Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, išlaikymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11). Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ji ir atsakovas santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kuomet ji su dukra išsikėlė gyventi atskirai. Mano, kad jų santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Atsakovas nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, smurtaudavo jos atžvilgiu, nepadėdavo jai namuose, nei buities darbuose, nei ūkyje. O ji ilgus metus taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu, toleravo jo alkoholizmą, neprisidėjimą prie šeimos išlaikymo. Dėl šių aplinkybių ji mano, jog abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nė vienas nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Teismui imtis priemonių juos sutaikyti nėra prasmės. Ji kategoriškai apsisprendusi santuoką nutraukti ir nemato jokios galimybės ją išsaugoti. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei neprieštaravo ir su tuo visiškai sutiko.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2017 m. balandžio mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Šalys tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo, taikytis ir gyventi toliau kartu nenori. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išsakytą poziciją, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėto spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, o šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. paliekama pavardė – S., o atsakovui A. S. – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

Šalys turi nepilnametę dukrą G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su ieškove ieškovės nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12, 13). Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu šio ieškovės reikalavimo neginčijo, su juo sutiko, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų dukrą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Institucija, teikianti išvadą byloje, neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Bylos duomenimis, ieškovė su dukra G. S. gyvena skyrium nuo atsakovo nuo 2017 m. balandžio mėnesio. A. S. teigimu, tėvas su nepilnamete dukra nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra nebendrauja dėl to, jog ši yra prieš jį nuteikta. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadoje, kuria netikėti teismas neturi pagrindo, nurodytas aplinkybes, kad lankymosi šeimoje metu G. S. paaiškino, kad nenori bendrauti su tėčiu, nes jis geria, mergaitė jo bijo, mergaitė nori gyventi su mama, o atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių dukra yra nuteikta prieš tėvą, šiuos atsakovo paaiškinimus vertina kaip deklaratyvius, ir jais nesivadovauja. Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnametės dukros tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametei dukrai ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnametės dukros socialiniai ryšiai, ieškovė turi galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sudaryti šalių nepilnametei dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė su dukra visą laiką gyvena kartu, o atsakovas pastaruosius dvejus metus su nepilnamete dukra nebendrauja, išlaikymo jai neteikia, ja nesirūpina, taip pat į vaiko norą gyventi su ieškove ir į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nutraukiant santuoką nustatymo su ieškove, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebendrauja su nepilnamete dukra. Bylos nagrinėjimo metu ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nekilo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamete dukra G. S. bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros G. S. išlaikymui po 220,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu iš jo priteistinu vaiko išlaikymo dydžiu, teigia, kad dėl prastos turtinės padėties šalių dukros G. S. išlaikymui galintis mokėti 30,00 – 40,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat nurodo, kad dalis ieškovės nurodomų vaiko išlaikymui reikalingų lėšų yra nepagrįstai padidintos, o dalis – nepagrįsta rašytiniais įrodymais.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog nepilnametės dukros G. S. poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 440,00 Eur, iš kurių dukros maitinimas mokykloje – 60,00 Eur; klasės lankomiems renginiams, ekskursijoms – apie 20,00 Eur; ugdymo bei lavinimo priemonėms, pratyboms, piešimo pamokoms ir pan. – 100,00 Eur metams (mėnesiui – apie 8,33 Eur); uniforma metams kainoja 78,00 Eur (mėnesiui – apie 6,50 Eur); sportinei aprangai per metus ji skiria apie 100,00 Eur (mėnesiui – apie 8,33 Eur); mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymui mėnesiui skiria 10,00 Eur; vitaminams – 20,00 Eur; dukros higienos poreikiams – 40,00 Eur, dukros laisvalaikiui per mėnesį skiria apie 30,00 Eur. Iš su ieškiniu pateiktos poreikių lentelės matyti, kad ieškovės skaičiavimu šalių dukros G. S. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 510,00 Eur suma, iš kurių maistui – 150,00 Eur, maitinimui mokykloje – 60,00 Eur, higienos reikmenims – 50,00 Eur, drabužiams (uniforma, sportinė apranga ir kt.), avalynei – 150,00 Eur, vaistams, vitaminams – 20,00 Eur, ugdymo priemonėms – 30,00 Eur, laisvalaikiui, gyvenamojo būsto išlaikymo dalis, internetui – 50,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20). Šalių nepilnametė dukra G. S. mokosi (duomenys neskelbtini), ji negauna socialinės pašalpos – nemokamo maitinimo (b. l. 22).

Teismo nuomone, ieškovės nurodyta išlaidų, tenkančių kasdienių dukros poreikių tenkinimui, dydis visa apimtimi nėra objektyviai pagrįstas ir iš dalies neatitinka protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, t. y. į tai, kad ieškovės dukra G. S. šiuo metu yra 11 metų amžiaus, lanko mokyklą, jai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, higienos priemonės, visgi, darytina išvada, kad šiuo atveju išlaidos vaiko išlaikymui yra užaukštintos: nors vaikas ir auga, tačiau visų drabužių, uniformos, o taip pat ir avalynės kasmet pirkti nereikia, todėl ieškovės argumentas, kad vaikui per mėnesį drabužiams (uniforma, sportinė apranga ir kt.), avalynei, reikalinga 150,00 Eur yra nepagrįstas; taip pat nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, jog tokio amžiaus vaikui ugdymo priemonėms per mėnesį reikia 30,00 Eur, o higienos priemonėms – 40,00-50,00 Eur.

Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (555,00 Eur, neatskaičius mokesčių), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, jog realiems vaiko poreikiams reikalinga 440,00 Eur ar 510,00 Eur per mėnesį, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 370,00 Eur suma per mėnesį, kuri vertintina kaip protinga ir pakankama vaiko poreikiams užtikrinti.

Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2006; 3K-3-491/2011). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; 3K-3-27-686/2015).

Atsakovo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neregistruota (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14, 16), atsakovas nedirba. Nors teismo posėdžio metu jis nurodė, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametę dukrą G. S., neturi, gyvena savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 94). Atsakovas yra neįgalusis asmuo. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio pažyma, atsakovui nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2041 m. lapkričio 10 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (elektroninės bylos apyrašo b. l. 98, 101). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti esant šioms sąlygoms: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų šiluminės aplinkos norminių vienetų; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 95). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius sprendimu A. S. nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2041 m. lapkričio 10 d. paskirta 139,32 Eur dydžio netekto darbingumo pensija (elektroninės bylos apyrašo b. l. 97).

Vertinant atsakovo turtinę padėtį ir galimybes gauti pajamas, reikalingas šiuo metu teikti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą, atsižvelgiama ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, nors yra neįgalusis asmuo, tačiau jam nustatytas 50 darbingumo lygis, apribojimai dirbti dėl jam yra gana nedideli, kas suponuoja išvadą, kad atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas, tačiau ilgą laiką nedirba, nepateikė įrodymų, jog yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė ieškovė, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, kad jis deda pastangas sąžiningai užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą. Kita vertus, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas yra neįgalusis asmuo – jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, į nustatytą ieškovo galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas, į tai, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti esant tam tikroms sąlygoms, ir šios aplinkybės apriboja atsakovo galimybes įsidarbinti, keisti kvalifikaciją ir tuo pačiu galimybę teikti nepilnamečiui vaikui tokio dydžio išlaikymą kaip ir ieškovė. Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovo veiksmus vertinant sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartais, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis bloga ne tik dėl objektyvios priežasties – dėl sveikatos problemų sumažėjusio atsakovo darbingumo lygio, bet ir dėl subjektyvių veiksnių, t. y. jo paties nerūpestingo elgesio – jis objektyviai galėjo ir gali susirasti darbą, gauti bent minimalias papildomas pajamas. Atsižvelgiant į paminėtą, atsižvelgiant į atsakovo būtinus poreikius, teismo vertinimu, atsakovas turėtų galimybę teikti 150,00 Eur dydžio išlaikymą dukrai.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą G. S., atsakovas šiuo metu neprisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto neregistruota (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14). Ieškovės vardu nuo (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 840,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20). Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna 50,16 Eur dydžio išmoką vaikui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 21), taigi vidutinės ieškovės mėnesio pajamos yra apie 900,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už butą vasarą ji moka 170,00 Eur mokesčių, žiemą – apie 230,00 Eur. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nedarbinga ar turi sveikatos problemų. Šių aplinkybių pagrindu vertinama, kad ieškovė šiuo metu turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų teikiamo vaikui išlaikymo lygių dalių principo.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismo nuomone, šiuo metu gali būti nustatytas šalių dukros poreikius patenkinantis išlaikymo dydis – 370,00 Eur. Vertinant šalių turtinę padėtį, sveikatą, skirtingas galimybes užsidirbti, elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti, aplinkybę, jog atsakovas yra iš dalies darbingas (50 procentų darbingumo), yra pagrindas pripažinti, jog šalių apimtis išlaikymo prievolėje skiriasi, yra pagrindas nukrypti nuo abiejų tėvų teikiamo vaikui išlaikymo lygių dalių principo, tai yra ieškovė turi didesnės apimties išlaikymo prievolę – 220,00 Eur dukrai, atsakovas turi mažesnės apimties išlaikymo prievolę – 150,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros G. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d., t. y. už dvidešimt du mėnesius, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 4 400,00 Eur. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes jis visada prisidėdavo prie dukros išlaikymo, kas mėnesį duodamas apie 50,00 Eur, bei duodavo bulvių ir kitų žemės ūkio produktų. Teismo posėdžio metu atsakovas su išlaikymo įsiskolinimu nesutiko, tačiau nurodė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai dukrai išlaikymo neteikė – nemokėjo po 50,00 Eur, o daržovių duodavo sūnums.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų apie šalių dukros poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, taip pat nepateikta įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės išlaidas per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti bei šalių turtinę padėtį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaikas buvo mokyklinio amžiaus (8-10 metų), mokėsi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, šalių dukros poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo panašūs kaip ir nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus priteistiną išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius bei į prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydį, nesant duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu teikti šalių dukrai išlaikymą, teismo vertinimu, teisinga ir proporcinga išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 150,00 Eur per mėnesį.

Teismas vertina, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką iš esmės nevykdė. Atsakovas, minėta, nepateikė duomenų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1d. iki 2019 m. kovo 27 d. neteikė išlaikymo dukrai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai išlaikymo nurodytu laikotarpiu nemokėjo, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 150,00 Eur, iš viso už 22 mėnesius, t. y. 3 300,00 Eur (150,00 x 22) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neregistruota (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14). Atsakovo vardu neregistruota transporto priemonių, ieškovės vardu nuo (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės.

Ieškovė prašo 300,00 Eur vertės automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti jai, nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos, nes pinigus pirkti automobilį jai davė šalių pilnametis sūnus L. Nors atsakovas atsiliepimu į ieškinį ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo būdo ir turto vertės ginčijo, nurodė pageidavimą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, jam priteisiant 415,00 Eur kompensaciją, tačiau teismo posėdžio metu pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad su ieškovės reikalavimu dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nutraukiant santuoką sutinka, kompensacijos iš ieškovės priteisti neprašo, nes automobilį ieškovei nupirko šalių sūnus L. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės būtų priteistas ieškovei, nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai G. S. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo, pavedant ieškovei nepilnametei dukrai G. S. skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise (elektroninės bylos apyrašo b. l. 25-27). Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė patyrė 90,75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, 24), taip pat prašė priteisti 300,00 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – atstovavimo sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo kvitą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8, 9, 10).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-P-2466-9229 atsakovui byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant atsakovą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 79-80).

Valstybė byloje patyrė 10,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas tenkino 90 procentus ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, ieškovei iš atsakovo priteistina 351,68 Eur ((90,75 Eur + 300,00 Eur) x 89 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės byloje patirtos 10,19 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių priteistinos atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius. Iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 1,12 Eur (10,19 Eur x 11 procentų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos. Iš atsakovo valstybei turėtų būti priteista 90 procentų, t. y. 9,08 Eur (10,19 Eur x 89 procentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 90 procentais, iš atsakovo turėtų būti priteistas 115,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (t. y. 40,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (12 mėn. x 150,00 Eur x 3 procentai x 0,75), 74,25 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 300,00 x 3 procentai x 0,75), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S., palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui A. S., – jo pavardę „S.“.

Nustatyti nepilnametės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. S.

Nustatyti, jog atsakovas A. S., su nepilnamete dukra G. S., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo A. S., išlaikymą dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. kovo 27 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3 300,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d.

Nepilnametei dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jos motinai A. S..

Priteisti ieškovei A. S., transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris ((duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo A. S., 351,68 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 68 ct) ieškovei A. S., bylinėjimosi išlaidų.

Kitose dalyse ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.