Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine, tretieji asmenys, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, E. K., S. K.-Š., uždaroji akcinė bendrovė „Grožio alėja“ ir atsakovo R. B. patikslintą priešieškinį atsakovėms G. K., E. K. ir S. K.-Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grožio alėja“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo teisėtumo ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 500/3000 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso atsakovui R. B..

10. Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties su trečiuoju asmeniu byloje UAB „Grožio alėja“, nustatyta, kad UAB „Grožio alėja“ įsipareigojo vykdyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio Turto pirkėjų paiešką (sutarties 1.1. ir 2.1. punktai), sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad atsakovo pageidaujama Buto kaina rinkoje yra 58 000 Eur.

11. Šalys 2021 m. sausio 5 d. pasirašė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminariąja sutartimi bylos šalys susitarė, jog Turtas ieškovei bus parduotas už 46 000 Eur dydžio kainą (Preliminariosios sutarties 3.2. punktas); Pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. (Preliminariosios sutarties 2.1. punktas); ieškovė per vieną darbo dieną nuo sutarties sudarymo sumokės atsakovui 2 000 Eur ir per septynias darbo dienas 14 000 Eur dydžio avansą (Preliminariosios sutarties 5.1. punktas); atsakovas atlaisvins Turtą tik po Preliminariojoje sutartyje numatyto avanso gavimo dienos (Preliminariosios sutarties 3.6. punktas); nuosavybės teisė į Turtą ieškovei pereis tik po visiško Turto kainos sumokėjimo (Preliminariosios sutarties 3.5. punktas). Preliminariojoje sutartyje 1.1 punktu šalys nustatė, kad turto perleidimui šalys susitaria sudaryti kitą, pagrindinę notariškai tvirtinamą Turto pirkimo-pardavimo sutartį.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 15 d. trečiojo asmens atstovė D. K., atsakovo vardu sudarė su ieškove Buto panaudos sutartį ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktu perdavė Butą ieškovei neatlyginai naudotis visu panaudos laikotarpiu.

13. 2021 m. birželio mėnesį (datuota 2021 m. sausio 5 d.) ieškovė ir atsakovas pasirašė naują Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje Turto pirkimo kaina nurodyta 30 000 Eur ir pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas nurodytas iki 2021 m. liepos 9 d.

14. 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo atsakovui 7 000 Eur Turto kainos dalį, 2021 m. sausio 5 d. – 2 000 Eur, 2021 m. sausio 11 d. – 2 000 Eur, 2021 m. sausio 12 d. – 12 000 Eur, Iš viso mokėjimo pavedimais – 23 000 Eur. Du kasos pajamų orderiai 2021 m. birželio 18 d. (vienas 2 000 Eur ir kitas 14 000 Eur dydžio pinigų sumai) patvirtina, kad atsakovas gavo iš ieškovės grynaisiais pinigais 16 000 Eur dydžio Turto kainos dalį. Kartu su mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais sumokėjo 39 000 Eur.

15. Atsakovas sutiko, kad pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas būtų nukeltas iki 2021 m. liepos 30 d., kartu atsakovei pagal priešieškinį įsipareigojus sumokėti atsakovui 2 500 Eur dydžio baudą. Tokį susitarimą fiksuojantį įrašą naujosios preliminarios sutarties paskutiniame lape įrašė UAB „Grožio alėja“ atstovė D. K. ir tai šalys patvirtino savo parašais.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovės apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, apeliaciniu skundu prašoma priešieškinį atmesti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyti jokie teisiniai argumentai, susiję su skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalimis, kuriomis tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nurodyta teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumo patikrinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakoma. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, kurias peržengti nagrinėjamoje byloje teisinio pagrindo nenustatyta, teisėjų kolegija pasisakys ieškovės apeliaciniame skunde iškeltais klausimais dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine.

17. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio, susitarimą vertino kaip preliminarųjį ir nurodė, kad tikroji šalių valia susitarimu buvo ne parduoti bei nusipirkti nekilnojamąjį turtą, o susitarti dėl sutarties sąlygų ir įsipareigoti tą sudaryti ateityje. Ieškovė apeliaciniu skundu argumentuoja, kad jos teisinis neišprusimas lėmė, jog ieškovė permokėjo 9 000 Eur, ieškovės įsitikinimu tikroji perkamo Turto kaina buvo fiksuota antrojoje Preliminariojoje sutartyje, kurioje fiksuoti šalių įsipareigojimai buvo įgyvendinti. Taigi, apeliacinėje instancijoje kilo ginčas dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę.

20. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

21. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).

23. Kasacinis teismas tai pat yra nurodęs ir tai, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta.

24. Kasacinis teismo praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

25. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 32 punktas). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

26. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Turto įsigijimo ir Preliminariosios sutarties sąlygas bei apmokėjimo sąlygas derino ieškovės interesus atstovaujantis brokeris M. Č.. Pagal antrąją Preliminariąją sutartį pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. liepos 9 d., terminas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2021 m. liepos 30 d., pageidaujant ieškovei ir atsakovui sutinkant, tuo pačiu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti 2 500 Eur dydžio baudą. Preliminariosios sutarties 3.5. punkte, jog nuosavybės teisė į Turtą atsakovei bus perduota tik sumokėjus turto kainą visa apimtimi.

27. Byloje kilo ginčas dėl Turto kainos, ieškovė įrodinėja, jog turto kaina buvo 30 000 Eur ir ji įtvirtinta antrojoje Preliminariojoje sutartyje, o atsakovas tvirtina, kad Turto kaina 46 000 Eur ir tokia šalių valia buvo išreikšta pirmojoje Preliminariojoje sutartyje.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu tikroji šalių valia buvo atspindėta pirmojoje Preliminariojoje sutartyje nurodant Turto kainą 46 000 Eur. Tai patvirtina neneigiamas faktas, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 39 000 Eur. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji permokėjo 9 000 Eur už Turtą dėl neišprusimo, vertinti kritiškai, kadangi kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ieškovei atstovavo nekilnojamojo turto brokeris sudarant sandorį su atsakovu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamo turto brokeris M. Č. su trečiojo asmens byloje UAB „Grožio alėja“ atstove, derino Turto pirkimo sąlygas, be kita ko, 2021 m. liepos 22 d. M. Č. el. laiške notarui nurodė, kad sandoriui pirkėjai, t. y. ieškovei, planuoja skolinti 15 000 Eur. Be to, ieškovė buvo pasitelkusi į pagalbą ir teisininkę su kuria atvyko pas notarą. Taigi nors antroji Preliminarioji sutartis ir buvo sudaryta dėl to, kad Turto pardavimas buvo atidėtas ir dėl susitarimų dėl avansinių mokėjimų, tačiau ieškovei neįgyvendinus susitarimo dėl 46 000 Eur Turto kainos sumokėjimo, darytina išvada, kad ieškovė nebuvo pilnai įvykdžiusi prievolės.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo pripažinti Preliminariąją sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi ieškovė Preliminariosios sutarties pagrindu nebuvo sumokėjusi atsakovui sutartos Turto kainos visa apimtimi. Nors ginčo Turte ieškovė gyveno, tačiau tai nebuvo susiję su Turto perdavimu ieškovei pagal Preliminariąją sutartį, kadangi bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta Panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė ir apsigyveno Turte. Ne atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovė neturėjo pakankami lėšų sandoriui sudaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu sutarta Turto kaina buvo 46 000 Eur ir sandoris neįvyko dėl ieškovės kaltės, t. y. negalėjimo sumokėti visos Turto kainos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

30. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tiek pardavėjo, tiek pirkėjo elgesys galėtų būti pagrindas abiem šalims taikyti neigiamus tokio nesąžiningumo padarinius, netenkino atsakovo reikalavimo priteisti baudą. Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) mano, jog išimtinai dėl atsakovės pagal priešieškinį nesąžiningo elgesio ir kaltės, siekio nuosavybės teise įgyti iš ieškovo Turtą už daugiau nei 30 procentų mažesnę nei ieškovo ir atsakovės de facto sutarta Turto kaina, nesudarius pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovei pagal priešieškinį turi būti taikomos sankcijos.

31. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo (ikisutartinės atsakomybės) doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. CK 6.163 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Šalis, kuri derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius.

32. Ikisutartinius santykius reglamentuojančių CK 6.163–6.165 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34 punktas).

33. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pagal priešieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį nusprendė antra Preliminariąją sutartimi oficialiai nurodyti tik dalį Turto kainos ir pakeisti Turto pirkimo – pardavimo sutarties terminą Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties redakciją, kurios antrame lape raštu įformintas sutarties šalių susitarimas dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino pratęsimo (pagal Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punktą pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2021 m. liepos 9 d.) iki 2021 m. liepos 30 d. su sąlyga, kad atsakovė pagal priešieškinį sumokės ieškovui pagal priešieškinį 2 500 Eur baudą.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pagal priešieškinį reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį 2 500 Eur dydžio baudą pagal ieškovo pagal priešieškinį ir atsakovės pagal priešieškinį 2021 m. liepos 8 d. sudarytą susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kuris, įvertinęs šalių parodymus, rašytinius įrodymus byloje, padarė išvadą, kad dėl Sutarties neįvykdymo kaltos abi pusės, t. y. tiek ieškovę, tiek ir atsakovą pripažino nesąžininga šalimi. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs šalių elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo veiksmai nurodant mažesnę Turto kainą siekiant išvengti mokestinės naštos, tiek ir ieškovės veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus patvirtina, kad šalys nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, kad nebūtų kliūčių sutarčiai sudaryti. Antrojoje Preliminariojoje sutartyje abi šalys sutiko su tuo, kad sutartyje nebūtų nurodyta tikroji Turto kaina, taigi abiem sandorio šalims būtų pagrindas taikyti neigiamus tokio nesąžiningumo padarinius.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. liepos 8 d. susitarimu dėl termino pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo ir 2 500 Eur baudos sumokėjimo, kaip matyti iš jo turinio, atsakovė pagal priešieškinį įsipareigojo sumokėti baudą tikėdamasi, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta. Priežastys lėmusios būtinybę pratęsti terminą pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti buvo susijusios su tuo, kad atsakovė pagal priešieškinį neturėjo piniginių lėšų įvykdyti sandoriui, tačiau preliminarioje sutartyje įrašytame susitarime dėl 2 500 Eur baudos sumokėjimo nėra nurodyta dėl ko susitariama dėl šios baudos mokėjimo, nurodyta tik, kad pratęsiamas terminas Turto pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad terminas buvo pratęstas tik 22 dienomis, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo pagal priešieškinį reikalavimą.

36. Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad ieškovės įsipareigojimas sumokėti 2 500 Eur baudą yra sietinas ne su pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymu, o su termino sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį pratęsimu. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog termino pratęsimas sukėlė jam kokių nors neigiamų padarinių, atsakovui ieškovė atskleidė aplinkybes apie tai, kad ieškovė neturi likusios mokėtinos sumos atsakovui sumokėti pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną ir atsakovas sutiko su tuo, kad pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas būtų atidėtas. Teisėjų kolegija laiko reikšminga ir tai, kad ir pats atsakovas sutinka su tuo, kad antrojoje Preliminariojoje sutartyje nebuvo atspindėta tikroji šalių valia, t. y. buvo nurodyta sumažinta Turto kaina. Kadangi ir pats atsakovas elgėsi nesąžiningai siekdamas nuslėpti tikrąją Turto kainą sutartyje, laikytina, kad 2 500 Eur baudos pagal susitarimą antrojoje Preliminariojoje sutartyje, kuri neatspindi tikrosios šalių valios, taikymas ieškovei nagrinėjamu atveju būtų neteisingas.

37. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.

38. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Preliminariosios sutarties 6.1 punktu susitarta, kad tuo atveju, jei Pagrindinė sutartis iki šios sutarties 2.1. punkte numatytos datos nebus pasirašyta dėl Pirkėjo kaltės (įskaitant atisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), Pirkėjo Pardavėjui sumokėtos šios sutarties 5.1. punkte numatytos sumos skirtumas lik pardavėjui 5 000 Eur Pardavėjui kaip šalių aptarta bauda už neįvykdytus įsipareigojimus, o 11 000 Eur Pardavėjas Pirkėjui grąžins per 10 darbo dienų. Atsakovas apeliaciniu skundu argumentuoja, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis ir dėl to iš ieškovės turėtų būti priteisiama 5 000 Eur bauda.

39. Iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui. Tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis tokių veiksmų neatlieka, nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą.

40. Ieškovė pasielgė neatidžiai, kad prieš pasirašydami Sutartį nepasidomėjo dėl Sutarties sudarymo visų faktinių ir teisinių aplinkybių, o pasitikėjo atsakovo teiginiais ir nekilnojamojo turto brokeriu. Atsakovas nesąžiningai antrojoje Preliminariojoje sutartyje nurodė sumažintą Turto kainą. Abiem sandorio šalims atstovavo brokeriai. Teismų praktikoje pažymėta, kad Sutarties vykdymas, tarpininkaujant brokeriui, yra jo profesinė veikla, todėl brokeriui dalyvaujant turto pirkimo – pardavimo procesuose net ir kažkurios vienos šalies pusėje, atitinkamo brokerio profesinio elgesio, atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo, atvirumo lygiai taip pat turėjo teisėtą pagrindą tikėtis ir kita šalis; brokerio pareiga yra pirkėjui aiškiai ir nedviprasmiškai suteikti informaciją, kuri gali turėti įtakos bet kokiam su nekilnojamojo turto sandoriu susijusiam sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250- 611/2016).

41. Bylos aplinkybės patvirtina, kad sutarties sudarymo terminas buvo atidedamas, abi (pirkėja ir pardavėjas) Sutarties šalys yra vienodai kaltos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nustatytu terminu, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienoda apimtimi prisiimti atsakomybę už pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmes, taip pat prisiimti ir su pagrindinės sutarties nesudarymu susijusius nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu šalys veikė nerūpestingai, nesąžiningai, faktinių aplinkybių byloje nustatymas sudaro pagrindą konstatuoti, jog nei viena iš Sutarties šalių neįgijo teisės taikyti kitos Sutarties šalies atžvilgiu nustatytas sankcijas, kadangi civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai Preliminariąją sutartį pažeidė tik viena šalis. Jeigu preliminariąją sutartį vienodai pažeidė abi šalys, CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė netesybų pavidalu nei vienai šaliai negali būti taikoma.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai, nešališkai išnagrinėjo ieškinio ir priešieškinio faktines aplinkybes, nurodė kurias laiko nustatytomis, išnagrinėjo pateiktus įrodymus, ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus, argumentus, dėl jų pareiškė nuomonę kartu nurodydamas su kuriais reikalavimais ir argumentais nesutinka ir kokiu pagrindu juos atmeta, tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias ir civilinio proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

46. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 820 Eur be PVM (su PVM 992,20 Eur) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2023 m. IV ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 2 000,10 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas maksimalus atlygis už nurodyto procesinio dokumento parengimą – 2 600,13 Eur (2 000,10 x 1,3 = 2 600,13) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Atsakovo patirtos 992,20 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo atlyginti maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti mažesnį, negu nustatytą Rekomendacijose, dydį už suteiktas advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgia į priežastis, dėl kurių ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį ir daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis. Atsakovui iš ieškovės priteisiamos 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo pagal priešieškinį R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 992,20 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.