- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-130-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04066-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- G. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-329/2018 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu iš atsakovo vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydį ir nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui priteisti po 210 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, pervedant išlaikymo sumą į asmeninę sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, nustatant ieškovei uzufrukto teisę naudotis šias lėšas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-247-939/2014 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kad nepilnamečių vaikų V. P. ir J. P. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, vaikų materialiniam išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 350 Lt (101 Eur), kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Šiuo metu, lyginant su teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu, iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, todėl priteistos sumos jų išlaikymui nepakanka. Sūnus V. 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, sūnus J. lanko (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikai mokosi, keičiasi jų poreikiai. Vaiko poreikiams per mėnesį išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 420 eurų. Ieškovė dirba, tačiau jos darbo užmokesčio nepakanka visiems vaikų poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-247-939/2014 vaikams priteistą materialinį išlaikymą ir iš atsakovo priteisė išlaikymą po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 12 d., iki kiekvieno vaiko pilnametystės, pervedant išlaikymo sumą į sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 10 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaikų interesams tenkinti. Priteisė iš atsakovo ieškovei 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 78,48 Eur žyminį mokestį ir 13,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą vaikų išlaikymo išlaidų skaičiuotę kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti mėnesiui reikalinga po 420 Eur maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, knygoms, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, užklasinei veiklai, išlaidoms už komunalinius patarnavimus, būreliams, psichologo konsultacijoms, prailgintos darbo dienos grupės ir maitinimo apmokėjimui, metiniam nelaimingų atsitikimų draudimo polisui apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tėvų E. P. ir G. P. turtinė padėtis yra maždaug vienoda, vaikai nuolat gyvena ir yra prižiūrimi jų motinos. Teismas neturi galimybės nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties, nes jis nepateikė duomenų apie savo pajamas. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas vyras, todėl turi imtis priemonių palaikyti savo gaunamų pajamų stabilumą ir dydį, užtikrinantį jo nepilnamečių vaikų poreikius.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, priteistą išlaikymo sumą sumažinant iki 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės pateiktomis išlaidomis, būtinomis sūnų išlaikymui, ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie bylos nagrinėjimo metu buvusią jo finansinę padėtį.
5.2. Teismas, tirdamas ieškovės pateiktus įrodymus apie sūnų poreikius ir papildomus užsiėmimus, rėmėsi ieškovės teiginiais apie padidėjusias vaikų išlaidas ir pragyvenimo lygį. Ieškinį dėl išlaikymo padidinimo ji pateikė sužinojusi, kad atsakovas pradėjo dirbti užsienyje, rėmėsi tik prielaidomis apie pagerėjusią jo turtinę padėtį, kuri nėra nei labai gera, nei žymiai pagerėjusi.
5.3. Byloje nenustatyti specialieji sūnų ugdymo ar sveikatos poreikiai poreikiai. Spręsdamas, kad sūnų išlaikymui kas mėnesį reikia 210 Eur, teismas pažeidė CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios (teisių ir pareigų) lygybės principą. Ieškovė nenurodė, kad pati gali skirti po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes jos vidutinis darbo užmokestis yra 700 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus iš sveikatos įstaigos, kad vaikams reikalinga psichologo pagalba, tačiau ieškinys paduotas 2017 m. rugsėjo 12 d., o medicininės pažymos ir kvitai už suteiktas paslaugas yra nuo 2018 m. balandžio mėnesio. 2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, kad paskutinį kartą vaikas lankėsi pas psichologą 2018 m. gegužės mėnesį ir nežino, ar dar reikės specialisto pagalbos. Dėl to darytina išvada, kad psichologo pagalba buvo pasinaudota kelis mėnesius, kurie sutapo su teismo posėdžiais. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad ji negalinti leisti vaikų į norimus būrelius, nes jie brangiai kainuoja. Yra valstybinių įstaigų būreliai, kurių mėnesinis mokestis apie 10 Eur, todėl vaikams yra visos galimybės lankyti įvairaus profilio būrelius, įskaitant sportą, baseiną ir pan.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dydį, viršijo MMA, kuriuo dažnai vadovaujasi teismai priimdami sprendimus. Darydamas tokią išvadą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
5.5. Teismas išsamiai netyrė ir nevertino atsakovo turtinės padėties ir kitų pateiktų įrodymų, susijusių su aplinkybėmis, neigiamai įtakojančiomis jo galimybę mokėti sūnums išlaikymą pagal ieškovės nepagrįstai nurodomą išlaikymo dydį po 210 Eur kiekvienam vaikui. Teismas suteikė prioritetą ieškovės pateiktų įrodymų apie jos turtinę padėtį, kurią ji keitė bylos nagrinėjimo metu atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus, tyrimui ir vertinimui, nevertindamas realių vaikų poreikių sprendimo priėmimo momentu.
5.6. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas turi žemės sklypą. Šį žemės sklypą atsakovas nuomoja pagal nuomos sutartį, todėl nekilnojamojo turto neturi. Dėl ūkininkavimo sezoniškumo atsakovas neturi stabilių pajamų, todėl priverstas kas kelis mėnesius išvykti į užsienį padirbėti papildomai. Formaliai vertinta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas ir galintis teikti ieškinyje prašomo dydžio išlaikymą. Teismas neįvertino, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties atsakovas negali teikti prašomo dydžio išlaikymo, kad jis geranoriškai sutiko padidinti išlaikymą nuo 101 iki 160 Eur, tokią sumą šalys sulygo ir taikos sutartimi, kuri buvo sudaryta 2018 m. kovo mėnesį ir pateikta į bylą, tačiau po taikos sutarties sudarymo ieškovė pakeitė nuomonę ir nebesutiko jos pasirašyti. Teismas neįvertino, kad ieškovė buvo pateikusi analogišką ieškinį 2017 m. liepos mėnesį, kuriuo buvo prašoma priteisti po 190 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, tačiau, ieškovei neatvykus į parengiamąjį posėdį, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.
5.7. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. Bylos nagrinėjimas užtruko lygiai vienerius metus. Vien dėl teisėjos ligos teismo posėdžiai keturis kartus buvo atidėti, todėl byla turėjo būti perskirta kitam teisėjui. Dėl ilgo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškovės ieškinį, atsakovą priverstinai padarė skolininku, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos. Jeigu byla pirmosios instancijos teismo būtų išnagrinėta per protingą laiką, nebūtų susidaręs 2616 Eur įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidą ir išlaikymą priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Nors apeliantas nurodo, jog neturi nuolatinių pajamų, yra ūkininkas, neturi nekilnojamojo turto, jo finansinė padėtis sunki, duomenų apie gaunamas pajamas neteikė. Apeliantas kiekvienais metais privalo teikti deklaraciją apie ūkio gaunamas pajamas, išlaidas, gautą paramą ir pan., iš kurios teismas turėtų galimybę objektyviai vertinti finansinius pajėgumus teikti vaikams išlaikymą pagal jų poreikius. Apelianto atstovė nurodė, kad jis važinėja dirbti į užsienį, gauna ten tam tikras pajamas, tačiau, nors teismas įpareigojo šalis pateikti duomenis apie visas jų gaunamas pajamas, šį nurodymą sąžiningai įvykdė tik ieškovė. Apeliantas per savo atstovę nurodė, kad užsienyje jis dirba nelegaliai, gauna nelegalų darbo užmokestį, dėl to negali pateikti oficialių duomenų apie gaunamas pajamas. Tačiau apeliantas į užsienį išvyksta ne uždarbiauti, o nuolatos ten gyvena, nes nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, bylą vedė per atstovę. Nors apeliantas teigė, kad pagrindinė veikla yra ūkininkavimas ir tik tam tikrais laikotarpiais išvyksta dirbti į užsienį, jis užsienyje dirba ne žiemos sezonu, kuomet ūkininkavimo veikla nevyksta, o vasaros sezonu, kai ūkininkavimo veikla turėtų būti suintensyvėjusi.
6.2. Apeliantas yra sveikas, darbingo, jauno amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, turi profesiją, todėl privalo tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Iš jo veiksmų nesimato noro užtikrinti vaikams minimalų išlaikymą, nes nėra registruotas darbo biržoje, neieško pastovaus nuolatinio darbo, o jeigu jį ir turi užsienyje, slepia savo darbines pajamas. Be to, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas keliauja po užsienį, lankėsi Hamburge, prie Šiaurės jūros; tai įrodo, kad pinigų kelionėms jis turi, todėl vengimas pateikti duomenis turėtų būti vertinamas ne apelianto naudai. Esant neaiškumams, visi jie turi būti aiškinami vaikų ir jų interesų naudai.
6.3. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civilinės bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, į objektyvias aplinkybes (ginčo šalių amžiaus vaikams būdingą spartų augimą ir vystymąsi; būtinybę lankyti gydytojus; norą lankyti sporto būrelius, kitus užsiėmimus, ir kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, juolab kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog vaikams yra nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie šalinami lankant apmokamas psichologo konsultacijas, sudarančias papildomas išlaidas, todėl apelianto siūloma išlaikymo suma (160 Eur) neatitinka nei vaikų poreikių, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose.
6.4. Taikos sutartis dėl 160 Eur išlaikymo nebuvo suderinta, nes ieškovė jos nepasirašė. Toks sutarties projektas buvo tik apelianto siūlymas, ieškovė su juo nesutiko. Susirašinėjimas, nesuderinus su ieškove, vyko tarp jos buvusios atstovės, su kuria buvo nutraukta atstovavimo sutartis, todėl netinkamas atstovavimas nelaikytinas motyvu vertinant nepilnamečių vaikų poreikius, jų dydį, apimtis bei pagrįstumą.
6.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad dėl per ilgo civilinės bylos nagrinėjimo šiuo metu apeliantui yra susidariusi 2616 Eur skola. Nei vienas teismo posėdis nebuvo perkeltas vėlesniam laikui be objektyvios priežasties. Teisėjos liga, nedarbingumas yra objektyvi ir pateisinama priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl sąlygų padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
9. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
10. Apeliantas sutinka, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą apie kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui reikalingą 420 Eur sumą. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaikų poreikių nustatymas.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo ankstesniu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas (daugiau kaip 4 metai), 2014 m. šalių sūnui V. buvo 8 metai, J. – 6 metai, ginčijamo sprendimo priėmimo metu – atitinkamai 12 ir 10 metų, t. y. vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai iš dalies pasikeitė. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016. Šiuo metu šalių sūnus V. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko prailgintos darbo dienos grupę, J. (duomenys neskelbtini) lanko dailės būrelį ir prailgintos darbo dienos grupę. Nagrinėjamu atveju su sveikata susijusių poreikių nėra nustatyta, tačiau UAB „MEDGINTRAS“ 2018 m. kovo 30 d. medicinos dokumentų išrašai/siuntimai ir kvitai už suteiktas paslaugas patvirtina, kad abu vaikai lankė mokamas psichologo konsultacijas, vienos konsultacijos kaina 15 Eur ir tai sudaro papildomas išlaidas. Nors atsakovas teigia, jog psichologo konsultacijų lankymas yra laikinas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, remiasi vien ankstesnių konsultacijų data. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad vaikai gali lankyti valstybinių įstaigų būrelius, kurių mėnesinis mokestis yra apie 10 Eur. Papildomos išlaidos patiriamos vaikams lankant ir tokius būrelius, pvz. aprangai, specialiems reikmenims, priemonėms ir pan. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su vaikų išlaikymui būtinomis išlaidomis, tačiau nepaneigė išaugusių vaikų poreikio fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis).
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), todėl konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. .Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dydį, viršijo minimalios mėnesinės algos dydį, kadangi, kaip minėta, tai yra tik orientacinis dydis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka šalių nepilnamečių sūnų poreikius ir jų neviršija.
13. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino atsakovo turtinės padėties ir kitų byloje pateiktų įrodymų, susijusių su aplinkybėmis, neigiamai įtakojančiomis atsakovo galimybę mokėti sūnums išlaikymą po 210 Eur kiekvienam vaikui. Nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinamą bylą buvo nustatyta, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nėra registruotas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Nuo 2014 m. vasario 3 d. atsakovas yra įregistravęs ūkį Ūkininkų ūkio registre prie Žemės ūkio ministerijos, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, atsakovas nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 1,4700 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš J.V. P. nuomojantis atsakovas neturi sklypo nuosavybės teisės, tačiau ši aplinkybė iš esmės nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo turtinę padėtį, nei ji įvertina apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti tikrosios apelianto turtinės padėties, kadangi atsakovas neteikė duomenų apie savo pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, sprendė, jog apelianto turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, kad dėl ūkininkavimo sezoniškumo neturi stabilių pajamų, todėl priverstas kas kelis mėnesius išvykti į užsienį padirbėti papildomai. Įvertinus, jog apeliantas yra sveikas darbingo amžiaus (42 metų) asmuo, atstovei patvirtinus, kad jis gyvena užsienyje, ten dirba nelegaliai, todėl negali parodyti oficialių pajamų, darytina išvada, kad apeliantas turi galimybių dirbti ir užsidirbti. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; antra, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tai, kad ieškovė nenurodė pati skirianti po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes jos vidutinis darbo užmokestis yra 700 Eur, nereiškia, jog tokio dydžio išlaikymas jiems nėra reikalingas. Aplinkybe, kad vaikams būtinas 210 Eur išlaikymas iš atsakovo, ji grindė ieškinį. Šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka didesnė jų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, į kurią atsižvelgiant materialine prasme abiejų tėvų dalys išlaikymo prievolėje yra vienodos.
15. Taikos sutarties projektas buvo pasirašytas tik apelianto atstovės. Nėra duomenų, kad abi šalys būtų pritarusios 160 Eur dydžio išlaikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nevertino kaip ieškovės pripažinimo, jog vaikų poreikius atitinka būtent tokia išlaikymo suma.
16. Atmestini apelianto argumentai dėl išlaikymo nepagrįsto priteisimo nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017 m. rugsėjo 12 d.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nei vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas be objektyvios priežasties. Nors modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nereglamentuojamas, tačiau sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento reikia įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to, atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnį išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).
17. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas bei nepilnamečių vaikų poreikius, teisingai nusprendė padidinti šalių vaikams priteistą išlaikymą. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 150 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 935,7 Eur), o jos turėtas išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.