Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-392-413/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-04
Bylos Nr.: e2-392-413/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00221-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Atsakovas: A. Ž., V. P., A. G., T. O.
Advokatai: Bronius Varsackis, Dalius Mecelica

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-392-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00221-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ nemokumo administratoriui G. Ž.,

atsakovui A. Ž. ir jo atstovui advokatui Broniui Varsackiui,atsakovo V. P. atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

teismo posėdyje žodinio (nuotolinio) proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ patikslintą ieškinį atsakovams A. G., V. P., T. O. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų esmė

1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Lapsta“ (toliau – UAB „Lapsta“, ieškovė, įmonė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus G. Ž., teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK-22647/2023-09-14) prašo ieškovei priteisti:

1.1. solidariai iš atsakovų V. P., T. O. ir A. G. 21 235,50 Eur nuostolių atlyginimą;

1.2. solidariai iš atsakovų V. P. ir T. O. 324 107,33 Eur nuostolių atlyginimą;

1.3. solidariai iš atsakovų V. P. ir A. Ž. 80 000,00 Eur nuostolių atlyginimą;

1.4. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Lapsta“ iškėlė bankroto bylą, nustatęs, kad įmonė yra nemoki, nes ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo įmonės buvusius valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, įmonės dokumentai nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduoti. Nemokumo administratorius iš kitų šaltinių, kreditorių pateiktų reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų nustatė, kad bendra ieškovės kreditorių reikalavimų suma siekia 519 971,13 Eur. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2023 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Lapsta“ bankrotą pripažino tyčiniu, dėl tyčinio bankroto yra atsakingas atsakovas V. P..

2.2. UAB „Lapsta“ vadovais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. buvo atsakovas V. P.. Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovu buvo atsakovas A. G..

2.3. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-129-1031/2022, kurioje teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu priteisė ieškovei UAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „Lutora“ 21 235,50 Eur skolą. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-487-856/2022, panaikino minėtą sprendimą ir ieškovės UAB „Lapsta“ ieškinį atmetė. Šiuose sprendimuose yra konstatuota, kad 21 235,50 Eur sumą, neturėdamas teisinio pagrindo, panaudodamas atstovavimo (įgaliojimų) dokumentus, iš UAB „Lutora“ priėmė atsakovas T. O.. Taigi, UAB „Lapsta“ vadovaujant atsakovui V. P., T. O. grynaisiais pinigais paėmė 21 235,50 Eur. Šių pinigų nei V. P., nei T. O. neperdavė ir nepervedė nei į UAB „Lapsta“ kasą, nei sąskaitą banke, neatsiskaitė su UAB „Lapsta“ kreditoriais T. O., priimdamas pinigines lėšas iš UAB „Lutora“, veikė V. P. 2012 m. gruodžio 19 d. atsakovui A. G. išduoto įgaliojimo pagrindu bei atsakovo A. G. 2019 m. gruodžio 20 d. atsakovui T. O. išduoto įgaliojimo (perįgaliojimo) pagrindu. Šiuo atveju UAB „Lutora“ turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas T. O. yra tinkamai įgaliotas asmuo, todėl su juo, kaip UAB „Lapsta“ atstovu sudarė sandorius ir jam išmokėjo 21 235,50 Eur sumą. Administratoriaus nuomone, dėl šios įmonei padarytos žalos yra solidariai atsakingi V. P., A. G. ir T. O.. V. P. be pagrindo perdavė savo, kaip bendrovės vadovo įgaliojimus A. G. ir suteikė jam teisę tokias pat teises perduoti neapibrėžtam asmenų ratui, nekontroliavo bendrovės turto ir piniginių lėšų, sudarė sąlygas pinigines lėšas pasisavinti kitiems asmenims. Tokiu būdu jis nevykdė savo, kaip bendrovės vadovo pareigų. Atsakovo A. G. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis be jokio pagrindo gavo ir išdavė įgaliojimą T. O.. Atsakovo T. O. neteisėti veiksmai pasireiškia UAB „Lapsta“ priklausančios 21 235,50 Eur sumos pasisavinimu. Visus šiuos asmenis sieja subjektyvaus bendrininkavimo padarant įmonei žalą elementas, kadangi V. P. aktyvus neteisėtas veiksmas (išduodant įgaliojimą, vėliau tokius sandorius per apskaitą tvarkantį asmenį deklaruojant Valstybinei mokesčių inspekcijai) bei neteisėtas neveikimas (nevykdant bendrovės vadovo pareigų) sudarė sąlygas žalai atsirasti.

2.4. Kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-11222-955/2021 iš UAB „Pator“ ieškovei UAB „Lapsta“ buvo priteista 26 700,00 Eur suma. Ši suma buvo išmokėta skirtingomis dalimis per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d., kuomet UAB „Lapsta“ vadovu buvo V. P.. UAB „Pator“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo T. O.. Ir nors ši pinigų suma yra priteista iš UAB „Pator“, tačiau ji nebuvo sumokėta ir jos susigrąžinti nėra jokios realios tikimybės, nes UAB „Pator“ yra likviduojama. Ši suma išmokėta be jokių sutarčių, neįsigyjant jokių prekių ar paslaugų. Dėl šios žalos dalies solidariai atsakingi V. P. ir T. O., kadangi žalą bendrovei jie padarė subjektyvaus bendrininkavimo būdu, V. P. savo neteisėtais veiksmais be pagrindo išmokant nurodytą sumą T. O. bendrovei – UAB „Pator“, o pastarajai šias lėšas pasisavinant ir negrąžinant bei iš anksto žinant, kad nurodytos lėšos bus pasisavintos ir negrąžintos, tokiu būdu padarant žalą UAB „Lapsta“ ir jos kreditoriams.

2.5. Kitoje Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-466-601/2022 teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „Dengsta“ 297 407,33 Eur skolą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-824-881/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškovės ieškinį atmetė. Minėtose bylose nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kuomet UAB „Lapsta“ vadovavo V. P., atsakovas T. O. grynaisiais pinigais gavo iš UAB „Dengsta“ 297 407,33 Eur, tačiau šių pinigų UAB „Lapsta“ neperdavė. Administratoriaus nuomone, dėl šios žalos atsakingi atsakovai V. P. ir T. O.. Atsakovo V. P. neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu – nevykdant bendrovės vadovo pareigų, nekontroliuojant bendrovės turto ir piniginių lėšų, nors jis žinojo, kad tokie sandoriai buvo sudaryti (sandoriai deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje per apskaitą tvarkantį asmenį), taip sudarant sąlygas šias pinigines lėšas pasisavinti kitiems asmenims. Atsakovo T. O. neteisėti veiksmai pasireiškė UAB „Lapsta“ priklausančios 297 407,33 Eur sumos pasisavinimu. Šiuos asmenis, atsižvelgiant į V. P. ir T. O. asmeninių santykių pobūdį, sieja subjektyvaus bendrininkavimo elementas, todėl jie privalo atlyginti įmonei padarytą žalą solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Kitoje Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-161-390/2023, kurioje ginčas vyko tarp ieškovės UAB „Lapsta“ ir atsakovės UAB „HAEC“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. P. ir A. Ž., ieškovės reikalavimai buvo kildinami iš UAB „Lapsta“ ir UAB „HAEC“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytos dvibučio namo statybos sutarties Nr. 19/08/22, pagal kurią UAB „Lapsta“ įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „HAEC“ įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovei UAB „Lapsta“ 80 000,00 Eur (be PVM). UAB „Lapsta“ savo įsipareigojimus įvykdė, 2019 m. spalio 30 d. buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 2 ir tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 004, kurią UAB „HAEC“ apmokėjo 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1107 ir kurį UAB „Lapsta“ vardu pasirašė atsakovas A. Ž., nors jis niekada nebuvo ieškovės vadovu ir ėjo tik statybos vadovo pareigas. Nemokumo administratorius neturi duomenų, jog atsakovas A. Ž. gautus 80 000,00 Eur įnešė į UAB „Lapsta“ kasą ar šią sumą perdavė UAB „Lapsta“ vadovui. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad jei nurodyta pinigų suma buvo sumokėta A. Ž., tai jo buvo pasisavinta/iššvaistyta. Dėl šios bendrovei padarytos žalos atsakingi V. P. ir A. Ž.. Atsakovo V. P. neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu – bendrovės vadovo netinkamu pareigų vykdymu, t. y. nekontroliuojant bendrovės turto ir piniginių lėšų, nors žinant apie tai, kad tokie sandoriai buvo sudaryti, taip sudarant sąlygas šias pinigines lėšas pasisavinti kitiems asmenims. Atsakovo A. Ž. neteisėti veiksmai pasireiškė UAB „Lapsta“ priklausančios 80 000,00 Eur sumos pasisavinimu.

II. Atsakovų atsikirtimų esmė

3. Atsakovas V. P. ir jo atstovas prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Atsikirtimai buvo grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Atsakovas pats buvo apgautas, kadangi UAB „Lapsta“ direktoriumi bei akcininku tapo paprašius atsakovui T. O.. T. O. prašė atsakovo užimti minėtas pareigas tik dviejų mėnesių laikotarpiui, po to vadovo pareigas turėjo perimti T. Z.. Atsakovas neketino realiai įgyti UAB „Lapsta“ akcijų, nesiekė būti jos vadovu ir nevykdė UAB „Lapsta“ vardu jokios vadovo veiklos. Atsakovui V. P. nebuvo parduoti bendrovei priklausantys buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Atsakovas T. O. tiesiogiai bendravo su UAB „Lapsta“ buhaltere A. S.. Atsakovas nedavė buhalterei jokių nurodymų, kuri, kaip paaiškėjo vėliau vykdė išimtinai tik atsakovo T. O. nurodymus. Atsakovas niekada nėra bendravęs su UAB „Pator“, UAB „Lutora“, UAB „Dengsta“ ir UAB „HAEC“. Faktinis UAB „Lapsta“ savininkas ir vadovas buvo atsakovas T. O..

3.2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. liepos 26 d. nutarimu jo (V. P.) atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi buvo nustatyta, jog jis neveikė kartu su atsakovu T. O.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00736-23 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00753-21 turi būti vertinamos kartu, kuriose nurodyta, kad teisine prasme turi būti įvertinti atsakovo T. O. ir tuo metu UAB „Lapsta“ buvusios buhalterės A. S. veiksmai, kurie susiję su UAB „HAEC“, UAB „Dengsta“, UAB „Lutora“, UAB „Senatus“ ir UAB „Pator“ atliktais fiktyviais sandoriais. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus nustatinėjamos ir atsakovo V. P. nurodomos aplinkybės.

3.3. Atsakovas neneigia, kad buvo gavęs bankininkystės kodų generatorių, tačiau ikiteisminiuose tyrimuose yra nustatyta, kad atsakovas T. O. perėmė šį generatorių iš karto ir vėliau vienasmeniškai juo disponavo be atsakovo V. P. valios ir žinios. Atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo išgryninta tik 2 950 Eur suma, kuri visa buvo perduota T. O.. Tokia suma ir tokios pinigų sumos paėmimas iš atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina, kad tuo metu UAB „Lapsta“ nevykdė jokios veiklos, nes nėra jokių duomenų apie patirtas ūkinės-komercinės veiklos išlaidas.

3.4. Nemokumo administratoriaus pateikta dvibučio namo statybos sutartis Nr. 19/08/22 patvirtina, kad UAB „Lapsta“ turėjo turėti įrangos ir darbuotojų, kurie būtų sugebėję įrengti pamatus, mūryti namo sienas, stogo dangą, įstatyti langus ir atlikti vidaus apdailą. Atkreipia dėmesį, kad pagal sutartį darbai buvo atlikti naudojant rangovo (UAB „Lapsta“) statybines medžiagas, kurių vertė yra 80 000 Eur. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Lapsta“ būtų pirkusi statybines medžiagos už tokią pinigų sumą, kad jos būtų naudojamos gyvenamųjų namų statybai.

3.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas V. P. yra atlikęs neteisėtus veiksmus ar būtų bendravęs su patikslintame ieškinyje nurodytų bendrovių vadovais. Tai reiškia, kad nemokumo administratorius neįrodė atsakovo V. P. neteisėtų veiksmų, dėl ko, jam negali kilti civilinė atsakomybė.

4. Atsakovas A. Ž. ir jo atstovas prašė ieškovės patikslintą ieškinį ir savo atsikirtimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovas niekada nedirbo UAB „Lapsta“, niekada nerašė jokių prašymų priimti į darbą šioje bendrovėje, niekada neturėjo jokių įgalinimų atstovauti UAB „Lapsta“ interesus, o nemokumo administratoriaus pateiktuose dokumentuose atsakovo A. Ž. parašai yra suklastoti. Be to, į bylą nėra pateikti dokumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas atsakovui A. Ž., originalai.

4.2. Atsakovas dėl to kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas konstatavus, kad A. Ž. dėl neva suklastotų parašų jokie teisiniai padariniai nekilo.

4.3. Ekspertizės dėl parašų suklastojimo niekas negali atlikti, nes nėra minėtų sutarčių, perdavimo priėmimo akto, mokėjimo kvito, kuriuose yra atsakovo A. Ž. parašai, originalų. Byloje neįrodyta, kad ant minėtų dokumentų pasirašė atsakovas A. Ž.. Jam nežinant, jis fiktyviai ir apgaulės būdu buvo įdarbintas į UAB „Lapsta“, dėl to ieškinys atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas.

Šalies argumentai

5. Atsakovas T. O. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžiuose nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

5.1. UAB „Lapsta“ užsiėmė statybos darbais, bendrovė statybinių medžiagų turėjo, visas pasirašytas sutartis įvykdė ir darbus atliko. Kai atsakovas sužinojo, kad parduodamos įmonės akcijos, jas nupirko V. P., tačiau už akcijas sumokėjo atsakovas (T. O.). Buvo sutarta, kad V. P. bus įmonės vadovu, o jis (T. O.) plėtos automobilių nuomos verslą. Sutartis sudarinėjo atsakovas V. P.. V. P. buvo išdavęs įgaliojimus A. G., o A. G. buvo išdavęs įgaliojimą T. O.. Tarp jų visų vyko bendras darbas, niekas nežiūrėjo, kas buvo faktinis, ar ne faktinis vadovas, visi dirbo, atsakovas reikalus tvarkė pagal teisėtai išduotus įgaliojimus. V. P., kaip ieškovės įmonės vadovas, dalyvaudavo viešuose konkursuose.

5.2. Ne visos sąskaitos buvo deklaruotos, nes pirkimai – pardavimai vyko ir su individualiomis įmonėmis, todėl tokių sąskaitų nereikia deklaruoti. Iš kai kurių įmonių buvo įsigytos prekės, už jas atsiskaityta, bet dokumentai neišlikę. UAB „Lapsta“ buhalterinę apskaitą tvarkė kitoje įmonėje įdarbinta darbuotoja. Kito atsakovo A. G., kuris turėjo perimti visą įmonės dokumentaciją iš V. P., buvimo vieta atsakovui nežinoma, kaip ir nežinomas dokumentų perdavimo–priėmimo faktas. Įmonė buvo išsinuomojusi kabinetą, kuriame veikė bendrovės ofisas. Statybinės medžiagos, įranga, transporto priemonės buvo laikomos kitose teritorijose, pagal subrangos sutartis.

5.3. Atsakovas A. Ž. nebuvo UAB „Lapsta“ direktoriumi, jis buvo statybininkas, šiuo atveju yra kažkokia klaida. Įsidarbinti šiam, asmeniui (A. Ž.) UAB „Lapsta“ pasiūlė atsakovas T. O., nes buvo suplanuota viename (duomenys neskelbtini) žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, dėl to 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir buvo pasirašyta sutartis. Apie 80 000 Eur apmokėjimą atsakovas jokių aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena, bet tikėtina, kad už atliktus darbus UAB „HAEC“ sumokėjo A. Ž., tačiau iš tų pinigų, greičiausiai buvo atsiskaityta su subrangovais už langus, kitus darbus, todėl gauti pinigai nebuvo pasisavinti. Šiems argumentams pagrįsti įrodymų neturi. Šiame projekte dalyvavo jis (T. O.) ir A. Ž..

5.4. Atsakovas nebuvo UAB „Lapsta“ vadovu ir akcininku, nes jis buvo ir kitų įmonių akcininku, be to, turėjo skolų, antstolis buvo areštavęs sąskaitas, dėl to nenorėjo įsigyti UAB „Lapsta“ akcijų (2023 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 20 min. – 3 val. 15 min.).

6. Atsakovui A. G. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, apie dalyvavimą teismo posėdžiuose jis informuotas tinkamai, tačiau jokių procesinių dokumentų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Lapsta“ (toliau – įmonė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas G. Ž.. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Lapsta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Bendra įmonės kreditorių reikalavimų suma yra 519 971,13 Eur.

8. Iš UAB „Lapsta“ 2019 m. birželio 19 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad tuo metu bendrovės akcininkais buvo T. Z., turintis 33 akcijas, D. J., turintis 33 akcijas ir V. P., turintis 34 akcijas. Minėto susirinkimo metu visų akcininkų 100 proc. balsų dauguma nuo 2019 m. birželio 19 d. UAB „Lapsta“ direktoriumi paskirtas V. P..

9. Sodros pažymoje nurodyta, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. UAB „Lapsta“ darbuotojais buvo P. M., J. P., V. P., K. P., A. S. ir A. Ž.. Atsakovas A. G. UAB „Lapsta“ įdarbintas nuo 2020 m. birželio 10 d.

10. Iš Juridinių asmenų registro centro duomenų matyti, kad UAB „Lapsta“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. buvo atsakovas V. P., nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. kovo 25 d. (iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo) bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas A. G..

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Lapsta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintas atsakovas V. P.. Minėtoje teismo nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad A. G. vieninteliu akcininku ir UAB „Lapsta“ vadovu tapo tik 2020 m. gegužės 11 d., tuo tarpu 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. kuomet A. G. išdavė perįgaliojimą T. O., įmonei vadovavo V. P.. Būtent Vidas Pažėra (tuometinis UAB „Lapsta“ vadovas) 2019 m. gruodžio 19 d. įgaliojimu suteikė teisę A. G. priimti sprendimus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įskaitant perįgaliojimo teisę. Perįgaliojimo teisė buvo realizuota A. G. išduodant 2019 m. gruodžio 20 d. įgaliojimą T. O., kuriuo T. O. suteikiama dalis įgaliojime nurodytų teisių. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo laikyti, kad A. G. pasinaudodamas jam suteikta perįgaliojimo teise, prisidėjo prie įmonės bankroto sukėlimo, todėl už nurodytus veiksmus yra atsakingas V. P., o ne A. G.. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto Vido Pažėros skundą, 2023 m. balandžio 20d. nutartimi prieš tai minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

12. Įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16501-2323 dėl UAB „Lapsta“ nusikalstamo bankroto.

13. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui A. G. už dokumentų neperdavimą paskirta 200 Eur bauda. Kaip nurodo nemokumo administratorius, bendrovės dokumentai jam nėra perduoti iki šiol, todėl iš kitų šaltinių gavęs dokumentus nustatė, kad bendrovei yra padaryta prašoma priteisti žala, kuri, anot administratoriaus, pasireiškė atsakovų bendrais veiksmais, t. y. bendrovės tuometiniam vadovui V. P. davus įgaliojimą veikti bendrovės vardu su bendrove jokiais teisiniais santykiais nesusijusiam asmeniui A. G., kuris perįgaliojo visus įmonės reikalus tvarkyti T. O..

14. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio ir bankroto administratoriaus paaiškinimų, 425 342,83 Eur įmonei padarytą žalą administratorius kildina iš sandorių, kuriuos bendrovė sudarė su keturiomis įmonėmis (keturi epizodai): 1) su UAB „Pator“ (laikotarpis 2019-09-18 – 2019-11-04, suma 26 700 Eur); 2) su UAB „Lutora“ (laikotarpis 2020-02-21 – 2020-02-28, suma 21 235, 50 Eur); 3) su UAB „Dengsta“ (laikotarpis 2019-11-08 – 2020-03-31, suma 297 407,33 Eur), 4) su UAB „Haec“ (laikotarpis 2019-08-22 – 2019-11-07, suma 80 000 Eur). Kaip matyti, visi paminėti sandoriai sudaryti laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. kovo 31d., t. y. tuomet, kai bendrovei vadovavo atsakovas V. P..

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia bankroto administratorius

25. Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktą; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

26. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.).

27. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

28. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas, kt.).

Žemesnės instancijos teismas

29. Rūpestingą ir sąžiningą bendrovės vadovą nuo žalos atlyginimo ieškinių saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

30. Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

31. Valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

25. Kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Visų kreditorių teisės ginamos ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; kt.).

26. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015; kt.). Taigi, tam, kad būtų nustatytas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl vadovo civilinės atsakomybės, be kita ko, turi būti nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto.

27. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius įrodinėjo, kad atsakingu asmeniu už įmonei padarytą 425 342,83 Eur žalą turėtų būti pripažintas įmonei ginčijamų sandorių sudarymo metu vadovas atsakovas V. P., kuris, pažeisdamas savo fiduciarines pareigas, be teisėto pagrindo išdavė įgaliojimus su įmone nesusiejusiems asmenims veikti jos vardu, neužtikrino tinkamos ūkinių operacijų apskaitos, nekontroliavo, kad ginčijamos pinigų sumos būtų įneštos į bendrovės kasą (banko sąskaitą), apmokėjo už prekes (paslaugas) (UAB „Pator“ epizodas), kurių bendrovė negavo, tokiais savo veiksmais leisdamas įmonei neatskaitingiems asmenims išvaistyti(pasisavinti) įmonės turtą(pinigus). Anot administratoriaus, aplinkybę, kad įmonės faktiniu vadovu buvo atsakovas V. P. patvirtina ne tik Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu ir už tai atsakingu asmeniu pripažintas atsakovas V. P., bet ir kiti bylos rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad V. P., kaip įmonės vadovas, sudarinėjo sandorius su kitais juridiniais asmenims, įmonės vardu atidarinėjo sąskaitas banke ir gavo prisijungimo slaptažodžius, grynino pinigus iš įmonės sąskaitos ir kt.

28. Atsakovas V. P. nuo pareikštų reikalavimų iš esmės gynėsi tuo, kad faktiniu įmonės vadovu buvo ne jis, bet atsakovas T. O..

29. Taigi, be įmonės vadovo de jure civilinės atsakomybės byloje keliamas klausimas ir dėl faktinio įmonės vadovo.

30. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

31. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-313/2018, 35 punktas.

Žemesnės instancijos teismas

32. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Lapsta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakingu už tyčinį bankrotą pripažintas įmonės vadovas atsakovas V. P.. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs V. P. atskirąjį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje (c/b Nr. eB2-1570-640/2021), konstatavo, kad suinteresuotas asmuo V. P. UAB „Lapsta“ vadovavimo laikotarpiu suteikė įgaliojimus neatskaitingam ir neatsakingam asmeniui, leidžiančius įgaliotiniui priimti reikšmingus bei esminius sprendimus; neatskaitingi asmenys iš bendrovės kontrahentų gavo pinigines lėšas grynaisiais, kurios nebuvo priimamos į bendrovės kasą ar sąskaitas bankuose, taip V. P. savo vadovavimo laikotarpiu neužtikrino, kad bendrovei priklausančios piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės sąskaitą ir jomis būtų atsiskaitoma su kreditoriais; V. P. vadovavimo laikotarpiu sudarė transporto priemonių̨ nuomos sutartis, finansinio lizingo sutartį, t. y. prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių nevykdė bei prarado transporto priemones; Šiaulių̨ apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10466-772/2021 buvo patvirtinta V. P. ir UAB „Lapsta“ sudaryta taikos sutartis, kuria V. P. įsipareigojo sumokėti 2 950 Eur skolą, kurią V. P. išgrynino iš UAB „Lapsta“ sąskaitos laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. rugpjūčio 29 d.; Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. eL2-11222-955/2021 nutarta UAB „Lapsta“ iš UAB „Pator“ išieškoti 26 700 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už̌ priteistą sumą (26 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 13 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Nurodyta skola susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. (V. P. vadovavimo laikotarpiu), pervedant įvairias sumas iš UAB „Lapsta“ sąskaitos į UAB „Pator“ sąskaitą (nutarties 45, 53 punktai). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakoregavo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl įmonės nemokumo momento, nuspręsdamas, kad BUAB „Lapsta“ tapo faktiškai nemoki, t. y. bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę jos turimo turto, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d. (kreditorei VMI prie FM apskaičiavus pareiškėjos mokestinę nepriemoką, kuri laikytina pradelstu įsipareigojimu).

33. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo V. P. argumentus, kad jis buvo tik formaliu įmonės vadovu o, faktiškai įmonei vadovavo T. O., kadangi tokie argumentai prieštarauja ne tik tyčinio bankroto byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir kitiems bylos įrodymams, iš kurių matyti, kad V. P. sudarė įmonės vardu ir kitus sandorius (pvz., 2019-06-25 pasirašė su UAB „Buhalterinių paslaugų ir verslumo centras“, atstovaujamos A. S., Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį). Nurodytą aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta liudytoja A. S., kuri patvirtino, kad pasirašius buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lapsta“, jai buvo suteikti įgalinimai teikti deklaracijas VMI, duomenis kitoms institucijoms. Atsakovus A. Ž., T. O. ir V. P. pažįsta, o A. G. nepažįsta. Taip pat paaiškino, kad V. P. buvo UAB „Lapsta“ direktorius, o T. O. buvo UAB „Lapsta“ įgaliotas atstovas, su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Buhalterei buvo pateikta pasirašyta atstovavimo sutartis tarp UAB „Lapsta“, atstovaujamo V. P. ir T. O. ir buvo buhalterei pasakyta, kad taip reikia. Buhalterinės paslaugos buvo dažniausiai atliekamos nuotoliu, o jeigu reikėdavo, fiziškai dokumentu pasirašyti atnešdavo atstovas T. O.. V. P. buhalterė matė tik kelis kartus, kai jam, kaip įmonės vadovui reikėjo vykdė konkursinį projektą, dalyvauti viešajame konkurse, tuomet reikėjo dokumentus įkelti per Elektroninius valdžios vartus, todėl tai turėjo padaryti V. P.. Dokumentus buhalterė gaudavo iš elektroninio pašto info@lapsta.lt, į tą patį paštą buhalterė taip pat siųsdavo prašymus pateikti trūkstamus dokumentus, mano, kad su ja tuo minėtu elektroniniu paštu bendraudavo T. O.. VMI dokumentus teikdavo pati buhalterė. Po V. P. atleidimo nuo 2020 m. balandžio mėnesio deklaracijas gaudavo iš to paties elektroninio pašto, kurias dar iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio teikdavo VMI, tačiau kas jas atsiųsdavo, negali pasakyti (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 24 min. – 59 min.).

34. Taigi, aptartos aplinkybės ir faktiniai bylos duomenys, kurie bus analizuojami žemiau, leidžia daryti išvadą, kad nors faktiniu įmonės vadovu buvo V. P., tačiau didelį vaidmenį įmonės ūkinėje veikloje, ypatingai kiek liečia įmonės iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas, atliko ir atsakovas T. O..

Dėl ieškovo reikalavimo solidariai iš atsakovų V. P., T. O. ir A. G. priteisti 21 235,50 Eur nuostolių atlyginimą

35. Šį ieškinio reikalavimą administratorius grindžia įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Lapsta“ direktorius V. P. išdavė 2019 m. gruodžio 19 d. įgaliojimą A. G., kuriuo suteikė jam teisė perįgalioti kitą asmenį, pasirašyti sutartis, gauti / mokėti pinigus, atlikti visus veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla. Vadovaujantis minėtu įgaliojimu 2019 m. gruodžio 20 d. A. G. perįgaliojo T. O. atstovauti UAB „Lapsta“ interesus, sudaryti sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, pasirašyti sąskaitas faktūras, gauti mokėjimus (el. bylos I tomo b. l. 175-176).

37. Ieškovė BUAB „Lapsta“ Šiaulių apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“ 21 235,50 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta pagal dvi PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2020 m. vasario 21 d. ir 2020 m. vasario 28 d. Nors su sąskaitomis yra pinigų priėmimo kvitai, šie pinigai nebuvo sumokėti ieškovei. Atsakovė UAB „Lutora“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė T. O., yra šio asmens parašas, taigi nėra abejonių, kad atsakovei šias sąskaitas išrašė ir atsakovei pateikė būtent T. O., kuris buvo įgaliotas ieškovės atstovas, pateikęs tinkamus atstovavimo dokumentus.

38. Į bylą yra pateikta 2020 m. vasario 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0221, iš kurios matyti, kad UAB „Lapsta“ pardavė metalines konstrukcijas ir kitas medžiagas UAB „Lutora“ už 11 555,50 Eur (su PVM). Joje nurodyta, kad sąskaitą išrašė ir pasirašė T. O.. 2020 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad UAB „Lutora“ sumokėjo 11 555,50 Eur UAB „Lapsta“ pagal 2020 m. vasario 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0221. Pinigus priėmė T. O. ir tai patvirtino savo parašu (el. bylos I tomo b. l. 121, 167).

39. Iš 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0228 matyti, kad UAB „Lapsta“ pardavė statybinį vagonėlį – įrankinę UAB „Lutora“ už 9 680 Eur (su PVM). Joje nurodyta, kad sąskaitą išrašė ir pasirašė T. O.. Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad UAB „Lutora“ sumokėjo 9 680 Eur UAB „Lapsta“ pagal 2020 m. vasario 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0222. Pinigus priėmė T. O. ir tai patvirtino savo parašu (el. bylos I tomo b. l. 126).

40. Taigi, nustatyta, kad atsakovas T. O. iš UAB „Lutora“ paėmė pinigus, kurių bendra suma yra 21 235,50 Eur (11 555,50 Eur + 9 680 Eur), tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodyta pinigų suma buvo apskaityta ieškovės UAB „Lapsta“ buhalterinėje apskaitoje. Nurodytos pinigų sumos faktas neatsispindi ir ieškovės banko sąskaitos išraše (el. bylos III tomo b. l. 6–9, 26–27).

41. Pažymėtina, kad atsakovas T. O. pripažįsta, jog jis pasirašydavo sąskaitas, pinigų priėmimo kvitus, bet nurodo, jog jis veikė įmonės vardu teisėtai, turėdamas teisėtai išduotą įgaliojimą, tačiau nenurodė, kur tiksliai gauti pinigai buvo panaudoti, t. y. ar jie buvo panaudoti ieškovės UAB „Lapsta“ interesais.

42. Nors Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-129-1031/2022, ieškovės ieškinį tenkino visiškai (el. bylos I tomo, b. l. 103–108), tačiau Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-487-856/2022, panaikino minėtą teismo sprendimą ir BUAB „Lapsta“ ieškinį atmetė.

43. Kaip nurodyta, teismai, pripažindami įmonės bankrotą tyčiniu, tokius atsakovo V. P. veiksmu, kuomet buvo išduoti įgaliojimai nesusijusiems su bendrove asmenims, vertino kaip netinkamą savo pareigų atlikimą. Minėti faktai laikytini prejudiciniais, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas V. P. yra kaltas dėl įmonei padarytos žalos ir šios kaltės prezumpcijos nepaneigė.

44. CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, jog solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad solidarioji atsakomybė, be kita ko, taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas).

45. Taigi solidarioji pareiga atlyginti žalą atsiranda ne tik subjektyvaus skolininkų bendrininkavimo atveju, kai skolininkai veikia turėdami bendrą tikslą padaryti žalą, bet ir esant objektyviajam jų bendrininkavimui, kaip ir nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovų V. P. ir T. O. neteisėtų veiksmų bendrumas nebuvo akivaizdžiai išreikštas ir atsakovų nesiejo vieninga tyčia padaryti bendrovei konkrečią žalą, tačiau tiek atsakovo V. P. neveikimas, tiek T. O. veiksmai, kuomet jis įmonės vardu gavo lėšas, tačiau jų neperdavė įmonei, nulėmė ieškovei atsiradusią 21 235,50 Eur žalą. Todėl minėta pinigų suma priteistina iš abiejų atsakovų solidariai. Nors ieškovė nurodytą pinigų sumą prašė solidariai priteisti ir iš atsakovo A. G., tačiau šio asmens civilinės atsakomybės sąlygų nedetalizavimo, į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad A. G. dalyvavo lėšų pasisavinime ar atliko kitus veiksmus, dėl kurių piniginės lėšos nebuvo perduotos įmonei, nurodytas asmuo veikė V. G. išduoto įgaliojimo ribose, todėl taikyti jam civilinę atsakomybę nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo solidariai iš atsakovų V. P. ir T. O. priteisti 324 107,33 Eur nuostolių atlyginimą

46. Kitoks, teismo nuomone, vertinimas turėtų būti pateiktas ieškovės prašomai priteisti 26 700 Eur žalai (UAB „Pator“ epizodas) ir 297 407,,33 Eur žalai (UAB „Dengsta“ epizodas).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. O. įmonės vardu veikė ne tik 2019 m. gruodžio 19 d. ir gruodžio 20 d. įgaliojimų pagrindu, bet ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu, iš kurios matyti, kad UAB „Lapsta“, atstovaujama direktoriaus V. P., ir T. O., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 648730, be kita ko, susitarė, kad T. O., veikdamas kaip UAB „Lapsta“ agentas, turi teisę atstovauti bendrovės vardu ir sąskaita sudarant sandorius dėl sutarčių sudarymo, medžiagų ir kitų reikalingų daiktų pirkimui – pardavimui, gauti ir atsiskaityti įmonės lėšas, atlikti kitus su sandorių sudarymu susijusius veiksmus (Minėta sutartis buvo pateikta į Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-487-856).

48. Šios nutarties 31 punkte minėta, kad valdymo organų civilinė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė tapo nemokia nuo 2019 m. gruodžio mėn., todėl, teismo vertinimu, būtent nuo šio momento administratoriui atsirado pareiga ginti kreditorių teises, o įmonės vadovo atsakomybė tapo subsidiaria.

50. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. O. gavo iš UAB „Dengsta“ 297 407,33 Eur lėšas, kurių bendrovei neperdavė. Nors atsakovas nurodė, kad už šias lėšas jis atsiskaitinėjo su kitais subrangovais, tačiau tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas V. P. išdavė įgaliojimus, suteikiančius kitiems asmenims teisę disponuoti įmonės turtu, tačiau veikė nerūpestingai ir neatsakingai, kadangi neužtikrino ūkinių ir piniginių operacijų kontrolės.

51. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovai V. P. ir T. O. yra solidariai atsakingi už bendrovei padarytą 208 596,98 Eur žalą, kuri atsirado įmonei tapus nemokia ir atsakovui V. P. išdavus 2019 m. gruodžio mėn. įgaliojimus, kuri skaičiuotina nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Už likusią įmonei padarytą žalą, siekiančią 88 810,35 Eur pagal ieškovės UAB Dengstai išrašytas sąskaitas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. yra atsakingas T. O., kadangi nebuvo pateikta duomenų, kad apie santykius su UAB „Dengsta“ atsakovas V. P. žinojo.

52. Pažymėtina, kad atsakovas T. O. civilinėje byloje Nr. e2-466-601/2022 pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog pinigų priėmimo kvituose santykiuose su UAB „Dengsta“ yra jo parašai, tačiau jis grynuosius pinigus turėjo teisę paimti vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 1 d. atstovavimo sutartimi.

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu nutarta kreditorei UAB „Lapsta“ išieškoti iš skolininkės UAB „Pator“ 26 700 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Iš byloje esančio UAB „Lapsta“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. į UAB „Pator“ banko sąskaitą įvairiomis sumomis buvo pervesta iš viso 26 700 Eur. Mokėjimo paskirtyse nurodyta: atsiskaitymas už paslaugas, avansinis mokėjimas, paskola, paskolos sudarymo mokestis. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Pator“ įsteigta 2019 m. kovo 5 d., jos vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2019 m. balandžio 12 d. buvo T. O., bendrovės veiklos adresas – (duomenys neskelbtini) (el. b. I tomas b. l. 179).Atsižvelgiant į tai, kad T. O. buvo išduoti įmonės įgaliojimai (atstovavimo sutartis) veikti bendrovės vardu, taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo, jog prašoma priteisti 26 700 Eur suma buvo sumokėta be teisėto pagrindo, kad T. O. buvo vieninteliu UAB „Pator“ akcininku ir vadovu, teismas daro daugiau tikėtiną išvadą, kad minėtą pinigų sumą T. O. pervedė ir pasisavino atsakovui V. P. nežinant, todėl būtent T. O. yra atsakingas už įmonei padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis).

Dėl reikalavimo solidariai iš atsakovų V. P. ir A. Ž. priteisti 80 000 Eur nuostolių atlyginimą

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (rangovė) UAB „Lapsta“ ir užsakovė UAB „HAEC“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „HAEC“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Eur (be PVM) už atliktus statybos darbus. Šalys sutarė, kad darbai atliekami naudojant rangovės statybines medžiagas, darbai turi būti atlikti iki 2019 m. spalio 30 d., galutinis atsiskaitymas vyksta po darbų užbaigimo, rangovei pristačius užsakovei darbų atlikimo aktą ir sąskaitą faktūrą, kuri apmokama grynaisiais pinigais per penkias dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Kaip matyti iš sutarties, už rangovę UAB „Lapsta“ A. Ž., už užsakovę – direktorius R. A.. Sutartis patvirtinta abiejų įmonių antspaudais.

55. Ieškovė ir UAB „HAEC“ 2019 m. spalio 30 d. pasirašė darbų priėmimo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad darbai atlikti naudojant rangovo (UAB „Lapsta“) medžiagas ir atliktų darbų vertė yra 80 000 Eur be PVM, 98 800 Eur su PVM. Ant šio dokumento už UAB „Lapsta“ pasirašė A. Ž., taip pat yra uždėtas UAB „Lapsta“ antspaudas (el. bylos I t., b. l. 171).

56. UAB „Lapsta“ užsakovei UAB „HAEC“ 2019 m. spalio 30 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija LAP Nr. 004 80 000 Eur be PVM apmokėjimui, su PVM 98 800 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad sąskaitą išrašė A. Ž., sąskaitą priėmė R. A.. Minėtoje sąskaitoje yra abiejų šalių parašai. Pagal UAB „Lapsta“ 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAP Nr. 1107 ieškovei buvo sumokėta 80 000 Eur. Pinigų priėmimo kvite eilutėje „pinigus gavau“ nurodyta: A. Ž., parašas, įmonės UAB „Lapsta“ antspaudas, UAB „HAEC“ vadovas R. A. savo parašu patvirtino pinigų sumokėjimo faktą. Visų šių dokumentų originalai į bylą nebuvo pateikti, tačiau kopijų tikrumas patvirtintas UAB HAEC“ direktoriaus R. A..

57. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Lapsta“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. Ž., ieškinį atsakovei UAB „HAEC“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, tretieji asmenys, V. P. ir A. Ž.. Minėtoje civilinėje byloje buvo ginčijamas minėto 2019 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymo grynaisiais pinigais 80 000 Eur sumai faktas. Teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi prieš tai minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

58. Teismai savo procesiniuose dokumentuose atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens A. Ž. argumentus, kad pateiktame į bylą pinigų gavimo kvite trečiasis asmuo nepasirašė ir jo parašas yra suklastotas, nes trečiasis asmuo neįvykdė teismo duotų įpareigojimų dėl teismo ekspertizės skyrimo. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra nurodyta, jog trečiasis asmuo A. Ž., siekdamas įrodyti jo parašų suklastojimo faktą, nurodė, kad jis ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. nedirbo UAB „Lapsta“, todėl negalėjo pasirašyti 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo akto Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvito LAP Nr. 1107. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 1 d. duomenimis trečiasis asmuo A. Ž. UAB „Lapsta“ dirbo nuo 2019 m. liepos 2 d. Šią aplinkybę taip pat buvo konstatavęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1619-640/2023, kurioje BUAB „Lapsta“ bankrotas pripažintas tyčiniu (nutarties 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo su sutikti su šiais trečiojo asmens A. Ž. apeliacinio skundo argumentais, nes byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo A. Ž. dirbo UAB „Lapsta“. <...>Tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė teismo rašysenos ekspertizės, siekiant nustatyti, ar 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo akte Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAP Nr. 1107 buvo suklastoti A. Ž. parašai. <...> Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui A. Ž. teismas pasiūlė pareikšti prašymą skirti teismo rašysenos ekspertizę ir trečiasis asmuo tokį prašymą pateikė. Teismui pasiūlius per atitinkamą terminą trečiajam asmeniui sumokėti depozitą už ekspertizės skyrimą, jis šio teismo įpareigojimo nevykdė ir atidėjus teismo posėdžius, todėl teismo rašysenos ekspertizė nebuvo paskirta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pasyviu elgesiu tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių, siekdamas įrodyti aplinkybes, jog Sutartyje, 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo akte Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAP Nr. 1107 buvo suklastotas jo parašas, ne jo ranka daryti vardo, pavardės įrašai. Apibendrinant darytina išvada, kad nors trečiasis asmuo A. Ž. teigė, jog jo parašai suklastoti, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų, kad ne jo parašai, ne jo rankraštis.

59. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. A. paaiškino, kad jis buvo UAB „HAEC“ direktorius. Jis patvirtino, kad 2019 m. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Lapsta“ dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos. Už atliktus darbus atsiskaitymas pagal pinigų priėmimo kvitą grynais pinigais įvyko kredito unijoje, mano, kad su A. Ž. pasirašė sutartį ir jam sumokėjo pinigus už atliktus darbus. Abejonių dėl minėto asmens įgalinimų nekilo, nes jis turėjo įmonės antspaudus. T. O. pavardė liudytojui nieko nesako. Liudytojas negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl objekto statybos, tik patvirtino, kad pagal sutartį statybines medžiagas turėjo pirkti UAB „Lapsta“ ir objektas buvo pastatytas laiku (2024 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 7 min. – 24 min. 30 s).

60. Atsakovas T. O. patvirtino, kad šiame projekte jis dalyvavo kartu su A. Ž. (2020-11-09 teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 48 min).

61. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas A. Ž. neprašė skirti rašysenos ekspertizės, nors teismas dėl to buvo atidėjęs teismo posėdžius, į bylą pateikti ginčijami įrašai neleidžia teismui daryti išvados, kad minėti įrašai (vardas ir pavardė) tikrai pasirašyti ne atsakovo, todėl teismas sprendžia, kad dėl 80 000 Eur žalos įmonei yra atsakingas tik A. Ž., kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas V. P. kaip nors dalyvavo minėtuose sandoriuose ir apie juos žinojo.

62. Apibendrinat tai, kas nurodyta, ieškovės ieškinys tenkintinas, tačiau pagal skirtingas solidarių atsakovų atsakomybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, todėl teismui nusprendus iš atsakovų priteisti visą ieškiniu prašomą sumą 425 342,83 Eur sumą, už kurį mokėtinas 4 165 Eur žyminis mokestis, valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai priteistai iš kiekvieno atsakovo sumai (CPK 93 str.).

64. Minėta, kad solidariai iš atsakovų T. O. ir V. P. iš viso yra priteista 229 832,48 Eur (21 235,50 Eur + 208 596,98 Eur), kas sudaro 54 proc. (229 832,48 Eur × 100 proc. / 425 342,83 Eur) ieškinio sumos, todėl iš šių atsakovų iš kiekvieno valstybei priteistina po 1125 Eur (4 165 Eur × 54 proc. / 100 proc. / 2). Taip pat iš atsakovo T. O. yra priteista 115 510,35 Eur (88 810,35 Eur + 26 700 Eur), kas sudaro 27 proc. (115 510,35 Eur × 100 proc. / 425 342,83 Eur) ieškinio sumos, todėl iš šio atsakovo valstybei priteistina 1 125 Eur (4 165 Eur × 27 proc. / 100 proc.). Taip pat iš atsakovo A. Ž. yra priteista 80 000 Eur, kas sudaro 19 proc. (80 000 Eur × 100 proc. / 425 342,83 Eur) ieškinio sumos, todėl iš šio atsakovo valstybei priteistina 791 Eur (4 165 Eur × 19 proc. / 100 proc.).

65. Nė viena iš šalių nepateikė teismui duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas, todėl tokios urėtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos (CPK 98 str.).

66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 85 Eur, kurios atitinkamai valstybei priteistinos iš atsakovų: iš V. P. ir T. O. – po 23 Eur (85 Eur × 54 proc. / 100 proc. / 2); iš T. O. –23 Eur (85 Eur × 27 proc. / 100 proc.); iš A. Ž. –16 Eur (85 Eur × 19 proc. / 100 proc.).

67. Taigi valstybei iš atsakovo V. P. iš viso priteistina 1 148 (Eur (1 125 Eur + 23 Eur), iš atsakovo T. O. – 2 273 Eur (1 125 Eur + 1 125 Eur + 23 Eur); iš A. Ž. – 807 Eur ( 791 Eur + 16 Eur) (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lapsta“ (j. a. k. 159989398, atstovaujamai nemokumo administratoriaus G. Ž.) solidariai iš atsakovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 235,50 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 50 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lapsta“ (j. a. k. 159989398, atstovaujamai nemokumo administratoriaus G. Ž.) solidariai iš atsakovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 208 596,98 Eur (du šimtus aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 98 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lapsta“ (j. a. k. 159989398, atstovaujamai nemokumo administratoriaus G. Ž.) iš atsakovo T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 115 510,35 Eur (vieną šimtą penkiolika tūkstančių penkis šimtus dešimt eurų 35 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lapsta“ (j. a. k. 159989398, atstovaujamai nemokumo administratoriaus G. Ž.) iš atsakovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 148 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) dydžio žyminį mokestį ir pašto išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 273 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus) dydžio žyminį mokestį ir pašto išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus) dydžio žyminį mokestį ir pašto išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas