmens požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą.

29. Pats E. L. apeliaciniame skunde save apibūdina kaip dorą, teisės aktų reikalavimų besilaikantį asmenį, be to, nurodo, kad niekada anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės išgėręs, o teisės pažeidimas yra vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Vis tik Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 26-28) bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys paneigia apelianto pozicijos. Iš minėto registro išrašo turinio matyti, kad E. L. yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, naujo teisės pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu E. L. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Už šio teisės pažeidimo padarymą E. L. buvo paskirta bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Be to, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2013 m. liepos 8 d. nutartimi buvo pripažintas Ispanijos Karalystės teismo sprendimas, kuriuo E. L. buvo nubaustas, nes jis 2012 m. birželio 6 d., apie 21.10 val., būdamas neblaivus vairavo vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš kelio į dešinę pusę tiesioje atkarpoje ir susidūrė su pusiau standžiu šoniniu kelio barjeru bei kelio ženklu ir padarė 998,72 Eur žalos. Taigi aptartos aplinkybės, jas vertinant kartu su E. L. KET taisyklių reikalavimų pažeidimų gausa ir šiurkštumu, rodo, jog apeliantas teigiamų išvadų nedaro, jis nesugeba atsakingai naudotis turima teise.

30. E. L. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeima, artimaisiais giminaičiais, bei faktas, kad nebuvo nustatyta jo aplinkybę sunkinančių aplinkybių, jis buvusio darbdavio UAB „E.“ yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad E. L. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirtos administracinės poveikio priemonės turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jam pačiam, jo artimiesiems ir pan.

31. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju E. L. pagrįstai buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad paskirtų administracinių poveikių priemonių terminai buvo nustatyti netinkamai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, numatytų ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantui buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Taip pat buvo nustatytas minimalus specialiosios poveikio priemonės – draudimo valdyti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.