- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-33-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2745-939/2019 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 220 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisti iš atsakovo dukters G. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d., t. y. už dvidešimt du mėnesius, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200 Eur, iš viso 4 400 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“ 300 Eur vertės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti S. pavardę, atsakovui S. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, nes jos santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kuomet ieškovė su dukra išsikėlė gyventi atskirai. Siekdama išsaugoti asmeninio/šeimyninio gyvenimo privatumą, jos ir atsakovo santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog jų santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Atsakovas nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, smurtaudavo jos atžvilgiu, nepadėdavo jai. Ji ilgus metus taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu, toleravo jo alkoholizmą, neprisidėjimą prie šeimos išlaikymo. Dėl šių aplinkybių mano, jog abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nė vienas nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu buvo įsigyta transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“ 300 Eur vertės. Jį ieškovei nupirko pilnametis sūnus L. S., kuris tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje, todėl automobilis paliktinas jos asmenine nuosavybe, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos. Atsakovas nesidomi dukros auklėjimu bei priežiūra, nesirūpina jos sveikata bei išlaikymu. Dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitiktų šio vaiko interesus. Dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra ginčo. Tinkamam dukros poreikių tenkinimui mėnesiui būtina skirti apie 440 Eur. Šiuo metu atsakovas bedarbis, tačiau jis yra darbingas ir turi viskas galimybes dirbti bei prisidėti prie dukros išlaikymo. Atsakovas neturi daugiau išlaikytinių, gyvena kartu su savo tėvais šiems priklausančioje sodyboje, todėl neturi būsto išlaikymo išlaidų. Atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), jai mokamas apie 800 Eur darbo užmokestis, taip pat kiekvieną mėnesį gauna 50 Eur išmoką vaikui. Atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėnesio pabaigos, kuomet jiedu pradėjo gyventi atskirai, dukros išlaikymui neskyrė pinigų, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį, iš viso 4 400 Eur. Atsakovas kitais būdais (maistu, rūbais ar avalyne) prie dukros išlaikymo neprisideda.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė S.. Nesutinka dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio, vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, piniginės kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią turto dalį nemokėjimo ir dalijamo automobilio vertės nustatymo. Vaiko išlaikymui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės priteistina po 50 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas. Po santuokos nutraukimo automobilis „Ford Focus“ paliktinas ieškovei, o jam priteistina iš jos 415 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad turi neįgalumą, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, gauna 139,32 Eur dydžio pensiją. Dėl blogos sveikatos ir neįgalumo negali susirasti gerai apmokamo darbo, todėl priverstas ūkininkauti, o iš ūkio jo gaunamos pajamos yra labai nedidelės, jis neišgalės mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio sumos vaiko išlaikymui. Ieškovės reikalavimas priteisti iš jo dukros išlaikymo įsiskolinimą atmestinas, nes jis visada prisidėdavo prie jos išlaikymo, kas mėnesį duodamas apie 50 Eur, bulvių ir kitų žemės ūkio produktų. Mano, kad ieškovė be pagrindo priskaičiavo į vaiko išlaikymo dydį kasmetinį uniformos ir sportinės aprangos pirkimą – dukra yra tvarkinga mergaitė, su rūbais elgiasi gražiai, todėl jie perkami keliems metams. Ieškovė nepagrindė medicinos dokumentais dukros odos ligos ir reikalingumą plauti mergaitės galvą vaistinėje perkamu šampūnu. Santuokos metu įsigytas automobilio „Ford Focus“, kurio vertė 830 Eur, todėl jam priteistina 415 Eur kompensacija. Mano, kad esant normaliems santykiams tarp šalių nekils problemų dėl bendravimo su dukterimi tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „S.“, atsakovui jo pavardę „S.“. Nustatė nepilnametės G. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nustatė, jog atsakovas su nepilnamete dukra G. S. bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai G. S. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą 2019 m. kovo 27 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo G. S. 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Nepilnametei dukrai G. S. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei. Priteisė ieškovei transporto priemonę automobilį „Ford Focus“. Priteisė iš atsakovo 351,68 Eur ieškovei A. S. bylinėjimosi išlaidų. Kitas ieškinio dalis atmetė.
5. Nurodė, kad ieškovės nurodytas išlaidų, tenkančių kasdienių dukros poreikių tenkinimui, dydis visa apimtimi nėra objektyviai pagrįstas ir iš dalies neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepagrindė, jog realiems vaiko poreikiams reikalinga 440 Eur ar 510 Eur per mėnesį, sprendė, jog vaiko poreikius tenkina 370 Eur suma per mėnesį, kuri vertintina kaip protinga ir pakankama vaiko poreikiams užtikrinti.
6. Nustatė, kad atsakovo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neregistruota, atsakovas nedirba. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametę dukrą G. S., gyvena savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti esant šioms sąlygoms: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų šiluminės aplinkos norminių vienetų; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius sprendimu A. S. nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2041 m. lapkričio 10 d. paskirta 139,32 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir galimybes gauti pajamas, reikalingas šiuo metu teikti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą, atsižvelgė ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, nors yra neįgalus asmuo, tačiau jam nustatytas 50 darbingumo lygis, apribojimai dirbti yra gana nedideli. Dėl to padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas, tačiau ilgą laiką nedirba, nepateikė įrodymų, jog yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje; kaip nurodė ieškovė, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais; nepateikė duomenų, kad deda pastangas sąžiningai užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis bloga ne tik dėl objektyvios priežasties – dėl sveikatos problemų sumažėjusio atsakovo darbingumo lygio, bet ir dėl subjektyvių veiksnių, t. y. jo paties nerūpestingo elgesio – jis objektyviai galėjo ir gali susirasti darbą, gauti bent minimalias papildomas pajamas.
7. Nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą, atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto neregistruota, nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. registruota transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 840 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna 50,16 Eur dydžio išmoką, taigi vidutinės ieškovės mėnesio pajamos yra apie 900 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už butą vasarą moka 170 Eur mokesčių, žiemą – apie 230 Eur. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nedarbinga ar turi sveikatos problemų. Šių aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad ieškovė šiuo metu turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra pagrindas nukrypti nuo abiejų tėvų teikiamo vaikui išlaikymo lygių dalių principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį – sumažinti teismo nustatytą ir priteistą vaiko išlaikymo dydį iki 50 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur vaiko išlaikymo suma akivaizdžiai per didelė, viršija protingumo ir sąžiningumo ribas, todėl turi būti pakeista ir vaiko išlaikymo dydis sumažintas.
8.2. Teismas įvertino visas aplinkybes, lemiančias priteistino vaiko išlaikymo dydžio nustatymą, t. y. atsakovo turtinę padėtį, kad jis neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gyvena tėvams priklausančiame name, kad yra neįgalus (jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kurios patvirtino, kad jam nustatytos sunkios ligos: hipertenzinė širdies liga, krūtinės angina, širdies nepakankamumas, stuburo stenozė, krūtinės ir juosmens srityje, juosmens ir kryžmens nervų šaknų sutrikimai, stuburo osteochondrozė, kaklo diskų liga su radikulopatija, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su juosmens ir radikulopatija. Dėl minėtų ligų atsakovui susirasti darbo neįmanoma, kadangi darbdaviai, sužinoję apie darbingumo lygį, atsisako priimti jį į darbą, be to, nėra jokio darbo jam pasiekiamu nuo gyvenamosios vietos atstumu, o darbo paieškas toliau nuo namų apsunkina tai, kad jis neturi transporto priemonės, o visuomeniniu transportu pasiekti darbą Kaune, Prienuose ar kitu, neįmanoma, nes minėtas transportas pro (duomenys neskelbtini) važiuoja labai retai. Teismas neatsižvelgė į Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) punktus, nurodančius, kad atsakovas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos normų verčių; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą su priverstiniais liemens palenkimais, t. y. kad atsakovui faktiškai užkirstas kelias susirasti bet kokį darbą.
8.3. Teismas, neatsižvelgė į atsakovo gaunamas 139,32 Eur dydžio pajamas (netekto darbingumo pensiją), į tai, kad jis neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (daiktų), kad, atidavęs visą pensiją dukters išlaikymui, jis ne tik liktų be jokio pragyvenimo šaltinio, bet ir nuolat augtų vaiko išlaikymo įsiskolinimas, o atsakovas turėtų badauti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. priešingai nei teigia apeliantas, teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę ir ieškinio reikalavimą tenkino tik iš dalies, nustatydamas 150 Eur dukters išlaikymo dydį.
9.2. Vertinant vaiko poreikius, teismas turėjo teisę vadovautis kaip orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius būtinuosius žmogaus poreikius. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur, todėl priteista 150 Eur dydžio išlaikymo suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas šalių dukrai, jį mažinant iki 50 Eur. Teismo priteista suma yra minimali, praktiškai visa dukros išlaikymo našta perkelta vienai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, iš apelianto priteista suma nepadengs net pusės šiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos. Apeliantas jokia kita forma neprisideda prie dukters išlaikymo, su ja nebendrauja, neleidžia laisvalaikio, neteikia dovanų gimtadienio ar kitų švenčių progomis. Jis neturi jokių papildomų išlaidų dėl bendravimo su dukra ar jos lankymo.
9.3. Atsakovas gyvena su savo tėvais, dirba jų ūkyje ir gauna iš ūkio pajamas, kurios nėra viešinamos. Gyvendamas tėvams priklausančioje sodyboje, neturi būsto išlaikymo išlaidų, tuo tarpu ieškovei tenka mokėti būsto nuomos mokestį bei su būsto išlaikymu susijusias išlaidas. Atsakovas neturi daugiau išlaikytinių ir nėra visiškai nedarbingas, jo nedarbingumas tik 50 proc., todėl jis turi galimybę dirbti. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės neturi realios galimybės įsidarbinti ir kad darbdaviai atsisako su juo sudaryti darbo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo dydį.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Nesutiktina su apeliantu, kad, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jam nustatyto 50 proc. darbingumo lygį, dėl kurio, apelianto teigimu, jis negali susirasti darbo.
15. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nors yra neįgalus asmuo, tačiau jam nustatytas 50 darbingumo lygis, apribojimai dirbti yra gana nedideli (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti esant šioms sąlygoms: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų šiluminės aplinkos norminių vienetų; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimai). Tai suponuoja išvadą, jog atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas, tačiau jis ilgą laiką nedirba, nepateikė įrodymų, jog yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, kad deda pastangas sąžiningai užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą. Atsakovo veiksmus vertinant sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartais, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis bloga ne tik dėl objektyvios priežasties – dėl sveikatos problemų sumažėjusio atsakovo darbingumo lygio, bet ir dėl subjektyvių veiksnių, t. y. jo paties nerūpestingo elgesio – objektyviai jis galėjo ir gali susirasti darbą, gauti bent minimalias papildomas pajamas. Atsakovo nerūpestingą ir netinkamą elgesį minimu aspektu patvirtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, net ir turėdamas sveikatos problemų, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Tai atsakovas patvirtino 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje nurodydamas, kad „išgeria, kai laisvalaikis leidžia“, taip pat rūko (2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:01:28 iki 01:02:26; 01:16:14). Sprendžiant klausimus dėl vaikų išlaikymo, įstatymai įpareigoja tėvus teikti duomenis apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl blogos sveikatos ir neįgalumo negali susirasti gerai apmokamo darbo, todėl priverstas ūkininkauti, o iš ūkio jo gaunamos pajamos yra labai nedidelės, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie iš šios veiklos gaunamas pajamas. Atsakovas nepateikė įrodymų ir apie bandymus įsidarbinti bei darbdavių atsisakymą jį priimti į darbą dėl sveikatos būklės (teigdamas, jog dėl autobusų grafiko į darbą negalėtų važinėti, pastarąjį argumentą jis pats paneigia). Apeliacinės instancijos teismas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. gauna 164,05 Eur išmoką. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir nurodė kas mėnesį duodantis apie 50 Eur, bulvių ir kitų žemės ūkio produktų, 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje jis pripažino, kad jokio piniginio išlaikymo dukrai neteikė, išskyrus daržoves (bulves ir morkas). Teismui paprašius patikslinti, kada jis ieškovei perdavė šias daržoves, atsakovas nurodė, kad daržovių davė pilnamečiams sūnums L. ir D., kai jie atvažiuodavo į kaimą, t. y. ne ieškovei ar dukrai (2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:13:20 iki 01:14:32). Apeliacinės instancijos teismas iš valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 14 d. sudarė 5.5800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartį, tačiau tokių duomenų teismui atsakovas taip pat nenurodė. Tai pagrindžia, kad apeliantas teismui neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą.
16. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl sutinka su jo atlikta išsamia šalių dukters poreikių analize, šalių turtine padėtimi bei išvada, kad šalims tenkantis dukters išlaikymo išlaidų dydis yra 370 Eur per mėnesį. Apeliantas neįrodė, jog tokios lėšos jo dukrai nebūtinos, nereikalingos, objektyviai per didelės, nepaneigė ir tokių aplinkybių įrodinėjimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas į nepilnamečio vaiko poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, jie yra pagrįsti, atitinkantys įprastinius tokio amžiaus vaiko poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių dukters būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Jo sutinkamas mokėti 50 Eur išlaikymas neužtikrintų net minimaliausių (būtinų) šalių dukters poreikių patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir atsakovo sveikatos būklę, atsakovui nustatė mažesnės apimties išlaikymo prievolę (150 Eur), kai tuo tarpu ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra ir kuriai tenka rūpintis nuolatine kasdiene dukters priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaiko poreikiams patenkinti, nustatyta didesnės apimties išlaikymo prievolė, t. y. 220 Eur.
18. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
19. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93straipsnio 1 dalis).
21. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 82, 2019 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 0999920) patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 300 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.