- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- AN2-103-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01582-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29511-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. B. Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. lapkričio 10 d., 22.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 1,3 promilės neblaivumas, antru pūtimu – 1,39 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui be antialkoholinio variklio užrakto arba sutrumpinti teisę vairuoti 3 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju-surinkėju nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki dabar, savo noru užsirašė ir išklausė Privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų programą, jam buvo išduotas atestavimo pažymėjimas. Pasak pareiškėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kiekvieną savaitgalį vykti pasirūpinti ir prižiūrėti sunkiai sergančią, turinčią specialiųjų poreikių, neįgalią tetą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuriai nuo 2021 m. spalio 14 d. neterminuotai nustatytas specialus poreikis. Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga padėti prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus, kurie yra neįgalūs ir nuvažiuoti prižiūrėti žemės sklypą, sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis yra įsigijęs su žmona. Žmona nors ir turi išsilaikiusi teises, tačiau ji nevairuoja transporto priemonės.
3.2. Pareiškėjas skunde pažymi, kad Institucija, priėmusi nutarimą, iš dalies tenkino jo prašymą ir sutrumpino teisę vairuoti transporto priemones, taikant antialkoholinio variklio užraktą, kurį įsirengti kainuotų apie 1 400 Eur, taip pat reikia sumokėti paskirtą 800 Eur baudą, o tai yra didžiulė finansinė našta. Pareiškėjas nurodo, kad apie visą situaciją nedrįso papasakoti tėvams, nes jie nesuprastų, gėda pripažinti, kad jis negali nuvykti padėti tėvams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam teisę vairuoti 6 mėnesiams, netaikant antialkoholinio variklio užrakto arba sutrumpinti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, nes jis nevairuoja nuo įvykio dienos.
3.3. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, pažymi, kad jo atveju galima taikyti minėtas nuostatas, kadangi jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, per daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą nėra turėjęs panašių ar analogiškų administracinių nusižengimų, jam anksčiau nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis yra charakterizuojamas teigiamai, pateikė dokumentus, patvirtinančius apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą. Todėl prašo atsižvelgti ir įvertinti jo individualią situaciją, asmenybe, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, darbo pobūdį, gyvenimiškas bei kitas aplinkybes, administracinės nuobaudos paskirtį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pateikiamus dokumentus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisę vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo atmesti pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį. Institucijos atstovė, nesutikdama su pareiškėjo pozicija, pažymi, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę žinomi ir kurie nebūtų buvę aptarti skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Jis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar A. B. buvo tinkamai nustatyti administracinio poveikio priemonių terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės identiškas skundui, paduotam pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma. Tai, kad apeliantas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiuo atveju A. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
10. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių pareiškėjo A. B. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, A. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyti minimalūs administracinio poveikio priemonių terminai, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti pareiškėjo padėtį – nėra. Vien aplinkybė, kaip cituodamas teismų praktiką pareiškėjas pažymėjo apeliaciniame skunde, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą.
11. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos analogiškos aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. B. padarė ypatingai pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija jam skyrė minimalios trukmės administracinio poveikio priemones. Pareiškėjo A. B. apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, per daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą nėra turėjęs panašių ar analogiškų administracinių nusižengimų, jam anksčiau nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonių trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga.
12. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (reikalingumas artimųjų gerovės rūpinimuisi, asmeniniams poreikiams ar kt.) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Nors apeliantas prašo įvertinti ir jo darbo pobūdį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjo A. B. užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, dėl to, nėra pagrindo spręsti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantas bus atleistas iš darbo, kita vertus, paskirtos administracinio poveikio priemonės netrukdo apeliantui dirbti kitokio pobūdžio darbo. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva padarius A. B. inkriminuotą administracinį nusižengimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, vadinasi, apeliantui buvo nustatyta ne tik minimali teisės vairuoti transporto priemones trukmė, bet ir skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonių alternatyva. Apeliantas A. B., prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę A. B. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonių terminus, tiek apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo A. B. skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad pareiškėjas A. B. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti, todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už analogiško ar panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus tikslus, nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad A. B., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo skirti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą ar jų iš viso neskirti. Šių aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad nors ir A. B. nustatyto neblaivumo laipsnis nebuvo viršijantis leistinos normos (1,5 promilės), tačiau įvertinus paklaidą buvo nustatytas 1,3 promilės neblaivumas, taigi, buvo artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), o ne minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė.
14. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik pareiškėjo A. B. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
15. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. B. Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi paliktos nepakeistos administracinio poveikio priemonės nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.