- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2-905-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00522-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- K. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-362-601/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Linatė sistemos“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo partneriai“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Linatė sistemos“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Linatė sistemos“ bankroto administratorė UAB ,,Bankroto administravimo partneriai“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės UAB ,,Linatė sistemos“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktų pagrindais.Bankroto administratorė nurodė, kad buvęs BUAB „Linatė sistemos“ vadovas M. P. ir K. M. (faktinis įmonės vadovas) neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo. Neįvykdė teismo įpareigojimo bei nepateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kas buvo svarbu nagrinėjant pareiškimus dėl keltinos bankroto bylos UAB „Linatės sistemos“. Įmonei esant faktiškai nemokiai K. M. perleido visas savo akcijas ir įmonės valdymą M. P. Turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai. 2017 m. sausio 23 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko UAB „Linatė sistemos” mokestinį tyrimą ir konstatavo, kad įmonės turtu buvusios atsargos 34 478,59 Eur sumai buvo arba panaudotos ne įmonės veikloje, arba prarastos, be to UAB „Linatė sistemos“ buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Linatė sistemos“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytus požymius.Teismas nurodė, kad nenustačius bendrovės 2015 metais turėtų įsipareigojimų dydžio nei jų santykio su bendrovės realiu turtu, vienareikšmiškai negalima patvirtinti, kad jau 2015 metais bendrovė buvo nemoki ir egzistavo bendrovės vadovo (-ų) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog B. M., M. M. ir R. M. būtų įsigiję prekių iš BUAB ,,Linatė sustemos“. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad prekės realiai buvo perduotos nurodytiems asmenims (kad jie realiai jas gavo) ir už jas neatsiskaitė. Teismas vertino, kad iki tol, kol kitose civilinėse byloje nėra iš esmės išnagrinėtas ir nustatytas B. M., M. M. ir R. M. įsiskolinimo faktas, nėra aiškaus pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad buvo sudaryti sandoriai su artimais giminaičiais. Tačiau teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė, jog buvo parengtos sąskaitos faktūros artimiems giminaičiams (šie dokumentai buvo tarp įmonės visų dokumentų), leidžia numanyti įmonės vadovo ketinimus ir galimus jo nesąžiningus sumanymus, todėl vertinama kitų aplinkybių kontekste.Teismas sprendė, kad aplinkybė apie neva apskaitoje egzistavusias atsargas, kurios, kaip nurodo K. M., buvo nurašytos 2015 m. gruodžio 31 d., tam tikra apimtimi rodo įmonės vadovų netinkamą finansinės atskaitomybės dokumentacijos tvarkymą. Tai reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje nurodyta informacija leido pagrįstai tikėti, kad įmonės finansinė padėtis – dėl, kaip nurodo vadovas, apskaitoje įrašytų, tačiau neegzistavusių ir savalaikiai nenurašytų prekių – geresnė nei realiai ji buvo. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės turto apimties žymaus sumažėjimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. birželio 16 d., tačiau, nesant pakankamai duomenų, nėra akivaizdžios, kad leistų daryti nekvestionuotiną išvadą, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos.Teismas pažymėjo, kad BUAB ,,Linatė sistemos“ atžvilgiu buvo atliktas VMI mokestinis patikrinimas. Patikrinimo akte, surinktos informacijos pagrindu konstatuota, kad UAB „Linatė sistemos“ netinkamai vykdė savo pareigas, apskaičiuojant mokesčius, t. y, pateikė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis deklaracijose apie išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams bei išskaitytą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Mokėtojo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio. Patikrinimo akte konstatuota, jog patikrinimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Linatė sistemos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės – nėra pateiktų nurašymo aktų (kurie pagrįstų turto sumažėjimo apimtį), 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti Juridinių asmenų registrui; parengtos sąskaitos faktūros artimiems giminaičiams; tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai, dėl ko negalima nustatyti įmonės nemokumo pradžios momento ir kt.; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo atleisti visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; augant įmonės skoloms įmonės vadovas ir akcininkas K. M. įmonės akcijas pardavė M. P., kuris tapo įmonės direktoriumi ir akcininku ir kt., – patvirtina sąmoningai blogą įmonės valdymą, kas leidžia daryti išvadą, jog sąmoningai aplaidžiai ir netinkamai buvo tvarkoma buhalterija, siekiu nuslėpti įmonės turtinę padėtį, išvengti mokesčių mokėjimo, o tai įrodo įmonės privedimą prie bankroto tyčia (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo K. M. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pripažįstant bankrotą tyčiniu, teismas turi nustatyti konkretų teisinį tyčinio bankroto pagrindą ir savo išvadą motyvuoti. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas apibendrindamas nutartyje nurodė, jog tyčinį bankrotą pripažino visais nurodytais pagrindais, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikė visiškai priešingas išvadas bei nustatytas faktines aplinkybes.Vykdant įmonės veiklą (namų bei pastatų vidaus ir lauko inžinerinių sistemų projektavimą ir montavimą), neišvengiamai dalis įsigytų medžiagų būdavo brokuotos arba likdavo nepanaudoti jų likučiai. Tačiau visą įmonės veiklos laikotarpį nebuvo atliekami prekių ir medžiagų nurašymai. Tai sąlygojo, jog nusidėvėjusios, sugadintos ir netinkamos ūkinei veiklai, tačiau nenurašytos prekės, atsispindėjo įmonės apskaitoje, tačiau faktiškai jų arba nebuvo, arba jų vertė buvo artima nuliui. Atsižvelgiant į tai, administracijos vadovas K. M. vykdė savo funkcijas, susijusias su trumpalaikio turto apskaitymu/nurašymu, ir dėl to įmonėje buvo atliktas atsargų nurašymas. Teismas nepagrįstai ignoravo 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaitos apyvartos žiniaraštį, kurį po bankroto bylos iškėlimo M. P. perdavė bankroto administratoriui ir kuris patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas atsargų nurašymas. Šiame žiniaraštyje, kuriame, kaip nurodyta, apskaitomos „medžiagos, skirtos atliekamiems darbams“ paskutinėje eilutėje nurodyta ir nurašytos medžiagos pagal sąskaitas faktūras Nr. LINAP-0001, LINAP-0002, LINAP-0003. Po šio nurašymo esantis medžiagų likutis yra nurodytas 18 710,45 Eur. Taigi šios medžiagos nebuvo „prarastos arba panaudos ne įmonės veikloje“, jos buvo nurašytos kaip netinkamos naudoti (nusidėvėjusios).Pats medžiagų nurašymas a priori nereiškia neteisėtų sprendimų dėl nurašymo priimančių asmenų veiksmų. Neteisėti veiksmai galėtų būti pripažinti tik tuo atveju, jeigu būtų nurašomos vertingos ir/ar nenusidėvėjusios medžiagos, kurių nurašymą draudžia teisės aktai. Byloje pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybės, kad sąskaitose nurodytos prekės būtų vertingos ar nenusidėvėjusios.Pagal 2016 m. birželio 16 d. balansą, prekės, skirtos perparduoti (atsargos), sudarė ne 72 129 Eur sumą, o tik 18 711 Eur sumą. Paskutinis įmonės vadovas M. P. yra pateikęs dokumentus dėl 15 413,52 Eur atsargų panaudojimo įmonės reikmėms per 2016 metus ir perdavęs administratoriui atsargų už 22 236,90 Eur sumą, t. y. netgi daugiau, negu yra apskaityta įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai. Sumų skirtumas, tikėtina, yra susidaręs dėl skaičiavimo aspektų (vienuose dokumentuose galimai įvertinant nusidėvėjimus, kituose nevertinant), tačiau bet kokiu atveju bankroto bylos iškėlimo dienai vadovas turėjo perduoti balanse įrašytas 18 711 Eur vertės atsargas.Teismas dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tiesiog formaliai perkėlė bankroto administratoriaus pareiškimo turinį ir VMI patikrinimo akto turinį, visiškai neanalizuodamas, nevertindamas ir nepasisakydamas ar nurodyti veiksmai yra vertinami kaip tyčinio bankroto požymiai, kurie yra neteisėti veiksmai, tarp kurių veiksmų ir tyčinio bankroto yra priežastinis ryšys, t. y. teismas šioje dalyje visiškai neatskleidė bylos esmės ir nemotyvavo savo išvadų. Visi nurodyti VMI akte dokumentai yra išvestiniai, t. y. papildomi apskaitos dokumentai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi pirminiai dokumentai (pirkimo, pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kiti dokumentai) yra tinkamai įforminti, yra perduoti bankroto administratoriui. Tai reiškia, kad pirminiai dokumentai, kurie yra reikalingi nustatyti įmonės veiklai, turtui, nuosavam kapitalui ar įsipareigojimų dydžiui, buvo tinkamai apskaityti ir dėl to ginčo byloje nėra. Tai, kad tam tikri išvestiniai dokumentai (registrai) galimai nebuvo tinkamai užpildyti ir/ar perduoti bankroto administratoriui, nereiškia, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.VMI patikrinimas buvo baigtas K. M. ir M. P. jau netekus savo įgaliojimų, t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoti asmenys negalėjo teikti paaiškinimų, prieštaravimų dėl VMI patikrinimo akto, neturėjo teisės akto skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl VMI sprendime konstatuotos išvados negali būti panaudotos prieš juos ir patikrinimo aktas neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti įrodymai.Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nepasisakė dėl priežastinio ryšio egzistavimo ir dėl to, kad egzistuoja sąmoningas blogas įmonės valdymas. Aplinkybės, kad nusidėvėjusių prekių nurašymas galimai įformintas ne visiškai tiksliai, kad parengtos sąskaitos artimiems giminaičiams (kurios net nebuvo panaudotos), kad galimai neperduoti nedidelės apimties išvestiniai dokumentai (registrai), kad yra perleistos įmonės akcijos kitiems asmenims, nesuponuoja sąmoningo blogo įmonės valdymo.BUAB ,,Linatė sistemos“ bankroto administratorė UAB ,,Bankroto administravimo partneriai“ pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:UAB „Linatė sistemos“ sąskaitos apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad nurašytos medžiagos, parduotos fiziniams asmenims pagal sąskaitas faktūras Nr. LINAP-0001, LINAP-0002, LINAP-0003, suma – 41 443,06 Eur. Pagal tai spręstina, kad nurodytos prekės buvo parduotos su K. M. giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Taigi, atmestina K. M. pozicija, kad minėtos medžiagos buvo ne parduotos, o nurašytos, kadangi tokių nurašymų nėra, medžiagų netinkamumas naudoti nebuvo užfiksuotas jokia apžiūra, nebuvo pateiktas joks aktas, kuriuo medžiagos būtu priduotos į sąvartyną ar utilizuotos. Be to, prekių atsargoms joks nusidėvėjimas nėra ir negali būti skaičiuojamas pagal verslo apskaitos standarto rekomendacijas.Pagal VMI atliktą patikrinimą yra nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d. atliktų darbų aktuose sunaudotos atsargos sudaro 15 413,552 Eur. Bankroto administratoriui perduotų atsargų vertė sudaro 22 236,90 Eur. Pagal tai 2016 m. birželio 28 d. atsargų 34 478,59 Eur sumai bankroto administratoriui perduota nebuvo bei nepateikti jokie įrodymai, kur tos medžiagos panaudotos.Netgi laikantis K. M. versijos, kad visos neperduotos atsargos bankroto administratoriui buvo nurašytos, darytina išvada, jog BUAB „Linatės sistemos“ buvusio vadovo sprendimai be pagrindo nurašyti didelės vertės įmonės turtą buvo sąmoningas įmonės mokumo ir jos kreditorių galimybių patenkinti savo reikalavimus sumažinimas, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas vienu iš įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Iš bylos duomenų viseto darytina išvada, kad UAB „Linatė sistemos“ valdant K. M. buvo prarastos didelės vertės įmonės atsargos, dėl to UAB „Linatė sistemos“ patyrė žalą, todėl priežastinis ryšys tarp turto nepagristo nurašymo ir K. M. veikimo yra tiesioginis. Be to, atsakovas turėjo pareiga veikti įmonės interesais, vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, kreiptis į teismą dėl UAB „Linatė sistemos“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokios pareigos taip pat neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas atsakovės BUAB ,,Linatė sistemos“ bankroto pripažinimas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų pagrindais
Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei yra pakankamai duomenų išvadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).Iš 2017 m. sausio 23 d. VMI mokestinio patikrinimo akto, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad UAB „Linatė sistemos“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2014 m. pateikė įgaliotas asmuo B. M. Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo pateikti tik pirminiai UAB „Linatė sistemos“ buhalterinės apskaitos dokumentai: pirkimų – pardavimų PVM sąskaitos faktūros, medžiagų nurašymo aktai už 2014 m., avansinės apyskaitos, kasos ir banko dokumentai. Patikrinimui už 2014 – 2015 m. atlikti nebuvo pateikti: apskaitos sąskaitų registrai, kuriuose būtų užfiksuoti pirkėjų ir tiekėjų įsiskolinimai, įsigytų ir sunaudotų atsargų sumos, atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis. Taip pat nebuvo pateikti suvestinių pajamų ir sąnaudų registrai, inventorizacijos registrai, kuriuose būtų nurodyta atsargų, ilgalaikio turto, nebaigtos statybos, pinigų kasoje esančios sumos.2017 m. sausio 23 d. VMI patikrinimo akte pagal pateiktus sunaudotų medžiagų nurašymo aktus už 2014 m. taip pat nustatyta, kad mokėtojas pagal nurašymo aktus nurašydavo medžiagas kiekvieną mėnesį. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose buvo nurodyta medžiagų pavadinimas, kiekis, kaina ir suma bei nurodytas objektas, kuriame buvo sunaudotos medžiagos. Nustatyta, kad pagal 2014 m. gruodžio 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktą iš bendro atsargų sandėlio UAB „Linatė sistemos“ nurašė prekių, kurių bendra kaina sudarė 30 144,35 Lt (8 730,40 Eur). 2014 m. gruodžio 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte buvo nurodyta – nurašomas trumpalaikis turtas, tačiau sunaudotų medžiagų nurašymo akte nenurodyta, kokiam tikslui buvo panaudotos nurašomos prekės. UAB „Bankroto administravimo parneriai“ įgaliotam asmeniui B. M. perdavė atsargų už 22 236,90 Eur. Patikrinimo akte nurodytų dokumentų pagrindu 2016 m. birželio 28 d. dienai nustatytas atsargų likutis už 34 478,59 Eur (72 129,01 – 15 413,42 – 22 236,90), kuris nebuvo panaudotas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti arba galėjo būti prarastas.Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 23 d. VMI mokestinio patikrinimo aktas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta (ikiteismine ar teismine) tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi, nėra pagrindo abejoti jame padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB ,,Linatė sistemos“ buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, kadangi dalis dokumentų nebuvo perduota (rasta) nei patikrinimą atlikusiai VMI, nei bankroto administratorei. Nesutiktina su apeliantu, kad minimi dokumentai buvo tik išvestiniai ir jie netrukdė nustatyti įmonės finansinius įsipareigojimus, turtą ir kitas aplinkybes, svarbias tinkamai bankroto bylos eigai, todėl nėra tyčinio bankroto požymio. Pažymėtina, kad ĮB 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nedetalizuoja, kokie dokumentai turi būti tvarkomi netinkamai (apgaulingai), sprendžiant ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Esminė aplinkybė, kad dokumentų trūkumas visiškai ar iš dalies apriboja galimybę nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, be to yra pakankamai duomenų išvadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams.Nagrinėjamu atveju apskaitos sąskaitų registrų, kuriuose turėjo būti užfiksuoti pirkėjų ir tiekėjų įsiskolinimai, įsigytų ir sunaudotų atsargų sumos, suvestinių pajamų ir sąnaudų registrai, inventorizacijos registrai, kuriuose turėjo būti nurodytos atsargų, ilgalaikio turto, nebaigtos statybos, pinigų kasoje esančios sumos, nebuvimas iš dalies apribojo galimybę nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę, jos turimus įsipareigojimus bei faktinio nemokumo atsiradimo momentą. Be to, vedant netinkamą buhalterinę apskaitą kilo neaiškumų dėl dalies įmonės turto (atsargų likučio) praradimo. Nors apeliantas nurodo, kad dalis atsargų likučio buvo nurašyta pagal sąskaitas faktūras Nr. LINAP-0001, LINAP-0002, LINAP-0003, tačiau teismo vertinimo, šių dokumentų nepakanka atsargų nurašymui pagrįsti, kadangi įmonės turto netinkamumas naudoti nebuvo užfiksuotas jokia apžiūra, nebuvo pateiktas joks utilizavimo aktas.Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės kreditoriams buvo padaryta žala, kadangi nesant tinkamų buhalterinės apskaitos duomenų nėra galimybės nustatyti dalies įmonės turto praradimo, kurį pardavus galėjo būti tenkinami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Atitinkamai darytina išvada, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo iš esmės apribotos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų pagrindais
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto pagrindą administratorė iš esmės įrodinėjo tuo, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui arba kitiems asmenims pagal kompetenciją tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Pažymėtina, kad viena iš pagridinių sąlygų norint nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto yra faktinio įmonės nemokumo momento nustatymas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 16 – 19 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nenustačius bendrovės 2015 m. turėtų įsipareigojimų dydžio, jų santykio su bendrovės realiu turtu, vienareikšmiškai negalima patvirtinti, kad jau 2015 m. bendrovė buvo nemoki ir egzistavo bendrovės vadovo (-ų) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai duomenų ir galimybės nustatyti UAB „Linatė sistemos“ faktinio nemokumo atsiradimo dienos, bankroto administratoriui neįrodinėjant kitų netinkamai įmonės valdymo organų vykdytų pareigų, nepagrįstai pripažino įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Linatė sistemos“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog B. M., M. M. ir R. M. būtų įsigiję prekių iš BUAB ,,Linatė sistemos“, be to nėra jokių įrodymų, kad prekės realiai buvo perduotos nurodytiems asmenims (kad jie realiai jas gavo) ir už jas neatsiskaitė.Nesant byloje patikimų įrodymų, kad dalis įmonės turto buvo perleista artimiems giminaičiams, negalima daryti išvados dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto egzistavimo. Vien tik sąskaitų B. M., M. M. ir R. M. vardu išrašymas nesudaro pagrindo teigti, kad įmonės turtas buvo iš tikrųjų perleistas, ką ir teigia apeliantas.Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų. Šiuo atveju į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio įmonės bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai), o apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigė šių požymių buvimo, todėl skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB ,,Linatė sistemos“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties motyvuojamąją dalį, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Linatė sistemos“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų pagrindais.