- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-2007-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12039-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- T. K., M. K., Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- M. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo suinteresuotų asmenų T. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė Jūratė Mockuvienė, J. G., M. K., T. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo biologinis tėvas, o pareiškėjas yra J. K. sūnus; pakeisti 1989-06-13 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3351 duomenis, nurodant, kad pareiškėjo M. G. tėvas yra J. K. (1 t., b. l. 1-5).
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo M. G. tėvai J. G. ir J. K. nebuvo susituokę, todėl pareiškėjo gimimo įraše bei gimimo liudijime buvo nurodyta jo motinos pavardė. Jo tėvas J. K. iki pareiškėjo gimimo buvo susituokęs, santuokos metu susilaukė vaikų – M. K. ir T. K.. Vėliau pareiškėjo tėvas išsiskyrė ir pradėjo draugauti su pareiškėjo motina J. G.. Šių santykių metu gimė pareiškėjas M. G.. Pareiškėjas teigia, kad nors tėvas nebuvo jam suteikęs savo pavardės, tačiau nuo pat pareiškėjo gimimo dalyvavo jo gyvenime, dėl ko pareiškėjas (ir ne tik jis) visuomet žinojo, kad jo biologinis tėvas yra J. K.. Papildomai nurodo, kad mirusiojo vaikai taip pat žinojo apie pareiškėją. J. K. per savo 70-ąjį gimtadienį pareiškėją viešai visiems pristatė kaip savo sūnų. Jo santykiai su tėvu visą laiką buvo artimi, jie kartu vyko į keliones, šeimos sodą, kur švęsdavo gimtadienius ir kuriuose dalyvaudavo ne tik pareiškėjo motina, bet ir tėvo vaikai iš pirmos santuokos. Taip pat pareiškėjo tėvas J. K. dalyvavo įvairiuose pareiškėjo šeimos įvykiuose. Pareiškėjas rėmė savo tėvą ir pinigais, t. y. 2015 m. pareiškėjas savo tėvui J. K. pervedė 600,00 Eur sumą automobiliui įsigyti, apmokėjo kelionę į Turkiją. Pareiškėjo tėvai, nors ir nesusituokę, bet palaikė artimus ryšius, vienas su kitu šiltai ir gražiai bendravo. Be to, paskutiniuosius 10 savo gyvenimo metų pareiškėjo tėvas gyveno kartu su pareiškėjo motina, kartu su ja vedė bendrą ūkį. 2020 m. vasario mėnesį pareiškėjo tėvą ištiko insultas, dėl ko jis buvo paguldytas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, o (duomenys neskelbtini). mirė. Jis pasidalino J. K. laidotuvių išlaidas kartu su kitais vaikais (T. ir M.) į tris dalis, savo dalį jis pervedė broliui T.. Be to, jie tarpusavyje sprendė tėvo turto padalinimo ir įvertinimo klausimus. Pareiškėjas M. G. neturi galimybės ne teismo tvarka gauti tėvystės faktą patvirtinančių įrodymų, todėl prašė paskirti DNR ekspertizę. Pareiškėjo teigimu, teismui pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą teisiškai bus įtvirtinta ne tik pareiškėjo biologinė kilmė, bet ir pareiškėjas įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti dalį tėvo J. K. turto, likusio po jo mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko (1 t., b. l. 97).
4. Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 109-113). Teigia, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie tariamą faktą, kad J. K. yra pareiškėjo biologinis tėvas, o pareiškėjas yra J. K. sūnus, yra pagrįsta išimtinai prielaidomis, neturinčiomis jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie pareiškėjo bendravimą su J. K. nuo 2013 metų iki jo mirties niekaip neįrodo, kad J. K. yra biologinis pareiškėjo tėvas ar kad J. K. būtų pripažinęs jį savo sūnumi. Pareiškėjo gimimo liudijime yra nurodytas J. G.. Suinteresuotas asmuo nesutiko, kad šioje byloje būtų skiriama pareiškėjo prašoma DNR ekspertizė, nes pareiškėjas galėjo pasirūpinti tėvystės nustatymu kol buvo gyvas biologinis tėvas. Pareiškėjas niekaip nepaaiškina, kodėl nei jis, nei jo motina daugiau nei trisdešimt metų nesiėmė jokių veiksmų nuo pareiškėjo gimimo (duomenys neskelbtini) iki J. K. mirties (duomenys neskelbtini) nustatyti pareiškėjo biologinį tėvą ir pakeisti pareiškėjo gimimo liudijimo duomenis, o tai ėmėsi daryti tik po to, kai mirė J. K.. Pagal pareiškime nurodomas aplinkybes pareiškėjo artimesnis bendravimas su J. K. prasidėjo nuo 2013 m. ir tai susiję tik su tuo, kad J. K. palaikė artimus santykius su pareiškėjo motina J. G., todėl atitinkamai dalyvavo šeimos įvykiuose ir bendrose kelionėse kaip J. G. draugas, bet ne kaip pareiškėjo tėvas. Pareiškėjas tapo suinteresuotas tėvystės nustatymu tik tuomet, kai J. K. mirė ir jo vardu atsirado palikimas, į kurį jis pradėjo pretenduoti notarui pateikęs pareiškimą. Suinteresuoti asmenys, suklaidinti pareiškėjo, neprieštaravo pareiškėjo norui prisidėti prie J. K. laidojimo išlaidų, dalinosi informacija apie J. K. turtą. Pareiškėjas žodžiu yra aiškinęs suinteresuotiems asmenims, kad J. K. yra jo tėvas ir tai yra įrašyta jo gimimo liudijime. Užvedus paveldėjimo bylą, paaiškėjo, kad J. K.nėra pareiškėjo tėvas, nes pareiškėjo gimimo liudijime tėvu yra nurodytas J. G.. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo motina J. G. būtų bendrai gyvenusi su spėjamo vaiko tėvu prieš jam gimstant, su juo vedusi bendrą ūkį iki vaiko gimimo, kad jie bendrai auklėjo vaiką, kad vaiko tėvas teikė išlaikymą sūnui, kad J. K. pripažino tėvystę rašytiniais įrodymais. Taip pat nesutinka dėl mėginių paėmimo iš mirusio J. K. ir nesutinka pateikti savo mėginius ekspertizei.
5. Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė skirti pareiškėjui M. G. iki 5 792,00 Eur baudą, pusė šios sumos pervedant valstybės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 100-107). Nurodė, kad jos tėvai J. K. ir J. K. išsiskyrė 1981 metais. Nepaisant to, M. K., T. K. ir jų mamos santykiai su tėvu visada išliko šilti ir artimi. Nurodo, kad po skyrybų su jos motina, tėvas J. K. 20 metų artimai bendravo su kita moterimi (G.), o susirašinėjo nuolat iki 2016 metų. Pareiškėją M. G., gimusį 1989 metais, pirmą kartą pamatė per tėvo 70-metį, 2015 metais. Teigė, kad tėvo J. K. bendravimas su pareiškėjo motina J. G. jai yra žinomas nuo maždaug 2013 metų, tačiau pažymi, kad tėvas su pareiškėjo motina kartu negyveno. Vėliau tėvas kartais trumpai pagyvendavo pas pareiškėjo motiną Fabijoniškėse, apmokėdavo jos buto sąskaitas. Teigia, kad tėvui jokios paramos nereikėjo – jis gaudavo neblogą pensiją (522,00 Eur), turėjo kasmėnesines pajamas iš savo buto Justiniškėse nuomos (250,00 Eur/mėn.). Tai rodo ir po mirties likusi sąskaita SEB banke. Suinteresuotas asmuo M. K. su pareiškime prašomos ekspertizės skyrimu nesutinka, nes vykimas pas ekspertus pažeis jos privatumą, neliečiamumą, apsisprendimo laisvę ir kitas konstitucines teises.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-29 sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. yra M. G. biologinis tėvas, o M. G. yra J. K. sūnus; nurodė papildyti 1989-06-13 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3351 duomenis, nurodant, kad M. G. tėvas yra J. K.; priteisė iš suinteresuotų asmenų M. K. ir T. K. 3 366,5 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 1683,25 Eur; grąžino M. G. 38,00 Eur žyminio mokesčio permoką (2 t., b. l. 150-166).
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Bylos nagrinėjimo metu mirusiojo J. K. artimiesiems giminaičiams (vaikams) suinteresuotiems asmenims T. K. ir M. K. nesutikus su mirusiojo palaikų ekshumacija, teismas atsisakė skirti byloje ekspertizę, išskiriant DNR iš mirusiojo kaulinio audinio, todėl juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatinėjamas remiantis byloje surinktais įrodymais;
Motyvuojamoji dalis
7.2. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. yra J. K. sūnus. Pareiškėjo M. G. pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos jo, taip pat suinteresuotų asmenų J. G., iš dalies M. K. ir T. K. paaiškinimais, byloje apklaustų daugiau nei dešimties liudytojų nuosekliais ir vienas kitam iš esmės neprieštaraujančių paaiškinimais, į bylą pateiktomis nuotraukomis iš 1992-2000 metų ir paskutinio dešimtmečio bei kitais įrodymais;
7.3. Vertinant pirminį, iškart po gimimo 1989 m. atliktą, pareiškėjo gimimo liudijimo įrašą, pažymėtina, kad, vadovaujantis pareiškėjo gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnio nuostatomis, vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Kadangi pareiškėjas gimė motinai, kuri nebuvo santuokoje, jo gimimo liudijime ir buvo nurodyti duomenys, remiantis minėto kodekso nuostatomis. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir pareiškėjo motina J. G., kuri išduodant gimimo liudijimą, būdama įsitikinusi, jog pareiškėjo tėvas yra būtent J. K., pagal tuo metu galiojusią tvarką, tėvo vardą nurodė „J.“, t. y. tikrą tėvo vardą, o pavardė, kadangi vaikas gimė iš nesančios santuokoje motinos, buvo įrašyta pagal motinos pavardę, t. y. „G.“. Be to, pareiškėjo motina patvirtino, kad pareiškėjo gimimo liudijime nurodytas pareiškėjo tėvo tėvavardis „J.“ yra teisingas, nes, jos žiniomis, J. K. tėvas iš tikrųjų buvo J.. Tai patvirtino ir suinteresuoti asmenys M. K. bei T. K.. Iš teismui pateikto J. K. gimimo įrašo matyti, kad jo tėvas buvo J. K.. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo motina niekada neabejojo savo vaiko kilme iš tėvo pusės;
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad J. K. po santuokos nutraukimo 1981 metais, naujos santuokos nebuvo sudaręs, nors turėjo moterų (partnerių), tačiau su jomis negyveno, nė su viena iš jų bendro ūkio nevedė iki apytikriai 2013 metų, kuomet apsigyveno su J. G.. Iš nuoseklių suinteresuoto asmens J. G. ir liudytojų M. V., S. T., V. G., L. V., Č. S., A. M. paaiškinimų matyti, kad J. G. su J. K. susipažino po jo santuokos nutraukimo apie 1981 m. ir bendravo bei palaikė artimus ryšius iki 1989 m., kuomet J. G. pranešė J. K., jog jis taps trečią kartą tėvu. Jos paaiškinimus, kad J. K. pareiškęs, jog daugiau vaikų nenori iš jos gyvenimo pasitraukė, patvirtina ne tik minėtų liudytojų paaiškinimai, tačiau ir liudytojos G. Z. nurodytos aplinkybės, kad su J. K. ji pradėjo bendrauti apie 1990 m. ir bendravo 20 metų iki 2010 metų;
7.5. Byloje apklaustų liudytojų parodymai, nuotraukos, M. G. skirtas tėvų vestuvinis sveikinimas, bendros kelionės leidžia spręsti, kad ryšį su pareiškėju ir jo motina palaikė ir pats J. K. iki pat savo mirties. Pareiškėjo artimą bendravimą su tėvu jam esant pilnamečiu patvirtina pateikti įrodymai apie jų keliones kartu atostogauti į Turkiją (2015 m.), į Maltą (2017 m.), pareiškėjo svečiavimąsi šeimos sode, kur švęsdavo gimtadienius. Suinteresuoto asmens J. G. duoti paaiškinimai apie J. K. gyvenimą atitinkamais laikotarpiais neprieštaravo kitų asmenų nurodytiems duomenims apie šį asmenį, įskaitant ir suinteresuotų asmenų M. K. ir T. K., priešingai, daugelio prisiminimai yra panašūs;
7.6. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog J. K. niekada nėra pareiškėjui sukėlęs abejonių dėl tėvystės ir kad pareiškėjo gyvenime niekada nebuvo jokio kito vyro, kurį pareiškėjas būtų galėjęs laikyti savo tėvu, yra patvirtintos tiek liudytojų parodymais, tiek Gyventojų registro pažyma, kurioje duomenų apie pareiškėjo motinos J. G. santuokas ir ištuokas nėra. Aplinkybes, kad J. K. elgėsi su M. G. kaip su savo sūnumi patvirtino liudytojai: jo mokyklos laikų draugas Š. U., kuris būdamas moksleiviu J. K. pažinojo kaip M. G. tėvą; pusserė I. A., kuri iš vaikystės prisiminė J. K. kaip pareiškėjo tėvą; jo sutuoktinė A. G.ir jos tėvai R. S. ir J. S., kurie teigė, kad J. K. prieš vaikų santuoką prisistatė jiems kaip būsimo žento tėvas; sodo kaimynė V. S., kuri patvirtino, kad pats J. K. yra pristatęs M. G. kaip savo sūnų, kuomet vaikui buvo 7-8 metai, ir po to jį matydavo nuolatos sode vasaromis;
7.7. Pareiškėjo M. G. nurodytą aplinkybę, jog tėvas per savo 70-tąjį gimtadienį pristatė pareiškėją viešai visiems kaip savo sūnų, patvirtino ir suinteresuoti asmenys M. K., T. K., J. G. bei V. S.. Teismo vertinimu, šis pristatymas patvirtina, jog mirusysis J. K. viešai ir visiems suprantamu būdu pripažino savo tėvystę M. G.. Suinteresuotų asmenų interpretacijos, kokia forma ir būdu tėvas atliko savo sūnaus M. G. pristatymą ir kad po pristatymo J. K. nepageidavo apie tai kalbėtis su savo vaikais M. K. ir T. K., nepaneigia viešai pateiktos informacijos turinio, kurį patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga;
7.8. Aplinkybė, kad artimiausiems J. K. aplinkos asmenims, t. y. jo buvusiai sutuoktinei, vaikams iš pirmos santuokos, jo partneriai G. Z., kuri atsirado jo gyvenime po to, kai vyras nusprendė nebetęsti bendravimo su besilaukiančia J. G., nebuvo žinoma apie nesantuokinį sūnų M. G., nesudaro pagrindo abejoti tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens J. G. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga (liudytojų M. V., A. G., R. S., J. S., S. T., I. A. ir kitų liudytojų paaiškinimai, buvę gimimo įrašo duomenys, pačių suinteresuotų asmenų M. K. ir T. K. parodymai, kad tėvas J. K. savo septyniasdešimtojo jubiliejaus metu pristatė visiems savo sūnų M. G.);
Žemesnės instancijos teismas
7.9. Teismui pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0151/20, atlikus tyrimą 2020-05-25, patvirtina, kad M. G. 1909 kartus arba 99,948 procento tikimybe siejamas biologiniais ryšiais (per vyriškąją liniją) su tiriamuoju A. K.. Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis su J. K. buvo pusbroliai. A. Š. taipogi patvirtino, kad A. K. yra iš jų giminės. Taigi tiriamasis pagal vyriškąją liniją yra tinkamas asmuo giminystės ryšiui nustatyti ir byloje pateikta specialisto išvada neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Dėl to, nesant jokių objektyvių ją paneigiančių duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti DNR tyrimo rezultatų tikslumu, kurie tik patvirtina liudytojų paaiškinimais nustatytas bylos aplinkybes dėl M. G. giminystės ryšio su J. K.;
7.10. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad jam nebuvo žinomi jo gimimo liudijime esantys duomenys apie tėvą. Juolab, kad iš M. G. paaiškinimų matyti, kad J. K. niekada nesudarė pagrindo abejoti tuo, kad ne jis yra pareiškėjo tėvas; po tėvo mirties T. K. jis užtikrintai tvirtino, kad jo gimimo liudijime tėvu įrašytas J. K.; pateikė notarui pareiškimą dėl palimimo priėmimo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas nežinojo apie tikslius jo gimimo liudijime esančius įrašus;
7.11. Suinteresuotų asmenų M. K. ir T. K.teiginiai, jog M. G. tapo suinteresuotais tėvystės nustatymu tik tuomet, kai J. K. mirė ir jo vardu atsirado palikimas, į kurį jis ėmė pretenduoti, nekeičia byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Juolab, kad iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad iki J. K. mirties jam nebuvo kilusios abejonės nei dėl pastarojo tėvystės jam, nei dėl gimimo įrašo tikslumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo T. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens T. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 107-187).
9. Suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas dėl įrodymų vertinimo ir pakankamumo (CPK 185 straipsnis), išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl tėvystės nustatymo bei padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. yra pareiškėjo M. G. biologinis tėvas;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 55 straipsnio 2 dalis pateikia baigtinį tėvystės nustatymo pagrindų sąrašą, nes joje nėra jokios nuorodos į kitus galimus tėvystės nustatymo pagrindus, todėl teismas neturi pagrindo išplėsti šios teisės normos taikymą. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo motina J. G. būtų bendrai gyvenusi su spėjamo vaiko tėvu prieš jam gimstant, su juo vedusi bendrą ūkį iki vaiko gimimo, kad jie bendrai auklėjo vaiką, kad vaiko tėvas teikė išlaikymą sūnui, kad J. K. pripažino tėvystę rašytiniais įrodymais, tačiau šių argumentų nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė;
9.3. Pirmosios instancijos teismas pats neginčijamai pripažino, kad J. K. su pareiškėjo motina J. G. bendrai negyveno ir bendrai ūkio netvarkė nei prieš pareiškėjo gimimą 1989 metais, nei po to iki 2013 metų, t. y. viena iš tėvystės nustatymui būtinų aplinkybių, nurodytų SŠK 55 straipsnio 2 dalyje, nėra nustatyta šioje byloje;
9.4. Pirmosios instancijos teismas iš vis nenagrinėjo ir niekaip nepasisakė skundžiamame sprendime apie aplinkybę dėl bendro vaiko auklėjimo, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir apklaustų asmenų paaiškinimų galima daryti neginčytiną išvadą, kad J. K. nedalyvavo ir neprisidėjo prie pareiškėjo auklėjimo nuo jo gimimo iki pilnametystės;
9.5. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad J. K. neteikė išlaikymo pareiškėjui. Vienkartinis pinigų dovanojimas prisidedant prie skenerio (pasak pareiškėjo) ar kompiuterio (pasak J. G.) pirkimo nėra ir negali būti laikomas išlaikymu, kokį tėvai turi teikti savo vaikams. Kitų duomenų, kad J. K. būtų teikęs išlaikymą pareiškėjui ar bent jau reikšmingai ir nuolat prisidėjęs prie jo išlaikymo, kaip tai nurodyta SŠK 55 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra;
9.6. Byloje taip pat nenustatyta, kad spėjamas pareiškėjo tėvas, t. y. J. K., būtų patikimai ir neginčytinai pripažinęs tėvystę. J. K. niekada oficialiai nepripažino pareiškėjo savo sūnumi, jokių rašytinių ar kitų patikimų ir neginčytinų tėvystės pripažinimo įrodymų nei pareiškėjas, nei pirmos instancijos teismas nenurodė. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti keli epizodai, kai neva J. K. žodžiu pavadino pareiškėją savo sūnumi yra abejotini ir nepatikimi įrodymai tėvystės pripažinimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie paremti subjektyviais ir prieštaringais paties pareiškėjo bei su juos susijusių asmenų paaiškinimais;
9.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles pareiškėjo pateiktus DNR tyrimo rezultatus laikė įrodymu, neva patvirtinančiu pareiškėjo giminystės ryšį su J. K.. Pats pirmosios instancijos teismas nurodė akivaizdžius ir esminius šio įrodymo trūkumus. Esminiai šio įrodymo trūkumai yra tie, kad toks DNR tyrimas nėra skirtas tėvystei nustatyti, nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kokių asmenų buvo paimti mėginiai DNR tyrimui, ir ar tie patys paimti mėginiai buvo pateikti laboratorijai tirti. Nenurodytas ir niekaip neidentifikuotas kartu su M. G. atvykęs asmuo, t.y. byloje nėra įrodymų, kad DNR tyrimo rezultatai buvo gauti paėmus mėginius iš pareiškėjo ir A. K., taip pat nėra įrodymų, kad būtent jų mėginiai buvo ištirti laboratorijoje. Taigi, jau vien dėl to tokio DNR tyrimo rezultatai negali būti laikomi patikimu įrodymu byloje dėl tėvystės nustatymo, nes klaidos tikimybė tokiame tyrime, kuris skirtas tik informaciniais tikslais pagal nežinia iš ko ir nežinia kaip paimtus bei kaip į laboratoriją pristatytus mėginius, yra labai tikėtina, o laboratorija neprisiima už tai atsakomybės.
10. Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens T. K. apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog visiškai palaiko apeliacinio skundo prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo (2 t., b. l. 194). 2020-11-06 teisėjos rezoliucija pareiškimas priimtas, todėl laikytina, kad apeliacinį skundą pateikė abu suinteresuoti asmenys.
11. Pareiškėjas M. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti apelianto T. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš apeliantų T. K. ir M. K. pareiškėjo M. G. naudai bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 9-28).
12. Pareiškėjo atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
12.1. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė SŠK 55 straipsnio 2 dalies normą, nes ši norma nenumato baigtinio sąrašo, nes kaip žinia, vienas iš pagrindinių ir svarbiausių įrodymų tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizė. Tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę. Dėl išdėstytų aplinkybių apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nė vienos iš SŠK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, skundžiamą sprendimą dėl tėvystės nustatymo priėmė remdamasis visiškai kitais teisiniais pagrindais, nei nurodyti SŠK 55 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstas;
12.2. Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad teismo vertinimu, J. K. 70-ojo gimtadienio metu buvęs M. G. pristatymas patvirtino, jog mirusysis J. K. viešai ir visiems suprantamu būdu pripažino savo tėvystę M. G.. Be to, Suinteresuoto asmens J. G. duoti paaiškinimai apie J. K. gyvenimą atitinkamais laikotarpiais neprieštaravo kitų asmenų nurodytiems duomenims apie šį asmenį, įskaitant ir suinteresuotų asmenų M. K. ir T. K.;
12.3. Tai, kad vyras ir moteris negyvena kartu vienoje patalpoje ir neveda bendro ūkio, nepaneigia paties fakto, jog bendraujant priešingos lyties atstovams gali gimti vaikas. Vien tai, kad pareiškėjo tėvai nebuvo susituokę, mama nereikalavo išlaikymo iš tėvo, buvo nesutvarkę dokumentų dėl tėvystės pripažinimo, t. y. šios aplinkybės ir tėvų dokumentinis nerūpestingumas negali ir niekaip nepaneigia iš esmės egzistuojančio giminystės ryšio fakto;
12.4. Nesutiktina su apeliantu, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad J. K. būtų prisidėjęs prie pareiškėjo auklėjimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėją su mama J. K. parsivežė kai jam buvo apie pusė metų iš kaimo ir kartu gyveno apie mėnesį. Pareiškėjo M. G. liudijime nuosekliai papasakojama apie bendravimą su tėvu savaitgaliais, lankymą per šventes, gimtadienius, tą patvirtina Č. S., L. V., Š. U., taip pat J. K. padėdavo jam su matematika, kartu dirbdavo įvairius darbus, kartu važiuodavo atostogauti į Vydmantus, tą patvirtina ir suinteresuotų šalių liudininkas A. Š., važiuodavo į su tėvais sodą, o apie pareiškėjo ryšį su J. K. žinojo, dažnai matydavo sode ir liudininkė V. S., sodo kaimynė. Taigi byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad J. K. prisidėjo prie pareiškėjo auklėjimo, nebuvo pasišalinęs iš jo gyvenimo ir visada jame dalyvavo;
12.5. J. K. prie pareiškėjo išlaikymo prisidėjo tuo, kuo galėjo (bei kaip norėjo). Byloje nėra nustatyta, kad J. K. turėjo finansines galimybes teikti išlaikymą. Priešingai, J. K. apie 1992-1993 metus prarado darbą gamykloje (byloje minima kaip „Vingis”, tai, kad jie kartu dirbo gamykloje paliudijo ir M. V., bendradarbis), vėliau dirbo budėtoju muitinėje (tą patvirtino J. K., J. G.), po to ilgus metus vertėsi pavieniais darbais, buvo bedarbis, o po to įsidarbino „pas T.” (UAB „Geostatyba”). Apie tai, kokios buvo J. K. pajamos, negalėjo pasakyti ir liudininkai. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi praktikos, jog įstatymo nereikalaujama, kad vaiką atsakovas visiškai išlaikytų;
12.6. Apeliantas desperatiškai ir be objektyvaus teisinio pagrindo siekia paneigti J. K. tėvystės faktą. Sprendime buvo aiškiai ir pagrįstai konstatuota, jog sprendimas buvo priimtas įvertinus byloje pateiktus rašytinius (tėvų vestuvinis sveikinimas M. G.), vaizdinius (fotonuotraukas) įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, DNR tyrimo rezultatus, taip pat teismas atsižvelgė ir į J. K. viešą pareiškimą 70-ojo gimtadienio metu. Pristatymo išskirtinumą patvirtina ir tai, kad apie pristatymą pasisakė visi asmenys, kurie liudijo teisme ir dalyvavo minėtame įvykyje. Jeigu pristatymas būtų buvęs labai simbolinis, labiau tikėtina, kad nei liudininkai, nei suinteresuotos šalys (įskaitant ir M. K., T. K.) pristatymo turinio būtų net neprisiminę;
12.7. Tai, kad J. K. pripažino M. G. savo sūnumi patvirtina ir jo pasirašytas vestuvinis sveikinimas, kuriame jis pasirašo po žodžiu “Tėvas”. Patvirtina ir liudytoja V. S.kuriai J. K., M. G. būnant 7-8 metų amžiaus pristatė M. G.į kaip savo sūnų. Patvirtina ir J. K.elgesys (dalyvavimas vestuvėse, dalyvavimas M. G. gyvenime) ar kiti pasisakymai, kuriuos paminėjo liudininkai, kuriuose jis pasisako apie M. G. kaip savo sūnų;
12.8. Faktą, kad pareiškėją ir J. K. siejo giminystės ryšys patvirtina ir tai, kad pareiškėjas visą savo gyvenimą tėvu laikė tik J. K. ir jokio kito vyro, kuris galėtų būti jo tėvu nežino. Tuo pačiu pats J. K. visuomet palaikė ryšį su pareiškėju, su juo bendravo, dėl šios priežasties po J. K. mirties pareiškėjas būdamas užtikrintas šiuo tėvystės faktu, net neturėdamas abejonės, kaip sūnus, pateikė notarui pareiškimą dėl J. K. palikimo priėmimo. Pabrėžtina, kad kaip jau buvo išsiaiškinta byloje, pareiškėjas buvo klaidingai įsitikinęs, kad jo gimimo liudijime tėvas nurodytas teisingai, nes niekada neabejojo tėvystės ryšiu ir specialiai liudijimo netikrino;
12.9. Ludytojai V. S., Č. S., A. M., Š. U., M. V., L. V. nėra susiję giminystės ryšiais nei su pareiškėju, nei su jo motina J. G., t.y. jie neturi absoliučiai jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingai nei patys apeliantai, kurie taip pat davė liudijimus teisme;
12.10. Apeliantai itin pabrėžia tai, kad J. K. bendravo ir elgėsi su pareiškėju, kaip su J. G. vaiku, bet ne kaip su savo sūnumi. Anot apeliantų, tai patvirtina ir byloje liudiję asmenys, nurodę, kad pareiškėjas, būdamas vaikas, visada buvo su savo motina J. G., atskirai be jos su J. K. nesusitikinėdavo, neleisdavo vienas su juo laiko nei savaitgalių, nei vasaros atostogų metu. Pareiškėjo vertinimu, tai niekaip neįrodo, kad J. K. neva nepripažino pareiškėjo. Tai, kad jam būnant vaiku, bendraujant su J. K. dažnai būdavo ir J. G., nereiškia, kad J. K. su pareiškėju bendravo ne kaip su sūnumi. Priešingai, pareiškėjas pamena, kaip kartu su J. K.vykdavo į sodą, ten sodino tujas ar dirbo kitus darbus, kai J. G. būdavo darbe, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neleisdavo vienas laiko su J. K.;
12.11. Pareiškėjas savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad turi nuotraukų darytų tėvo, tačiau jose pačio tėvo nesimato (nes nuotraukas darė jis). Apie tai pasisakė ir teismas. Bylos medžiagoje yra nuotraukos kur J. K. su M. G. sode, taip pat J. J. G. namuose, jie abu kartu sode, 2009 m. darytos sudaužyto automobilio nuotraukos pas J. K. sode. Be to, didžioji dalis nuotraukų liko pas J. K.. Pabrėžtina, kad J. K. dažniausiai būdavo fotografas, o ne fotografuojamasis;
12.12. Visuotinai pripažįstama, jog DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad DNR tyrimas buvo atliktas ne pagal visą nustatytą tvarką, nereiškia, kad šiuo įrodymu negalima vadovautis, nes tai vistiek yra vienas iš įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų. Be to, A. K. dalyvavo teismo posėdyje, patvirtino, kad tyrime dalyvavo. Suinteresuotos šalys, abejodamos tokiu įrodymu, nepateikė prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę. Todėl kaip teisingai buvo nurodyta sprendime, aplinkybė, kad prie medicinos išvados nėra pridedami tiriamojo asmens dokumentai, kad mėginius tyrimui paėmė kita medicinos įstaiga, o tyrimą atliko užsienio laboratorija, o ne pats išvadą surašęs teismo medicinos specialistas medikas P. P., pačios savaime nepaneigia pateiktų DNR tyrimo rezultatų. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad mėginiai iš tiriamųjų buvo pasiimti nesilaikant griežtos mėginių paėmimo ir perdavimo tvarkos. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesant jokių objektyvių ją paneigiančių duomenų, teismas neturėjo pagrindo netikėti DNR tyrimo rezultatų tikslumu, kurie tik patvirtino liudytojų paaiškinimais nustatytas bylos aplinkybes dėl pareiškėjo M. G. giminystės ryšio su J. K.;
12.13. Akivaizdu, kad pareiškėjo ir tėvo J. K. santykiai atitiko Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius. Todėl apibendrinant visa kas išdėstyta ir remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei ištyrė faktines bylos aplinkybes, svarbias, svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-185 straipsniuose nustatytų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl tenkindamas pareiškėjo M. G. pareiškimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t., b. l. 1-7). Atsiliepime nurodė, kad per savo 70-ąjį jubiliejų J. K.viešai ir visiems suprantamu būdu pripažino, kad pareiškėjas yra jo sūnus. Suinteresuoti asmenys byloje iš esmės nepateikė įrodymų, galinčių paneigti byloje nustatytas aplinkybes, nors tokią galimybę turėjo. Pažymėjo, jog J. K. prie pareiškėjo auklėjimo prisidėjo reguliariai lankydamasis, leisdamas kartu laiką su pareiškėju, dirbdamas įvarius darbus sode, padėdamas ruošti namų darbus, dovanodamas dovanas, dalyvaudamas šventėse. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad J. K. yra biologinis pareiškėjo tėvas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo M. G. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo biologinis tėvas, o pareiškėjas yra J. K. sūnus, taip pat pakeisti 1989-06-13 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3351 duomenis, nurodant, kad pareiškėjo M. G. tėvas yra J. K.. Nurodė, kad teismui pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą, teisiškai bus įtvirtinta ne tik pareiškėjo biologinė kilmė, bet ir pareiškėjas įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti dalį tėvo J. K. turto, likusio po jo mirties.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).
18. Iš esmės analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), jo 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatant, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Minėtų normų analogiškumas patvirtintas ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-803/2048, 35 punktas), todėl nagrinėjamoje byloje gali būti vadovaujamasi ir teismų praktika taikant ir aiškinant CK 3.148 straipsnį.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog mirusiojo J. K. artimieji giminaičiai (vaikai) nesutiko su mirusiojo palaikų ekshumacija, taip pat nesutiko pateikti savo mėginių, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti byloje ekspertizę ir juridinę juridinę reikšmę turintį faktą nustatinėjo remdamasis byloje surinktais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).
20. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo nurodė, jog SŠK 55 straipsnio 2 dalis pateikia baigtinį tėvystės nustatymo pagrindų sąrašą, nes joje nėra jokios nuorodos į kitus galimus tėvystės nustatymo pagrindus, todėl teismas neturi pagrindo išplėsti šios teisės normos taikymą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nė vienos iš SŠK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis kitomis aplinkybėmis, nei nurodytos SŠK 55 straipsnio 2 dalyje.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiu, kad SŠK 55 straipsnio 2 dalis pateikia baigtinį tėvystės nustatymo pagrindų sąrašą. Pažymėtina, jog jau pačioje SŠK 55 straipsnio 2 dalies normoje yra nurodyta, kad nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę. Iš minėtos normos seka, kad tėvystė gali būti nustatoma net ir nesant duomenų apie vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, jei turima įrodymų, kurie patikimai patvirtina, jog atsakovas pripažino tėvystę.
22. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006). Nurodytoje byloje kasacinis teismas nesutiko su argumentu, jog nesant ekspertizės išvadų bei nenustačius bendro vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimo, bendro vaiko auklėjimo ir išlaikymo, nepagrįstai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai analizavo ir vertino kitus byloje esančius įrodymus: bylos dalyvių, liudytojų parodymus, dalyvaujančių byloje asmenų korespondenciją, nuotraukas ir kita.
23. Apeliantai skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pats neginčijamai pripažino, kad J. K. su pareiškėjo motina J. G. bendrai negyveno ir bendrai ūkio netvarkė nei prieš pareiškėjo gimimą 1989 metais, nei po to iki 2013 metų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. K. po santuokos nutraukimo 1981 metais naujos santuokos nebuvo sudaręs, nors turėjo moterų (partnerių), tačiau su jomis negyveno, nė su viena iš jų bendro ūkio nevedė iki apytikriai 2013 metų, kuomet apsigyveno su J. G. t.y. iš esmės sutiktina su apeliantais, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino, jog J. K. su pareiškėjo motina nevedė bendro ūkio iki pareiškėjo gimimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime taip pat nustatė, jog iš nuoseklių suinteresuoto asmens J. G. ir liudytojų M. V., S. T., V. G., L. V., Č. S., A. M. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo motina su J. K. susipažino po jo santuokos nutraukimo apie 1981 metais ir bendravo bei palaikė artimus ryšius iki 1989 metų, kuomet pranešė J. K., jog jis trečią kartą taps tėvu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Akcentuotina ir tai, jog ilgametė J. K. gyvenimo draugė G. Z. pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog su J. K. ji pradėjo bendrauti apie 1990 metus, kas iš esmės patvirtina kitų liudytojų parodymus, jog po santuokos nutraukimo iki 1990 metų J. K. bendravo ir palaikė artimus ryšius su pareiškėjo motina J. G..
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime apskritai nepasisakė apie J. K. dalyvavimą ir prisidėjimą prie pareiškėjo auklėjimo nuo jo gimimo iki pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nurodė, jog liudytojų parodymai patvirtina, kad J. K. išsivežė pareiškėjo motiną iš jos gimtojo kaimo, kai pareiškėjui buvo apie pusę metų, planavo kartu gyventi ir auginti vaiką, nutrūkus bendravimui su pareiškėjo motina, vėliau J. K. su sūnumi bendravo, kai jam buvo treji metai. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. K. sodo kaimynė V. S. patvirtino, kad pats J. K. yra pristatęs M. G. kaip savo sūnų, kuomet vaikui buvo 7-8 metai, ir po to jį vasaromis nuolatos matydavo sode. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog J. K. bendravimą su pareiškėju ir rūpinimąsi juo taip pat patvirtina liudytojų A. G., R. S. ir J. S. parodymai, kad J. K. jų akivaizdoje pareiškėją vadino sūnumi, kad jiems nekilo abejonių, jog J. K. yra pareiškėjo tėvas, ar kad jis jo nepripažino. Liudytoja Č. S. paliudijo, kad matė J. K. pareiškėjo 12-ajame gimtadienyje, kad jis nešdavo pareiškėjui dovanas. Liudytoja S. T. paliudijo, kad vaikystėje pareiškėjas atostogaudavo arba pas J. tėvus, arba prie Palangos Vydmantuose (J. K. gimtinėje). J. K. sūnėnas A. Š. paliudijo, kad matė pareiškėją Vydmantuose 1996 metais. Liudytojas Š. U. paliudijo, kad J. K. matė bute Fabijoniškėse, kai pareiškėjas buvo 8 klasėje, taip pat nurodė, kad pareiškėjui esant 11-12 klasėje J. K. bute darė remontą, dažnai J. K.sutikdavo parduotuvėje šalia pareiškėjo namų. Liudytoja A. M. paaiškino, jog J. K. lankydavo pareiškėją, kai jam buvo ketveri metai, kartu važiuodavo į sodą, pirkdavo knygutes, prisidėjo prie kompiuterio pareiškėjui pirkimo. Liudytoja L. A. paliudijo, kad J. K. dalyvavo pareiškėjo 6-7 gimtadienyje. Liudytojai R. S., Č. S. pažymėjo, jog J. K. didžiavosi savo sūnumi. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad vaikystėje, kai jis susižalojo galvą, tėvas jį vežė į ligoninę, 8-9 klasėje padėdavo spręsti matematikos pamokas, logines užduotis, grafikus, domėjosi, kaip jam sekasi mokykloje. Be to, ir pats apeliantas T. K., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad be jo ir sesers M., pareiškėjas J. K.buvo artimiausias. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog J. K. bendravo su pareiškėju ir juo rūpinosi, todėl nėra pagrindo apelianto teiginiams, kad J. K. nedalyvavo ir neprisidėjo prie pareiškėjo auklėjimo nuo jo gimimo iki pilnametystės.
26. Apeliantai nurodė, jog byloje nėra įrodyta, kad J. K. būtų teikęs išlaikymą pareiškėjui ar bent jau reikšmingai ir nuolat prisidėjęs prie jo išlaikymo. Apelianto vertinimu, vienkartinis pinigų dovanojimas, ar prisidėjimas prie skenerio ar kompiuterio pirkimo, nėra ir negali būti laikomas išlaikymu.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepasisakė dėl J. K. teikto išlaikymo pareiškėjui. Susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje iš esmės nėra įrodymų, kad J. K. būtų teikęs išlaikymą pareiškėjui M. G.. Be to, pats pareiškėjas pripažino, kad J. K. išlaikymo neteikė, bet padėdavo finansiškai, yra dovanojęs pinigų. Kad J. K. neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, patvirtino ir pareiškėjo motina J. G., nurodžiusi, kad J. K. atveždavo iš kaimo bulvių ar obuolių. Tačiau, atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr., 22 punktą), vien duomenų apie teiktą išlaikymą nebuvimas, nėra pagrindas atsisakyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
28. Apeliantų vertinimu, byloje taip pat nenustatyta, kad spėjamas pareiškėjo tėvas J. K. būtų patikimai ir neginčytinai pripažinęs tėvystę. Pasak apelianto, J. K. niekada oficialiai nepripažino pareiškėjo savo sūnumi, jokių rašytinių ar kitų patikimų ir neginčytinų tėvystės pripažinimo įrodymų nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo atgumentais nesutinka.
29. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodyta, jog tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-545-524/2018; Kauno apygardos teismo 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-519-221/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praktikoje nėra suformuotas baigtinis sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi tėvystės pripažinimu, todėl tėvystės pripažinimu gali būti laikomi ir kitokie tikėtino vaiko tėvo veiksmai, patvirtinantys, jog jis pripažįsta esąs vaiko tėvas.
30. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad J. K. per savo 70 – ąjį gimtadienį pareiškėją pristatė visiems susirinkusiems kaip savo sūnų. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti suinteresuoti asmenys (apeliantai) T. K., M. K., J. G., liudytojai V. S., A. G.. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks pristatymas, kai J. K. viešai ir visiems suprantamu būdu pripažino M. G. savo sūnumi, atitinka SŠK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą tėvystės pripažinimą. Apeliantų argumentai, jog toks pristatymas buvo labai simbolinis, paneigia jau aukščiau nurodyti J. K. sodo kaimynės V. S. paaiškinimai, jog J. K. pareiškėją jos vyrui pristatė kaip savo sūnų, taip pat liudytojo V. G. parodymai, kad J. K. niekada neneigė, kad pareiškėjas yra jo sūnus, taip pat liudytojų A. G., R. S. ir J. S. liudijimai, kad jų akivaizdoje J. K. pareiškėją vadino sūnumi, kad J. K. prisistatė kaip pareiškėjo tėvas.
31. Aukščiau nurodytų aplinkybių apie tai, kad J. K. viešai pripažino tėvystę, nepaneigia ir apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, kad šventės metu buvo vartojamas alkoholis ir kad J. K. sūnų pristatė galimai būdamas išgėręs, taip pat kad J. K. pristatė pareiškėją kaip sūnų susirinkusiems svečiams, bet nepripažino, kad jis yra pareiškėjo tėvas, kadangi šios aplinkybės iš esmės yra grindžiamos tik subjektyvia apeliantų nuomone, jų nepatvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai.
32. Skunde apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, pareiškėjo pateiktus DNR tyrimo rezultatus laikė įrodymu, neva patvirtinančiu pareiškėjo giminystės ryšį su J. K.. Apeliantų vertinimu, pats pirmosios instancijos teismas nurodė akivaizdžius ir esminius šio įrodymo trūkumus, taip pat pažymėjo, jog toks DNR tyrimas nėra skirtas tėvystei nustatyti, nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kokių asmenų buvo paimti mėginiai DNR tyrimui, ir ar tie patys paimti mėginiai buvo pateikti laboratorijai tirti, taip pat nenurodytas ir niekaip neidentifikuotas kartu su pareiškėju atvykęs asmuo, todėl vien dėl to tokio DNR tyrimo rezultatai negali būti laikomi patikimu įrodymu byloje dėl tėvystės nustatymo.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 ir kt.) Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas į bylą pateikė Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0151/20 (1 t., b. l. 184-185), kuri patvirtina, kad 2020-05-25 atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad M. G. 1909 kartus arba 99,948 procento tikimybe siejamas biologiniais ryšiais (per vyriškąją liniją) su tiriamuoju A. K. (J. K. pusbroliu). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime konstatavo, jog specialisto išvada neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, todėl nesant jokių objektyvių ją paneigiančių duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti DNR tyrimo rezultatų tikslumu, kurie tik patvirtina liudytojų paaiškinimais nustatytas bylos aplinkybes dėl M. G. giminystės ryšio su J. K.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
35. Sutiktina su apeliantais, kad aukščiau nurodytas ir į bylą pateiktas įrodymas turi trūkumų ir juos nurodė pirmosios instancijos teismas – prie medicinos išvados nėra pridėti tiriamojo asmens dokumentai, taip pat dokumentai, kad tyrimą atliko ne pats išvadą surašęs teismo medicinos specialistas medikas P. P., tačiau teismas padarė išvadą, jog šie trūkumai savaime nepaneigia pateiktų DNR tyrimo rezultatų. Darydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme apklausto ir išvadą surašiusio specialisto P. P. paaiškinimais, kad jis tik vertina iš laboratorijos gautus duomenis kaip teismo medicinos gydytojas, kad mėginius ima laboratorija, įsitikinusi asmenų tapatumu, ir pagal mėginių ėmimo procedūrą. Taip pat liudytojo paaiškinimais, kad klaidą būtų galima įtarti tik jeigu atsakymas būtų neigiamas, taip pat, jog mažesnis nei 99,99 procentas rodo, kad asmenys galimai yra giminaičiai.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Sutiktina su apeliantu, jog pareiškėjo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje iš esmės nustatytas pareiškėjo ir J. K. pusbrolio A. K. giminystės ryšys, negali būti prilyginama DNR ekspertizei dėl tėvystės nustatymo ir/ar neginčijamai patvirtinti J. K. tėvystę. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, suinteresuotiems asmenims atsisakius ekspertizės, pagrindu nustatyti tevystę gali būti pripažįstami ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, jog galimai pateiktas DNR tyrimas buvo atliktas ne pagal nustatytą tvarką, yra grindžiamos išimtinai tik subjektyvia pačių apeliantų nuomone ir nepaneigia išvadoje padarytų išvadų. Susipažinus su su byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0151/20 nustatyta, kad joje yra nurodyti tirtų asmenų vardai ir pavardės, taip pat asmens kodai, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantų teiginiams, jog nėra duomenų, iš kokių asmenų buvo paimti mėginiai DNR tyrimui, taip pat, kad nenurodytas ir niekaip neidentifikuotas kartu su pareiškėju atvykęs asmuo. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K. patvirtino, jog kartu su pareiškėju DNR tyrimą atliko Klaipėdoje medicininėje įstaigoje „Medika Praktika“, taip pat paaiškino, kaip buvo imamas mėginys. Tuo tarpu apeliantai T. K. ir M. K. ne tik nesutiko atlikti mirusiojo J. K. palaikų ekshumacijos, bet ir pateikti savo mėginių, o nesutikdami su pareiškėjo pateiktos DNR ekspertizės išvadomis, neteikė prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę.
37. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu specialisto išvados vertinimu, apeliantai skunde nurodė, jog panašioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tėvystės klausimas, Panevėžio apygardos teismas 2019-12-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-690-544/2019, nevertino teismo medicinos specialisto P. P. išvados kaip patikimo įrodymo.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).
39. Akcentuotina, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne apriori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantų skunde nurodytoje Panevėžio apygardos teismo 2019-12-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-690-544/2019, padarytomis išvadomis, kadangi išvados buvo padarytos kitokio pobūdžio byloje, kurioje faktinis pagrindas iš esmės skiriasi nuo nagrinėtos bylos faktinio pagrindo. Apeliantų nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nuginčijimo, o teismo medicinos specialistas P. P. teikė išvadą dėl DNR tyrimo, kuriuo buvo nustatoma tėvystė ir kurio rezultatas buvo neigiamas. Be to, Panevėžio apygardos teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad jau pačioje DNR tyrimo ataskaitoje, kuria remdamasis specialistas pateikė išvadą, buvo nurodyta, jog testo rezultatai yra skirti tik informaciniams tikslams. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, kas tik dar kartą patvirtina, jog nėra pagrindo vadovautis aukščiau nurodytoje nutartyje padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės abi bylas sieja tik tai, jog jose išvadas teikė tas pats teismo medicinos ekspertas P. P..
40. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra M. G. biologinis tėvas, o M. G. yra J. K. sūnus. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
44. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).
45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė 1 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Suinteresuotų asmenų T. K. ir M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 617,50 Eur, pareiškėjo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.