Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G. atstovui advokatui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G., prašymo dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl suinteresuoto asmens K. S. veiksmų ir neveikimo, suinteresuotas asmuo K. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismas padarė išvadą, jog bendrovės dalyviai V. R. ir T. A. nevykdė pareigos priimti Bendrovei naudingus sprendimus, veikti bendrovės interesais, sąžiningai, nesupainioti asmeninių ir Bendrovės interesų, o priešingai – buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi Bendrovei sandoriai, lėmę įmonės nemokumą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, JANĮ 70 straipsnio 1, 3 dalys). Nurodė, kad Bendrovės akcininkų T. A. ir V. R. 2017 m. kovo 7 d. sprendimas išmokėti akcininkams dividendus už 2014 m. buvo priimtas žinant, jog įmonės grynasis pelnas ženkliai ir sparčiai mažėjo nuo 2015 metų: 2014 metais grynasis Bendrovės pelnas buvo 143 134 Eur, 2015 metais – 1 825 Eur, o 2016 metais tik 74 Eur. Tokiais veiksmais buvo žymiai sumažinta Bendrovės turto apimtis net 64 000 Eur suma, įmonės kasos likutis vietoje tuo metu buvusių 68 680,05 Eur piniginių lėšų liko 4 636,05 Eur ir niekada nebepadidėjo.

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas konstatavo, kad T. A., žinodamas apie sunkią Bendrovės padėtį patvirtinus 2016 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, sąmoningai priiminėjo sprendimus, kurie dar labiau pablogino bendrovės finansinę situaciją: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. patyrė net 120 755 Eur veiklos nuostolių; turtas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. (333 646 Eur) iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sumažėjo iki 184 496 Eur, tačiau skolos minėtu terminu ne nesumažėjo, o padidėjo. Šiais veiksmais T. A. privedė Bendrovę prie bankroto tyčia. Direktorius ne tik sąmoningais veiksmais privedė Bendrovę prie bankroto (Bendrovė tapo nemokia), tačiau ir tolesniais veiksmais blogino jos finansinę situaciją, o tai atitinka tyčinio bankroto požymius. Todėl buvęs Bendrovės direktorius T. A., kaip vadovas, atsakingas dėl tyčinio bankroto.

8. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog K. S. 2017 m. spalio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi iš T. A. įgyjant akcijas sutartyje buvo nurodoma, jog Bendrovė yra tinkamai veikianti, nėra pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama. Teismas nustatė, kad naujajam Bendrovės direktoriui K. S. perėmus Bendrovės dokumentaciją, pastaroji buvo perduota audito įmonei, buvo atliktas Bendrovės finansinis veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog reali Bendrovės finansinė būklė yra prastesnė nei ją pristatė T. A. Šią situaciją patvirtino ir 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas (asmuo, atlikęs patikrinimą). Teismo vertinimu, K. S. nuo pat vadovavimo Bendrovės pradžios ėmėsi veiksmų bendrovės finansinei situacijai išanalizuoti.

9. Teismas sprendė, kad akcininkams V. R. ir T. A. (vadovui) privedus Bendrovę prie bankroto – konstatavus tyčinį bankrotą dėl nurodytų asmenų veiksmų – K. S. tyčinio bankroto normos negali būti taikomos, o gali būti naudojami kiti gynybos būdai. Nors formaliai Bendrovei bankrotas iškeltas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi, jau 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo akivaizdžiai aišku, kad ji yra nemoki bei konstatuota, jog bankrotas tyčinis. Taigi, bankrotui esant tyčiniam, Bendrovei netampant mokiai, dar kartą bankrotą pripažinti tyčiniu nėra pagrįsta. Teismas nurodė, kad jeigu Administratorius mano, jog K. S. nevykdė savo pareigų, nepripažįstant jo veiksmuose bankroto tyčiniu, pažeidimus galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutavusios Bendrovės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais. Dėl to tyčinis bankrotas dėl K. S. veiksmų negali būti konstatuotas.

10. Suinteresuotas asmuo T. A. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl Bendrovės tyčinio bankroto, o atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo V. R. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria pripažinta, kad jis prisidėjo prie Bendrovės tyčinio bankroto, o atsiliepimu į T. A. atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

11. Atsiliepimais į atskiruosius skundus Bendrovė, atstovaujama Administratoriaus, ir (duomenys neskelbtini) prašė juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Bendrovė, atstovaujama Administratoriaus, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-469-460/2020 dalį dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų pagrindu dėl suinteresuotų asmenų V. R. ir T. A. veiksmų ir neveikimo paliko nepakeistą, tačiau klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl suinteresuoto asmens K. S. veiksmų ir neveikimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Teismas nustatė, kad buvęs Bendrovės vadovas ir akcininkas T. A. ir (arba) buvęs komercijos vadovas bei akcininkas V. R. nevykdė įstatymuose jiems nustatytos pareigos inicijuoti nemokiai bendrovei bankroto bylą, vietoj sprendimo dėl bendrovėje susidariusios blogos finansinės padėties ištaisymo, 2017 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą skirti ir išmokėti dividendus. Bendrovės sprendimas, susijęs su dividendų išmokėjimu, bendrovei esant faktiškai nemokiai nuo 2016 m. gruodžio 31 d. ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, buvo nuostolingas, ekonomiškai nenaudingas. 2017 m. rugpjūčio 16 d. išmokėta dividendų suma buvo sumažinta bendrovės turto masė iš viso 75 294,11 Eur suma (64 000 Eur dividendų ir 11 294,11 Eur mokesčių) bei eliminuotos kreditorių galimybės bent iš dalies atgauti skolas iš akcininkams išmokėtų pinigų. Todėl Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl Bendrovės buvusio vadovo ir akcininko T. A. ir buvusio komercijos vadovo ir akcininko V. R. veiksmų ir neveikimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai).

17. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus A. G. atstovas advokatas N. J., bankroto administratoriaus A. G. prašymo dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl suinteresuoto asmens K. S. veiksmų ir neveikimo palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Nurodė, kad dokumentų perdavimo administratoriui akte nėra nurodyti visi jam perduotini dokumentai. Patys dokumentai faktiškai perduoti nebuvo, nes direktorius su administratoriumi nebendradarbiauja, jį prisikviesti sunku. Pažada, tačiau neatvyksta ne tik susitikti su administratoriumi, tačiau ir į teismo posėdžius. Administratoriui perduoti tik pavieniai bankrutuojančios įmonės finansiniai dokumentai, kuriuos jis rado sandėliuke kartu su baldais ir netvarkingai sumestus dėžėse. Be to, svarbi aplinkybė, kad 2017 metų rudenį įsigydamas įmonės akcijas, K. S. jau žinojo, kad įmonė yra nemoki, turi daug skolų, kadangi buvo atliktas finansinis veiklos patikrinimas ir sudarytas balansas 2017-09-30 datai. Aplinkybę, kad apie tai sužinojo dar 2017-10-24 K. S. patvirtino ankstesniame teismo posėdyje. Be to, K. S. sudarė įmonei nenaudingas panaudos sutartis, kurių pagrindu Bendrovė neatlygintinai perdavė UAB „Milikonta“ valdyti ir naudoti bendrovei priklausantį turtą – 6 vnt. puspriekabių. Vėliau, žinodamas, kad įmonės finansinė padėtis blogėja, K. S. tik 2018-04-06 pats kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Logistikos grupė“, tačiau teismui nustačius trūkumus jų nepašalino ir antrą kartą į teismą kreipėsi tik 2018-06-06, taip įmonės finansinę padėtį dar labiau pablogindamas, kadangi pirmą kartą kreipiantis į teismą įmonė turto dar turėjo už 92 490 Eur o kreipiantis antrą kartą tik už 88 414 Eur. K. S. nepateikė Bendrovės finansinės atskaitomybės VĮ „Registrų centras“ už 2017 metus ir nesudarė balanso Bendrovės bankroto bylos nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis ir neperdavė Bendrovės turto.

18. Suinteresuotas asmuo K. S. į teismo posėdį neatvykimo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Prašymų teismui neteikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl jos nepripažintinos svarbiomis ir pateisinančiomis neatvykimą.

Teismas konstatuoja:

Prašymo dalis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl suinteresuoto asmens K. S. veiksmų ir neveikimo tenkintina.

Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ne)taikymo

19. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

20. Kaip ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2020, nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Logistikos grupė“ bankroto administratorius A. G. prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2019 m. liepos 19 d. (šis prašymas civilinėje byloje Nr. eB2-469-460/2020 priimtas 2019 m. liepos 22 d. teisėjo rezoliucija). Taigi, Administratoriaus teisė pareikšti teismui prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nustatyta nagrinėjamo ginčo metu galiojusiame ĮBĮ. Todėl klausimas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sprendžiamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostatas, reglamentavusias įmonės tyčinį bankrotą.

Dėl tyčinio bankroto sampratos ir įrodinėjimo

21. ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.

22. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

23. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

24. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

25. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tyčinis bankrotas gali būti sukeltas ir nemokiai įmonei: nors jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Todėl tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

26. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

27. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Dėl pagrindinių faktinių aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Logistikos grupė“ buvo įregistruota 2008 m. spalio 1 d. Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo: T. A. – nuo 2008 m. spalio 1 d. (paskyrimo (išrinkimo) data 2008 m. rugsėjo 11 d.) iki 2017 m. lapkričio 22 d. (įgaliojimų pabaigos data 2017 m. lapkričio 17 d.); K. S. – nuo 2017 m. lapkričio 22 d. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. lapkričio 20 d.) iki 2018 m. birželio 29 d. (įgaliojimų pabaigos data 2018 m. birželio 26 d.). Bendrovės akcininkas nuo 2010 m. sausio 19 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. buvo T. A. V. R. ėjo Bendrovės komercijos direktoriaus pareigas. Bendrovės akcininkai buvo: nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. V. R. (50 proc. akcijų) ir T. A. (50 procentų akcijų); nuo 2017 m. lapkričio 12 d. Bendrovės akcininkai – V. R. (50 proc. akcijų) ir K. S. (50 proc. akcijų).

29. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2020 nurodyta, kad Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (143 732,62 Eur) neviršijo pusės realios turto vertės (391 293,41 Eur). Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. jau veikė nuostolingai, nes jos pradelsti įsipareigojimai (134 309 Eur) viršijo pusę realios turto vertės (173 680 Eur). Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (199 212,00 Eur) viršijo visą realią turto vertę (189 622 Eur). Nuo 2014 m. iki 2016 m. Bendrovės gautas pelnas sistemingai mažėjo (nuo 2014 m. 41 454,47 Eur iki 2016 m. 74 Eur), o 2017 m. lapkričio 17 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovė veikė nuostolingai (turėjo 120 775 Eur nuostolių).

30. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje, įsiteisėjusioje 2018 m. birželio 26 d., kuria iškelta bankroto byla Bendrovei, konstatuota, jog 2018 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis, kad Bendrovė turėjo 88 414 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 276 844 Eur. Taigi, pradelsti finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršijo visą bendrovės turto vertę.

31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2020 šioje byloje nagrinėja tik tą pareiškėjos BUAB „Logistikos grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G., prašymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dalį, kuri susijusi su K. S. veiksmais ir neveikimu.

Dėl nuostolingos veiklos tęsimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

32. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

33. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

34. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ 38 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.

35. Administratoriaus prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo grindžiamas tuo, jog nuo 2017 m. lapkričio 17 d. Bendrovės valdymą perėmus direktoriui K. S. Bendrovės padėtis toliau blogėjo. 2018 m. birželio 26 d. Bendrovės visos skolos (312 546 Eur) viršijo turimo turto vertę (92 193 Eur) 220 263 Eur suma. T. y. Bendrovei esant nemokiai ir K. S. tęsiant veiklą, Bendrovės turto ir skolų skirtumas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. birželio 26 d. padidėjo 122 773 Eur suma. Šio įsipareigojimų kreditoriams ir turto skirtumo padidėjimo nebūtų susiformavę, jei K. S. matydamas realią Bendrovės finansinę atskaitomybę, Bendrovės nuostolingą veiklą būtų nutraukęs ir inicijavęs bankroto procesą. Tačiau K. S. į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2018 m. balandžio 6 d. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo K. S. nurodė, jog Bendrovė turi turto 92 490 Eur sumai, tuo tarpu įsipareigojimų 251 600 Eur sumai ir jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į Bendrovės balanso įrašyto turto vertės. Dėl laiku nepašalintų pareiškimo trūkumų (nenurodytų debitorių ir kreditorių adresų, atsiskaitymo terminų) Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1139-730/2018 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtu. Pakartotinai pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui tik 2018 m. birželio 6 d. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 15 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės padėtis nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo dar labiau pablogėjo – Bendrovės turtas sumažėjo iki 88 414 Eur, įsipareigojimai padidėjo iki 298 947 Eur, o pradelsti įsipareigojimai viršijo ne tik pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bet ir visą Bendrovės turtą. Administratorius pažymi, jog nurodyti nuostoliai dėl Bendrovės finansinės vertės bloginimo yra minimalūs balansiniai nuostoliai. Skaičiuojant juos nebuvo įvertintos aplinkybės, jog Bendrovės reali turto vertė dar mažesnė, nes Bendrovė visą veiklos laikotarpį kaupė ir apskaitė kaip turtą nemokių beviltiškų skolininkų sumas, t. y. beviltiškų skolų nenurašinėjo. Taip pat Bendrovė kaip turtą apskaitė lizingu išperkamas transporto priemones, kurias vėliau Lizingo bendrovės pagal sutarčių nuostatas, esant mokėjimų pažeidimams, atsiėmė ir sumokėtų įmokų nekompensavo. Jei būtų įvertinti šie faktoriai Bendrovės turto ir skolų skirtumai būtų dar blogesni.

36. K. S. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) į Administratoriaus prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu šių Administratoriaus nurodomų aplinkybių nepaneigė. Byloje esantys įrodymai šias aplinkybes iš esmės patvirtina. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovės direktorius K. S. 2017 m. lapkričio 20 d. sutartimi pavedė UAB „Audito Gairės“ nuo 2017 m. lapkričio 20 d. vesti Bendrovės buhalterinę apskaitą pagal perduotą dokumentaciją, o UAB „Audito Gairės“ taip pat įsipareigojo teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos, mokesčių klausimais. Akivaizdu, kad K. S. turėjo būti žinoma, kad Bendrovė yra nemoki. Tačiau K. S. būdamas Bendrovės direktoriumi pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. lapkričio 20 d.) iki 2018 m. balandžio 6 d. (kol pateikė pirminį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. ilgiau nei 4 mėnesius, neteikė, nekvietė visuotinio akcininkų susirinkimo, nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui atkurti. Kita vertus, net ir pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nešalino pareiškimo trūkumų ir su pakartotiniu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2018 m. birželio 5 d., t. y. ilgiau nei po 6 mėnesių.

37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad K. S., būdamas Bendrovės direktoriumi nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kol faktiškai nemokios Bendrovės turtinė padėtis blogėjo K. S. delsė iškelti bankroto bylą nemokiai Bendrovei. Tokiu būdu faktiškai nemokioje Bendrovėje tyčiniais veiksmais turtinė Bendrovės padėtis buvo dar labiau esmingai bloginama. K. S. pažeidė Bendrovės kreditorių teisę ir teisėtą interesą, kad Bendrovei bankroto byla būtų iškelta esant kuo geresnei bankrutuojančios Bendrovės turtinei padėčiai. Šiuo atveju yra ryšys tarp tyčinio blogo Bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios Bendrovės padėties esminio pabloginimo, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika šie K. S. veiksmai ir neveikimas priskirtini tyčiniam bankrotui.

Dėl dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui

38. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.

39. Administratoriaus prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat grindžiamas tuo, kad Administratorius Bendrovės direktoriaus K. S. pateiktu elektroniniu paštu 2018 m. birželio 29 išsiuntė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir nurodymą perduoti visus Bendrovės buhalterinius dokumentus bei turtą, t. y. supažindino su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga. Tačiau K. S. šios pareigos piktybiškai nevykdė, t. y. nors administratoriui nuolat žadėdavo susitikti ir perduoti visus Bendrovės dokumentus ir turtą, iki šiol nepateikė visų Bendrovės buhalterinių dokumentų, sandorių sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nesudarė balanso Bendrovės bankroto bylos nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis ir neperdavė Bendrovės turto. Dėl tokio vadovo neveikimo, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi paskyrė baudą. Bendrovėje dirbusi apskaitininkė 2018 m. rugpjūčio mėnesį perdavė administratoriui pavienius nepasirašytus Bendrovės dokumentus, t. y. Bendrovės kreditorių, debitorių, dirbančių darbuotojų, akcininkų sąrašą, o buvęs Bendrovės darbuotojas perdavė darbo užmokesčio, deklaracijų ir kuro talpyklų žurnalo segtuvus. Taip pat administratorius Bendrovės biure rado ir pats pasiėmė nedidelį kiekį buhalterinių Bendrovės dokumentų, tačiau siekiant tinkamai vykdyti bankroto administravimo funkcijas, šių dokumentų nepakanka, trūksta esminių apskaitos dokumentų (pvz.: dalies kasos dokumentų, informacijos apie ilgalaikį turtą ir pan.), kurių neturint negalima tiksliai nustatyti turimų Bendrovės įsipareigojimų ir turto. Be to, administratoriui nėra žinoma ar segtuvuose esantys apskaitos dokumentai yra pilni (visi) ar jie užregistruoti Bendrovės registruose. Administratoriui iki šios dienos taip pat nėra perduotas visas Bendrovės priklausantis turtas – APPLE IPHONE 7, HUAWEI MATE 10 PRO, planšetė TAB3, puspriekabė Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

40. K. S. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) į Administratoriaus prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu šių Administratoriaus nurodomų aplinkybių taip pat nepaneigė. Byloje esantys įrodymai šias aplinkybes iš esmės patvirtina. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-230-460/2020, kuria iškelta bankroto byla Bendrovei, bankrutuojančios bendrovės valdymo organams (administracijos vadovui, t. y. K. S.) nustatė pareigą perduoti Administratoriui Bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d. Kadangi Bendrovės vadovas nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų, vengė savo pareigos perduoti administratoriui Bendrovės turtą bei dokumentus, nes perduoti tik pavieniai dokumentai (juos perdavė finansininkė), teigė, kad pateiks atsikirtimus dėl administratoriaus prašymo, tačiau to nedarė, be to, jei dėl tam tikrų priežasčių pats negali perduoti turto ir dokumentų, būdamas atsakingas, kito asmens nepaskyrė, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi K. S. paskyrė baudą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskira bauda K. S. prašymu sumažinta (kai kurių finansinių dokumentų negalėjo administratoriui perduoti dėl objektyvių, t. y. finansiniai dokumentai yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos žinioje dėl akcininkui pradėto ikiteisminio tyrimo).

41. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad K. S., būdamas Bendrovės direktoriumi nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. S. neperduodant Bendrovės dokumentų ir turto Administratoriui, negalima tiksliai nustatyti turimų Bendrovės įsipareigojimų ir turto, kurį būtų galima realizuoti, turtas praranda vertę. Tokiu būdu faktiškai nemokioje Bendrovėje tyčiniais veiksmais turtinė Bendrovės padėtis dar labiau esmingai bloginama. K. S. pažeidė Bendrovės kreditorių teisę ir teisėtą interesą, kad nebūtų sudaromos kliūtys Bendrovės bankroto procedūrai. Šiuo atveju yra ryšys tarp tyčinio blogo Bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios Bendrovės padėties esminio pabloginimo, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika šis K. S. neveikimas taip pat priskirtinas tyčiniam bankrotui.

Dėl nuostolingų sandorių ir kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą

42. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos) (ĮBĮ 35 straipsnio1 dalis). Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus (ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalis). Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų (ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalis). Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (IBĮ 35 straipsnio 4 dalis).

43. Iš Administratoriaus prašymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, kad jis grindžiamas taip pat tuo, jog 2018 m. kovo 26 d., Bendrovei vadovaujant K. S., tarp Bendrovės ir UAB „Milikonta“ buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu Bendrovė neatlygintinai perdavė UAB „Milikonta“ valdyti ir naudoti bendrovei priklausantį turtą – 6 vnt. puspriekabių. UAB „Milikonta“ įsteigta tą pačią dieną kai ir buvo sudaryta minėta panaudos sutartis (2018 m. kovo 26 d.), o UAB „Milikonta“ vadovu paskirtas buvęs ilgametis Bendrovės darbuotojas. UAB „Milikonta“ užsiėmė analogiška veikla kaip ir UAB „Logistikos grupė“ – krovinių gabenimo – ekspedijavimo paslaugomis. Po bankroto bylos iškėlimo Administratorius nutraukė panaudos sutartį ĮBĮ įtvirtintais pagrindais ir pareikalavo grąžinti bendrovei priklausantį turtą, kurį realizavus, ĮBĮ 35 straipsnio tvarka būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. UAB „Milikonta“ geranoriškai sutiko perduoti tik dvi priekabas iš šešių, o dėl kitų priekabų perdavimo bankroto administratoriui teko kreiptis į teismą (civilinės bylos Nr. e2-507-911/2019). Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje administratoriui buvo perduotos dar trys puspriekabės, kurios buvo itin prastos techninės būklės, o viena puspriekabė Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neperduota bankroto administratoriui iki šiol. Administratorius atkreipia dėmesį, kad 2018 m. kovo 26 d. panaudos sutartis sudaryta tuo metu, kai antstolis jau buvo priėmęs patvarkymą dėl vykdomosios bylos priėmimo (2018 m. kovo 23 d.) pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš Bendrovės darbuotojo, teismuose tuo metu jau buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-4743-793/2018, Nr. eL2-4436-889/2018, Nr. eL2-5342-911/2018 dėl skolų priteisimo iš Bendrovės, o juose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštai. Todėl sprendimas perduoti Bendrovės turtą neatlygintinai naudotis juridiniam asmeniui, kuris buvo įsteigtas tą pačią dieną kai ir sudaryta panaudos sutartis, verčiasi ta pačia veikla kaip ir Bendrovė ir kurios vadovas ilgametis Bendrovės darbuotojas, nepagrindžia jokios ekonominės naudos ar naudos Bendrovei. Priešingai, šios aplinkybės leidžia teigti, jog buvo siekiama nuo kreditorių nuslėpti Bendrovės turtą. Be to, tai, kad buvo siekiama nuslėpti Bendrovės turtą, patvirtinta ir tai, kad iki šios dienos Administratoriui nėra perduotas visas Bendrovės turtas. Patikrinus pavienius perimtus iš Bendrovės biuro dokumentus paaiškėjo, kad Bendrovė yra įsigijusi APPLE IPHONE 7, HUAWEI MATE 10 PRO, planšetę TAB3, tačiau šis turtas kaip ir puspriekabė Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriui nebuvo perduotas.

44. Administratoriaus prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat grindžiamas tuo, jog Administratorius nustatė, kad 2018 m. gegužės 15 d. pranešimu „Dėl netesybų taikymo nutraukus sutartis ir užstato įskaitymo“ bei Tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. 180515 Bendrovė ir UAB „MJ Rental“ užskaitė Bendrovės sumokėtą UAB „MJ Rental“ 12 000 Eur avansą (depozitą), kaip Bendrovės skolos UAB „MJ Rental“ padengimą. Tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymo metu Bendrovė buvo nemoki ir turėjo ženklių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams – darbuotojams. Kaip matyti iš Garantinio fondo formos Nr. PR-GF 02 (B2 langelis) darbo užmokesčio įsiskolinimai susidarė nuo 2017 m. gruodžio mėn., o viso įsiskolinimas darbuotojams sudarė 27457,86 Eur. Be to, Ginčijamų sandorių sudarymo metu, dalis darbuotojų jau buvo kreipęsi į Darbo ginčų komisijas ir jų sprendimų pagrindu vykdė išieškojimas iš bendrovės. Tame laikotarpyje teismuose taip pat jau buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-4743-793/2018, Nr. eL2-4436-889/2018, Nr. eL2-5342-911/2018 dėl skolų priteisimo iš Bendrovės, o juose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštai.

45. K. S. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) į Administratoriaus prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu šių Administratoriaus nurodomų aplinkybių taip pat nepaneigė. Byloje esantys įrodymai šias aplinkybes iš esmės patvirtina.

46. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog K. S. būdamas faktiškai nemokios Bendrovės direktoriumi tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai blogindamas Bendrovės turtinę padėtį, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus Bendrovei sandorius, priiminėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus Bendrovei sprendimus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to, Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šiuo atveju yra ryšys tarp tyčinio blogo Bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios Bendrovės padėties esminio pabloginimo, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika šie K. S. veiksmai taip pat priskirtini prie tyčiniam bankrotui.

Dėl metinių finansinių ataskaitų

47. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi sudaryti finansines ataskaitas ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal įmonės reorganizavimo pabaigos dienos duomenis. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ) (ĮFAĮ 16 straipsnio 4 dalis). Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimu ir paskelbimu, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims (ĮFAĮ 28 straipsnis).

48. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. BAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 straipsnio 2 dalis). Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

49. Administratoriaus prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindžiamas tuo, jog Administratorius išanalizavęs Bendrovės finansinius dokumentus nustatė, jog paskutinį kartą Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi už 2016 metų periodą. Tuo tarpu už 2017 metus Bendrovės finansinė atskaitomybė VĮ „Registrų centras“ nėra pateikta.

50. K. S. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) į Administratoriaus prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu šių Administratoriaus nurodomų aplinkybių taip pat nepaneigė. Byloje esantys įrodymai šias aplinkybes iš esmės patvirtina. Bylos duomenimis Juridinių asmenų registrui (toliau – ir JAR) yra pateikti 2009–2016 finansinių metų laikotarpio Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Pavyzdžiui, Bendrovės 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo data 2015 m. sausio 8 d., patvirtinimo data 2015 m. kovo 20 d. ir pateikimo JAR data 2016 m. kovo 26 d. Bendrovės 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo data 2016 m. vasario 3 d., patvirtinimo data 2016 m. kovo 1 d. ir pateikimo JAR data 2016 m. gegužės 4 d. Bendrovės 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo ir patvirtinimo data 2017 m. kovo 7 d., pateikimo JAR data 2017 m. gegužės 10 d.

51. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad K. S., būdamas Bendrovės direktoriumi nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. S. nesudarius metinės finansinės ataskaitos taip pat yra apsunkinama galimybė tiksliai nustatyti turimus Bendrovės įsipareigojimus ir turtą, kurį būtų galima realizuoti, turtas praranda vertę. Tokiu būdu faktiškai nemokioje Bendrovėje tyčiniais veiksmais turtinė Bendrovės padėtis dar labiau esmingai bloginama. Šiuo atveju taip pat yra ryšys tarp tyčinio blogo Bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios Bendrovės padėties esminio pabloginimo, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika šis K. S. neveikimas taip pat priskirtinas tyčiniam bankrotui.

Dėl buhalterinės apskaitos

52. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-905-407/2018).

53. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Tačiau kasacinis teismas akcentavo, jog remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

54. Administratoriaus prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindžiamas tuo, jog siekiant tinkamai vykdyti bankroto administravimo funkcijas iki šiol gautų dokumentų nepakanka ir trūksta esminių apskaitos dokumentų pvz.:

54.1. 2015 metų kasos dokumentų (pagal ĮBĮ bankroto administratorius privalo patikrinti visus įmonės dokumentus 36 mėnesių laikotarpyje iki bankroto bylos iškėlimo), dalies 2017 metų kasos dokumentų (iš 2017 m. rugpjūčio mėn. kasos registro žinoma, kad trūksta kasos išlaidų orderio LOG1708162, kuriuo buvo išmokėti dividendai V. R.), kasos registrų nuo 2018 m. gruodžio mėnesio ir kasos dokumentų nuo 2018 m. vasario 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo datos. Neturint visų kasos registrų, negalima patikrinti ar kasoje atsispindi visi ūkiniai įvykiai, neturint visų kasos dokumentų negalima apskaičiuoti tikrųjų bendrovės veiklos sąnaudų, patikrinti pinigų judėjimų, nustatyti ar mokėjimais vykdytais per kasą nebuvo pažeistas CK 6.930¹ straipsniu nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, bei koks likutis buvo kasoje bankroto bylos iškėlimo dienai ir kt.

54.2. Didžiosios dalies su ilgalaikio turto apskaita susijusių dokumentų. Nepateikus visų ilgalaikio turto apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto pirkimo, nusidėvėjimo, nurašymo, įsigijimo, pardavimo), negalima tiksliai nustatyti bendrovės turto, t. y. koks tai buvo turtas, kur jis yra, už kiek turtas buvo pirktas/parduotas iš ko pirktas / kam parduotas, ar jis buvo nurašytas, kokiu pagrindu nurašytas, ar nebuvo pažeisti įmonės teisėti interesai perkant, parduodant, nurašant turtą, ar turtas nebuvo išvaistytas, paslėptas.

54.3. Turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aktų, kurie turi būti sudaromi ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas (inventorizacijos taisyklių II skyriaus 7 dalis), todėl negalima pilnai nustatyti nei turėto, nei turimo įmonės turto ir įsipareigojimų.

54.4. Dokumentų registrų, todėl negalima nustatyti ar perimtuose segtuvuose esantys bendrovės dokumentai yra visi, ar tik epizodiniai.

54.5. Buhalterinės programos, kuri leidžia identifikuoti visas įmonės finansines operacijas, sudarytus sandorius, tikruosius bendrovės pinigų srautus, taigi tokios neperdavus, negalima nustatyti visų įmonės finansinių operacijų, sudarytų sandorių ar patikrinti kitų buhalterinių apskaitos dokumentų teisingumo.

54.6. Didžiosios dalies pirkimų – pardavimų dokumentų ir jų registrų (perimtos tik epizodinės 2017 m. sausio, 2017 m. vasario, 2017 m. kovo, 2017 m. balandžio, 2017 m. birželio, 2018 m. vasario, 2018 m. kovo mėnesių pardavimų ir pirkimų sąskaitos). Dėl šios priežasties yra negalimas skolų priteisimas iš įmonės debitorių teisme (pvz. nėra galimybės išieškoti skolų iš debitorių AFMB LIMITED II LTD, OU TRANSBALTIC ESTONIA, UAB „Auresco“, UAB „TLSC“, UAB „Todema“, nes šių debitorių įsiskolinimai yra susidarę pagal sąskaitas, kurios Administratoriui nėra perduotos).

55. Administratoriaus prašyme dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodoma, kad tai, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, nesilaikant BAĮ nuostatų, neperduodant visų pirminių dokumentų tikslu suvesti juos į registrus ir matyti tikrąją įmonės padėtį, patvirtinta aplinkybė, jog išsiuntus pretenzijas įmonės debitoriams pagal pateiktą įmonės finansininkės sąrašą, paaiškėjo, kad dalis įmonės debitorių jau yra atsiskaitę (pvz. perduotame debitorių sąraše buvo nurodyta, jog debitoriaus UAB „Ekomira“ skola Bendrovei sudaro 338,80 Eur, tačiau tikrinant pavienius perimtus dokumentus, buvo nustatyta, kad šalys 2018 m. kovo 23 d. (tuo metu, kai Bendrovė jau buvo nemoki) tarpusavio skolų užskaitymo aktu skolą užskaitė.

56. K. S. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) į Administratoriaus prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu šių Administratoriaus nurodomų aplinkybių taip pat nepaneigė. Byloje esantys įrodymai šias aplinkybes iš esmės patvirtina. Pažymėtina, kad šios Administratoriaus prašyme dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos aplinkybės apima ir K. S. vadovavimo Bendrovei laikotarpį. Pažymėtina, jog buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, nesilaikant BAĮ nuostatų Bendrovei vadovaujant ankstesniam vadovui, tai nereiškia, kad naujasis vadovas K. S. neturėjo pareigos užtikrinti tinkamą Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą jo vadovavimo laikotarpiu. Tačiau K. S. priežasčių dėl ko negalėjo to padaryti nenurodė.

57. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad K. S. būnant Bendrovės direktoriumi Bendrovės teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą). Taigi, šiuo atveju taip pat yra ryšys tarp tyčinio blogo Bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios Bendrovės padėties esminio pabloginimo, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika šie K. S. veiksmai taip pat priskirtini tyčiniam bankrotui.

Dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl K. S. veiksmų ar neveikimo

58. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pareiškėjos BUAB „Logistikos grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G., prašymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dalis, kuri susijusi su K. S. veiksmais ir neveikimu, iš esmės pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkintina. UAB „Logistikos grupė“ bankrotas pripažintinas tyčiniu taip pat dėl K. S. veiksmų ir neveikimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai).

Dėl pranešimo prokurorui dėl asmenų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių

59. Kreditorė UAB „Baltijos sunkvežimių centras“ ir suinteresuotas asmuo V. R. prašė kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismas pažymi, jog ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš esmės analogiška nuostatą įtvirtinta ir JANĮ 71 straipsnio 4 dalyje. Taigi galimybė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra numatyta įstatyme, dėl to papildomai spręsti šį klausimą nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms prašymai paliktini nenagrinėtais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Bendrovė, atstovaujama Administratoriaus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2020 nurodė, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

62. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė, atstovaujama Administratoriaus, išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G., prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalį dėl K. S. veiksmų ir neveikimo tenkinti.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“, įmonės kodas 301910569, bankrotą tyčiniu dėl suinteresuoto asmens K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksmų ir neveikimo.

Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G., prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Prašymus dėl pranešimo prokurorui dėl asmenų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių palikti nenagrinėtus.

Nutarčiai įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją išsiųsti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat pateikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.