- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-958-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00899-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. N. 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo: 1) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1243-308/2017 nustatytą šalių nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nepilnamečio sūnaus D. G. nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti kartu su jo motina – R. N. jos gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 iš atsakovo A. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G. sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1243- 308/2017 iš atsakovo A. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G. dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) R. N. paskirti nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu A. G. yra dviejų nepilnamečių vaikų D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei nutraukta Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-796-770/2007) sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu vaiko D. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. R. G. gimė po santuokos nutraukimo, šalims dar kurį laiką gyvenant kartu. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2- 61-445/2013) buvo išnagrinėtas ginčas dėl vaikų išlaikymo. Iš vaikų išlaikymui buvo priteista po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, pervedant išlaikymą į motinos R. G. nurodytą sąskaitą. Varėnos rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 23 d. buvo išnagrinėta civilinė byla pagal vaikų tėvo A. G. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1243-308/2017). Teismas patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-796- 770/2007 nustatytą ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą ir nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatė kartu su jo tėvu A. G., tėvo gyvenamojoje vietoje; 2) nepilnametės dukros R. G. nuolatinę gyvenamąją vietą paliko nepakeistą; 3) priteisė iš A. G. dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, t. y. iki 2027 m. gruodžio 19 d.. Tačiau faktinė situacija pasikeitė. Šalių sūnus D. G., kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. apsigyveno pas savo motiną. Todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ankstesniu teismo sprendimu turi būti pakeista, nustatant šalių sūnaus D. G. gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Be to, vaikams skirto išlaikymo dydžio klausimas nagrinėjamu atveju iš esmės buvo sprendžiamas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-61-445/2013), kuriuo buvo nustatytas 400 Lt (115,85 Eur) dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį. Civilinėje byloje Nr. e2-1243-308/2017 nebuvo nagrinėjamas išlaikymo vaikams dydžio klausimas, šis klausimas šalims liko neaktualus, sutarus, kad sūnus gyvens pas tėvą, dukra pas motiną, kiekvienas iš tėvų įsipareigojo pilnai išlaikyti pas jį gyvenantį vaiką. Laikė, jog toks išlaikymo dydis neatitinka per penkerius metus paaugusių vaikų poreikių, pasikeitusių prekių ir paslaugų kainų, todėl yra keistinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. G. 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti iš dalies (atsižvelgiant į jo nurodytus atsikirtimus, jo reikalavimų ribose) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. sūnus pradėjo gyventi su motina, neprieštarauja, jog sūnaus D. G. gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti išlaikymo dydžio sumos nurodė, kad visada vykdė ir ketina vykdyti savo kaip tėvo pareigas, išlaikyti visus savo nepilnamečius vaikus. Pati ieškovė to neneigia, priešingai, patvirtina, jog jis ir papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo. Taip pat nurodė, kad iš kitos santuokos augina dar du nepilnamečius vaikus, t. y. (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, K. G. ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, J. G.. Atsižvelgdamas į gaunamas pajamas, visų nepilnamečių vaikų poreikius, laikė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra ne tik per didelis, bet ir neracionalus. Manė, jog ieškovė nurodydama vaikų išlaikymui reikalingas lėšas, tik dalį jų pagrindė rašytiniais įrodymais. atsakovui buvo neaišku, ar iš tiesų kiekvienam iš vaikų per mėnesį vien maistui reikia skirti vidutiniškai po 200 Eur. Laikė, kad ieškovė nurodomą vaiko poreikiams reikalingą lėšų sumą siekė sugretinti su orientaciniu vieno mėnesio minimalios algos dydžio išlaikymu, tačiau sąmatos nepagrindė. Nustatant individualius vaikų poreikius, nurodytas išlaidas reikėtų pagrįsti įrodymais, o ne deklaratyviai pateikti paskaičiavimus. Be to, tarp šalių pasirašyta taikos sutartimi (civilinė byla Nr. e2-1243-308/2017) buvo patvirtinta, kad kiekvienas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas jį visa apimtimi išlaiko, taip pat, kad sūnui Deividui sulaukus pilnametystės iki dukros pilnametystės, t. y. 2027 m. gruodžio 19 d. jos išlaikymui kiekvieną mėnesį atsakovas mokės po 120 Eur siekiantį išlaikymą. Taigi, pati ieškovė sutiko, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra tinkama ir pakankama vienam nepilnamečiam vaikui išlaikyti ją mokant vienam iš tėvų. Be to, nustatant išlaikymo dydį kiekvienam iš vaikų reikia atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį, kitus išlaikomus asmenis ir turimus įsipareigojimus. Nurodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris yra labai nepastovus, plius išmokami dienpinigiai komandiruočių metu, kas apytiksliai sudaro apie 1 000 Eur pajamų. Lyginant su ieškovės materialine padėtimi, atsakovo nėra nei kiek ne geresnė, o įvertinus visus turimus finansinius įsipareigojimus ir išlaikomus asmenis, manė, kad netgi prastesnė. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį atskaičius mokesčius jos atlyginimas siekia 1 013,81 Eur, yra pastovus. Atsakovas su šeima gyvena dviejų kambarių bute, kurį įsigijo paėmęs kreditą. Todėl kiekvieną mėnesį iš gaunamų pajamų turi atlikti eilę atskaitymų kreditoriams. Vien už būsto paskolą kiekvieną mėnesį yra atskaitoma 80 Eur suma, taip pat iki 2019 m. liepos 15 d. yra įsipareigojęs mokėti po 50, 49 Eur už sūnui D. G. nupirktą kompiuterį. Iš gaunamų pajamų vienas apmoka ir būsto išlaikymo mokesčius, sumoka už visas komunalines paslaugas. Jo sutuoktinė D. G. išėjusi vaiko priežiūros atostogų, šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų. Jos gaunamas išmokas skiria tik mažamečio vaiko išlaikymui, pačios sutuoktinės poreikiams. Tuo tarpu atsakovas per mėnesį vidutiniškai tik būtiniesiems atsiskaitymams iš gaunamo darbo užmokesčio turi skirti apie 350 Eur. Neįskaitant lėšų reikalingų paties ir šeimos narių pragyvenimui, kitų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Laikė, kad iš gaunamų pajamų visų keturių nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį gali skirti tik iki 500-520 Eur, kas vienam vaikui iš jo gaunamų pajamų tektų apie 130 Eur. Priteisus ieškovės prašomą padidinti išlaikymą mokamą vien atsakovo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams (D. ir R.) po 230 Eur, t. y. viso 460 Eur per mėnesį, nukentėtų kitų atsakovo nepilnamečių vaikų interesai ir būtų ribojami jų poreikiai. Sutiko su ieškove, kad sūnaus D., ar dukros R. išlaikymui reikalinga šiek tiek didesnė išlaikymo suma, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Laikė, jog ieškovė neargumentuoja ar abiejų nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas yra esminis motyvas išlaikymo dydžiui pakeisti, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų kardinaliai pasikeitusi ir jos materialinė padėtis, priešingai, jos darbo užmokestis padidėjo, ji gyvena nuosavame name, naudojasi transporto priemone, vaikams remti yra mokami vaiko pinigai - 30 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. sausio mėnesio - 50 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė nepateikė ir duomenų, kaip papildomai pasikeitė vaikų poreikiai. Išlaikymą prašė priteisti nuo 2019 m. pradžios, nes vaikams D. G. ir R. G. per laiką nuo ieškinio pateikimo teismui dienos visada teikė išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. P. V. rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1243-308/2017 nustatytą šalių nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatė kartu su motina - R. N. jos gyvenamojoje vietoje. P. V. rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 iš atsakovo A. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš jo sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. P. V. rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1243-308/2017 iš atsakovo A. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš jo dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. R. N. paskyrė nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Į priteistą nuo 2018 m. spalio 1 d. išlaikymą nepilnamečiams vaikams įskaičiavo atsakovo A. G. sumokėtas išlaikymo sumas už 2018 m. spalio – gruodžio mėnesius po 200 Eur, iš viso 600 Eur. Nutraukė nuo 2018 m spalio 1 d. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. G. ir R. G. išieškojimą iš atsakovo A. G. pagal 2013 m. balandžio 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 ir 2017 m. lapkričio 23 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1243-308/2017. Priteisė iš atsakovo A. G. 32 Eur žyminį mokestį valstybei ir ieškovei R. G. 75 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės R. N. atsakovui A. G. 100 Eur bylos nagrinėjimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas, spręsdamas dėl šalių turtinės padėties, nustatė, kad byloje esantys gimimo liudijimai patvirtinama, kad ieškovas ir atsakovė yra sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukters R. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai bei, kad atsakovas su sutuoktine D. G. augina dar du vaikus: J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusią (duomenys neskelbtini), o ieškovė dar augina dukrą G. N., gimusią (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 23 d. pažyma patvirtina, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio buvo kiek virš 1 000 Eur. 2018 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina, kad ieškovė 1 410 Eur sumai įsigijo šaldytuvą, kaitlentę, orkaitę, o kreditą turi sumokėti dalimis iki 2019 m. vasario 23 d. po 127,14 Eur kas mėnesį. 2018 m. liepos 2 d. kredito sutartis patvirtina, kad ieškovė su sutuoktiniu iki 2042 metų yra paėmę 38 420 Eur kreditą būsto (duomenys neskelbtini) statybai. 2018 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio sudarė apie 300 Eur, o priedas prie pažymos patvirtina, kad dienpinigiai per šį laikotarpį sudarė 8 256,50 Eur, t. y. sudarė vidutiniškai po 688 Eur per mėnesį. 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovo mokėjimai patvirtina, kad jis mokėjo 59,25 Eur mėnesinę paskolos dalį. 2018 m. liepos 11 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina, kad atsakovas 562,02 Eur sumai įsigijo kompiuterį, bei kreditą turi sumokėti dalimis iki 2019 m. liepos 15 d. po 50,49 Eur kas mėnesį. 2018 m. lapkričio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko priežiūros atostogose, bei kad jo sutuoktinė D. G. nuo 2018 m. gegužės 1 d. yra vaiko priežiūros atostogose, kur jai iki 2018 m. rugsėjo mėnesio buvo mokama 645,25 Eur išmoka, nuo rugsėjo mėnesio 336,65 Eur išmoka, bei kad 2018 m rugsėjo –spalio mėnesiais gavo draudžiamųjų pajamų. Iš šalių pateiktų įrodymų apie mokamus komunalinius mokesčius ir kitas šeimos išlaidas nustatė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo mokesčiai bei išlaidos būstui ir kitiems būtiniems šeimos poreikiams yra panašūs.
7. Teismas, spręsdamas dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad šalių sūnus D. gyvena pas ieškovę, kur gyvena ir jų dukra R.. Ieškovė sugeba ir gali pasirūpinti abiem vaikais, ji sudariusi vaikams tinkamas gyventi ir mokytis sąlygas. Atsakovas su sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymu pas ieškovę sutiko. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas D. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. N., jos gyvenamojoje vietoje.
8. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, įvertinęs Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-796-770/2007, Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1243-308/2017, nustatė, kad šiuo metu turėtų galioti 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-61-445/2013 nustatytas 115,85 Eur (400 Lt) dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, jog toks išlaikymo dydis neatitinka per penkerius metus paaugusių vaikų poreikių, pasikeitusių prekių ir paslaugų kainų, todėl turi būti keistinas. Nustatė, kad kartu su ieškove gyvenančių vaikų poreikiai yra išaugę dėl jų amžiaus bei dukros esamo susirgimo. Todėl vertino, jog iš savo gaunamų pajamų ieškovė nebūtų viena pajėgi užtikrinti išaugusių vaikų išlaikymo poreikių, ir dėl to prie vaikų išlaikymo savo dalimi turi prisidėti ir atsakovas. Nurodė, kad nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau aiškiai ir neginčijamai nepatvirtina, kad kiekvienam vaikui išlaikyti būtų būtinos minimalios mėnesinės išlaikymo lėšos po 460 Eur (sudėjus vienodo dydžio abiejų tėvų indėlį vaikų išlaikymui). Todėl teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas savo šeimoje augina du mažamečius vaikus, kur priteisus ieškovės reikalaujamas sumas po 230 Eur, atsakovo vaikų išlaikymui taip pat turėtų būti skiriama panašios išlaikymo sumos, bei tokiu atveju atsakovas faktiškai neturėtų jokių pajamų savo poreikiams ir pragyvenimui, laikė, kad prašomas išlaikymas priteistinas mažesniu dydžiu, t. y. po 175, Eur per mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2018 m spalio - gruodžio mėnesiais mokėjo išlaikymą vaikams, kuris buvo mažesnis nei priteistas šiuo sprendimu, laikė, kad atsakovo sumokėtos išlaikymo sumos turi būti įskaitytos į mokėtinas sumas nuo 2018 m. spalio 1 d.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė R. N. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir padidinti priteistą išlaikymą iki 230 Eur kiekvienam vaikui - sūnui D. G. ir dukrai R. G., nuo 2018 m. spalio 1 d. iki jų pilnametystės. Taip pat ieškovė prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus įrodymus - paskolos automobiliui įsigyti sutartį, sudarytą 2019 m. kovo 1 d., t. y. po sprendimo priėmimo, seno 2001 m. automobilio registracijos liudijimą (apie kurį buvo pasisakyta ieškinyje), kol automobilis nebuvo pakeistas, nebuvo reikalo teikti šį liudijimą, banko sąskaitos išrašą apie sūnui sukauptas lėšas, sąskaita dėl terminuoto indėlio atidaryta 2019 m. vasario 19 d. Nurodo, jog būtinybė teikti šiuos dokumentus iškilo teikiant apeliacinį skundą, dviejų iš nurodytų dokumentų, priimant sprendimą nebuvo. Manytina, kad dokumentai priimtini, nes apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl išlaikymo dydžio, kuris yra reikalingas nepilnamečiams vaikams, taip pat dėl ieškovės finansinės situacijos ir galimybių prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, netinkamai vertino bylos aplinkybes, būtinus vaikų poreikius, atsakovo galimybes teikti vaikams tinkamą išlaikymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Ieškovė pateikė teismui duomenis patvirtinančius, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį sudaro 462,23 Eur, dukters - 473,13 Eur. Tai preliminarūs skaičiavimai, tačiau jie atitinka teismų praktikoje pripažintus panašaus amžiaus vaikų poreikių dydžius (Kauno apygardos teismo 2019 m vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-221/2019, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-130-324/2019). Išlaidos sūnaus išlaikymui yra didesnės dėl to, kad jis nuo 2018 m. pradėjo lankyti reguliarias (duomenys neskelbtini) treniruotes, (duomenys neskelbtini) yra aukštai išvystyta ir populiari ši sporto šaka. Motina didelį dėmesį skiria sūnaus lavinimui. Gyvendamas pas tėvą jis sportu neužsiiminėjo, laisvalaikį leido savo nuožiūra, jo auklėjimu tėvas ir jo sutuoktinė neužsiiminėjo, kilus problemoms, tėvas paprasčiausiai juo atsikratė, išsiųsdamas pas motiną, nors anksčiau pats buvo prisiviliojęs dovanomis, kaip ieškovė turi pagrindo įtarti, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Dukrai ankstesnės odos problemos paaštrėjo, išryškėjo (duomenys neskelbtini), taigi, vaikas turi ne tik būtinųjų, bet ir specialiųjų poreikių.
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad kurios nors ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui yra nereikalingos ar padidintos. Ieškovė pateikė teismui konkrečius duomenis apie vaikų poreikius, jų preliminarius skaičiavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jų nevertino.
2.3. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė ir vertino tą aplinkybę, jog atsakovo gaunamų lėšų turi likti ir kitiems atsakovo vaikams ir jo paties poreikiams, tačiau visiškai netyrė atsakovo realių galimybių uždirbti daugiau, dirbti visą darbo laiką. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Iš atsakovo darbdavio pateiktų uždarbio pažymų matyti, kad atsakovas dažnai neišdirbdavo nei pusės nustatyto darbo laiko. Ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovo darbovietės duomenis apie atsakovui teiktas nemokamas atostogas jo paties prašymu. Ieškovė dirba įmonėje, kurios veikla taip pat (duomenys neskelbtini), todėl ji įsitikinusi, kad atsakovas nenorėdamas dirbti ir siekdamas dirbtinai mažinti savo oficialų uždarbį, teikė darbdaviui prašymus dėl nemokamų atostogų ir dirbo mažiau nei pusę nustatyto darbo laiko. Atsakovo - jauno, darbingo, turinčio paklausią (duomenys neskelbtini) profesiją, galimybės daugiau uždirbti yra geresnės nei ieškovės. Be to, atsakovas galėtų apriboti savo išlaidas, kurios nėra būtinos.
2.4. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas vaikams išlaikymą po 175 Eur per mėnesį, nesivadovavo susiformavusia teismų praktika, pagal kurią šiuo metu vaiko išlaikymui paprastai priteisiama ne mažiau kaip po 200 Eur kas mėnesį (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-356- 896/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-210/2019 ir t. t.). Po 170 Eur vaiko išlaikymui, kaip rodo teismų praktika, priteisiama iš neįgalaus, nedirbančio tėvo.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nenustatęs ieškovės procesiniame elgesyje jokių pažeidimų, nesąžiningumo ir pan., neturėjo jokio pagrindo mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, tai atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, kadangi būtent dėl jo priešiškos ir arogantiškos pozicijos nebuvo jokių galimybių taikiu būdu susitarti dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo nesikreipiant į teismą, todėl būtent jam teismas neturėjo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečiams vaikams D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 130 Eur per mėnesį siekiantį išlaikymą, ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už teisinės pagalbos suteikimą pagal pateiktus dokumentus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, kad kartu su ieškove gyvenančių vaikų poreikiai išaugo vien dėl jų amžiaus ir esamo dukros susirgimo, vertintina kritiškai. Su tokiu teismo argumentu nesutiktina. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir atsakovo nurodytas faktines aplinkybes. Faktinės aplinkybės dėl dukros sveikatos problemų ar sūnaus lankomų sporto būrelių negali būti vertinamos kaip esminiai nauji pasikeitimai, nes dukra R. sveikatos problemų dėl odos yra turėjusi ir anksčiau, o sūnus D. sporto būrelius taip pat lanko eilę metų. O viena ta aplinkybė, kad vaikas paaugo, irgi negali būti traktuojama kaip esminis vaiko poreikių pasikeitimas. Teismas priimdamas sprendimą plačiau kriterijaus ar kiekvieno poreikiai per vienerių metų laikotarpį pasikeitė iš esmės ir (ar) pasikeitė pačios ieškovės materialinė padėtis visiškai nevertino. Teismas bylos faktinių aplinkybių kontekste visiškai nevertino nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.201 straipsnio) nuostatų, nei formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl esminio šalių ar vaikų poreikių pasikeitimų. Vertindamas tai, ar vaikų poreikiai išaugo, teismas sprendime visiškai nepasisakė ir tikėtina neanalizavo laikotarpio per kurį turėtų būti vertinami neva išaugę vaikų poreikiai.
3.2. Vertindamas atsakovo ir ieškovės materialinę padėtį, gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus ir kitus būtinus atsiskaitymus, pirmosios instancijos teismas neįsigilino ar atsakovas objektyviai iš gaunamų pajamų tokio išlaikymo dydį išvis galės susimokėti. Teismas nustatė, kad per mėnesį vidutiniškai atsakovo pajamos, atsižvelgiant tiek į bazinį darbo užmokestį, tiek į dienpinigius, siekia apie vos 988 Eur. Teismas neatsižvelgė, kad šios atsakovo gaunamas pajamos yra nepastovios ir kartais gali siekti ir 300 Eur per mėnesį. Tokiu atveju iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas ne tik, kad negalėtu sumokėti būtinųjų atskaitymų (kreditorinių įsiskolinimų, komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitų, paslaugų už vaikų darželį, draudimų), bet ir saviems poreikiams lėšų objektyviai neliktų. Tikėtina, kad nustačius tokio dydžio išlaikymą D. G. ir R. G., nukentėtų kitų atsakovo šeimos narių interesai, galimai ir susidarytų skolos, kas tik dar labiau pablogintų padėtį.
12. Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės R. N. apeliacinį skundą ir prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo atmesti. Taip pat prašo prie bylos medžiagos prijungti papildomus dokumentus: Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus – 2013 m. liepos 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad būtinybė juos pateikti atsirado po ieškovės apeliacinio skundo pateikimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovės nurodoma vaikų išlaikymui reikalinga lėšų suma, tik iš dalies yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais. Neaišku ar iš tiesų kiekvienam iš vaikų per mėnesį vien maistui reikia skirti vidutiniškai po 200 Eur. Tikėtina, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams reikalinga lėšų sumą siekta sugretinti su orientaciniu vieno mėnesio minimalios algos dydžio išlaikymu, kuris nuo kitų metų pradžios didėja ieškovės apskaičiavimu iki 555 Eur. Pats teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė aiškiai ir neginčijamai nepatvirtina, kad kiekvienam vaikui išlaikyti būtų būtinos minimalios mėnesinės išlaikymo lėšos po 460 Eur (sudėjus vienodo dydžio abiejų tėvų indėlį vaikų išlaikymui). Preliminarūs ieškovės paskaičiavimai nustatant kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidas iš tiesų turėtų būti vertinami kritiškai, nes kai kurios išlaidos yra padidintos deklaratyviai. Todėl laikytina, kad tokiu savo elgesiu ieškovė siekia naudos sau, o ne vaikams. Ieškovė taip pat nenurodo, kad kiekvieną dieną mokyklinio amžiaus vaikus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežioja mokyklinis autobusas ir šios išlaidos niekaip nėra susijusios su vaikų poreikiais, t. y. jos nėra būtinos ir labiau susijusios su pačios ieškovės darbinių interesų tenkinimu.
4.2. Ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, vertinant per mėnesį gaunamas pastovias pajamas ir išlaikomų asmenų skaičių. Ieškovė gyvena naujos statybos name. Nuo 2019 m. kovo 1 d., t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, dar paėmusi 5 000 Eur kreditą naujo automobilio įsigijimui. Todėl teismui nusprendus prie bylos prijungti ieškovės prašomus papildomus įrodymus, aplinkybė, kad ieškovė paėmė didelį kreditą naujam automobiliui pirkti, turėtų būti vertintina ne kaip nors pabloginanti jos padėtį, bet kaip tik įrodanti, kad jos pajamos yra pakankamos tokiems finansiniams įsipareigojimams.
4.3. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikia tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovas prieš ieškovei pateikiant teismui ieškinį nesutiko bendru sutarimu tartis dėl nustatytino išlaikymo dydžio. Tai visiška netiesa, nes iš tiesų atsakovas tiek ir prieš ieškovei pateikiant teismui ieškinį, tiek ir teisminio proceso metu pats siūlė ieškovei susitarti dėl išlaikymo dydžio. Savo apeliaciniame skunde teismui nurodė, kad prieš prasidedant šios civilinės bylos nagrinėjimui, jo iniciatyva su ieškove buvo tartasi, dėl kilusio ginčo baigties sudarant taikos sutartį, abipusių nuolaidų būdu.
Atsiliepimas
4.4. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji įrodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti vaikams priteistą išlaikymo dydį ar, kad nereikia įrodinėti pasikeitusių vaikų poreikių. Pirmosios instancijos teismas į atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus ir motyvus taip pat nesigilino.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos vertindamas būtinus vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaikams būtiną išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pati ieškovė pripažįsta, jog nustatant vaikų išlaikymo dydį ieškovė rėmėsi preliminariais paskaičiavimas, bet ne paskaičiavimas atitinkančiais realią vaikų išlaikymui reikalingą lėšų sumą.
Šalies argumentai
4.6. Ieškovė neteisingai nurodo, kad teismas nesilaikė formuojamos teismų praktikos, pagal kurią šiuo metu paprastai priteisiama ne mažiau kaip po 200 Eur per mėnesį. Neva po 170 eurų priteisiama iš neįgalių, nedirbančių tėvų. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi ištirti visumą aplinkybių ir objektyviai įvertinti tėvų turtinę padėtį, o ne orientuotis į pavienius kriterijus, kaip tėvų sveikata, ar darbingumas.
4.7. Nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, kad teismas netyrė atsakovo realių galimybių uždirbti daugiau, dirbti visą darbo laiką. Pastebi, kad teismui buvo pateikti visi įrodymai apie atsakovo gaunamas pajamas iš darbovietės (duomenys neskelbtini) tiek vidutinį darbo užmokestį, tiek išmokėtus dienpinigius. Ieškovės teiginys, kad neva atsakovas specialiai rašydavęs prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, siekdamas mažiau uždirbti yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.
4.8. Nesutinka, kad šiuo metu atsakovo ir ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Pažymi, kad sūnui pradėjus gyventi kartu su motina atsakovas iškart pradėjo teikti vaikams išlaikymą, tą pažymėjo ir pati ieškovė.
4.9. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas ir yra pagrindas visiškai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsakovo atžvilgiu teismas nenustatė jokių pažeidimų ar nesąžiningumo požymių. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas nepasirengė bylos nagrinėjimui, dėl ko užsitęsė procesas. Pažymi, kad visi atsakovo teismui pateikti dokumentai buvo pateikti laiku ir nepažeidžiant teismo nustatytų terminų, be to atsakovas turėjo atstovą, kuris jį visą laiką atstovavo tinkamai. Visi atsakovo pajamas įrodantys dokumentai buvo pateikti teismui dar su atsiliepimu į ieškinį.
Atsiliepimas
13. Ieškovė R. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo A. G. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad atsakovas siūlęs taikų susitarimą iki kreipimosi į teismą ir teismo metu, kad siūlęs vaikų išlaikymui skirti po 150 Eur. Niekada atsakovas nesiūlė vaikų išlaikymui skirti po 150 Eur, tą patvirtina ir jo faktiškai mokėtos sumos (po 100 Eur). Teisminio proceso metu atsakovas nesileido į jokias kalbas, pareiškęs, kad išlaikymas gali būti tik po 130 Eur abiem vaikams. Apeliantas neteisingai aiškina bylos nagrinėjimo atidėjimo aplinkybes. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuojamos ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos. Konkrečiai iš ko susideda šios sumos nurodyta ieškinyje. Atsakovas melagingai teigia, kad sūnus ir anksčiau sportavo. Ieškovė pateikusi (duomenys neskelbtini) sporto centro pažymą, kad D. (duomenys neskelbtini) sporto užsiėmimus lanko nuo 2018 m. spalio 1 d., t. y. nuo tada, kai grįžo gyventi pas motiną. Dukra turi specialiųjų poreikių dėl sunkios ligos - (duomenys neskelbtini). Diagnozė patvirtinta byloje pateiktais dokumentais. Siekiant sušvelninti ligos požymius, mergaitei reikalingos ne tik medicininės priemonės, visa jos buitis turi būti organizuota taip, kad jai nekiltų alerginių reakcijų, stiprėtų imunitetas, turi būti parinktas jai tinkantis maistas, drabužiai, patalynė. natūralaus pluošto.
5.2. Atsakovo teikiami išlaidų sūnaus ir dukros išlaikymui lyginimai neturi jokio faktinio pagrindo, yra niekiniai.
5.3. Atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškovės nurodytas išlaidas būsto šildymui, šios išlaidos ir kitos komunalinės išlaidos detaliai aprašytos ieškinyje ir teisingai padalintos visiems šeimos nariams.
5.4. Vaikų tėvo teiginiai dėl galimybės jiems važiuoti autobusu yra tik jo savanaudiškas noras, kad reikėtų mokėti kuo mažesnį išlaikymą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam neužtenka lėšų teikti vaikams išlaikymą. Savo galimybes uždirbti jis pats dirbtinai sumažinęs. Atsakovas nepateikė duomenų, kad darbu pilnai jo neaprūpina darbdavys. Atsakovas turi galimybes dirbti visą nustatytą per mėnesį darbo laiką, tačiau tuo nesinaudoja.
5.5. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir nesudaro pagrindo mažinti vaikų išlaikymui teismo priteistų sumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė paskolos automobiliui sutartį ir automobilio registracijos liudijimą, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamais apeliaciniais skundais, kadangi šiais įrodymais ieškovė įrodinėja savo turtinę padėtį. Be to, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl sprendžia, jog yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai nėra susiję su ginčo dalyku. Šiuose raštuose yra pateikiama informacija dėl šalių ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Apeliaciniai skundai nagrinėjami tik dalyje dėl išlaikymo dydžio, todėl minėti duomenys nagrinėjant apeliacinius skundus neaktualūs. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo dydžio
18. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
19. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 120 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti po 230 Eur kas mėnesį.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, ir priteisė, išlaikymą šalių vaikams po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
21. Šalių apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais: 1) teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas; 2) teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį.
V. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
23. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
25. Spręsdamas dėl apeliacinių skundų argumentų dėl vaikų poreikių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog šalys 2017 m. taikos sutartimi susitarė, jog motina sūnaus D. išlaikymui mokės po 120 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis negali būti vertinama kaip atskaitos momentas, nuo kurio reiktų spręsti dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad teismas iš esmės dėl vaikų poreikių sprendė 2013 m., priteisdamas išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. tarp šalių, pasikeitus sūnaus gyvenamajai vietai, ginčo dėl išlaikymo dydžio nebuvo, todėl teismas iš esmės ir nevertino vaikų poreikių bei šalių galimybių tuos poreikius tenkinti. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vertintini vaikų poreikių pasikeitimai nuo 2013 m.
26. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Šalių sūnus bylos nagrinėjimo metu jau yra paauglys, todėl jo poreikiai yra artimi suaugusiojo poreikiams. Šalių dukra turi specialiųjų poreikių, dėl kurių ieškovė turi papildomų išlaidų, t.y. vaiko specialieji poreikiai lemia didesnio materialinio aprūpinimo užtikrinimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomi vaikų poreikiai yra pagrįsti. Be to, pažymi, kad esant nuosekliai teismų praktikai dėl priteisiamo išlaikymo dydžio, nėra pagrindo iš išlaikymą prašančio priteisti asmens reikalauti pateikti įrodymus, pagrindžiančius elementarius vaiko poreikius, pvz., išlaidas maistui pagrindžiančius parduotuvių kvitus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtinųjų vaikų poreikių nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, jie nuolat kinta, pvz., prieš mokslo metų pradžia paprastai didesnės sumos išleidžiamos vaikų paruošimui mokykloje, šildymo sezono metu daugiau išlaidų reikalauja būsto poreikio užtikrinimas. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė neįrodė vaikų poreikių pasikeitimo.
28. Spręsdamas dėl šalių turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių turtinė padėtis yra panaši – abu gyvena nuosavuose būstuose, už kuriuos moka įmokas kredito įstaigoms, atsakovas turi dar du, o ieškovė - dar vieną išlaikytinį, abiejų pajamos yra apie 1000 Eur per mėnesį.
29. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas nededa maksimalių pastangų gauti daugiau lėšų ir taip užtikrinti vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis (neto) šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. IV ketvirtyje buvo 751,70 Eur (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai). Taigi, atsakovo darbo užmokestis gerokai viršija vidutinį šalies darbo užmokestį. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokią kitą specialybę ar kitų specialiųjų žinių, kurios leistų jam ieškoti geresnes pajamas užtikrinančio darbo. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas tyčia mažiau dirbo, kad galėtų dirbti daugiau, deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas patenkinto ieškovės prašymus dėl duomenų iš atsakovo darbovietės išreikalavimo, ir, gavęs duomenis, teisingai juos įvertino.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ta aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas moka kredito įmokas, nereiškia jų sunkios turtinės padėties, nes jie, gerindami gyvenimo sąlygas ir imdami kreditus, turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikams.
31. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad vaikai gyvena su ieškove, sąlygoja jos didesnį prisidėjimą prie vaikų poreikių užtikrinimo, nes jai tenka skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, vaikų sveikata, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Todėl siekiant išlaikyti lygių tėvų pareigų balansą atsakovo pareiga yra daugiau prisidėti prie vaikų materialinių poreikių užtikrinimo.
32. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tą faktinę aplinkybę, kad ieškovė turi dar vieną, o atsakovas dar du išlaikytinius. Priteistas išlaikymas turi būti toks, kad šalys turėtų galimybę išlaikyti ir kitus vaikus, todėl negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės šioje byloje yra lemiančios poreikį mažinti teismų praktikoje priteisiamo vidutinio išlaikymo dydį, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai ir išlaikymo dydį nustatė atsižvelgdamas ne tik į vaikų poreikius, bet ir į šalių galimybes išlaikymą teikti bei užtikrinti visų šalių turimų vaikų lygias teises gauti išlaikymą.
33. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, teisingai įvertino vaikų poreikių ir tėvų galimybių tuos poreikius užtikrinti pusiausvyrą bei priėmė teisingą sprendimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovo netinkamo procesinio elgesio. Ieškovės pateikti argumentai deklaratyvūs, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ir šios išlaidos nepaskirstytinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.