Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. ir atsakovo R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4623-1014/2018 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliantė S. M. apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir šalių apeliacinių skundų argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje pakanka duomenų tinkamam klausimo dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo išsprendimui rašytinio proceso tvarka.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas padidinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 120 Eur iki 200 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

22. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-371/2016 iš atsakovo R. A. buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki vaiko pilnametystės. 2016 m. kovo 2 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo 4,5 metų, jis lankė darželį. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 795 Eur, pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad 2018 m. vaiko poreikius sudarė iš viso 19 083,28 Eur, iš jų: 160 Eur – patalynė, rankšluosčiai, 3 400 Eur – maistas, 400 Eur – žaislai, 320 Eur – higienos, sanitarinės priemonės, 2 200 Eur – drabužiai, avalynė, 1 200 Eur – lavinimo priemonės, 150 Eur – kanceliarinės priemonės, 340 Eur, vaistai, kremai, vitaminai, gydytojų konsultacijos, gydymas, 5 000 Eur – buto, komunalinės išlaidos, remontas, 600 Eur – laisvalaikis, atostogos, 170 Eur – gimtadienis, 3 600 Eur – baldai, 130 Eur – privataus stomatologo paslaugos, 40 Eur – vaiko pratybos, 100 Eur – mokyklinė uniforma, sportinė apranga, 20 Eur – tėvų fondas, 6,50 Eur – mokyklos fotografas, 25 Eur – vaiko gyvybės draudimas, 200 Eur (plius mėnesinis bilietas ir tarpmiestinės kelionės) – transporto išlaidos, 31,78 Eur – maitinimas mokykloje, 300 Eur – kišenpinigiai, 840 Eur – telefonas, internetas, kompiuteris, 50 Eur – kitos išlaidos. Pagal ieškovės skaičiavimus iš viso vaiko poreikiams reikalinga 1 590 Eur suma per mėnesį, todėl ieškovė pusė šios sumos vaiko išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, lyginant su jų turtine padėtimi, buvusia Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo minimalius bendruosius poreikius bei jo interesus, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, sprendė, kad yra pagrindas padidinti 2016 m. kovo 2 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2018 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šį dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

26. Apeliantai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jų, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, lyginant su turtine padėtimi, buvusia Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo priėmimo metu. Apeliantė S. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė viso reikalaujamo išlaikymo dydžio (795 Eur per mėnesį), o apeliantas R. A. apskritai nesutinka su išlaikymo dydžio padidinimu iki 200 Eur per mėnesį, nurodydamas, kad šalių vaikui pakankamas išlaikymo dydis yra 120 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad apeliantai iš esmės nesutaria dėl vaiko poreikių pasikeitimo, t. y. dėl sąlygos, kurią nustačius, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, gali būti keičiamas sprendimu priteisto išlaikymo dydis.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentais.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas 120 Eur per mėnesį išlaikymas, pasikeitė. 2016 m. kovo 2 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo 4,5 metų, jis lankė darželį. Šiuo metu šalių vaikui yra beveik 7,5 metų, vaikas nuo 2018 m. rudens lanko mokyklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus beveik 3 metams nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paaugus šalių vaikui ir jam pradėjus lankyti mokyklą, vaiko poreikiai padidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė padidinti išlaikymo dydį.

29. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

30. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

31. Apeliantas R. A. nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimu buvo priteistas 120 Eur per mėnesį išlaikymas periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuris kompensuoja kainų pokytį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad valstybėje padidėjęs kainų lygis esminės reikšmės, sprendžiant jau priteisto išlaikymo vaikui padidinimo klausimą, neturi, kadangi CK 3.208 str. numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, t y. priteistas išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį iš esmės pakeitė ne dėl padidėjusių kainų lygio šalyje, o dėl vaiko būtinųjų poreikių pokyčio (jų padidėjimo), kuriam išlaikymo dydžio indeksavimas neturi reikšmės.

32. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl byloje negali būti ginčo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimu priteistas 120 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis tuo metu buvo nepakankamas būtiniesiems (minimaliems) vaiko poreikiams tenkinti (CPK 18 str., 279 str. 5 d.). Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo 350 Eur. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, pagal kurį tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, amžius, tėvų turtinė padėtis ir pan. Vadinasi, Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis buvo nežymiai mažesnis už pusę (175 Eur) teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomą išlaikymo dydį, kurį privalo pagal galimybes teikti kiekvienas iš tėvų, ir kuris paprastai, nesant specialių poreikių, yra pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu išlaikymo dydį padidino iki 200 Eur, t. y. iki pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio buvusio skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Nuo 2019 m. atliktos mokesčių pertvarkos minimalus mėnesinis atlyginimas yra 555 Eur, kuris prilygsta 430 Eur pagal iki 2019 m. pradžios galiojusią mokesčių sistemą, t. y. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo orientacinis dydis, kuris būtinas minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, dar labiau padidėjo. Šalių vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą sumažėjo, kadangi jai tenka vienai prižiūrėti iš mokyklos grįžusį vaiką. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus, yra įgijęs zootechniko specialybę, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, t. y. gauti didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad 120 Eur suma buvo priteista beveik prieš 3 metus, šalių vaikas paaugo ir pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį iki tuo metu buvusio pusės minimalaus atlyginimo dydžio, kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pakeisto išlaikymo dydis, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, gali užtikrinti šalių vaiko būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko būtinųjų poreikių apimtis, atitinkanti minimalios mėnesinės algos dydį, negali būti laikoma nerealia ar nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti sveiki ir darbingo amžiaus tėvai.

33. Apeliantė S. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo viso jos reikalaujamo išlaikymo dydžio, t. y. 795 Eur per mėnesį, kurį atsakovas yra pajėgus teikti, susiradęs geriau apmokamą darbą, ir neslėpdamas realiai gaunamų pajamų.

34. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad 2017 m. vaiko poreikius sudarė iš viso 12 044,10 Eur arba 1 003,68 Eur per mėnesį, o 2018 m. iš viso 19 083,28 Eur arba 1 590,27 Eur per mėnesį. Pagal nurodytus paskaičiavimus už 2018 m. ieškovės skaičiavimus, ieškovė pusė šios sumos vaiko išlaikymui, t. y. 795 Eur per mėnesį, prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesikeitė nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo priėmimo, nurodė, kad, norint teikti vaikui beveik 800 Eur siekiantį išlaikymą, tai kiekvienas iš tėvų turėtų per mėnesį gauti 1 000 Eur viršijančias pajamas, kadangi iš tų pačių lėšų turi ne tik vaiką išlaikyti, bet ir save. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys tokių pajamų niekada neturėjo, todėl ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymas yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. sausio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo nuo 188,95 Eur iki 584,64 Eur per mėnesį atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovė kas mėnesį gavo 30,02 Eur išmoką vaikui. 2018 m. vasario mėnesį ieškovė gavo 25,22 Eur šildymo išlaidų kompensaciją, o birželio mėn. – 57 Eur pašalpą socialiai remtiniems asmenims. Nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ieškovė gavo iš viso 1 494,94 Eur nedarbo draudimo išmoką. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi, nuomojasi socialinį būstą (1 kambario, 20 kv. m ploto). Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. išsimokėtinai 36 mėnesių laikotarpiui įsigijo planšetinį kompiuterį, mokant kas mėnesį 5,35 Eur. Ieškovė iki 2019 m. balandžio 1 d. mokės 33,76 Eur mėnesinę įmoką UAB „General financing“. Ieškovė yra skolinga 1 554,36 Eur Valstybiniam studijų fondui ir skolą turi grąžinti iki 2031 metų, mokėdama mažėjančias ketvirtines įmokas nuo 33,78 Eur iki 19,79 Eur. Ieškovė taip pat nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. spalio 10 d. turi įsiskolinimą UAB „IPF Digital Lietuva“, mokant kas mėnesį po 130,33 Eur. Ieškovė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo registruotas darbo biržoje, o nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. dirbo pagal verslo liudijimą. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsidarbino UAB „Ekskomisarų biuras“, sulygdamas dėl minimalios mėnesinės algos mokėjimo. 2018 m. liepos 24 d. UAB „Eišiškių šeimos medicinos centras“ medicinos išrašo duomenims atsakovas dėl kelio sąnario traumos 3 mėnesiams buvo atleistas nuo sunkių fizinių darbų. Atsakovas išlaikytinių neturi, turi nekilnojamąjį turtą (parduotuvę su kitais kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. yra areštuoti.

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nerealus, kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo nedidelės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti prekių (paslaugų) kvitai, atsižvelgiant į nustatytas ieškovės pajamas (įskaitant pasiskolintas lėšas), nepatvirtina, kad visos kvituose nurodytos prekės (paslaugos) buvo skirtos šalių vaiko išlaikymui, ar kad visas kvituose nurodytas išlaidas patyrė būtent ieškovė, nes byloje neįrodyta, kad ieškovė galėjo ar galėtų disponuoti tokia suma (2017 m. – 12 044,10 Eur, 2018 m. – 19 083,28 Eur). Byloje nenustatyta ir apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti specialios išlaidos (pvz., sveikatos priežiūros ir pan.) nėra reikalingos. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su išlaidų lentelėje nurodytų sumų (3 600 Eur suma baldams (stalui, kėdei, stalinei lempai, lovai, spintai, spintelėms), 5 000 Eur – buto išlaikymui (remontui, komunaliniams mokesčiams)), nepagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė su vaiku gyvena vieno kambario socialiniame būste, kurio plotas 20 kv. m, todėl akivaizdu, kad nurodytos išlaidos neatitinka nei šalių galimybių skirti tokias sumas, nei poreikio skirti tokio dydžio lėšas. Apeliantė taip pat nepateikė rodymų, kad atsakovas galimai gauna didesnes pajamas, todėl gali teikti didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ieškovė iš tikrųjų galėjo (galėtų) leisti nurodytas sumas ar jų dalį, įskaičius atsakovo teiktą 120 Eur išlaikymą, vien tik vaiko išlaikymui, tai reikštų, kad pati ieškovė neatskleidė pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui visų savo gaunamų pajamų šaltinio.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su šalių apeliacinių skundų argumentais, t. y. tiek su apeliantės argumentais dėl išlaikymo padidinimo iki 795 Eur per mėnesį, nes neįrodyta, kad šalys yra pajėgios teikti tokį išlaikymą (t. y. iš viso 1 590 Eur per mėnesį), tiek su apelianto argumentais dėl išlaikymo dydžio palikimo nepakeistu (120 Eur per mėnesį), nes apeliantas nepaneigė padidėjusių augančio vaiko per 3 metų laikotarpį nuo priteisto išlaikymo poreikių būtinumo. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

39. Apelianto prašymas priteisti išlaikymo dydį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmestinas, kaip nepagrįstas, nes padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentą – nuo ieškinio pareiškimo datos, nes pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.

40. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 3.201 str., CPK 178 str., 185 str.).

41. Kadangi šalių apeliaciniai skundai netenkinami ir šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos parengimu, valstybei nėra atlyginamos (CPK 96 str. 4 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą.