Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Jonas Pertrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos T. Ž. skundas dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, kuriuo prašoma nedelsiant panaikinti (nutraukti) visus neteisėtai pradėtus išieškojimus nenustatytoje vykdomojoje byloje iš pareiškėjos senatvės pensijos, neteisėtai ir be jokio pranešimo pradėtus antstolės Linos Pužienės tyčiniais, neteisėtais veiksmais, ir grąžinti visas neteisėtai išieškotas pinigines sumas. Pareiškėja nurodo, kad tik 2023 m. liepos 7 d. sodros būstinėje jai buvo įteikta pažyma Nr. FV_12E-79 dėl antstolės L. Pužienės išskaitymų iš jos senatvės pensijos pagal nežinomos kilmės vykdomąjį dokumentą Nr. S-23-109-20190, nenurodant kieno naudai ir kokio asmens vykdomas šis neteisėtas išieškojimas, iš kokios civilinės bylos bei vykdomosios bylos, slepiant pilną bylos numerį ir darant tiesioginė žalą jos teisėms. Raginimas niekada ir niekur pareiškėjai įteiktas nebuvo ir apie pradėtą išieškojimą antstolė L. Pužienė nebuvo pranešusi, tuo grubiai ir tyčia pažeidė LR Antstolių įstatymą, civilinio proceso kodeksą, kitus reikalavimus, ir nesudarė pareiškėjai galimybės pasamdyti advokatą ir pasinaudoti kitomis savo teisėmis.

Antstolė Lina Pužienė 2023 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-23-109-27357 nutarė pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies: grąžinti skolininkei antstolės L. Pužienės depozitinėje sąskaitoje esančias perteklines lėšas – 109,76 Eur, pareiškėjai pateikus piniginių lėšų grąžinimui reikalingus rekvizitus; o skundo dalį dėl neteisėto antstolės L. Pužienės išieškojimo atsisakyti tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0109/23/00662 persiųsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje buvo išnaudotos visos galimos priemonės įteikti raginimą ir kitus pirminius procesinius dokumentus skolininkei – jie buvo išsiųsti registruotu laišku, ir elektroniniu paštu, bei paskelbta viešai, todėl vadovaujantis galiojančiais LR teisės aktais, raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai. Pareiškėjai nustatytu terminu gera valia nesumokėjus įsiskolinimo pradėtas priverstinis išieškojimas, 2023 m. gegužės 25 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkei mokamos VSDFV išmokos bei 2023 m. birželio 14 d. patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininkės lėšas esančias pas trečiuosius asmenis. Visi vykdymo veiksmai byloje buvo atliekami laikantis įstatymuose nustatytos nuoseklios jų atlikimo tvarkos, nepažeidžiant CPK nuostatų, raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai įteiktas tinkamai, skola ir vykdymo išlaidos išieškotos laikantis įstatymuose nustatytos vykdymo tvarkos. Nėra jokio pagrindo antstolės atliktų veiksmų bei lėšų iš skolininkės išieškojimo laikyti neteisėtais ir nepagrįstais, todėl nėra pagrindo grąžinti visų išieškotų piniginių lėšų. Taip pat pažymėjo, kad vykdomojoje byloje įsiskolinimas išieškotas pilnai bei antstolės depozitinėje sąskaitoje yra pareiškėjai grąžintinų lėšų – 109,76 Eur, kurios pareiškėjai bus grąžintos pateikus piniginių lėšų grąžinimui reikalingus rekvizitus. Pareiškėjos pridedamoje sodros pažymoje Nr. FV_12E-79 nurodyta 2023 m. liepos mėn. išskaityta 76,71 Eur suma antstolei dar nėra pervesta, sodrai pervedus nurodytą sumą lėšos taipogi bus grąžintos pareiškėjai. Todėl pareiškėjos prašymas dėl lėšų grąžinimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai grąžintinos perteklinės lėšos.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

2023 m. liepos 12 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos T. Ž. skundas dėl antstolės L. Pužienės veiksmų. Pateiktu skundu prašoma nedelsiant panaikinti (nutraukti) visus neteisėtai pradėtus išieškojimus bei grąžinti visas neteisėtai išieškotas pinigines sumas. Iš pareiškėjos pateikto skundo turinio matyti, kad ji iš esmės ginčija visą vykdymo procesą ir jame atliktus antstolės veiksmus, motyvuodama tuo, kad nebuvo informuota apie prasidėjusį vykdymo procesą. Pareiškėjos teigimu, antstolė jai įstatymų nustatyta tvarka neįteikė raginimo geruoju įvykdyti sprendimą, nesuteikė termino geruoju įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl negali būti atliekami jokie priverstiniai išieškojimo veiksmai. Tačiau pareiškėjos argumentus, kad priverstinio vykdymo veiksmus antstolė atlieka neteisėtai, nes pareiškėjai nebuvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas ir kiti antstolės priimti procesiniai dokumentai vykdymo procese, paneigia vykdomosios bylos duomenys.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė L. Pužienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/23/00662, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-968-512/2023 dėl 150 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojo Jono Petriko naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2023 m. gegužės 9 d.. Dar tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 9 d., antstolė patvarkymu Nr. S-23-109-17705 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2023 m. gegužės 10 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-109-17709 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-109-17708, kuriuo skolininkė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 150 Eur skolą ir 44,55 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, ir šiuos dokumentus išsiuntė skolininkei T. Ž. dvejais adresais registruota pašto siunta, elektroniniu paštu, bei paskelbė viešai.

Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Vadovaujantis CPK 605 straipsniu, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (CPK 605 str. 1 d.). Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 str. 2 d.). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 605 str. 3 d.). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra nurodęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Tačiau nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas vadovaujantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatą procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje ar kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ar asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

CPK 657 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, t. y. nustatyta speciali raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimo tvarka, jis negali būti įteiktas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, jis slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Raginimo paskelbimo diena laikoma jo įteikimo diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog pareigos, nepavykus įteikti dokumentų CPK 657 straipsnyje nustatytu būdu, ieškoti skolininko viešojoje erdvėje prieinamomis ryšio priemonėmis, telefonu, elektroniniu paštu nei procesiniai įstatymai, nei Sprendimų vykdymo instrukcija antstoliui nenumato, o viešas paskelbimas laikomas tinkamu skolininko informavimu apie raginimą įvykdyti sprendimą.

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/23/00662 priimti pirminiai procesiniai dokumentai, tarp kurių ir raginimas įvykdyti sprendimą, 2023 m. gegužės 10 d. buvo išsiųsti pareiškėjai registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą, taip įvykdant CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatytą antstolio pareigą, vykdomajame dokumente nurodytu skolininkės adresu – (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su pareiškėjos nurodytu adresu teikiamame skunde, ir skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris Registrų centro valdomose oficialiose duomenų bazėse, tame tarpe ir antstolių informacinėje sistemoje, nurodytas kaip skolininkės T. Ž. elektroninis paštas. Be to, 2023 m. gegužės 10 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai, todėl laikoma, kad raginimas skolininkei įteiktas ir viešo paskelbimo būdu, įteikimo data. Taigi, vykdomojoje byloje buvo išnaudotos visos galimos priemonės įteikti raginimą ir kitus pirminius procesinius dokumentus skolininkei – jie buvo išsiųsti dvejais adresais registruota pašto siunta, ir elektroniniu paštu, bei paskelbti viešai. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei antstolės nurodyti įrodymai patvirtina, kad skolininkei įteikiant pirminius vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus buvo laikomasi tiek bendrosios CPK įtvirtintos dokumentų fiziniam asmeniui įteikimo tvarkos, tiek ir specialios dokumentų įteikimo tvarkos, nustatančios procesinio dokumento – raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarką. Vadovaujantis galiojančiais LR teisės aktais, laikytina, kad raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai įteiktas tinkamai, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad jai raginimas nėra įteiktas.

Neapmokėjus raginime nurodytų įsiskolinimų nustatytu terminu yra pradedamas priverstinis vykdymo (išieškojimo) procesas taikant CPK 624 straipsnyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. Pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, iš skolininko yra išieškomos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu bei atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą (CPK 611 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 122 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nustatytu terminu gera valia nesumokėjus įsiskolinimo pradėtas priverstinis išieškojimas, t. y. 2023 m. gegužės 25 d. buvo priimtas patvarkymas vykdymo išlaidų apskaičiavimui Nr. S-23-109-20191 ir patvarkymas Nr. S-23-109-20190 dėl skolos išieškojimo iš skolininkei mokamos VSDFV išmokos bei 2023 m. birželio 14 d. patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininkės lėšas esančias pas trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog antstolė L. Pužienė ėmėsi visų galimų teisėtų priemonių aktyviai padėti skolininkui apginti jo teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.), o skolininkui neįvykdžius vykdomojo dokumento per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, antstolė pagrįstai ir teisėtai taikė priverstinio vykdymo priemones, todėl nėra jokio pagrindo antstolės atliktų veiksmų bei lėšų iš skolininkės išieškojimo laikyti neteisėtais ir nepagrįstais, bei nėra pagrindo grąžinti visų išieškotų piniginių lėšų.

Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad antstolė L. Pužienė 2023 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-23-109-27357 pareiškėjos prašymą dėl lėšų grąžinimo tenkino iš dalies, ir nurodė, kad vykdomojoje byloje įsiskolinimas išieškotas pilnai bei antstolės depozitinėje sąskaitoje yra pareiškėjai grąžintinų lėšų – 109,76 Eur, kurios pareiškėjai bus grąžintos pateikus piniginių lėšų grąžinimui reikalingus rekvizitus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos pridedamoje SODROS pažymoje Nr. FV_12E-79 nurodyta 2023 m. liepos mėn. išskaityta 76,71 Eur suma antstolei dar nėra pervesta, sodrai pervedus nurodytą sumą lėšos taipogi bus grąžintos pareiškėjai.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolės atliktus vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad visi vykdymo veiksmai byloje buvo atliekami laikantis įstatymuose nustatytos nuoseklios jų atlikimo tvarkos, nepažeidžiant LR Civilinio proceso kodekso nuostatų, raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai įteiktas tinkamai, skola ir vykdymo išlaidos išieškotos laikantis įstatymuose nustatytos vykdymo tvarkos, antstolė nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės L. Pužienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0109/23/00662 grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.