Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovei advokatei Ingridai Varanavičei, atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Tankovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis šalys nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio priekaba Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių neturi. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Šalys teismo posėdyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu faktiškai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei E. K. paliktina ikisantuokinė pavardė A, o atsakovui A. K. jo prigimtinė pavardė – K.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, atsakovas tam neprieštaravo. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas pilnai sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesant ginčo tarp šalių bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgiant į institucijos išvadą, ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, kuris reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų M. K., G. K. naudai iš atsakovo priteisti po 200,00 Eur išlaikymą kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, A. K. naudai – po 300,00 Eur, kadangi jis turi specialiųjų poreikių, jam yra nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo, diagnozuotas emocijų (nerimo spektro) sutrikimas, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai bei vidutinis neįgalumo laipsnis dėl epilepsijos, jam reikalingi vaistai, todėl jo poreikių tenkinimui reikalinga didesnė piniginių lėšų suma nei kitų vaikų atveju. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu iš jo priteistinu vaikams išlaikymo dydžiu, teigė, kad dėl prastos turtinės padėties bei sveikatos būklės vaikų išlaikymui galintis mokėti kiekvienam po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė VĮ Registrų centras duomenimis nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio priekaba Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prI). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių nuomojamame bute Alytuje, moka 320,00 Eur nuomos mokestį (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prII). Ieškovės mėnesio pajamas keturių asmenų šeimai vidutiniškai sudaro apie 1 069,60 Eur suma, iš kurių socialinė pašalpa – 250,00 Eur, išmokos vaikams – 408,00 Eur, būsto nuomos mokesčio kompensacija – 155,80 Eur, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija – 82,80 Eur, sūnaus A. šalpos neįgalumo pensija – 173,00 Eur (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prV). Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuosavybės teise jokių nekilnojamųjų daiktų nei registruotinų kilnojamųjų daiktų (transporto priemonių), neturi (2023-08-18 DOK-33679). Atsakovas nuo 2023 m. kovo mėn. registruotas Užimtumo tarnyboje (2023-05-29 DOK-22422). Atsakovui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2029 m. birželio 10 d., jam rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką, gauna apie 130,00 Eur netekto darbingumo pensiją (2023-07-12 DOK-28820). Turi 12 000,00 Eur kreditorinį įsipareigojimą VMI prie FM (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prVI) bei moka 100,00 Eur išlaikymą dukrai iš ankstesnių santykių (2023-06-30 DOK-27660).

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ieškovės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra didesnės nei atsakovo bei ieškovė turi transporto priemonę.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-33-324/2020).

Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924,00 Eur, o atskaičius mokesčius apie 709,00 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, taip pat nepateikta įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės išlaidas per mėnesį vaikų poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo yra prašoma už mažiau nei septynis mėnesius, vertintina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo panašūs kaip ir nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus priteistiną išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikų poreikius bei į prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydį, nesant duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu teikti vaikams išlaikymą, teismo vertinimu, teisinga ir proporcinga išlaikymo įsiskolinimą M. ir G. skaičiuoti po 150,00 Eur per mėnesį, o A. – po 200,00 Eur.

Teismas vertina, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdė tik iš dalies, t. y. teismo posėdyje nurodė, kad prie vaikų išlaikymo stengėsi prisidėti maisto produktais bei pirkdamas daiktus. Kaip minėta, ieškovė teismo posėdžio metu, atsižvelgusi į atsakovo iš dalies teiktą išlaikymą vaikams natūra, 897,28 Eur sumažino prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant vaikams išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 15 d., skaičiuojant už vieną mėnesį dviem vaikams po 150,00 Eur ir vienam vaikui po 200,00 Eur, iš viso už 6 mėnesius ir 15 dienų bei minusuojant atsakovo natūra teiktą 897,28 Eur išlaikymą, t. y. 2 352,72 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Šalys teismo posėdžio metu susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja: 1. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tris mėnesius bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., ne vėliau kaip prieš vieną dieną raštu pranešdamas apie tokį savo ketinimą, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą; 2. Nuo ketvirto mėnesio atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ne vėliau kaip prieš vieną dieną raštu pranešdamas apie tokį savo ketinimą, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą; 3. Po vienerių metų laiko atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 13.00 val. – 14.00 val. ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15.00 val. (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu nutraukiant santuoką padalijamas ne visas santuokinis turtas, reiškia neatskleista bylos esmė. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Šalys 2017-09-20 sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas yra įgytas ir/ar registruotas, asmeninė nuosavybė (3.1. punktas), (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prII). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalių vardu nėra įregistruoto jokio nekilnojamojo turto. Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovės vardu nuosavybės teise yra įregistruotos transporto priemonės: transporto priemonė Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio priekaba Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prI).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsakovui neprieštaraujant, darytina išvada, jog ieškovės vardu registruotas turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir nėra įtraukiamas į dalintino turto sąrašą nutraukiant santuoką, atsakovas turto neįgijęs, todėl turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Byloje pateikta Lietuvos antstolių rūmų pažyma (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prVI) patvirtina, kad atsakovo A. K. atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos: 1. Antstolio Giedriaus Salicko kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/00364 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai pagal Kauno apygardos teismo 2017-02-08 vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-397/2016; 2. Antstolės D. M. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0100/18/00268 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Kreditorius VMI prie FM atsiliepime prašė teismo nagrinėjant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, atsižvelgti į tai, kad siekiant apginti viešąjį interesą, šalims būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, sutuoktiniams neįvykdžius prievolių valstybei.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra sudarę povedybinę sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog kiekviena šalis asmeniškai ir savo asmeniniu turtu atsako už savo prievoles, bei tai, jog ieškovės reikalavimui, nurodytas skolas pripažinti atsakovo asmeninėmis, neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditorius, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, ieškinio reikalavimas, skolas VMI prie FM pripažinti A. K. asmeninėmis skolomis, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 1 280,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2024-03-19 DOK 11848). Patenkinus patikslintą ieškinį 84 procentais, (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, dėl pavardžių, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl prievolių – patenkinti 100 procentų, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 50 procentų, dėl išlaikymo vaikams priteisimo 71 procentą, dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo 64 procentus. 585 procentai : 7 reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistina 1 075,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-01-27 sprendimas Nr. (8.2Mr)ATS-C-2023-00718 dėl 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo E. K. (2023-03-16 CBP-2021, priedas – E. K. ieškinys prVI). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai teikiant antrinę teisinę pagalbą E. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 300,00 Eur (2023-05-29 DOK-22494). Taip pat byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-03-30 sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-03112 dėl 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo A. K. (2023-04-06 DOK-15068). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 642,50 Eur (2024-03-22 DOK 12425).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Kaip minėta, ieškovei E. K. buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo priversta atsisakyti antrinės teisinės pagalbos ir siekiant nevilkinti bylos proceso, samdyti privatų advokatą, kadangi pradinis ieškinys, nors ir buvo tikslinamas du kartus, tačiau vis tiek neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad ieškovės turtinė padėtis buvo bloga ir jai priklausė 100 procentų antrinė teisinė pagalba viso bylos nagrinėjimo metu. Todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių apmokėjimo šalys buvo atleistos ir kurios buvo patirtos teikiant antrinę garantuojamą teisinę pagalbą šalims, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės E. K. patikslintą ieškinį iš dalies.

1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. K. palikti ikisantuokinę pavardę A., atsakovui A. K. jo prigimtinę pavardę K.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

4. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150,00 Eur, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023-03-16) iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023-05-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

5. Paskirti ieškovę E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. K., G. K. ir A. K. tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

8. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 352,72 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 15 d.

9. Nustatyti atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

9.1. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais tris mėnesius, nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., ne vėliau kaip prieš vieną dieną raštu pranešdamas apie tokį savo ketinimą, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą;

9.2. Nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ne vėliau kaip prieš vieną dieną raštu pranešdamas apie tokį savo ketinimą, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą;

9.3. Po vienerių metų laiko, nuo 2025 m. gegužės 8 d., atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 13.00 val. – 14.00 val. ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15.00 val.

10. Pripažinti asmeninėmis atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skolas kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

11. Priteisti ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 075,20 bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.