Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais O. S. atstovo viešosios įstaigos Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namų atstovei Linai Jurkaitei-Valentinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais O. S., atstovaujamo VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namų, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl teismo leidimo priimti palikimą pagal turto apyrašą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys G. S., Ž. S., notarė Asta Kielienė, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini.

Dėl pareiškėjos reikalavimo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. M. po savo motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja K. M. yra palikėjos G. S. dukra (1 t., b. l. 24). Po G. S. mirties, be kita ko, liko 4 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100), įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l. 132, 182). Pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51), po motinos mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius už butą (1 t., b. l. 105-106, 115-118). 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. (garso įrašas nuo 01:56:01 iki 02:07:10), B. K. (garso įrašas nuo 02:07:10 iki 02:23:01), V. G. (garso įrašas nuo 02:23:52 iki 02:43:01) patvirtino, kad po motinos mirties pareiškėja toliau gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri kaip savo.

Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėja K. M. po savo motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip G. S. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po motinos G. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po pareiškėjos motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Ginčo tarp įpėdinių atveju, šis klausimas gali būti sprendžiamas teisme ginčo teisenos tvarka, priklausomai nuo įpėdinių reikalavimų.

Dėl suinteresuoto asmens O. S. savarankiškų reikalavimų

Suinteresuotas asmuo O. S., atstovaujamas VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namų, pareiškė savarankišką reikalavimą (1 t., b. l. 173-174) atnaujinti O. S. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo senolės G. S. mirties priimti ir išduoti teismo leidimą VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namams priimti nepilnamečio O. S. vardu palikimą, atsiradusį po G. S. mirties.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens O. S. senolė G. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23). Po G. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė (1 t., b. l. 132, 182). Po G. S. mirties pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. testamentą (notarinio registro Nr. 5730) (1 t., b. l. 225) testamentinis įpėdinis yra jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S. (1 t., b. l. 41-43, 183). G. S. mirties momentu (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S. (gimęs (duomenys neskelbtini) buvo 13 metų amžiaus.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas. Kai pareiškėjas, prašantis pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, yra nepilnametis, jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006? 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Suinteresuoto asmens O. S. atstovė, globos namų direktorė nurodė, kad per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo todėl, kad tai buvo pirmas kartas jos veikloje, kai susidūrė su palikimo priėmimo procedūra, globos namai savo teisininko neturi. O. S. jokio nuosavo turto neturi, gyvena globos namuose, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, jo senolė G. S. lankydavo vaikaitį. Suinteresuoto asmens O. S. atstovė, globos namų direktorė nurodė, kad leidus priimti O. S. vardu palikimą, globos namai iki pilnametystės rūpintųsi paveldėtu butu, galbūt jį nuomotų ir taip kauptų O. pinigines lėšas, o tuo atveju, jei teismas leistų ir būtų tikslingiau, galbūt parduotų paveldėtą turtą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį suinteresuotas asmuo O. S. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų jo interesus. Tai, kad suinteresuoto asmens atstovas – globos namai, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, suinteresuotas asmuo O. S. yra G. S. testamentinis įpėdinis, paveldėjimo byla po G. S. mirties nebuvo pradėta, jog būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Dėl to teismas tenkina suinteresuoto asmens O. S. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui, atsiradusiam po jo senolės G. S. mirties, priimti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo O. S. nagrinėjamoje byloje yra atstovaujamas VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namų (1 t., b. l. 175-177), kurie veikia kaip jo atstovas pagal įstatymą (CK 3.272 straipsnio 1 dalis). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo įstatyminis atstovas neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Teismas mano, kad nepilnamečio suinteresuoto asmens O. S. interesai, jo vardu priėmus palikimą, nebus pažeisti tik priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), kadangi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus bei į tai, kad teismui nėra žinoma apie palikėjos kreditorius; taip pat siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), leidžia nepilnamečio suinteresuoto asmens O. S. atstovui pagal įstatymą - VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namams, jo vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuoto asmens O. S. įstatyminiam atstovui išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas kiek ir kokio turto liko po palikėjos G. S. mirties, ar koks konkrečiai turtas paveldimas pareiškėjos ar suinteresuoto asmens O. S., taip pat nenagrinėjamas palikėjos G. S. testamentų (ne)galiojimas. Teisinis reguliavimas nustato, kad net ir esant testamentui ir testamentiniams įpėdiniams, įstatyminiai įpėdiniai gali paveldėti tą turtą, kuris nebuvo paliktas testamentu (CK 5.22 straipsnis). Kita vertus, įstatymas nenustato, kad esant testamentui, įstatyminiai įpėdiniai neturi teisės priimti palikimą, atsiradusį po testatoriaus mirties (net jei testamentu visas turtas paliktas testamentiniams įpėdiniams), nes vien tai, kad palikėjas surašė testamentą, nereiškia, kad negalimas paveldėjimas pagal įstatymą (testamentas gali būti nuginčytas, testamentiniai įpėdiniai turi teisę atsisakyti palikimo ar jo nepriimti, testamentu gali būti paliktas ne visas turtas ir pan.). Dėl to nagrinėjamoje gali būti tenkinami abu pareiškimai – pareiškėjos K. M., kaip įstatyminės įpėdinės, dėl juridinio fakto, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiniu valdymu, nustatymo, ir suinteresuoto asmens O. S., kaip testamentinio įpėdinio, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tolimesni veiksmai dėl palikėjos G. S. palikimo turi būti atliekami užvedus paveldėjimo bylą pas notarą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 445, 448, 578 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 582 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos K. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Suinteresuoto asmens O. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po senolės G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui O. S., kad jis turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Leisti VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų laikinos globos namams (j. a. k. 125013362) savo nepilnamečio globotinio O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikėjos G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.