- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-1226-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13553-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. V. dėl turto pripažinimo įgytu bendrąja daline nuosavybe teise ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo L. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V., kurį patikslinęs, prašė:
1.1 pripažinti, kad L. K. ir A. V. bendrosios jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/7 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 30429/244900 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
1.2 nukrypti nuo bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto lygių dalių principo, nustatant, kad: ieškovas L. K. įgijo 2/3 dalis: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); nuo 30429/244900 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); atsakovė A. V. įgijo 1/3 dalį: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); nuo 30429/244900 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
1.3 priteisti ieškovui L. K. iš atsakovės A. V. 51 666 Eur kompensaciją už ieškovui L. K. priklausiusias, tačiau atsakovės parduotas 2/3 dalis: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); nuo 30429/244900 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
1.4 priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove susipažino 2017 m. kovo mėnesį, kartu apsigyveno 2017 m. gruodžio mėn. pas atsakovės tėvus, 2018 m. sausio mėn. - išsinuomotame bute. Kadangi šalys vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima (vyras ir žmona), jie nusprendė įsigyti šeimos būstą. 2021 m. gegužės mėnesį rado jiems tinkantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 1/7 dalimi pastato – ūkinio pastato ir 30429/244900 dalimis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio mėn. 7 d. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Kadangi ieškovas L. K. turėjo antstolių kontorose išieškomų skolų, jis negalėjo savo vardu įsigyti jokio turto. Ieškovas pasitikėjo atsakove, todėl buto su priklausiniais savininke buvo įregistruota atsakovė.
3. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8-7049 pagrindu buvo įsigytas butas, adresu (duomenys neskelbtini)ir 1/7 dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), o 2021 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo Nr. 8-8857 sutarties pagrindu buvo įgyta 30429/244900 dalis negyvenamosios patalpos – pastogės. Visą reikalingą sumą butui su priklausiniais įsigyti ieškovas gavo asmeniškai iš E. R., 2021 m. liepos 30 d. pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį 52 750 Eur sumai. Dalis paskolintos sumos, t. y. 49 000 Eur, buvo pervesti į ieškovo motinos L. K. asmeninę sąskaitą iš A. R. sąskaitos. L. K. buto su priklausiniais pardavėjui A. P. bankiniais pavedimais pervedė buto su priklausiniais pirkimo sumą – 25 800 Eur, kita dalis kainos – 20 200 Eur buvo sumokėti grynais pinigais, kurių didžioji dalis buvo išgryninta bankomate. Likusi pasiskolinta pinigų suma buvo panaudota butui įrengti, statybinėms medžiagoms, buitinei technikai, baldams įsigyti. Taigi, butas su priklausiniais buvo įsigytas ieškovo asmeninėmis lėšomis, kurias gavo iš E. R.. Dėl buto su priklausiniais įsigijimo su brokeriu J. V. ir buto savininku A. P. bendravo ieškovas. Ieškovo su atsakove santykiai buvo geri, vienas kitu pasitikėjo. Butas buvo iš esmės pagerintas – iš negyvenamo tapo jaukiu ir šiuolaikišku gyvenamu butu. Dėl šios priežasties padidėjo ir buto rinkos vertė. Butą įrengus šalys jame apsigyveno nuo 2022 m. vasario mėn., juo rūpinosi, komunalinius mokesčius mokėjo ieškovas. Atsakovė nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki jų išsiskyrimo niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl viena nebūtų turėjusi finansinių galimybių įsigyti buto su priklausiniais bei apmokėti už visus remonto ir statybos darbus. Kadangi buvo planuojama su atsakove kurti šeimą, ieškovas atsakovei padovanojo sužadėtuvių žiedą, kartu leido visas šventes, vakarais atsakovė ieškovo laukdavo su vakariene namie. Vėliau kartu gyvenant šalių santykiai pradėjo blogėti, jie pykosi. Galiausiai jie išsiskyrė ir kartu nebegyveno nuo 2022 m. gegužės mėn.
4. Nurodė, jog butas su priklausiniais liko registruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Kadangi su atsakove susitaikyti nepavyko, o ieškovas faktiškai ginčo bute nebegyveno, nusprendė, kad butą reikia parduoti. Apie tai 2023 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, tačiau ji nieko neatsakė. Paaiškėjo, kad atsakovė butą su priklausiniais 2023 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė už 77 500 Eur. Atsakovė nesutinka pasidalinti bent dalimi gautų pinigų už parduotą butą su priklausiniais, išmokant ieškovui kompensaciją. Atsakovei 2023 m. liepos 28 d. buvo išsiųsta pretenzija su prašymu sumokėti ieškovui 50 000 Eur kompensaciją. Atsakovė elektroniniu laišku 2023 m. rugpjūčio 3 d. atsakė į pretenziją, kurioje nurodė, kad su prašymu nesutinka. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad butas buvo įgytas bendram gyvenimui su atsakove, jie ketino bute kurti šeimą ir ateitį. Šalys turėjo bendrą tikslą, todėl yra pagrindas vertinti, kad ieškovas su atsakove sudarė konsensualinę paprastąją partnerystės (asociacijos) sutartį. Kadangi butas su priklausiniai buvo įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų, suremontuotas taip pat ieškovo pasiskolintomis lėšomis, yra pagrindas ne tik pripažinti butą įgytą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir nukrypti nuo jungtine veikla sukurto turto lygių dalių principo, todėl ieškovas prašo pripažinti, kad jam priklauso 2/3 dalys ginčo buto su priklausiniais, o atsakovei – 1/3. Atsakovė pasielgė nesąžiningai, nes pardavusi nekilnojamąjį turtą pasiliko visus gautus pinigus sau ir pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kad nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vardu. Šiuo metu atsakovė įsigijo kitą butą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 2017 m. kovo mėn. per socialinius tinklus, pirmą kartą susitiko 2017 m. spalio 31 d. Atsakovė buvo nesėkmingai ištekėjusi, todėl naujos šeimos kurti neplanavo. Į santykius su ieškovu žvelgė pakankamai įtariai ir be didelės iniciatyvos. 2017 m. pabaigoje ieškovas įsikėlė gyventi į atsakovės tėvų butą. Ieškovas siūlė kraustytis į nuomojamą butą, nepaisant to, kad žinojo, jog atsakovė taupė nuosavam butui įsigyti ir nenorėjo turėti papildomų išlaidų. Atsakovė neteko darbo, tačiau ieškovas įrodinėjo, kad turi gerai apmokamą darbą ir pakankamai pajamų išlaikyti abu ir žadėjo padengti visas išlaidas, tad po kurio laiko 2018 m. sausio mėn. ieškovas ir atsakovė persikėlė gyventi į nuomojamą butą. 2021 m. gegužės mėn. atsakovė rado skelbimą apie parduodamą butą už jai įperkamą kainą. Parodė skelbimą ieškovui, jis neprieštaravo ir drauge nuvyko apžiūrėti parduodamą būstą. Butą pardavinėjęs nekilnojamojo turto agentas aprodė butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/7 dalis ūkinio pastato (sandėliuką). Butas buvo įrengtas ir tinkamas gyventi, tačiau pakankamai nusidėvėjęs (buvo reikalingas remontas). Nekilnojamojo turto agentas taip pat nurodė, kad tas pats savininkas parduoda greta esančią ½ dalį neįrengto buto, adresu (duomenys neskelbtini), su neįrengtos palėpės dalimi. Pažymėjo, kad šią buto dalį galima įrengti kaip atskirą butą arba apjungti su butu. Ieškovui patiko agento mintys ir jis įkalbėjo atsakovę pirkti abu butus. Šalys planavo, kad ieškovas pats įrengs antrąjį butą, kurį bus galima nuomoti, o prireikus daugiau erdvės, apjungti abu butus į vieną. Ieškovas nesureikšmino atsakovės nuogąstavimų, kad ji neturi pinigų įsigyti abu butus ir juos remontuoti, prašė juo pasitikėti, žadėjo viską sutvarkyti, o trūkstamą pinigų sumą jis pats pridės, tai bus jo dovana. Ieškovas perėmė minėto turto įsigijimo reikalus, pats derino reikalus su pardavėju ir / arba jo atstovu, notaru, atsakovei tereikėjo pasirašyti paruoštus dokumentus.
7. 2021 m. birželio 8 d. atsakovė sudarė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo už 37 000 Eur įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Po šios sutarties pasirašymo atsakovė perdavė ieškovui 20 000 Eur santaupas, o ieškovas atsiskaitė su pardavėju. 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmimo – perdavimo aktu A. P. atsakovei perdavė butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš A. P. už 24 000 Eur įsigijo 27,95 kv. m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinį – 1/7 dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 22 d. atsakovė sudarė dar vieną pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš A. P. už 22 000 Eur įsigijo ½ dalį 29,17 kv. m. bendro ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 10143/48980 dalis neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini). Nusipirkus turtą, šalys atliko einamąjį buto remontą ir 2022 m. vasario mėn. įsikėlė gyventi. Jie taip pat planavo neįrengtos palėpės ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą. 2022 m. kovo mėn. kaimynas S. M. atėjo pas atsakovę į namus ir pareikalavo atiduoti jo butą arba grąžinti už butą sumokėtus pinigus. Atsakovė ėmė aiškintis aplinkybes ir sužinojo, kad ieškovas 2021 metais (perkant butus) įkalbėjo kaimyną nesinaudoti pirmumo teise įsigyti iš A. P. neįrengtos palėpės dalį ir butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas kaimynui pasakė, kad jam atsisakius pirmumo teisės, ieškovas butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir neįrengtos pastogės dalį parduos už mažesnę kainą – t. y. už 16 000 Eur. Ieškovas paėmė visą sumą iš kaimyno ir dingo, pradėjo slapstytis ir nebendrauti. Nors ieškovas dar mėgino teisintis ir žadėti viską sutvarkyti, 2022 m. balandžio 5 d. pasirašė kaimynui paprastąjį vekselį ir pažadėjo grąžinti pinigus, tačiau dėl išaiškėjusios apgavystės ieškovas prarado atsakovės pasitikėjimą. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovas gyventų skyrium. Atsakovė taip pat nusprendė atsisakyti ieškovo dovanų ir pareikalavo pasidalinti bendromis lėšomis įgytą nekilnojamąjį turtą. 2022 m. gegužės 1 d. šalys sutarė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovei, o butas adresu (duomenys neskelbtini), ir palėpės dalis atitenka ieškovui. Šį susitarimą šalys įformino rašytine buto, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimi.
8. Atsakovė netrukus pradėjo raginti ieškovą sudaryti notarinę sutartį, tačiau ieškovas ėmė atidėlioti, vengti pasirašyti sutartį, o galiausiai paprašė turtą perleisti kaimynui S. M., kaip skolos grąžinimą. 2022 m. birželio 14 d. atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią kaimynui S. M. už 16 380 Eur pardavė ½ dalį 29,17 kv. m. bendro ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 10143/48980 dalis neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini). S. M. pinigų pagal sutartį atsakovei nemokėjo, tačiau išdavė pakvitavimą, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skola grąžinta pagal išduotą vekselį. Toks gyvenant drauge įgyto turto pasidalinimas tenkino ir ieškovą, ir atsakovę, šalys viena kitai daugiau jokių pretenzijų nereiškė. Šalims nustojus bendrauti atsakovė 2023 m. birželio 27 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 77 500 Eur pardavė 27,95 kv. m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinius: 30429/244900 dalį neįrengtos pastogės ir 1/7 dalį ūkinio pastato.
9. Nurodė, jog ieškovas rūpinosi poros pajamomis, o atsakovė buitimi, gamino maistą ir pan., tačiau ieškovas neįrodė, kad tarp šalių egzistavo susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma viena vykdomoji byla, kurioje išieškoma suma buvo 4 941,14 Eur. Lyginant įsiskolinimo sumą su atsakovės įsigyto turto kaina, įsiskolinimo suma sudaro tik nedidelę įsigijimo turto dalį. Sąžiningas, apdairus ir rūpestingas kontrahentas dėl sąlyginai nedidelės skolos nebūtų rizikavęs ženkliai didesnėmis lėšomis, turtą įsigyjant kito asmens vardu. Ieškovo motinos mokėjimai neatspindi šalių indėlio į atsakovės įsigytą turtą. Atsakovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą, ieškovo indėlis laikytinas dovana atsakovei ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kitaip. Taigi, atsakovė abu butus įsigijo iš 20 000 Eur asmeninių santaupų ir 26 000 Eur ieškovo dovanotų lėšų. Nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo sutikimas parduodant asmeninį turtą (butą su priklausiniu, adresu (duomenys neskelbtini)) nebuvo reikalingas. Atsakovės iniciatyva turtas, įgytas vedant bendrą ūkį su ieškovu, buvo tarp šalių pasidalintas. Ieškovas išreiškė savo valią pasiimti savo naudai dalį atsakovės vardu registruoto turto. Toks padalijimas tenkino abi šalis.
Atsiliepimas
10. Trečiais asmuo L. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė tokias pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė ieškovas patikslintame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad jos sūnus L. K. naudojosi jos atsiskaitomąja banko sąskaita tam, kad būtų įsigytas ir suremontuotas ieškovo ir atsakovės įsigyjamas būstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir:
11.1 pripažino, kad ieškovas L. K. ir atsakovė A. V. turtą, t. y. – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 30429/244900 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė pardavė 2023 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8-5898, pagrindu, buvo įsigiję bendrosios jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise;
11.2 nustatė, kad ieškovas L. K. buvo įgijęs 2/3 dalis: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 30429/244900 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
11.3 nustatė, kad atsakovė A. V. buvo įgijusi 1/3 dalį: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 30429/244900 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
11.4 priteisė ieškovui iš atsakovės 51 666 Eur kompensaciją už ieškovui L. K. tenkančias ir atsakovės 2023 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8-5898, pagrindu parduotas 2/3 dalis turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 30429/244900 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
11.5 priteisė ieškovui iš atsakovės 6 670 Eur bylinėjimosi išlaidų;
11.6 priteisė trečiajam asmeniui L. K. iš atsakovės A. V. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų;
11.7 priteisė valstybei iš atsakovės A. V. 800 Eur žyminio mokesčio;
11.8 priteisė valstybei iš atsakovės A. 39,38 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 8 d. tarp A. P. (pardavėjo) ir A. V. (pirkėjos) buvo pasirašyta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. P. šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo atsakovei parduoti gyvenamąsias patalpas, kurių adresai: (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 27,95 kv. m., ir (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo šį turtą nusipirkti už 37 000 Eur kainą. Preliminarios sutarties 5.1.1 punkte nurodyta, kad šios sutarties pasirašymo metu pirkėjas sumoka pardavėjui 1 000 Eur grynais pinigais, o 5.1.2 punkte nurodyta, kad per 1 darbo dieną atsakovė sumoka pavedimu į pardavėjo sąskaitą 4 000 Eur. Likusią 32 000 Eur sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 2 kalendorines dienas po Pagrindinės sutarties sudarymo pagal joje numatytas sąlygas. 2021 m. liepos 13 d. atsakovė su A. P. taip pat pasirašė priedą Nr. 1 prie Preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovė įsipareigojo iš A. P. įsigyti (duomenys neskelbtini), patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 15 kv. m., už 13 000 Eur iki 2021 m. spalio 1 d. kartu su pastogės dalimi – 1427/48980. 1.2 punkte nurodyta, kad šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurių adresai: (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 27,95 kv. m. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. už kainą – 24 000 Eur kartu su likusia palėpės dalimi, kuri parduodama už 1 000 Eur. 1.3 punkte numatyta, kad pirkėjas po šios sutarties pasirašymo sumoka pardavėjui papildomus 5 000 Eur pavedimu į pardavėjo sąskaitą.
13. 2021 m. rugpjūčio 10 d. tarp atsakovės ir A. P. buvo pasirašytas priedas Nr. 2 prie Preliminarios turto pirkimo – pardavimo sutarties, kuriuo susitarta, kad šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjas perduoda pirkėjui jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, kurių adresas: (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudotis iki notarinio sandorio datos su sąlyga, jog pirkėjas įsigis nurodytas patalpas notarine pirkimo pardavimo sutartimi ir atsiskaitys pilnai už turtą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 1.2 punkte numatyta, kad pirkėjas po šios sutarties pasirašymo sumoka pardavėjui papildomus 5 000 Eur. 1.3 punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja po galutinės notarinės sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjui 9 000 Eur sumą banko pavedimu į pardavėjo sąskaitą.
14. 2021 m. rugpjūčio 18 d. tarp A. P., kaip pardavėjo, ir atsakovės A. V., kaip pirkėjos, buvo pasirašyta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis1), kuria atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto priklausinį – 1/7 dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį turtas parduotas už 24 000 Eur kainą. Nurodyta, kad 14 000 Eur buvo sumokėti pavedimais į pardavėjo sąskaitą, o 10 000 Eur buvo sumokėta grynaisiais pinigais prieš pasirašant šią sutartį (2.1 punktas). 2.2 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, kad jokių pretenzijų pirkėjui dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį nėra. 2021 m. rugpjūčio 10 d. tarp sandorio šalių buvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas.
15. 2021 m. spalio 12 d. tarp A. P. ir A. V. buvo pasirašyta dar viena notarinė pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis2), kuria atsakovė įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10143/48980 dalį neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1.1.1 – 1.1.2 punktai). Buto dalis parduota už 16 000 Eur, o dalis neįrengtos pastogės – už 6 000 Eur, iš viso už 22 000 Eur (2.1 punktas). Pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad 11 800 Eur buvo sumokėti pavedimu į pardavėjo sąskaitą, o 10 200 Eur – grynais pinigais prieš pasirašant sutartį. 2.2 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, jog jokių pretenzijų pirkėjui dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį nėra.
16. 2022 m. birželio 14 d. atsakovė su S. M. (pirkėjas) sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo – pardavimo sutartis3), kuria atsakovė pardavė pirkėjui nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 10143/122450 dalį negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); plotas 29,17 kv. m. (toliau – ir turtas2). Sutartyje numatyta kaina: už buto dalį – 13 000 Eur, už dalį neįrengtos pastogės – 3 380 Eur. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad visą daiktų kainą, t. y. 16 380 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš sutarties sudarymą ir pasirašymą, iš kurių 16 000 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui mokėjimo pavedimu į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, o 380 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui grynais pinigais. Taip pat nurodyta, kad pardavėjas pareiškia bei patvirtina, kad aukščiau minėtą pinigų sumą iš pirkėjo gavo ir jokių pretenzijų pirkėjui nereiškia ir ateityje nereikš. Po šio sandorio sudarymo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tokios daiktinės teisės, žymos ir juridiniai faktai: S. M. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10143/122450 neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 30429/244900 neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
17. 2023 m. birželio 27 d. A. V. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su V. H. (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis4), kurios pagrindu atsakovė pardavė už 77 500 Eur nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 30429/244900 dalį neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
18. Byloje ginčo dėl to, kad šalys, kaip pora, kartu pradėjo gyventi nuo 2017 m. pabaigos atsakovės tėvų namuose, nuo 2018 metų nuomojamuose butuose, nuo 2022 m. vasario mėnesio - Ginčo bute, byloje nėra. Proceso šalys gyvenimą kartu nutraukė 2022 m. gegužės mėnesį. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu patvirtino, kad gyvenant su ieškovu jie kartu pirko maistą, mokėjo komunalinius mokesčius, vedė bendrą ūkį. Kaip minėta, ieškovas gyvenimą su atsakove kartu vertino kaip šeimyninį. Taigi, nesusituokusių šalių gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu beveik penkerius metus leidžia spręsti apie tai, kad tarp proceso šalių susiklostė jungtinės veiklos (asociacijos) teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju, aiškinantis, ar ginčo turtas buvo įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip jungtinės veiklos rezultatas, svarbu nustatyti, kokie buvo proceso šalių tikslai, įsigyjant minėtą turtą, taip pat kurios šalies įnašais ir kokia įnašų forma buvo įsigytas (įrengtas) Ginčo turtas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovas byloje įrodinėja, jog ginčo turtas, taip pat ir Turtas2 buvo įsigyti išimtinai jo asmeninėmis lėšomis. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė į bylą jo 2021 m. liepos 30 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti E. R. 52 750 Eur sumą (šis vekselis patvirtintas notaro). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 49 000 Eur jam buvo paskolinti su palūkanomis, paskolinta suma buvo pervesta į jo motinos L. K. banko sąskaitą. Savo banko sąskaita jis nesinaudojo, nes buvo areštuota. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas faktiškai gavo visą vekselyje nurodytą sumą (52 750 Eur) – nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 3 750 Eur ieškovas gavo grynais pinigais. Kadangi ieškovas nurodė, kad jis įsipareigojo mokėti palūkanas, teismas sprendė, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, kad visa vekselyje nurodyta suma buvo paskola ir į šią sumą nebuvo įtrauktos palūkanos. Dėl aptartų aplinkybių teismas konstatavo, kad byloje buvo įrodytas 49 000 Eur paskolos suteikimo faktas. Ieškovas taip pat paaiškino, kad už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą su pardavėju A. P. atsiskaitė dalį kainos sumokėdamas pavedimu iš motinos L. K. banko sąskaitos, kitą dalį – grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo L. K. teismo posėdyje patvirtino, kad jos sūnus naudojosi jos banko sąskaita, kurios numeris baigiasi skaičiais 26, nes ieškovas turėjo skolų, pati ji naudojosi kita banko sąskaita. Byloje pateiktas L. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d., iš kurio matyti, kad į šią banko sąskaitą 2021 m. gegužės 4 d. R. A. pervedė 49 000 Eur sumą. Paskirtyje nurodyta – paskola pagal vekselį. Ieškovas paaiškino, kad už visą įsigyjamą nekilnojamąjį turtą su pardavėju atsiskaitė atlikdamas pavedimus 25 800 Eur sumai, taip pat sumokėdamas 16 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, kurie buvo išgryninti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. po 1 000 Eur, po 1 500 Eur iš L. K. banko sąskaitos. Banko sąskaitos išraše matomos sumos atitinka Pirkimo – pardavimo1 nurodytą bankiniais pavedimais pervestą sumą. Šioje sutartyje nurodyta, kad grynais pinigais buvo sumokėta 10 000 Eur.
20. Ieškovas pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. elektroninį susirašinėjimą, kuriame jis nurodė, kad iki notarinio sandorio sudarymo buvo sumokėti 1 000 Eur grynais ir vėliau 15 000 Eur. Teismas sprendė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. daugiau grynųjų pinigų nebuvo sumokėta. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nurodė, kad turi grynais 9 000 Eur rytdienai (2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo pasirašyta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis1). Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo išsigryninta iš viso 15 000 Eur suma. Šiuo laikotarpiu 2020 m. liepos 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įsigyta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, todėl išgrynintos sumos likutis yra 13 000 Eur, kurios pakako pardavėjui perduoti 9 000 Eur. Iki pirkimo – pardavimo sutarties1 pasirašymo buvo išgryninama ir daugiau lėšų, nei nurodo ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus (ieškovas nurodo tik tas sumas, kurios buvo išgrynintos 1 000 ir 1 500 Eur sumomis). Be to, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dirbo statybose, ne visas gautas pajamas deklaravo, dalis pajamų už atliktus darbus ieškovas gaudavo ne tik į L. K., bet ir į atsakovės banko sąskaitą (kaip antai, iš atsakovės pateiktų išrašų iš AB SEB banke turimos sąskaitos matyti, kad V. V. į atsakovės banko sąskaitą pervedė sumas už ieškovo atliktus darbus, tai patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu). Kadangi ieškovas slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorių, tikėtina, kad jis gaudavo sumas ir grynais pinigais. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad Preliminariosios sutarties sudarymo dieną ji turėjo 20 000 Eur dydžio santaupas grynais pinigais.
21. Iš atsakovės pateiktos 2024 m. vasario 15 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad atsakovė nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d. nuolat gyveno užsienio valstybėje Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje turėjo darbą ir gaudavo atlyginimą, pateikė užsienio bendrovėje gautus algalapius, kuriuose nurodytas atsakovei išmokėtas darbo užmokestis. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad gyvenamojo būsto nuoma tuo metu kainavo apie 100 ar 150 svarų per mėnesį, bet nuomojosi keli nuomininkai, taip pat ji turėjo papildomai iki 150-170 svarų išlaidų. Grįžusi į Lietuvą ji gyveno pas tėvus, lapkričio pabaigoje surado laikiną darbą ir dirbo iki gruodžio pabaigos. Visą laiką turėjo darbą iki 2018 metų – neoficialiai darė rankdarbius. Gyvendama pas tėvus turėjo apie 100 Eur išlaidų per mėnesį. Teismas, įvertinęs atsakovės pajamas, gautas būnant užsienyje, turėtas išlaidas, taip pat tai, kad iki nekilnojamojo turto įsigijimo praėjo nemažai laiko, atsakovės argumentus, kad iš to laikotarpio uždirbtą atlyginimą (gautas pajamas) išsaugojo iki pat preliminariosios sutarties sudarymo (2021 metų), laikė abejotinais. Sodros duomenys ir banko išrašai už laikotarpį nuo 2015 metų patvirtina, kad mėnesio pajamos buvo nedidelės, o atsakovės argumentai, kad gyvendama pas tėvus ji turėjo kas mėnesį tik 100 Eur dydžio išlaidų, yra deklaratyvūs. Pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendama kartu su ieškovu pirko maistą, prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, pačiam atsakovui skolino pinigus (nuo 50 Eur iki kelių šimtų eurų), todėl jos santaupos mažėjo. Kita vertus, atsakovės pateikti duomenys neįrodo, kad ji apskritai turėjo kokių išlaidų, tikėtina, dėl to, kad teismui nebuvo atskleisti visi duomenys apie atsakovės gautas pajamas. Teismas sprendė, jog atsakovės pateikti duomenys neįrodo, kad Preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo santaupų grynais pinigais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti grynųjų pinigų atsiradimo aplinkybes, iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė jokių išlaidų neturėjo. Tuo tarpu ieškovas pateiktais duomenimis įrodė grynųjų pinigų, kurie buvo panaudoti nekilnojamajam turtui įsigyti, turėjimo faktą. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu bandė paneigti, kad ieškovas galėjo turėti pinigų visam nekilnojamajam turtui įsigyti, nurodydama, kad jis nuolatos pirkdavo ir parduodavo automobilius, nurodė, kad ieškovas buvo įsigijęs apie devynis automobilius, turėjo du motociklus. Ieškovo ir L. K. paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad ieškovas pirktas transporto priemones registravo motinos vardu. Įsigijus transporto priemones ieškovas vis tiek turėjo lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą. Liudytojas J. V. patvirtino, kad šalims pardavė du objektus tame pačiame name, buvo du įėjimai, vienas objektas buvo įrengtas, kuriame gyventi buvo galima, o kitą reikėjo įrengti. Tarp šalių byloje ginčo dėl to, kad reikėjo atlikti remonto darbus įsigytame nekilnojamajame turte, nėra.
22. Teismas darė išvadą, kad pirkimo – pardavimo sutartimi3 faktiškai buvo padengta ieškovo skola S. M. ir įvykdytas tarp ieškovo ir S. M. žodinis susitarimas dėl buto Nr. 3 pardavimo. Nors Ginčo turtas ir turtas2 buvo įregistruoti atsakovės vardu, tačiau faktiškai šis turtas buvo nupirktas ieškovo lėšomis, kadangi atsakovė neįrodė, jog turėjo 20 000 Eur santaupų. Nors liudytojas J. V. negalėjo papasakoti sandorių sudarymo aplinkybių (nes neprisimena), pati atsakovė patvirtino ir bylos duomenys leidžia spręsti, kad dėl nekilnojamojo turto su tarpininku bendravo būtent ieškovas. 2021 m. birželio 1 d. elektroniniame laiške, kurį rašė ieškovas nekilnojamojo turto pardavime dalyvavusiam tarpininkui J. V., ieškovas nurodė, kad nekilnojamojo turto pirkėja bus A. V., mokėtojas – ieškovas. Atsakovė nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl visas įsigytas nekilnojamasis turtas buvo užregistruotas tik jos vardu, nors pati atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mokėjo ir ieškovas, o savo argumentų, kad ieškovas sumokėtas sumas jai padovanojo, nepagrindė jokiais įrodymais (pagal CK 6.469 straipsnį: sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turėtų būti rašytinės formos; dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos). Šiuo konkrečiu atveju įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus teismas sprendė, kad yra pagrindas tikėti ieškovu, kad taip buvo nuspręsta daryti, nes jis turėjo įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovas įsigytas transporto priemones taip pat registravo kito asmens (motinos) vardu, uždirbtas atlygis ieškovui buvo pervedamas į motinos, atsakovės banko sąskaitas, tokiu būdu slepiant turimą turtą nuo trečiųjų asmenų.
23. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad Ginčo turtas įsigytas tam, kad su atsakove jame gyventų, nes faktiškai šalys jame ir apsigyveno. Liudytojas S. M. parodė, kad matė, jog šalys buvo kartu, todėl manė, jog jie yra pora. Atsakovė neneigė, jog ji su ieškovu buvo pora ir kad su juo vedė bendrą ūkį. Tai, kad iki Ginčo turto įsigijimo šalys ilgą laiką kartu gyveno, abu nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą, bendru sutarimu jį įrenginėjo, jį išlaikė ir jame gyveno, visada drauge vedė bendrą ūkį, įnešdami ne tik savo lėšas, bet ir savo darbą, įrodo, kad tarp jų egzistavo susitarimas (bendra valia) tiek dėl bendros jungtinės veiklos, tiek dėl bendros dalinės nuosavybės (būsto gyvenimui) įsigijimo ir jo pagerinimo jungtinės veiklos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad L. K. ir A. V. Ginčo turtą, t. y.: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 30429/244900 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), buvo įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrosios jungtinės veiklos pagrindu.
24. Teismas sprendė, jog byloje ieškovas įrodė, kad Ginčo turtas buvo įsigytas jo asmeninėmis lėšomis. Ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors atsakovė finansiškai neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo, tačiau prisidėjo savo darbu, įrenginėjant minėtą turtą: tvarkė, griovė, dažė, nešiojo daiktus, glaistė ir pan., išlaikė butą. Teismas, įvertinęs proceso šalių įrodytų įnašų apimtį bei formą įsigyjant bei įsirengiant Ginčo turtą (ieškovas savo asmeninėmis lėšomis nupirko ir įrengė Ginčo turtą, abi proceso šalys savo darbu pagerino Ginčo turtą), konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įgijo minėto turto 2/3 dalį, o atsakovė – 1/3 dalį. Bylos medžiagos pagrindu teismas neturi pagrindo nustatyti kitokias bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nei prašo ieškovas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė į šio turto įsigijimą bei įrengimą įnešė savo asmenines lėšas, ir kurių pagrindu būtų galima nustatyti piniginio įnašo dydį. Teismo vertinimu, toks bendrosios dalinės nuosavybės dalių santykio nustatymas nepažeis abiejų proceso šalių turtinius interesus bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties4 pagrindu atsakovė pardavė Ginčo turtą trečiajam asmeniui už 77 500 Eur. Taigi, atsakovė šiuo metu faktiškai nedisponuoja Ginčo turtu. Dėl šios priežasties teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 51 666 Eur kompensaciją už ieškovui priklausiusias, tačiau atsakovės parduotas Ginčo turto 2/3 dalis (77 500 Eur * 2/3).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Atsakovė A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
26. Nurodė, kad siekdama pagrįsti įrodinėjamas aplinkybės, atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. buvo išvykusi gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Per šį laikotarpį intensyviai dirbo, siekdama sukaupti santaupų. Darbo užmokestį gaudavo ir kaupė grynais pinigais. Taip pat saugojo darbdavių teikiamus algalapius, kad galėtų pagrįsti pinigų kilmę. Per šį laikotarpį atsakovei pavyko sukaupti 20 000 Eur. Atsakovė teismui pateikė algalapius, iš kurių matyti, kad atsakovei buvo išmokėta 12 561,39 svarų. Per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2018 m. ieškovė uždirbo 12 823,09 Eur. Per minėtą laikotarpį atsakovė neturėjo jokių didesnių išlaidų, gyveno su tėvais ir iš dalies buvo jų išlaikoma. Atsakovė į užsienį vyko siekdama užsidirbti ir sukaupti santaupų nuosavo būsto įsigijimui, sunkiai dirbo per kelis darbus ir užsidirbo. Ieškovės pateikė teismui duomenis, patvirtinančius dalį gauto darbo užmokesčio ir nėra jokio pagrindo manyti, kad šių pinigų atsakovei nepavyko sutaupyti. Atsakovės pateikė įrodymus, kad ji uždirbo ne mažiau kaip 33 000 Eur ir turėjo visas galimybes sutaupyti 20 000 Eur bei atsiskaityti su pardavėju.
27. L. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovei įsigyjant Turtą1 ir Turtą2, ieškovas neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų pilnai atsiskaityti su pardavėju. 2021 m. gegužės 4 d. R. A. pervedė 49 000 Eur sumą, tačiau tą pačią dieną 10 500 Eur buvo pervesta A. S. už automobilį Subaru (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad mokėjo už šalių pragyvenimą, buto nuomą, komunalinius mokesčius ir pan., todėl jei ne visa, tai didelė dalis išgrynintų lėšų buvo skirta bendro ūkio išlaikymui. Ieškovas L. K. sąskaitą naudojo ir vykdydamas individualią veiklą, o vėliau tą patį mėnesį sekę išgryninimai neabejotinai buvo panaudoti ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir individualiai veiklai.
28. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas jau nebeturėjo 9 000 Eur grynais, nes juos panaudojo asmeninėms reikmėms dėl jau nurodytų aplinkybių. Ieškovas tuomet apskritai neturėjo lėšų. Su A. P. atsiskaitė skolintomis lėšomis pavedimu, o su A. P. grynais pinigais buvo atsiskaityta iš atsakovės santaupų. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo konstatavo, kad atsakovės turtas įgytas su pardavėju A. P. atsiskaitant tik ieškovo lėšomis, o atsakovės turėtas santaupas patvirtinančius duomenis - abejotinais. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Turtą1 ieškovė įsigijo už 24 000 Eur, iš kurių 14 000 Eur buvo sumokėta pavedimu, o 10 000 Eur grynais pinigai prieš pasirašant Sutartį1. Turtą2 ieškovė įsigijo už 22 000 Eur, iš kurių 11 800 Eur buvo sumokėta pavedimu, o 10 200 Eur grynais pinigai prieš pasirašant Sutartį2. Pačios atsakovės skirtos lėšos turto įsigijimui artimos ½ daliai, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pagal vieną preliminariąją sutartį įsigijo du butus su priklausiniais. Pradėjus gyventi skyrium, šalys išsprendė tarpusavio turtinius klausimus. 2022 m. gegužės 1 d. sudaryta dovanojimo sutartis yra rašytinės formos ir neatitinka imperatyvių formos reikalavimų, tačiau puikiai iliustruoja šalių valią dėl tarpusavio turtinių klausimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo, nustatydamas šalims tenkančias turto dalis bei spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad šalys bendru sutarimu jau nustatė kiekvienai iš jų tenkančią dalį, pasidalino turtą.
29. Ieškovas L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
30. Nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog pagrinde disponavo tik grynais pinigais, taip pat susitaupė pinigus gyvendama užsienyje, o grįžusi į Lietuvą gyveno pas tėvus, mokėjo tik už smulkias išlaidas - į mėnesį iki 100 Eur, bei tuo pačiu nuo 2018 metų nebedirbo. Akivaizdu, kad atsakovės galimos santaupos, kad ir stipriai taupant negalėjo didėti, kadangi atsakovė negaudavo pastovių pajamų bei Lietuvoje dirbo ganėtinai trumpą laikotarpį. Taip pat, atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog gyvendama su ieškovu prisidėjo prie bendrų išlaidų, t. y. mokesčių, maisto ir t.t. Atsakovė neįrodė, jog galėjo sutaupyti atitinkamo dydžio sumą, t. y. virš 20 000 Eur, kai be viso to, pati atsakovė patvirtina faktą, jog pinigus leido buičiai bei dirbo tik mažą laiko tarpą. Atsakovė, teigdama, jog lengvai galėjo sutaupyti 20 000 Eur, nepateikė pirmos instancijos teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl tai laikytina tik deklaratyviu atsakovės teiginiu.
31. Pagal byloje esančius įrodymus ir išsakytas aplinkybes matyti, jog ginčo butas buvo iš esmės pagerintas - iš negyvenamo tapo jaukiu ir šiuolaikišku gyvenamu butu. Ieškovo pateikti papildomi paaiškinimai, dokumentai bei duomenys gauti iš registrų aiškiai patvirtina, kad ieškovas turėjo finansines galimybes išlaikyti butą su priklausiniais ir pagerinti gerbūvį. Ieškovas pripažino, kad turėjo finansinių sunkumų, tačiau visus bankinius pavedimus ir kitus piniginius veiksmus atliko naudodamasis trečiojo asmens - savo mamos L. K. banko sąskaita. Ieškovas turėjo antstolių kontorose išieškomų skolų ir dėl šios priežasties negalėjo savo vardu arba bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruoti įgyto turto, kadangi jis būtų areštuotas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors atsakovė finansiškai neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo, tačiau prisidėjo savo darbu, įrenginėjant minėtą turtą: tvarkė, griovė, dažė, nešiojo daiktus, glaistė, išlaikė butą. Šiuo atveju, teismas, įvertinęs proceso šalių įrodytų įnašų apimtį bei formą įsigyjant bei įsirengiant ginčo turtą tikslingai pripažino, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įgijo minėto turto 2/3 dalį, o atsakovė - 1/3 dalį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė į ginčo turto įsigijimą bei įrengimą įnešė savo asmenines lėšas, ir kurių pagrindu būtų galima nustatyti piniginio įnašo dydį. Atsakovė pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde pateikia tik deklaratyvius teiginius, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
33. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį ir pripažino, kad ieškovas L. K. ir atsakovė A. V. turtą, t. y. – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 30429/244900 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo įsigiję bendrosios jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise; nustatė, kad ieškovas buvo įgijęs 2/3 dalis, o atsakovė A. V. – 1/3 dalį ginčo turto; priteisė ieškovui iš atsakovės 51 666 Eur kompensacijos už ieškovui tenkančias ir atsakovės parduotas 2/3 dalis turto.
35. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ginčo šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių tikslas buvo sukurti bendrą dalinę nuosavybę į ginčo turtą. Tokią išvadą teismas grindė bendro ūkio vedimu, šalių gyvenimu kartu beveik penkerius metus, ieškovo įnašais į atsakovės vardu perkamą turtą. Atsakovė apeliaciniame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
36. Jungtinės veiklos sąvoka yra įtvirtinta CK 6.969 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
37. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės laikomasi pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinė jungtinės veikos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais). Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi būti konstatuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas).
39. Šiuo atveju ieškovas byloje įrodinėjo, jog ginčo turtas buvo šalių įsigytas bendrai, tačiau dėl ieškovo turimų skolinių įsipareigojimų buvo nuspręsta šį turtą registruoti atsakovės vardu. Ieškovas byloje įrodinėja, jog ginčo turtas buvo įgytas iš esmės vien ieškovo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovo indėlį į ginčo turto kainos sumokėjimą ir darė pagrįstą išvadą, jog ginčo turtas buvo įgytas ieškovo lėšomis. Byloje ieškovas ir trečiasis asmuo ieškovo motina teigė, kad ieškovas bylai aktualiu laikotarpiu naudojosi jos banko sąskaita. Iš trečiojo asmens banko sąskaitos išrašo matyti, kad į šią banko sąskaitą 2021 m. gegužės 4 d. R. A. pervedė 49 000 Eur sumą (paskirtyje nurodyta – paskola pagal vekselį). Ieškovas nurodė, kad už visą įsigyjamą ginčo turtą jis su pardavėju atsiskaitė atlikdamas pavedimus 25 800 Eur sumai (2021 m. birželio 8 d., 2021 m. liepos 15 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. spalio 12 d. pavedimais), taip pat sumokėdamas 16 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, išsigryninęs iš banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. po 1 000 Eur, 1 500 Eur iš L. K. banko sąskaitos. Banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. gegužės 19 d. buvo išgryninta po 1 000 Eur, 2021 m. birželio 8 d. – 1 500 Eur suma, 2021 m. birželio 5 d. – 1 000 Eur suma, 2021 m. birželio 23 d. – 1 500 Eur suma, 2021 m. birželio 30 d. – 1 000 Eur suma, 2021 m. liepos 4 d. – 1 500 Eur suma, 2021 m. liepos 8 d. – 1 000 Eur suma, 2021 m. liepos 27 d. – 1 500 Eur suma, 2021 m. liepos 27 d. – 1 000 Eur suma, 2021 m. liepos 29 d. – 1 000 Eur suma, 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 1 000 Eur suma, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 1 000 Eur suma. Taip pat 2021 m. birželio 8 d. buvo atliktas pavedimas 4 000 Eur sumai A. P., mokėjimo paskirtyje nurodyta – „rankpinigiai už: gyvenamas patalpas, kurių adresas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. liepos 15 d. A. P. buvo pervesta 5 000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Papildomi rankpinigiai už: gyvenamas patalpas, kurių adresas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)Sutarties pried. 1“. 2021 m. rugpjūčio 11 d. A. P. buvo atliktas pavedimas 5 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Dar, papildomi rankpinigiai už gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Sutarties priedas Nr. 2“. Šios sumos atitinka Pirkimo – pardavimo1 sutartyje nurodytą bankiniais pavedimais pervestą sumą, taip pat atitinka ir grynaisiais pinigais sumokėtas sumas. Sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 12 d. patvirtina, jog ieškovas sumokėjo 12 800 Eur, kas atitinka Pirkimo – pardavimo sutarties2 2.1 punkte nurodytą sumą. Taigi, šie byloje surinkti įrodymais įrodo, jog ieškovas atliko mokėjimus už perkamą ginčo turtą, kas patvirtina šalių siekį turtą įgyti bendrojon nuosavybėn kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rezultatą.
40. Nors apeliantė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir teigia, jog ginčo turtas buvo įgytas už jos turimas santaupas, tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 84/2013; kt.).
41. Šiuo atveju apeliantė nurodo, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. buvo išvykusi gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, intensyviai dirbo, siekdama sukaupti santaupų, darbo užmokestį gaudavo ir kaupė grynais pinigais ir per šį laikotarpį atsakovei pavyko sukaupti 20 000 Eur. Apeliantė teigia, kad ji uždirbo ne mažiau kaip 33 000 Eur ir turėjo visas galimybes sutaupyti 20 000 Eur bei atsiskaityti su pardavėju. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pajamas, gautas būnant užsienyje, turėtas išlaidas, taip pat tai, kad iki nekilnojamojo turto įsigijimo praėjo nemažai laiko, atsakovės argumentus, kad iš to laikotarpio uždirbtą atlyginimą (gautas pajamas) išsaugojo iki pat preliminariosios sutarties sudarymo (2021 metų), laikė abejotinais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Sodros duomenys ir banko išrašai už laikotarpį nuo 2015 metų patvirtina, kad atsakovės mėnesio pajamos buvo nedidelės, o jos argumentai, kad gyvendama pas tėvus turėjo kas mėnesį tik 100 Eur dydžio išlaidų, yra deklaratyvūs. Apeliantė nors ir teigia, kad išlaidų praktiškai neturėjo, pinigus taupė, tačiau ji pati teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendama kartu su ieškovu pirko maistą, prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, pačiam atsakovui skolino pinigus (nuo 50 Eur iki kelių šimtų eurų), todėl jos santaupos mažėjo, kas sudaro pagrindą abejoti atsakovės teiginiais dėl turėtų santaupų, pakankamų ginčo turtui įsigyti. Atsakovė, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teismo padarytomis išvadomis, tačiau byloje nepaneigia ieškovo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog būtent jis mokėjo už perkamą ginčo turtą. Atsakovė teigia, kad ieškovas pirkdavo ir parduodavo transporto priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šias aplinkybes išsamiai išanalizavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad net ir perkant transporto priemones ieškovas turėjo pakankamai pinigų sumokėti už perkamą ginčo turtą.
42. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės indėlį įgyjant ir įrengiant ginčo turtą, pripažino, kad ginčo turtas šalių įgytas tokiomis dalimis: ieškovas – 2/3 dalis, o atsakovė – 1/3 dalis turto. Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, jog kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
43. Kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, ginčo turtas buvo įsigytas ieškovo lėšomis, atsakovė neįrodė, jog turtas būtų įgytas iš jos santaupų. Ieškovas L. K. byloje laikėsi pozicijos, kad nors atsakovė finansiškai neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo, tačiau prisidėjo savo darbu, įrenginėjant minėtą turtą: tvarkė, griovė, dažė, nešiojo daiktus, glaistė ir pan., išlaikė butą, atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Taigi, byloje nesant įrodymų, kad už ginčo turtą atsakovė būtų mokėjusi savo lėšomis, esant duomenimis, kad turtas buvo pirktas už ieškovo lėšas, kad atsakovė prie turto įrengimo prisidėjo savo darbu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas įgijo minėto turto 2/3 dalį, o atsakovė – 1/3 dalį.
44. Apeliantė nesutinka su tuo, kaip teismas vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovių atsikirtimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
45. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.