Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-389-793/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-25
Bylos Nr.: e2-389-793/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05598-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Petras Mineikis
Ieškovas: E. A.
Atsakovas: M. M.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-389-793/2021Proceso Nr. 2-06-3-05598-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5;3.2.6.1.; 3.2.6.14. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Valentukonei,dalyvaujant ieškovui E. A., ieškovo atstovui advokato padėjėjui G. V.,atsakovui M. M., jo atstovei advokato padėjėjai E. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį (patikslintą) atsakovui M. M. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovui E. A. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1) Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti paskolos raštelius, vekselius: 2013-11-15 Neprotestuojamą vekselį ir 2014-06-18 Paprastąjį vekselį negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 2) pripažinti neteisėtu 2019-08-25 raštą dalyje, dėl ieškovo prievolės, kildinamos iš 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip skolos raštelio ir tuo pagrindu taikyti restituciją 2 600 eurų sumai, ją grąžinant ieškovui; 3) ieškovo naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 4 d. atsakovas M. M., ieškovo E. A. prašymu, bet savo vardu, sudarė ir pasirašė paskolos sutartį Nr. KS0000031 su Kredito unija „Naftininkų investicijos“. Paskolos sutarties pagrindu atsakovui buvo suteikta 5 792,40 Eur vartojimo paskola. Paskolos grąžinimo terminas numatytas iki 2017-01-16, o viso grąžinama suma (su palūkanomis) siekė 8 825,34 Eur. Kadangi, paskola buvo reikalinga ir jos gavimu tiesiogiai buvo suinteresuotas ieškovas, todėl 2012 m. sausio 4 d. Paskolos sutartyje ieškovas pasirašė laiduotoju už visą paskolos sumos grąžinimą (su palūkanomis). Paskolos sutarties pagrindu Kredito unija „Naftininkų investicijos“ išmokėjo atsakovui 4 686,05 Eur (išskaičius 926,77 Eur pajų, 173,79 Eur administravimo mokestį, 5,79 Eur paraiškos priėmimo mokestį). Gautą 4 686,05 Eur paskolos sumą atsakovas perdavė ieškovui, o ieškovas šią sumą priėmė. Iki paskolos sutarties sudarymo, ieškovas su atsakovu žodžiu buvo susitarę, kad atsakovas savo vardu paims paskolą iš kredito įstaigos ir visus gautus paskolos pinigus atiduos ieškovui, kadangi tuometinė ieškovo neigiama finansinė padėtis (įmonės bankrotas, prarastos pajamos, įsiskolinimai) apribojo ieškovui galimybes gauti paskolą ar kreditą iš banko, finansų ar kredito įstaigų. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad paskolos dengimui ieškovas sistemingai perduos tam tikrą pinigų sumą atsakovui, o atsakovas savo vardu ieškovo perduotas pinigines sumas įneš į Kredito unijos „Naftininkų investicijos“ banko sąskaitą, minėtos paskolos dengimui. Ieškovas, gavęs iš atsakovo 4 686,05 Eur išvyko į Vokietiją tęsti ten pradėto naujo pramogų verslo. Dėl besitęsiančios visuotinės ekonominės krizės ir ieškovo verslo nesėkmių, ieškovas savalaikiai ir tinkamai savo įsipareigojimo atsakovo ir kredito įstaigos atžvilgu vykdyti negalėjo, todėl paskolos sumą turėjo mokėti atsakovas. 2013 metų viduryje ieškovui sustabdžius verslą Vokietijoje ir bankrutavus, ieškovas grįžo į Lietuvą. 2013 m. lapkričio 15 d., Klaipėdos mieste ieškovui netikėtai susitikus su atsakovu, pastarasis akivaizdžiai reiškė pyktį ir nepasitenkinimą ieškovo atžvilgiu, kadangi ieškovas nei pats moka paskolą kredito įstaigai, nei atsakovui perduoda pinigus šios paskolos dengimui. Ginčo metu, atsakovas nedviprasmiškai išreikšdamas grasinimą fiziškai susidoroti su ieškovu, suėmė ieškovą už krūtinės, suvaržė ieškovo judėjimo galimybes ir, panaudojęs aktyvius fizinius veiksmus prieš ieškovą, įsakmiai liepė ieškovui vykti paskui atsakovą į patalpas, kuriose ieškovas turės pasirašyti neprotestuotiną vekselį kaip garantą paskolos grąžinimui. Taip pat, atsakovas paaiškino ieškovui, jog atsakovas jau yra padengęs didžiąją dalį ieškovo paskolos, gautos iš Kredito unijos „Naftininkų investicijos“. Ieškovas, suprasdamas ir suvokdamas realią grėsmę jo sveikatai bei pripažindamas, kad yra skolingas atsakovui ir/ar kredito įstaigai pagal paskolos sutartį, vykdydamas atsakovo reikalavimą, nuvyko atsakovo nurodytu adresu Baltijos pr. 97, Klaipėdoje. Atvykus atsakovas pateikė ieškovui popieriaus lapą ir nurodė ieškovui surašyti bei pasirašyti Neprotestuojamą vekselį atsakovo naudai. Atsakovas liepė ieškovui vekselyje įrašyti skolos sumą 46 000 Lt (kas sudaro 13 322,52 Eur) nurodydamas, kad ši, didesnė nei realiai gauta paskolos suma iš kredito įstaigos, bus kaip garantas šios paskolos grąžinimui ir ateityje galimiems atsakovo nuostoliams padengti bei, kad didesnė skolos suma, nei realiai gauta paskolos suma, labiau įpareigos ieškovą paskolą grąžinti savalaikiai. Taip pat, atsakovas paaiškino ieškovui, jog jis jau dabar yra patyręs ir ateityje patirs nuostolių skolindamasis pinigus su dideliais procentais iš kitų asmenų, kuriais dengia ir dengs paskolą pagal paskolos sutartį. Kadangi ieškovas iš atsakovo realiai 46 000 Lt (kas sudaro 13 322,52 Eur) pagal minėtą vekselį negavo, todėl atsakovas su ieškovu žodžiu sutarė, kad jeigu ieškovas visiškai padengs įsiskolinimą Kredito unijai „Naftininkų investicijos“ ir sumokės atsakovui tiek, kiek atsakovas yra sumokėjęs kredito įstaigai pagal paskolos sutartį bei padengs atsakovo kitus nuostolius, susijusius su paskolos sumos grąžinimu, tuomet atsakovas sunaikins arba atiduos ieškovui šį vekselį. Ieškovas pasitikėdamas atsakovu, kad pastarasis yra padengęs didžiąją dalį paskolos pagal paskolos sutartį bei bijodamas iš atsakovo fizinio susidorojimo, surašė ir pasirašė 2013-11-15 Neprotestuojamą vekselį 46 000 Lt (kas sudaro 13 322,52 Eur) sumai. Vekselyje surašytą tekstą - paskolos sumą – 46 000 Lt, bei grąžinimo datą – 2013-12-31, padiktavo ir įrašyti bei pasirašyti vekselyje nurodė atsakovas. Tačiau, ieškovo finansinė padėtis ir toliau nepagerėjo, nes tebevyko ieškovo įmonės bankroto procedūra, todėl ieškovas neturėjo finansinių galimybių mokėti paskolos sumos. 2014 m. birželio 18 d. susitikus ieškovui ir atsakovui, pastarasis ir vėl reiškė nepasitenkinimą ieškovu, kad ieškovas nemoka pinigų paskolos dengimui. Tuo pačiu metu atsakovas informavo ieškovą, kad atsakovas yra pametęs pirminį vekselį - 2013-11-15 Neprotestuojamą vekselį, todėl paprašė, kad ieškovas pasirašytu naują vekselį tokiai pačiai sumai. Ieškovas, patikėdamas atsakovu, kad pastarasis laikysis tarpusavio susitarimo, jog ieškovui grąžinus atsakovui jo patirtas išlaidas, susijusias su paskolos dengimu ir grąžinus paskolą pagal paskolos sutartį šis vekselis bus sunaikintas, surašė ir pasirašė naują vekselį, o, būtent, 2014-06-18 Paprastąjį vekselį 46 000 litų sumai (kas sudaro 13 322,52 Eur) (sumokėjimo terminą nurodė iki 2014-12-18). Taip pat, atsakovas nurodė ieškovui įrašyti vekselyje įrašą „Pinigus 46.000 Lt. gavau E. A.“ ir pasirašyti. Tačiau ir šiuo atveju, kaip ir 2013-11-15 Neprotestuojamo vekselio surašymo metu, ieškovas nei iš atsakovo, nei iš kitų asmenų pinigų negavo. 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip ir pirminio vekselio paskirtis buvo garantas paskolos pagal paskolos sutartį grąžinimui. Ieškovo finansinė padėtis pagerėjo tik 2019 metais. Todėl tik tuo metu ieškovas pradėjo dalimis mokėti pinigus atsakovui, kurie buvo skirti paskolos kredito įstaigai dengimui. Per 2019 metus viso ieškovas sumokėjo atsakovui 2 600 eurų. Nors ieškovas šią sumą atsakovui sumokėjo per kelis kartus, tačiau šį faktą ieškovas su atsakovu užfiksavo tik 2019-08-25 raštiškame susitarime. Ieškovui vykdant minėtus mokėjimus atsakovui, pastarasis pradėjo reikalauti, kad ieškovas mokėtų vis dažniau ir didesnes pinigų sumas. Ieškovui atsisakius mokėti pagal atsakovo reikalavimus ir nurodžius, kad ieškovas mokės tik pagal savo finansines galimybes, atsakovas pradėjo bauginti ieškovą, jog jeigu pastarasis nevykdys atsakovo reikalavimų, atsakovas papildomai iš ieškovo išsireikalaus pinigų pagal vekselius: 2013-11-15 Neprotestuojamą vekselį ir 2014-06-18 Paprastąjį vekselį. Tuomet ieškovas suprato jog yra apgautas atsakovo, nes išaiškėjo, kad 2013-11-15 Neprotestuotinas vekselis nebuvo pamestas ir atsakovas, nesilaikydamas susitarimo, pradėjo reikalauti pinigų vekselių pagrindu, kurių ieškovas realiai iš atsakovo negavo. Tuo pačiu metu ieškovui kilo nepasitikėjimas atsakovu, jog pastarasis nedengia paskolos sumos iš tų pinigų, kuriuos jam perduoda ieškovas. Ieškovas yra informuotas, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2012-05-16 iki 2014-10-07 paskolos dengimui yra sumokėjęs 13 551,88 litų (3 924,90 Eur), per 2015 metus sumokėjo – 100 eurų, o per laikotarpį nuo 2018-03-21 iki 2019-06-19 sumokėjo - 1 015,00 Eur. Atkreipia dėmesį, jog pagal bendrovės pateiktas ataskaitas atsakovas per 2019 metus paskolos dengimui sumokėjo tik 175,00 eurus, nors iš ieškovo gavo 2 600 eurų. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas apgavo ieškovą ir iš ieškovo gautus pinigus, skirtus paskolos dengimui, panaudojo ne pagal paskirtį, o pasisavino savo reikmėms bei negaliojančių vekselių pagrindu papildomai reikalauja iš ieškovo pinigų. Išaiškėjus atsakovo nesąžiningumui ieškovas nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio pradėjo paskolą grąžinti asmeniškai. Atsakovas su tokiais ieškovo veiksmais nesutiko ir toliau intensyviai bei grasinančiai reikalavo ieškovo, kad pastarasis atsakovui sumokėtų 13 322,52 Eur (46 000 Lt.) pagal vekselius, pinigus mokant grynais tiesiogiai atsakovui. Vadovaujantis bendrovės SIA „B2Kapital“ pateiktais duomenimis, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau sumokėjo atsakovui 2 600,00 eurų, šiai dienai ieškovas yra skolingas atsakovui tik 2 439,90 Eur (5 039,90 Eur - 2 600 Eur), bet ne 13 322,52 Eur (46 000 Lt.), o vekseliuose nurodyta suma akivaizdžiai viršija ieškovo finansinio įsipareigojimo sumą atsakovo atžvilgiu. Neatsižvelgdamas į šiuos faktus, atsakovas ir toliau reikalavo ieškovo, jog pastarasis nemokėtų bendrovei, o mokėtų atsakovui grynaisiais, priešingu atveju, atsakovas grasino ieškovui, jog prieš ieškovą panaudos vekselius. Dėl sistemingų atsakovo grasinimų ir neteisėtų bei nepagrįstų reikalavimų ieškovo atžvilgiu, ieškovas pateikė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad atsakovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. arba būtų imtasi kitų prevencinių priemonių, kurios atgrasytu atsakovą nuo tolimesnių neteisėtų veikų vykdymo. Tyrimas pradėtas nebuvo, nes atsakovas įsipareigojo savo reikalavimus įgyvendinti teisėtomis priemonėmis.

Atsiliepimas

2) Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas M. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti ir atsakovo naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad patikslintame ieškinyje teisingai nurodyta, kad paskolos gavimu kredito unijoje buvo suinteresuotas ieškovas ir jis paprašė atsakovo, kad šis savo vardu pasiimtų paskolą bei ją perduotų ieškovui, tačiau nutylima dalis svarbių faktinių aplinkybių. Ieškovas ir atsakovas buvo artimi draugai nuo pat vaikystės, todėl atsakovas ieškovu pasitikėjo, sutiko padėti jam gauti pinigų verslo pradžiai Vokietijoje. Kadangi atsakovas turėjo skolinių įsipareigojimų, Naftininkų kredito unija sutiko jam duoti tik 20 000,00 Lt paskolą su laiduotoju. Laiduoti sutiko pats ieškovas. Tokia suma ieškovui nebuvo pakankama, todėl draugai svarstė, kaip gauti daugiau pinigų. Atsakovas paprašė tuometinės savo gyvenimo draugės (dabar sutuoktinės), kad ir ji pasiimtų paskolą ir perduotų jam pinigus, kuriuos jis paskolins ieškovui. Tuo metu Naftininkų kredito unijoje buvo sudarytos dvi paskolos sutartys: atsakovo vardu, pagal kurią laidavo ieškovas ir R. S. (šiuo metu M.) vardu, už kurią laidavo atsakovas. Pagal abi kredito sutartis buvo suteiktas 40 000,00 Lt kreditas, iš kurio iškart nuskaityta 6 400,00 Lt pajaus ir 1 200,00 Lt sutarties administravimo mokestis bei 40,00 Lt paraiškos priėmimo mokestis. Taigi, bendra atsakovui perduota suma grynaisiais pinigais buvo 32 360,00 Lt. Atsakovas kredito įstaigai įsipareigojo mokėti 18 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, o paskolas grąžinti per 5 metus, taigi bendrai už abi paskolas sumokant 20 944,24 Lt palūkanų. Šalys įvertino, kad išmokėjus paskolą atsakovas atgaus sumokėtus pajus (nors faktiškai jų neatgavo kredito unijai bankrutavus), todėl susitarė, kad ieškovas atsakovui grąžins bendrą 46 000,00 Lt (kas sudaro apie 13 322,52 Eur) sumą. Jokių susitarimų kaip toliau šiuos pinigus naudos atsakovas nebuvo. Atsakovas savo teiginį, kad paskolino ieškovui 32 360,00 Lt sumą, o ieškovas, įvertinus palūkanas, įsipareigojo jam grąžinti 46 000,00 Lt sumą grindžia kredito unijos paskolų sutartimis, kurių vieną jis sudarė tiesiogiai, o kitoje tapo laiduotoju, ir prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovo išduotais vekseliais 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 18 d., bei 2019 m. rugpjūčio 25 d. raštu patvirtinta skolos suma. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, kad ieškovas kiekvieną mėnesį perduos atsakovui atitinkamą pinigų sumą paskolų grąžinimui, tačiau ieškovas susitarimo nevykdė. Atsakovas išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, o ieškovas vis žadėjo atvykti ir atiduoti pinigus, tačiau galiausiai jis nustojo bendrauti su atsakovu, ėmė jo vengti. 2013 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą ir netikėtai pamatė ieškovą sėdintį taksi automobilyje. Atsakovas priėjo prie ieškovo, pyko, kad atsakovas jį apgavo ir dingo, visiškai su juo nekontaktuoja, tačiau negrasino atsakovui, tik klausė, kada atiduos pinigus ir kaip jam toliau juo pasitikėti. Atsakovas nenaudojo prieš ieškovą jokio fizinio smurto ir (ar) grasinimų. Pats ieškovas pasiūlė surašyti vekselį, kuriame nurodė, kad pinigus grąžins iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šiame dokumente ieškovas įrašė sumą, kuri atitiko faktinę ieškovo skolą atsakovui. Ieškovas pinigų iki sutarto termino nesumokėjo, tačiau kontaktavo su atsakovu, prašė nesikreipti į teismą ir žadėjo pinigus grąžinti. Atsakovas patikėjo draugu ir laukė toliau. Atsakovas aiškiai suprato, kad toks ranka surašytas vekselis, kuris neturi jo formai būtinų rekvizitų, yra tik ieškovo skolos patvirtinimas, tačiau negali būti panaudotas kaip vekselis. 2014 m. birželio 18 d. ieškovas ir atsakovas susitiko, norėjo susitarti, kaip spręs skolos grąžinimo klausimus. Ieškovas žadėjo, kad skolą grąžins iki 2014 m. gruodžio 18 d. atsakovas nebepasitikėjo draugu, todėl šis pasiūlė surašyti tikrą vekselį, kurį užpildė savo ranka ir perdavė atsakovui. Tačiau ir pagal šį vekselį ieškovas pinigų negrąžino. Ieškovas skolą dalimis pradėjo grąžinti 2019 metais. Šalys buvo susitarusios susitikti 2019 m. rugpjūčio 25 d., atsakovas išvyko ir šiame susitikime dalyvauti negalėjo, todėl, veikdama pagal įgaliojimą, į susitikimą nuvyko jo sutuoktinė R. M. Atsakovo įgaliota atstovė atsinešė vyro iš anksto paruoštą dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra skolingas 46 000,00 Lt ir jau grąžino 2 400,00 Eur. Atsakovo atstovė paprašė ant šio dokumento pasirašyti ieškovą. Ieškovas jį perskaitė ir pasirašė, savo ranka užrašė, kiek pinigų yra perdavęs, nes to prašė R. M. Nebuvo ir negalėjo būti jokio spaudimo, nes R. M. yra ramaus būdo, švelni ir moteriška. Bendravimas buvo pagarbus, ji kartu su atsakovu suskaičiavo, kad ieškovas atsakovui dar liko skolingas 11 120,00 Eur. Ieškovas su tuo sutiko, perdavė dar 200,00 Eur. R. M. tai pažymėjo kitoje susitarimo pusėje. Ieškovo argumentai, kad ginčo vekseliai negalioja dėl to, kad jis negavo pagal juos jokių pinigų yra niekiniai, nes ginčo vekseliai patvirtino ne pinigų perdavimo faktą vekselių pasirašymo metu, o garantavo 2012 metais paskolintų pinigų grąžinimą. Įstatymas nedraudžia vieną prievolę užtikrinti daugiau nei viena prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone. Nekyla abejonių, kad 2012 metais ieškovui buvo paskolinti 46 000,00 Lt (arba 13 322,52 Eur), nes tą pačią sumą jis įvardijo ir ginčo vekseliuose, ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. pasirašytame rašte, kuriame buvo įvardinta jau grąžinta skolos suma ir likusi skolos dalis. Ieškovas nurodo, kad 2014 m. birželio 18 d. vekselį išrašė manydamas, kad prieš tai išrašytas vekselis yra pamestas. Šiuo atveju, atsakovas nesakė ieškovui, kad 2013 metų vekselį yra pametęs. Taip pat, atsakovas neįgijo didesnės reikalavimo teisės pagal šį vekselį nei turėjo, nes vekselis buvo tik neįvykdytos prievolės užtikrinimo priemonė. Taigi, atsakovas neapgavo ieškovo ir ieškovas negalėjo suklysti antrą kartą patvirtindamas, kad yra skolingas atsakovui 46 000,00 Lt (arba 13 322,52 Eur) (ką 2019 metais raštu patvirtino dar kartą atsakovui net nedalyvaujant). Atsakovas ieškovui pinigus skolino pats būdamas skolingas ne pagal vieną, o pagal dvi paskolos sutartis, todėl tik jam suteikta teisė pasirinkti, kurią skolą apmokėti pirmiau. Atsakovas pagal ieškovo nurodomą paskolą yra grąžinęs 5 039,90 Eur, o iš ieškovo gavęs tik 2 600,00 Eur. Atsakovas paskolą kredito unijai jau turėjo būti grąžinęs 2017 m. sausio 16 d., o ieškovas pinigus perdavinėti pradėjo tik 2019 metais. Ieškovas yra skolingas atsakovui ir tik atsakovo prerogatyva, kaip tuos pinigus naudoti, o skolos grąžinimas nėra ir negali būti neteisėto praturtėjimo požymis.

Šalies argumentai

3) Priešieškiniu atsakovas M. M. teismo prašo: priteisti iš ieškovo E. A. atsakovo M. M. naudai 10.920,00 Eur skolą; priteisti iš ieškovo E. A atsakovo M. M. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš ieškovo E. A. atsakovo M. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad bendra atsakovo ieškovui perduota pinigų suma ir mokėtinos palūkanos kredito įstaigai sudarė 46 000,00 Lt (arba 13 322,52 Eur). Pinigų perdavimas įvyko atsakovo automobilyje, kuriame taip pat buvo ir R. M. Ieškovui buvo perduota visa atsakovo gauta paskola ir dalis jo draugės gautos paskolos, kurią jai grąžino atsakovas. Ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, kad ieškovas kiekvieną mėnesį perduos atsakovui atitinkamą pinigų sumą paskolų grąžinimui, tačiau ieškovas susitarimo nevykdė. 2013 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą ir netikėtai pamatė ieškovą sėdintį taksi automobilyje. Ieškovas pasiūlė surašyti vekselį, kuriame nurodė, kad pinigus grąžins iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šiame dokumente Ieškovas įrašė sumą, kuri atitiko faktinę ieškovo skolą atsakovui – 46 000,00 Lt. Ieškovas pinigų iki sutarto termino nesumokėjo, tačiau kontaktavo su ieškovu, prašė nesikreipti į teismą ir žadėjo pinigus grąžinti. Atsakovas patikėjo draugu ir laukė toliau. Atsakovas aiškiai suprato, kad toks ranka surašytas vekselis, kuris neturi jo formai būtinų rekvizitų, yra tik ieškovo skolos patvirtinimas, tačiau negali būti panaudotas kaip vekselis. 2014 m. birželio 18 d. ieškovas ir atsakovas susitiko, norėjo susitarti, kaip spręs skolos grąžinimo klausimus. Ieškovas žadėjo, kad skolą grąžins iki 2014 m. gruodžio 18 d. atsakovas nebepasitikėjo draugu, todėl šis pasiūlė surašyti tikrą vekselį, kurį užpildė savo ranka ir perdavė atsakovui. Tačiau ir pagal šį vekselį atsakovas pinigų negrąžino. Ieškovas skolą dalimis pradėjo grąžinti 2019 metais. Šalys buvo susitarusios susitikti 2019 m. rugpjūčio 25 d., atsakovas išvyko ir šiame susitikime dalyvauti negalėjo, todėl, veikdama pagal įgaliojimą, į susitikimą nuvyko jo sutuoktinė R. M. Atsakovo įgaliota atstovė atsinešė vyro iš anksto paruoštą dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra skolingas 46 000,00 Lt ir jau grąžino 2 400,00 Eur. Ieškovas jį perskaitė ir pasirašė, savo ranka užrašė, kiek pinigų yra perdavęs, nes to prašė R. M. R. M. kartu su atsakovu suskaičiavo, kad ieškovas atsakovui dar liko skolingas 11 120,00 Eur. Ieškovas su tuo sutiko, perdavė dar 200,00 Eur. R. M. tai pažymėjo kitoje susitarimo pusėje. Bendra ieškovo skola atsakovui šiuo metu yra 10 920,00 Eur.

Atsiliepimas

4) Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovas su priešieškiniu nesutiko, teismo prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas priešieškinyje nurodo, jog Naftininkų kredito unijoje buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, iš kurių, vienos paskolos sutarties pagrindu paskolą gavo atsakovas, o jos įvykdymo laiduotojas buvo ieškovas, kitos paskolos sutarties pagrindu paskolą gavo atsakovo žmona, o laiduotoju buvo pats atsakovas. Paskolos sumą, kurią gavo atsakovas ir dalį atsakovo žmonai išmokėtos paskolos, atsakovas perdavė (paskolino) ieškovui. Viso, ieškovui perduota atsakovo suma ir mokėtinos palūkanos nuo šių ieškovui paskolintų pinigų sudarė 46 000,00 Lt, kas atitinka 13 322,52 Eur. Su tokiomis atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis ieškovas sutinka iš dalies, kadangi, ieškovas iš atsakovo pasiskolino tik tiek pinigų, kiek atsakovui išmokėjo Kredito unija „Naftininkų investicijos“ pagal 2012-01-04 Paskolos sutartį Nr. KS0000031. O, būtent, Kredito unija atsakovui išmokėjo 16 180,00 Lt, kas sudaro 4 686,05 Eur. Taip pat, ieškovas įsipareigojo padengti visas palūkanas, pagal 2012-01-04 Paskolos sutartį Nr. KS0000031, todėl ieškovas įsipareigojo atsakovui grąžinti viso 30 472,12 Lt, kas atitinka 8 825,34 Eur (paskolos suma su palūkanomis). Apie atsakovo minimą kitą paskolos sutartį, kurios pagrindu neva paskola buvo suteikta tuometinei atsakovo draugei R. S., ir kurios dalis buvo perduota (paskolinta) ieškovui, ieškovas nieko paaiškinti negali, nes jis daugiau jokių pinigų nėra skolinęsis ar kitokiu būdu gavęs nei iš atsakovo, nei iš R. S. Jeigu atsakovas ir buvo gavęs iš R. S. pinigų, neva paskolos suteikimui ieškovui, tai jokiu būdu nepatvirtina, kad šiuos pinigus atsakovas perdavė ieškovui. Tuo labiau, kad ieškovas nesitarė, neprašė ir negavo iš atsakovo daugiau pinigų, negu 16 180,00 Lt (4 686,05 Eur), kurie buvo išduoti atsakovui Kredito unijos. Kadangi, ieškovas paskolos sutartyje Nr. KS0000031 pasirašė kaip laiduotojas, todėl atsakovas ir ieškovas papildomai rašytinės sutarties, dėl 16 180,00 Lt (4 686,05 Eur) arba 30 472,12 Lt (8 825,34 Eur) nesudarė. Atsakovas priešieškinyje teigdamas, jog ieškovui perdavė ir paskolino daugiau nei 16 180,00 Lt (4 686,05 Eur), ir kad ieškovo bendra skola atsakovui su palūkanomis yra didesnė nei 30 472,12 Lt (8 825,34 Eur), nepateikė jokios sutarties, paskolos dokumento ar raštelio, pinigų perdavimą-priėmimą patvirtinančio dokumento, susirašinėjimų ar kitokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintu atsakovo teiginius (reikalavimo pagrindą), jog atsakovo perduota (paskolinta) suma su palūkanomis sudaro 46 000,00 Lt (13 322,52 Eur.). Todėl, atsakovas savo priešieškinyje nurodytos ir neva ieškovui perduotos ir paskolintos sumos, viršijančios 30 472,12 Lt (8 825,34 Eur), faktą grindžia tik savo žodiniu teigimu. Atsakovo teiginys, kad paskolos dalis buvo suteikta žodinės sutarties pagrindu, yra nelogiškas ir nepatikimas, nes, darant prielaidą, kad ieškovui reikėjo daugiau pinigų nei buvo gauta Paskolos sutarties Nr. KS0000031 pagrindu, tuomet ir kitos Kredito unijoje paskolos laiduotoju būtų buvęs ieškovas. Kadangi ieškovui užteko tiek pinigų, kiek atsakovas gavo Paskolos sutarties Nr. KS0000031 pagrindu, todėl kiti atsakovo ir/ar jo žmonos finansiniai įsipareigojimai buvo tik jų asmeninis reikalas, ir ieškovo nedomino bei juose ieškovas niekaip nedalyvavo. Pažymėjo, kad ieškovas niekaip negalėjo savo laisva valia ir savo noru įrašyti 46 000,00 Lt grąžinimo terminą - pusantro mėnesio, kuomet ir pats atsakovas pripažįsta bei priešieškinyje pabrėžia, jog ieškovas atsakovui nesumokėjo ir negrąžino nei vieno lito nuo 2012-01-04 (paskolos gavimo momento) iki 2013-11-15 (ginčo vekselio išrašymo). Yra naivu tikėtis, kad ieškovas, neįstengdamas grąžinti nei trupučio paskolos beveik du metus, sugebės grąžinti 46 000,00 Lt per pusantro mėnesio. Akivaizdu, kad atsakovas turėjo tikslą tik išgauti iš ieškovo vekselį, nesuteikiant reikšmės kai kurioms, vekselyje nurodytoms esminėms aplinkybėms. Jeigu atsakovas būtų sąžiningas ir elgtųsi atsakingai, taip pat atsižvelgiant į atsakovo išdėstytą poziciją, tuomet ieškovui išrašius 2014-06-18 „Paprastąjį vekselį“ ir jį perdavus atsakovui, atsakovas turėjo 2013-11-15 Neprotestuojamą vekselį grąžinti ieškovui arba jį sunaikinti. Tačiau atsakovas sąmoningai to nepadarė, nes vėliau disponuodamas dviem vekseliais, juos abu naudojo prieš ieškovą, pastarajam darydamas psichologinį spaudimą. Tai patvirtina ir ieškovo pateiktas pareiškimas Klaipėdos AVPK (įrodymas pateiktas su ieškovo ieškiniu), dėl nepagrįstų atsakovo reikalavimų ir spaudimo. Pažymėtina, kad atsakovas abu vekselius traktuoja kaip 46 000,00 Lt ieškovo paskolos grąžinimo garantą, tokiu būdu atsakovas pripažįsta, kad nei 2013-11-15 Neprotestuojamo vekselio, nei 2014-06-18 Paprastojo vekselio pagrindu ieškovui 46 000,00 Lt neperdavė ir šių pinigų neskolino. Taip pat, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog atsakovo traktuojamose garanto vekseliuose nėra nurodyta nei jokios užuominos ar šių dokumentų sąsajos su 2012-01-04 žodine paskolos sutartimi. Todėl, šie dokumentai laikytini kaip atskiri skolos rašteliai, atsiradę ieškovo 2020-08-06 ieškinyje nurodytų argumentų ir aplinkybių pagrindu. Kadangi minėti vekseliai nepateikti apmokėti laiku, todėl vekselio davėjo (ieškovo) ir turėtojo (atsakovo) teisiniai santykiai baigėsi, o vekseliai prarado savo abstraktumo ir formalumo savybes ir tapo paprastais skolos rašteliais, kurių apmokėjimui toliau taikytinos pinigines prievoles reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Šalies argumentai

5) Teismo posėdžio metu ieškovas E. A. patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai, su atsakovo M. M. priešieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su 5 539,00 Eur suma, likusią priešieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl ieškovo įmonės prastos padėties, ieškovui niekam neteikiant paskolos, pastarasis kreipėsi į atsakovą prašydamas pagalbos pasiimti paskolą. Ieškovui reikėjo apie 15 000,00 Lt paskolos sumos. Atsakovas su ieškovu susitarė, kad pastarasis sudarys paskolos sutartį su Kredito unija „Naftininkų investicijos“, ko pagrindu 2012 m. sausio 4 d. atsakovas M. M., ieškovo E. A. prašymu, bet savo vardu, sudarė ir pasirašė paskolos sutartį Nr. KS0000031 su Kredito unija „Naftininkų investicijos“, kuria atsakovui buvo suteikta 20 000,00 Lt paskola, atsakovas 2012-01-05 paskolą gavo grynaisiais pinigais. Ieškovas šiuose teisiniuose santykiuose užėmė laiduotojo poziciją. 2012-01-05 atsakovas ieškovui perdavė 16 000,00 Lt sumą, nurodęs, kad atsakovui ieškovas turės grąžinti apie 20 000,00 Lt kredito įstaigai ir papildomai susidariusias palūkanas, viso apie 30 472,00 Lt sumą. Kredito unijoje likęs pajus po paskolos grąžinimo turėjo likti atsakovui. Pinigai buvo perduoti Klaipėdos viešbučio vidiniame kiemelyje, perdavimo - priėmimo metu ieškovas ir atsakovas buvo be trečiųjų asmenų, šalia nebuvo atsakovo tuometinės draugės R. S. Šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui mokės kiekvieną mėnesį po 500,00 Lt. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą šalys nepatvirtino. Ieškovas pinigų grąžinimą pradėjo atlikti 2018 m. vasaros pradžioje. Atsakovui yra grąžinęs 2 600,00 Eur sumą. Atlikti paminėtos sumos mokėjimai nebuvo užfiksuojami raštu. Ieškovas yra skolingas atsakovui likusią neišmokėtą sumą - 2 439,90 Eur, bankui - 2 636,19 Eur, delspinigius - 453,94 Eur, bendrai apie 5 539,00 Eur sumą. Paskolos grąžinimo terminai šalių nebuvo numatyti. Šalys susitarė, kad pinigus ieškovas perdavinės atsakovui ir atsakovas dengs paskolą. Ieškovui nebuvo žinoma, kad laidavimo sutartis buvo terminuota ir nuo 2017 metų nebegaliojo. 46 000,00 Lt vekseliai buvo patvirtinti, kadangi susitikimo su atsakovu metu ieškovo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, jis buvo įbaugintas. Pagrindinės paskolos grąžinimu ieškovas nesidomėjo, kadangi pasitikėjo atsakovu. Antrąjį vekselį ieškovas patvirtino, kadangi atsakovas nurodė ieškovui, kad pametė pirmąjį vekselį, ieškovas pasitikėdamas atsakovu pasirašė antrąjį vekselį. Iki šio vekselio patvirtinimo ieškovas jau buvo pradėjęs mokėti atsakovui. Pritaikius restituciją padidėtų ieškovo skolos suma atsakovui. Skolos raštelio tvirtinimo metu ieškovas jautė įtampą. Skolos raštelis patvirtintas iki kreipimosi į policiją. Po raštelio patvirtinimo atsakovas pradėjo reikalauti iš ieškovo net 29 000,00 Eur sumos pagal vekselius. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas G. V. ieškovo patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti, su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutiko, teismo prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja ieškovo grąžinti abiejuose vekseliuose nurodytas pinigines sumas. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad vekseliuose nurodytos piniginės sumos ieškovui nebuvo perduotos. Antrinis vekselis buvo sudarytas tik dėl to, kad pirminis vekselis ieškovo žiniomis atsakovo buvo pamestas. Pirminis vekselis ieškovo buvo patvirtintas atsakovui naudojant psichologinį ir fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojas. Dėl nurodytų aplinkybių priminis vekselis turėtų būti panaikintas. Taip pat, pažymėjo, kad atitinkamai paskolos raštelis yra iš dalies negaliojantis. Ieškovas pripažįsta skolą atsakovui, bet tik ta apimtimi, kuri susijusi su paskolos sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir kredito unijos. Ieškovo atsakovui sumokėta 2 600,00 Eur suma nebuvo panaudota paskolos dengimui, atsakovas šios sumos apimtimi nepagrįstai praturtėjo, dėl ko ši suma turi būti priteista iš atsakovo ieškovo naudai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas priešieškinyje tiksliai nenurodė, kokia yra paskolos suma, kokios sukauptos palūkanos, priešieškinyje nurodytų tarpusavio pasitikėjimo ryšių tarp bylos šalių nebuvo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovui atitinkamas pinigines sumas paskolino atsakovo draugė, yra visiškai nepagrįstos. Pažymėjo, kad antrasis vekselis buvo sudarytas tam, kad atsakovas turėtų pagrindą ieškovo reikalauti dvigubai didesnės sumos. Atsakovas yra pripažinęs, kad atsakovui ieškovas yra skolingas tik pagal pradinę paskolos sutartį, sudarytą su kredito unija. Ieškovas su atsakovo priešieškiniu sutinka tik iš dalies, tik paskolos sutarties sumos atžvilgiu. Ieškovas yra skolingas atsakovui 2 439,00 Eur ir kredito įstaigai - 4 239,00 Eur.

6) Atsakovas M. M. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pareikštą priešieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovas atsakovo prašė paskolinti 40 000,00 Lt - 50 000,00 Lt sumą. Norėdamas pagelbėti draugui atsakovas sudarė 20 000,00 Lt paskolos sutartį su kredito unija „Naftininkų investicijos“. Atsakovas kartu su ieškovu primą kartą buvo kredito unijoje. Pagal paskolos sutartį atsakovas turėjo grąžinti 30 472,00 Lt sumą. Nors atsakovas ir sudarė paskolos sutartį, tačiau ieškovui nepakako pinigų ir pastarasis prašė paskolinti daugiau, dėl ko atsakovo draugė R. S. pasiėmė paskolą ir prisidėjo prie atsakovo ieškovui skolinamos sumos. R. paskolino tik dalį iš paskolos gautų pinigų, 5 000,00 Lt pasiliko sau, o likusią sumą perdavė ieškovui. Pagal pagrindinę paskolos sutartį atsakovas pinigus gavo 2012-01-05, tą pačią dieną atsakovo draugė R. S. išsiaiškino, kad jai bus suteikta paskola, pinigai išduoti dar kitą dieną 2012-01-06. Atsakovas ieškovui perdavė apie 32 000,00 Lt sumą. Visus pinigus atsakovas perdavė vienu kartu. Ieškovui pinigai nebuvo perduoti 2012-01-05, pinigai jam buvo perduoti 2012-01-06. Pinigai buvo perduoti netoli kredito unijos, automobilyje. Pinigų perdavimo metu buvo ieškovas, atsakovas ir R. S. Rašytinės sutarties atsakovas nepatvirtino, nes pasitikėjo ieškovu. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovas atsakovui kiekvieną mėnesį mokės po 500,00 Lt. Paaiškino, kad R. S. nėra grąžinusi paskolos, šiuo metu paskola tebėra grąžinama. Kredito unijos paskola atsakovui ir atsakovo paskola ieškovui yra tiesiogiai susijusios. Atsakovas nepripažįsta, kad dalį skolos ieškovas būtų sumokėjęs kreditorei. Apie ieškovo atliktas įmokas atsakovas duomenų neturi. Nepripažįsta, kad ieškovui individualiai padengus paskolos įmokas, priešieškiniu reikalavimai atitinkamai mažėja. Antrasis vekselis buvo surašytas, kadangi pirmojo galiojimas galimai buvo pasibaigęs. Nenurodė priežasties dėl kurios pirmasis vekselis nebuvo grąžintas ieškovui. Vekselių surašymo ir patvirtinimo dienomis pinigai ieškovui nebuvo perduoti. Viso bendravimo su ieškovu metu atsakovas nenaudojo psichologinio smurto ieškovo atžvilgiu. Sudarant vekselius be ieškovo ir atsakovo jokių trečiųjų asmenų nebuvo. Liudytojo byloje M. Š. atsakovas nėra matęs. Atsakovas niekada nėra minėjęs ieškovui, kad išieškojimus vykdys abiejų vekselių pagrindu. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovas turėjo finansinių problemų, paskolino ieškovui 32 000,00 Lt sumą, nes pasitikėjo ieškovu. Atsakovas perduodamas pinigus nesitarė, kad ieškovas atlygins patirtus nuostolius ir kitas išlaidas. Paaiškino, kad 46 000,00 Lt sumą sudaro 30 000,00 Lt yra paskola, 16 000,00 Lt palūkanų suma. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad kredito unijai sumokėjo apie 4 000,00 Eur palūkanų. Paskolos raštelyje yra nurodyta, kad raštelio pagrindas yra ieškovo patvirtintas vekselis, kadangi tokius įrašus nurodė parašyti pats ieškovas. Atsakovo parodymuose policijai yra pažymėta, kad ieškovas pagal vekselius yra skolingas atsakovui 92 000,00 Lt sumą, tačiau, duodamas šiuos parodymus, atsakovas nurodė, kad ieškovas atsakovui skolingas 46 000,00 Lt sumą. Skolos raštelio pasirašymo metu atsakovas nedalyvavo. Grynaisiais pinigais ieškovui atsakovas perdavė apie 30 000,00 Lt sumą (16 000,00 Lt sumą pagal atsakovo paskolą ir 14 000,00 Lt sumą perdavė iš R. paskolos). Kitą dieną ieškovo draugui perdavė dar 2 000,00 Lt. Sutartyse nurodyti kredito unijos pasilikti pajai yra nuostoliai ir jie yra įskaičiuoti 46 000,00 Lt sumoje. Atsakovo M. M. atstovė advokato padėjėja E. M. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovo priešieškinį palaikė, teismo prašė priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad liudytojo parodymai dėl galimo atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudoto ieškovo atžvilgiu turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovas pripažįsta, kad pirminis vekselis yra negaliojantis, abu šie vekseliai yra paskolos sutarties garantas. Pinigai pagal patvirtintus vekselius perduoti nebuvo. Nesant reikalavimui antrinį vekselį pripažinti negaliojančiu, reikalavimas pripažinti negaliojančiu paskolos raštelį turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovui pinigus skolino pagal dvi paskolos sutartis, tad atsakovas turėjo teisę pasirinkti pagal kurią sutartį padengti paskolą. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindžia sudarytomis paskolos sutartimis ir kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais - vekseliais bei paskolos rašteliu. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog atsakovas paskolino pinigus ieškovui. Ieškovas net tris kartus patvirtino savo įsipareigojimus atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

7) Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-01-04 tarp kredito unijos "Naftininkų investicijos" (toliau - Kredito unija) ir atsakovo M. M. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. KS 0000031 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovui M. M. buvo suteikta 20 000,00 Lt paskolos suma. Sutartimi atsakovas įsipareigojo Kredito unijai mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas, paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2017-01-16. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas laidavimu - laiduotojas pagal Sutartį buvo ieškovas E. A. Ieškovo įsipareigojimai pagal Sutartį galiojo iki 2017-01-16. Pinigai - 16 800,00 Lt suma pagal Sutartį atsakovui buvo išmokėti - 2012-01-05. Likusi 3 200,00 Lt suma priskirtina Kredito unijai, kaip pajus. 2021-01-05 tarp Kredito unijos ir R. S. (M.) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. KS 0000032, kurios pagrindu R. M. buvo suteikta 20 000,00 Lt paskolos suma Šia sutartimi R. M. įsipareigojo Kredito unijai mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas, paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2017-01-16. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas laidavimu - laiduotojas pagal sutartį buvo atsakovas M. M. Atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį galiojo iki 2017-01-16. Pinigai - 16 800,00 Lt suma pagal Sutartį R. M. buvo išmokėti - 2012-01-06. Likusi 3 200,00 Lt suma priskirtina Kredito unijai, kaip pajus.

8) 2013-11-15 ieškovas savo parašu patvirtino Neprotestuotiną vekselį (toliau - Pirmasis vekselis), kuriuo patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 46 000,00 Lt sumą, kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2013-12-31. 2014-06-18 ieškovas savo parašu patvirtino Paprastąjį vekselį (toliau - Antrasis vekselis), kuriuo patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 46 000,00 Lt sumą, kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2014-12-18. 2019-08-25 rašteliu (toliau - Raštelis) ieškovas ir atsakovas patvirtino, kad pagal Antrąjį vekselį ieškovas 2014-08-25 grąžino atsakovui 8 200,00 Lt sumą, o skolos likutis siekia 37 800,00 Lt sumą. Taip pat Raštelio antroje pusėje R. M. patvirtino, kad 2019-08-25 gavo 200,00 Eur sumą.

9) Reikalavimo perleidimo sutartimi Kredito unija visas reikalavimo teises į atsakovo skolą, susidariusią pagal Sutartį, perleido kreditoriui "B2Kapital" SIA, kuris 2020-03-01 Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovo skolą perleido naujajam kreditoriui B2Kapital, UAB. Kreditorius 2019-08-20 elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovo skola pagal Sutartį siekia 4 214,38 Eur sumą. Naujojo kreditoriaus pateiktoje ataskaitoje apie atsakovo atliktas įmokas nurodyta, kad paskolos ir priskaičiuotų palūkanų suma pagal Sutartį siekia bendrą 8 825,34 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2012-02 iki 2018-03, atsakovas atliko mokėjimų bendrai 4 024,90 Eur sumai. Laikotarpiu nuo 2018-03 atsakovas sumokėjo 1 015,00 Eur sumą, pagal Sutartį liko skolingas naujajam kreditoriui 3 785,44 Eur skolos ir 453,94 Eur delspinigių. Naujojo kreditoriaus 2020-11-23 elektroniniame laiške yra nurodyta, kad nurodytai dienai skolos likutis pagal Sutartį siekia bendrą 3 090,13 Eur sumą.

10) 2020-01-20 Pareiškimu dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos ieškovo atstovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai atliktos neteisėtos veikos - turto prievartavimo. Pareiškime yra nurodyta, kad atsakovas susitikimo su ieškovu ir jo atstovu metu piktybiškai ieškovo reikalavo mokėti pinigus, ieškovo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, grasino fiziniu susidorojimu. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, kadangi atsakovas įsipareigojo savo reikalavimus įgyvendinti teisėtomis priemonėmis.

11) 2021-01-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0025/21/00002 užfiksuotas ieškovo ir atsakovo 2021-01-12 vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu ieškovas nurodė atsakovui, kad pastarasis atliko atsiskaitymus pagal Sutartį, atsakovas savo ruožtu pareikalavo ieškovo atsiskaitinėti išskirtinai su atsakovu grynaisiais pinigais. Ieškovui nesutikus, atsakovas nurodė, kad ieškovas pastarajam yra skolingas bendrą dvidešimt devynių tūkstančių eurų skolą.

Dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties formos.

12) Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

13) Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

14) Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

15) Bylos duomenimis nustatyta, kad atskiros rašytinės paskolos sutarties ieškovas ir atsakovas nesudarė. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

16) Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

17) Šiuo konkrečiu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka, kad šalis sieja paskoliniai teisiniai santykiai, ir kad šalys yra sudariusios žodinę paskolos sutartį. Į bylą yra pateikti egzistuojančius šalių paskolinius teisinius santykius patvirtinantys rašytiniai dokumentai - Pirmasis vekselis, Antrasis vekselis bei Raštelis, (kuriame ieškovas yra patvirtinęs atsakovui atliktus piniginius mokėjimus), kuriuos pasirašęs ieškovas patvirtino turimą skolinį įsipareigojimą atsakovui. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, laikytina, kad ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai, kilę iš ieškovo ir atsakovo sudarytos žodinės paskolos sutarties (toliau - Paskolos sutartis).

Dėl vekselių bei Raštelio galiojimo ir Paskolos sutarties pagrindu suteiktos paskolos dydžio.

18) Byloje yra kilęs ginčas dėl Paskolos sutarties pagrindu ieškovui atsakovo išmokėtos paskolos dydžio.

19) Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

20) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (2009 m. balandžio 03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.M. v. V.V, bylos Nr. 3K-3- 145/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).

21) Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Bylose dėl paskolos sutarčių į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn, paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą, pinigų neperdavimo fakto. Pirmųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, pinigų neperdavimo faktą turi įrodyti atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai).

22) Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisminę praktika laikytina, kad šioje byloje pinigų dalies pagal Paskolos sutartį perdavimo aplinkybę turi įrodyti atsakovas, o savo ruožtu ieškovas turi paneigti atsakovo nurodytų pinigų perdavimo aplinkybes.

23) Ieškovo teigimu, atsakovas ieškovui paskolino 4 686,05 Eur sumą, kurią atsakovas įgijo 2012-01-04 Kredito unijos ir atsakovo M. M. sudarytos paskolos sutarties Nr. KS 0000031 pagrindu. Pažymėtina tai, kad pagal paminėtos Sutarties įvykdymui užtikrinti buvo patvirtintas laidavimas. Laiduotojas pagal šią Sutartį buvo ieškovas E. A. Atitinkamai ieškovo teigimu, pastarasis šalių sudarytos Paskolos sutarties pagrindu įsipareigojo atsakovui kiekvieną mėnesį mokėti atitinkamas sumas visiškam Sutarties dengimui, t. y. padengiant suteikto kredito dalį bei priskaičiuotas palūkanas. Pagal Sutartį atsakovas Kredito unijai įsipareigojo grąžinti bendrą 8 825,34 Eur sumą, kurią sudaro atsakovui suteikta paskola bei Sutarties pagrindu priskaičiuotos palūkanos. Ieškovas nurodė, kad pinigai ieškovui atsakovo buvo perduoti 2012 m. sausio 5 d.

24) Atsakovo teigimu, Paskolos sutarties pagrindu atsakovas ieškovui paskolino apie 9 267,84 Eur sumą, kurią atsakovas įgijo sudarydamas Sutartį su Kredito unija, kuri atsakovui suteikė 4 686,05 Eur paskolos sumą, bei pasiskolinęs pinigų iš savo tuometinės draugės R. S. (dabar M.), kuri likusią 4 581,79 Eur sumą įgijo 2021-01-05 tarp Kredito unijos ir R. S. (M.) sudarytos paskolos sutarties Nr. KS 0000032 pagrindu. Paminėtos sutarties įvykdymas taip pat buvo užtikrintas laidavimu - laiduotojas pagal šią sutartį buvo atsakovas M. M. Šiuos savo teiginius atsakovas grindžia į bylą pateiktomis sutartimis, sudarytomis su Kredito unija. Atsakovo teigimu, pagal Paskolos sutartį, ieškovas atsakovui įsipareigojo grąžinti bendrą 13 322,52 Eur sumą, kurią sudaro 9 267,84 Eur paskolos suma ir likusi suma sukauptų palūkanų. Šiuos savo teiginius atsakovas įrodinėja ir į bylą pateiktais ieškovo pasirašytais vekseliais bei Rašteliu. Atsakovas nurodė, kad pinigus ieškovui perdavė 2012 m. sausio 6 d.

25) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas sutinka su jam iš Paskolos sutarties kylančiais finansiniais įsipareigojimais dėl 8 825,34 Eur sumos, t. y. tarp atsakovo ir Kredito unijos sudarytos Sutarties apimties atžvilgiu, tačiau nesutinka, su atsakovo teigimu, jog pastarasis ieškovui paskolino 9 267,84 Eur sumą ir tuo įsipareigojo grąžinti atsakovui bendrą 13 322,52 Eur sumą. Sutiktina su ieškovo teiginiu, kad vien tai, jog atsakovo sutuoktinė R. M. 2021-01-05 su Kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. KS 0000032, nepatvirtina aplinkybės, kad šia sutartimi atsakovo sutuoktinės įgytos piniginės lėšos buvo paskolintos ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad paminėtos sutarties laiduotoju buvo ne ieškovas, o, būtent, atsakovas. Taip pat, šioje byloje R. M. piniginių reikalavimų šalims nereiškė, į bylą atsakovas nepateikė jokių rašytinių jos paaiškinimų, o taip pat byloje nei viena šalis neprašė apklausti jos kaip liudytojos. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo įsipareigojimų vykdymą R. M., nėra pateikta šių šalių sudaryta paskolos sutartis ar kitas dokumentas, patvirtinantis atsakovo nurodytus teiginius. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovo į bylą pateikta R. M. su Kredito unija sudaryta paskolos sutartis nevertintina, kaip Paskolos sutartimi atsakovo ieškovui suteiktų pinigų šaltinis. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Paskolos sutartimi atsakovas ieškovui paskolino ir realiai perdavė 4 686,05 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovas įsipareigojo atsakovui grąžinti paminėtą pinigų sumą su palūkanomis, bendrai - 8 825,34 Eur sumai.

26) Pažymėtina tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovas ginčija patvirtintus vekselius ir Raštelį, teismo prašydamas: pripažinti Pirmąjį vekselį ir Antrąjį vekselį negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ir pripažinti neteisėtu Raštelį dalyje, dėl ieškovo prievolės kildinamos iš Antrojo vekselio, kaip skolos raštelio. Šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad ieškovas pasitikėdamas atsakovu, jog pastarasis yra padengęs didžiąją dalį paskolos pagal paskolos sutartį bei bijodamas iš atsakovo fizinio susidorojimo, surašė ir pasirašė Pirmąjį vekselį, o taip pat, dėl prieš tai paminėtų priežasčių, bei pasitikėdamas atsakovu, kuris ieškovui nurodė, jog Pirmasis vekselis atsakovo yra pamestas, patvirtino Antrąjį vekselį, pažymėjo, kad visą informaciją, kuri yra surašyta vekseliuose, ieškovui paliepė surašyti, būtent, atsakovas.

27) Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad ieškovui nevykdant Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas jautė neigiamas emocijas ieškovo atžvilgiu, tačiau ieškovui negrasino ir nenaudojo fizinio smurto ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas Paskolos sutartimi įsipareigojo atsakovui grąžinti paskolintą sumą su priskaičiuotomis palūkanomis, kas sudaro bendrą 13 322,52 Eur sumą. Taip pat pažymėjo ir tai, kad Antrąjį vekselį ieškovas patvirtino, kadangi atsakovas manė, jog Pirmasis vekselis dėl Pirmojo vekselio netinkamos formos yra negaliojantis, tad norėjo, kad ieškovas patvirtintų tinkamą vekselį.

28) 2013-11-15 ieškovas savo parašu patvirtino Neprotestuotiną vekselį, kuriuo patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą, kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2013-12-31. 2014-06-18 ieškovas savo parašu patvirtino Paprastąjį vekselį, kuriuo patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą, kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2014-12-18. 2019-08-25 rašteliu ieškovas ir atsakovas patvirtino, kad pagal Antrąjį vekselį ieškovas 2014-08-25 grąžino atsakovui 2 400,00 Eur (8 200,00 Lt) sumą, o skolos likutis siekia 11 120,00 Eur (37 800,00 Lt) sumą. Taip pat, Raštelio antroje pusėje R. M. patvirtino, kad 2019-08-25 gavo 200,00 Eur sumą.

29) Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra ginčo, t. y. šalys sutinka, kad tiek Pirmasis vekselis, tiek Antrasis vekselis sudaryti ieškovo įsipareigojimams pagal šalių sudarytą paskolos sutartį užtikrinti, ir paminėtų vekselių pagrindu ieškovas negavo vekseliuose nurodytų piniginių sumų iš atsakovo. Tačiau ieškovas ginčija vekselių sudarymo teisėtumą, savo išreikštos vidinės valios išraiška, t. y. tuo, kad dėl esamų aplinkybių, buvo priverstas vekseliuose patvirtinti 4 497,18 Eur didesnę nei Paskolos sutartimi prisiimtą paskolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis.

30) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).

31) Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reguliavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tai yra skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

32) Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

33) CK 1.91 straipsnis reglamentuoja dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu dėl grasinimo, turi būti nustatyta, kad ieškovui buvo grasinama; grasinimas buvo realus; sutartį jis sudarė grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos turi pateikti sandorį ginčijantis ieškovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

34) Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas turi įrodyti aplinkybes, jog vekselį išdavė pavartojus prieš jį smurtą (CPK 178 straipsnis).

35) Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Pirmąjį vekselį ieškovas patvirtino būdamas įbaugintas atsakovo, kadangi pastarasis ieškovo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei atitinkamus fizinius veiksmus. Tad ieškovas, bijodamas fizinio susidorojimo, taip pat, suprasdamas, kad pagal Paskolos sutartį yra skolingas atsakovui 8 825,34 Eur sumą, paasirašė atsakovo reikalaujamą patvirtinti Pirmąjį vekselį, tačiau vekselį patvirtino išskirtinai atsakovo nurodytomis sąlygomis, t. y. patvirtindamas, kad atsakovui yra skolingas bendrą 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas ieškovui nurodė, jog ieškovui padengus Sutartimi atsakovo prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas sunaikins Pirmąjį vekselį. Savo teiginius ieškovas įrodinėja žodiniais paaiškinimais, liudytojo M. Š. žodiniais paaiškinimais, 2020-01-20 Pareiškimu dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, 2021-01-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0025/21/00002, kuriuo užfiksuotas tarp ieškovo ir atsakovo 2021-01-12 vykęs telefoninis pokalbis.

36) Ieškovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad Pirmąjį vekselį patvirtino atsakovo verčiamas, t. y. atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, taip pat grasino panaudoti ir fizinį smurtą, tad ieškovas bijodamas atsakovo, taip pat, suprasdamas, kad pagal Paskolos sutartį yra skolingas atsakovui, patvirtino ginčijamą dokumentą, kuriame nurodyta didesnė, nei Paskolos sutartimi ieškovui paskolinta suma. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas ieškovui nurodė, kad ieškovui grąžinus šalių Paskolos sutarties pagrindu gautą paskolos sumą su palūkanomis, atsakovas likusios 4 497,18 Eur sumos grąžinti nereikalaus ir sunaikins patvirtintą vekselį. Liudytojas M. Š. teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad E. A. pažįsta jau apie dvylika metų, liudytoją ir ieškovą siejo darbiniai santykiai. Atsakovo liudytojas nepažįsta, tačiau yra matęs jį vieną kartą. Atsakovą liudytojas matė tuomet, kai ieškovas, būdamas kartu su liudytoju, netikėtai sutiko atsakovą. Liudytojas paaiškino, kad matė ir girdėjo, kaip atsakovas su ieškovu konfliktuoja, taip pat, pažymėjo, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo atitinkamus fizinius veiksmus. Po įvykusio konflikto ieškovas liudytojui nurodė jį nuvežti į butą, esantį adresu Baltijos prospekte, Klaipėdoje, šioje vietoje ieškovas susitiko su atsakovu ir pasirašė vekselį. Po susitikimo su atsakovu ieškovas buvo labai įsitempęs, itin prastos nuotaikos ir suirzęs. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020-01-20 Pareiškimu dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos ieškovo atstovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai atliktos neteisėtos veikos - turto prievartavimo. Pareiškime ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovas, susitikimo su ieškovu ir jo atstovu metu, piktybiškai ieškovo reikalavo mokėti pinigus, ieškovo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, grasino fiziniu susidorojimu. Ieškovo atstovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad ikiteisminį tyrimą pagal minėtą pareiškimą atsisakyta pradėti, kadangi atsakovas pasižadėjo savo turimus finansinius reikalavimus įgyvendinti teisėtomis priemonėmis. 2021-01-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0025/21/00002 užfiksuotas tarp ieškovo ir atsakovo 2021-01-12 vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu ieškovas nurodė atsakovui, kad pastarasis atliko atsiskaitymus pagal Sutartį, atsakovas savo ruožtu pareikalavo ieškovo atsiskaitinėti išskirtinai su atsakovu ir tik grynaisiais pinigais, ieškovui nesutikus, atsakovas nurodė, kad ieškovas pastarajam yra skolingas bendrą dvidešimt devynių tūkstančių eurų sumą. Teismui įvertinus paminėto pokalbio garso įrašą matyti, kad atsakovas su ieškovu linkęs bendrauti nemandagiai, naudoja necenzūrinius žodžius, baugina ieškovą priverstiniu skolos išieškojimu.

37) Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

38) Pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai ginčijamas sandoris, kuris galėjo būti sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, dažnai aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalyką, įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, kurie turi būti įvertinti laikantis šios prieš tai nurodytų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Šiuo konkrečiu atveju, teismui įvertinus nuoseklius ieškovo žodinius paaiškinimus, taip pat, teismui duotus liudytojo žodinius paaiškinimus, darytina pagrįsta išvada, kad Pirmojo vekselio tvirtinimo metu ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas, patvirtinti ginčo vekselyje nurodomą sumą. Šiuo atveju, sutiktina su ieškovo išsakyta pozicija, kad pastarasis suprato, jog Paskolos sutartimi yra įsipareigojęs įvykdyti atsakovo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tad ieškovui sutikus atsakovą ir patyrus psichologinį spaudimą, pagrįstai tikėtina, kad pastarasis pasirašė vekselį išskirtinai atsakovo nurodytomis sąlygomis, t. y. vekselyje nurodydamas didesnę, nei yra skolingas sumą - 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt). Pažymėtina, kad ieškovo pateiktų argumentų ir liudytojo paaiškinimų dėl psichologinio spaudimo atsakovas nepaneigė jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir kiti ieškovo į bylą pateikti duomenys, t. y. kreipimąsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tolimesnį nedraugišką atsakovo bendravimą su ieškovu.

39) Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo vekselį, jautė atsakovo daromą psichologinį spaudimą, ir šio psichologinio spaudimo įtakoje patvirtino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) vertės vekselį. Paminėto psichologinio spaudimo realumą patvirtina byloje esantys, prieš tai nurodyti duomenys. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovui patvirtinus Antrąjį vekselį, atsakovas ieškovo patvirtinto Pirmojo vekselio - dokumento, kurio pagrindu atsakovas turi teisę reikalauti piniginių prievolių įvykdymo (kol šis nėra nuginčytas) nesunaikino, priešingai, atsakovas, teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad atsakovo parodymuose policijai yra pažymėta, kad ieškovas pagal vekselius yra skolingas atsakovui bendrą 92 000,00 Lt sumą, tačiau, duodamas šiuos parodymus, atsakovas nurodė, kad ieškovas atsakovui skolingas 46 000,00 Lt sumą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, ieškovui patvirtinus Antrąjį vekselį, suvokė, jog atsakovui nesunaikinus ar negrąžinus ieškovui Pirmojo vekselio, ieškovas atsakovui yra įsipareigojęs abiejų vekselių pagrindu, tad net ir suprasdamas esamą situaciją, jog atsakovo požiūriu ieškovas atsakovui yra skolingas 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt), Pirmojo vekselio, galimai ieškovui sukeliančio atitinkamas pasikartojančias teisines pasekmes nesunaikino ar negrąžino ieškovui, kas yra vertintina, kaip atsakovo nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu.

40) Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas - pripažinti negaliojančiu, nuo sudarymo momento - 2013-11-15 ieškovo parašu patvirtiną Neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą ir kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2013-12-31, kaip pagrįstas tenkintinas.

41) Pakartotina, kad patikslintu ieškiniu ieškovas teismo taip pat prašo: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento - 2014-06-18 Paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą ir kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2014-12-18, bei 2019-08-25 raštelio dalį dėl ieškovos prievolės kildinamos iš 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip skolos raštelio. Argumentuodamas pareikštą reikalavimą ieškovas nurodė, kad antrąjį vekselį patvirtino tik dėl to, kad atsakovas ieškovui nurodė, jog Pirmąjį vekselį pametė, tad siekdamas užtikrinti Paskolos sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymą, suprasdamas, jog Pirmąjį vekselį jau patvirtino ir šis vekselis yra dingęs, patvirtino Antrąjį vekselį. Šiuo atveju, ieškovas tikėjo atsakovu, kad pastarasis laikysis tarpusavio susitarimo, jog ieškovui grąžinus atsakovui jo patirtas išlaidas, susijusias su Sutartimi, Antrasis vekselis bus sunaikintas. Taip pat, pažymėjo, kad būtent atsakovas nurodė ieškovui įrašyti vekselyje įrašą „Pinigus 46.000 Lt. gavau E. A.“ ir jį pasirašyti. Per 2019 metus viso ieškovas sumokėjo atsakovui 2 600,00 eurų sumą. Nors ieškovas šią sumą atsakovui sumokėjo per kelis kartus, tačiau šį faktą ieškovas su atsakovu užfiksavo tik 2019-08-25 Raštelyje. Ieškovui vykdant minėtus mokėjimus atsakovui, pastarasis pradėjo reikalauti, kad ieškovas mokėtų vis dažniau ir didesnes pinigų sumas. Ieškovui atsisakius mokėti pagal atsakovo reikalavimus ir nurodžius, kad ieškovas mokės tik pagal savo finansines galimybes, atsakovas pradėjo grasinti ieškovui, jog, jeigu pastarasis nevykdys atsakovo reikalavimų, atsakovas papildomai iš ieškovo išsireikalaus pinigų pagal abu vekselius (t. y. Pirmąjį ir Antrąjį) ir tik tuomet ieškovas suprato, jog yra apgautas atsakovo, nes išaiškėjo, kad Pirmasis vekselis atsakovo nebuvo pamestas ir atsakovas nesilaikydamas susitarimo pradėjo reikalauti pinigų abiejų vekselių pagrindu, kurių ieškovas realiai iš atsakovo negavo.

42) Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

43) Analizuojant byloje surinktų duomenų kontekste ieškovo, kaip Antrojo vekselio davėjo, valios formavimosi procesą, jo tikruosius ketinimus, aiškinantis ar jis suvokė tikrąją sandorio esmę ir kas ir dėl kokių priežasčių jam padarė įtaką pasirašyti vekselį, t. y. CK 1.91 straipsnio taikymo būtina pažymėti, kad ieškovas, nors buvo įbaugintas atsakovo, tačiau atsakovu pasitikėjo, t. y. buvo įsitikinęs, kad ieškovui padengus Sutartimi atsakovo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, pastarasis sunaikins Antrąjį vekselį (analogiškai, kaip pasitikėjo ir Pirmojo vekselio patvirtinimo metu), tad ieškovo nusiteikimas tvirtinant sandorį pasižymėjo pasitikėjimu atsakovu, tuolab, kai ieškovas suvokė ir pripažįsta, kad atsakovui yra skolingas pagal Paskolos sutartį. Taip pat, šiuo atveju ieškovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad atsakovas nuolat grasindavo ieškovui, jog ieškovui neatsiskaičius su atsakovu ir nemokant atsakovo prašomų sumų, šis skolą išieškos priverstiniu būdu, tai patvirtina ir atsakovo teiginiai, išsakyti ieškovui 2021-01-12 vykusio telefoninio pokalbio metu, tačiau tai nėra pagrindinis aspektas, kurio pagrindu Antrasis vekselis turėtų būti pripažintas nealiojančiu. Šiuo atveju, svarbu tai, jog ieškovas Antrąjį vekselį pasirašė tikėdamas, jog atsakovas Pirmąjį vekselį pametė. Ieškovo elgesį vertinant protingumo principo atžvilgiu, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas žinodamas, jog atsakovas savo žinioje tebeturi Pirmąjį vekselį, Antrojo vekselio, kuriuo būtų patvirtintas analogiško dydžio, t. y. 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) įsiskolinimas atsakovui ir, kuriuo ieškovas būtų įpareigotas atsakovui grąžinti bendrą 26 645,04 (92 000,00 Lt) sumą, nebūtų patvirtinęs. Teismo posėdžio metu atsakovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad ieškovo prašė patvirtinti Antrąjį vekselį, tik tuomet, kai suprato, jog Pirmasis vekselis neatitinka vekselio formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas teismui nenurodė, kodėl ieškovui patvirtinus Antrąjį vekselį, ieškovui negrąžino Pirmojo vekselio ar paminėto Pirmojo vekselio nesunaikino, taip pat, teismui nepaaiškino, kokiu tikslu atsakovas Pirmąjį vekselį saugojo. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad atsakovo nurodyti teiginiai dėl Antrojo vekselio pasirašymo aplinkybių yra nenuoseklūs ir nepatikimi.

44) Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

45) Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, darytina išvada, kad, būtent, atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. suklaidindamas ieškovą dėl Pirmojo vekselio dingimo aplinkybių, sąlygojo ieškovo sutikimą patvirtinti Antrąjį vekselį, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, pagrįstai laikytina, kad ieškovas, žinodamas tikrąsias Antrojo vekselio patvirtinimo aplinkybes, šio vekselio nebūtų tvirtinęs, arba patvirtinęs kitomis sąlygomis.

46) Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas - pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento - 2014-06-18 Paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą ir kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2014-12-18, kaip pagrįstas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sudarymo momento 2014-06-18 Paprastasis vekselis pripažintas negaliojančiu, atitinkamai negaliojančia pripažintina ir 2019-08-25 Raštelio dalis, kurioje nurodyta, kad ieškovo prievolės kildinamos iš 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip skolos raštelio.

47) Šiuo konkrečiu atveju, teismui nuo sudarymo momento pripažinus negaliojančiais Pirmąjį vekselį, Antrąjį vekselį, Raštelio dalį, kurioje kurioje nurodyta, kad ieškovos prievolės kildinamos iš 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip skolos raštelio, laikytina, kad atsakovas neįrodė atsiliepime ir priešieškinyje nurodyto šalių sudarytos Paskolos sutarties dalyko - 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumos, ko pagrindu, darytina išvada, kad Paskolos sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovui grąžinti bendrą 8 825,34 Eur sumą, kuri kildinama iš atsakovo sudarytos Sutarties su Kredito unija, savo įsipareigojimus ieškovas privalėjo įvykdyti iki 2017 m. sausio 16 d.

Dėl restitucijos taikymo.

48) Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo taip pat prašo pripažinus neteisėtu 2019-08-25 raštą dalyje, dėl ieškovo prievolės kildinamos iš 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip skolos raštelio taikyti restituciją 2 600,00 eurų sumai, ją grąžinant ieškovui.

49) Restitucija – tai sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinys, įtvirtintas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Kai sandoris negalioja, šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal sutartį, ar atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucijos, kaip bendrosios sandorio negaliojimo padarinių taisyklės, išimtis: išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas (CK 1.91 straipsnio 2 dalis).

50) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas vykdydamas savo įsipareigojimus atsakovui, atsakovui sumokėjo bendrą 2 600,00 eurų sumą. Šios aplinkybės šalys neginčija, pinigų perdavimą patvirtina Raštelyje nurodyta informacija. Pažymėtina tai, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, o taip pat teismui duodamas žodinius paaiškinimus patvirtino, kad atsakovui yra skolingas pagal Paskolos sutartį, kuria įsipareigojo atsakovui grąžinti bendrą 8 825,34 Eur sumą, šią sumą ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui iki 2017 m. sausio 16 d. Šiuo konkrečiu atveju, pažymėtina, kad nepaisant to, jog abu ieškovo patvirtinti vekseliai pripažinti negaliojančiais, įsipareigojimai pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą Paskolos sutartį ieškovui išlieka. Šiuo atveju, teismui tenkinus ieškovo reikalavimą taikyti restituciją, atsakovo finansinė padėtis ir teisėti lūkesčiai, kylantys iš šalių sudarytos Paskolos sutarties, nepagrįstai pablogėtų, kas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų. Paminėtų aplinkybių pagrindu, ieškovo reikalavimas taikyti restituciją, kaip nepagrįstas netenkintinas.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

51) Priešieškiniu atsakovas M. M. prašo priteisti iš ieškovo jo naudai 10 920,00 Eur skolą, priteisti iš ieškovo E. A. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

52) Pakartotina, kad įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

53) Byloje konstatuota, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Žodine paskolos sutartimi atsakovas suteikė ieškovui paskolą, ieškovas paskolą gavo ir Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti jam suteiktą 4 686,05 Eur paskolą, su priskaičiuotomis 18 proc. metinėmis palūkanomis, viso 8 825,34 Eur. Savo įsipareigojimus ieškovas privalėjo įvykdyti iki 2017 m. sausio 16 d. Nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį ieškovas atsakovui yra grąžinęs bendrą 2 600,00 eurų sumą. Atsakovas neįrodė, kad Paskolos sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovui grąžinti bendrą 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą. Pažymėtina, kad atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindė Pirmuoju vekseliu, Antruoju vekseliu, kurie teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, bei Rašteliu, kurio dalis dėl ieškovo įsipareigojimus pagal Antrąjį vekselį, taip pat pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir šalių sudaryta Paskolos sutartimi, atsakovo priešieškinio reikalavimas atsakovo naudai iš ieškovo priteisti 10 920,00 Eur skolą, tenkintinas iš dalies - atsakovo naudai iš ieškovo priteisina 6 225,34 Eur skolos suma.

54) Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi šalis privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovui iš ieškovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 6 225,34 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos - 2020-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

55) Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

56) Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 108,50 Eur žyminį mokestį, ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi ieškovas E. A. buvo atleistas nuo dalies – 100,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo. Taip pat, ieškovas patyrė 2 228,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas. Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 87,50 proc. patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovo proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai priteistina 94,94 Eur žyminio mokesčio ir 1 949,95 Eur už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, viso 2 044,89 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi ieškovas E. A. buvo atleistas nuo dalies – 100,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo, paminėta 100,00 Eur žyminio mokesčio suma iš atsakovo priteistina valstybės naudai.

58) Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kreipdamasis su priešieškiniu į teismą turėjo sumokėti 246,00 Eur žyminį moekstį, tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo nutartimi nutarta atidėti atsakovui M. M. 246,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 57,00 proc. priešieškiniu pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, atsakovo naudai iš ieškovo proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai priteistina 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo nutartimi nutarta atidėti atsakovui M. M. 246,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir į tai, kad atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 115,62 Eur žyminio mokesčio suma, atitinkamai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 130,38 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento - 2013-11-15 ieškovo parašu patvirtiną Neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą ir kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2013-12-31.

Pripažinti negaliojančiu, nuo sudarymo momento - 2014-06-18 Paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas patvirtino, kad iš atsakovo M. M. pasiskolino 13 322,52 Eur (46 000,00 Lt) sumą ir kurią įsipareigojo atsakovui grąžinti iki 2014-12-18.

Pripažinti negaliojančia, nuo sudarymo momento 2019-08-25 Raštelio dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovo prievolės kildinamos iš 2014-06-18 Paprastojo vekselio kaip skolos raštelio.

Priteisti iš atsakovo M. M. 2 044,89 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. A.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo E. A., 6 225,34 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis Eur 34 ct) skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 6 225,34 Eur sumą, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos - 2020-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 741,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. M.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. A. 130,38 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 38 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo M. M. 115,62 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur 62 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis