- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-241-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01296-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1060-91/2010 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui D. B. po 270 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1060-91/2010 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti šalių nepilnamečiams vaikams A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. A. B. jau yra pilnametė. D. B. šiuo metu yra nepilnametis, o atsakovo teikiama 115,85 Eur išlaikymo suma yra per maža net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Teismo sprendimo priėmimo metu nepilnametis D. B. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nelankė mokyklos, o šiuo metu jis mokosi mokykloje, lanko futbolo treniruotes, turi kitų pomėgių ir užsiėmimų, todėl jo maitinimo, aprangos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio praleidimo poreikiai yra išaugę. Nepilnamečio D. B. poreikius per mėnesį sudaro: maistas namuose – 150 Eur, maistas mokykloje – 22 Eur, mokymosi priemonės, įvairios mokyklinės rinkliavos – 25 Eur (300 Eur per metus), rūbai, avalynė – 100 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, telefonas – 4 Eur, kirpykla – 5 Eur, būsto išlaikymo išlaidos – 50 Eur šildymo sezono metu, 25 Eur vasaros sezono metu, užklasinė veikla (futbolas) – 41 Eur (vidutiniškai apie 500 Eur per metus: 5 Eur mėnesio mokestis + 1 Eur rinkliava į būrelio fondą, likusią dalį sudaro varžybų mokesčiai, aprangos, kitas inventorius), laisvalaikio praleidimo priemonės, vasaros stovyklos – 24 Eur, kitos, nenumatytos išlaidos – 12 Eur. Iš viso per mėnesį nepilnamečiui D. B. išlaikyti reikia apie 473 Eur. Atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo yra žymiai pagerėjusi – šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose, valdo dalį šios bendrovės akcijų. Taip pat atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, gyvenamasis namas su žemės sklypu, automobilis „BMW X5“. Dėl to atsakovas turi galimybę teikti savo nepilnamečiam sūnui tokio dydžio materialinį išlaikymą, koks reikalingas visapusiškam berniuko ugdymui ir lavinimui. Ieškovė gauna šiek tiek didesnį nei minimalus atlyginimą ir 115 Eur materialinio išlaikymo sumą vaikui, todėl ji negali patenkinti visų nepilnamečio sūnaus poreikių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė iš dalies su sutinkantis su ieškiniu. Atsakovo paskaičiavimais, sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka 283 Eur. Kadangi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, tai kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis sudaro 141,5 Eur. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo suma būtų padidinta iki 200 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1060-91/2010 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui D. B. ir iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą nepilnamečiui D. B. po 270 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatė ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas, priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 97 Eur žyminį mokestį, 5,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė nurodė visas išlaidas, reikalingas vaiko išlaikymui, jos realios ir atitinkančios nepilnamečio vaiko poreikius. Bendra išlaidų suma mėnesiui vaikui yra apie 473 Eur. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų išlaidų, nors nurodo, kad, jo nuomone, vaikui užtektų 283 Eur. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų teikti išlaikymo vaikui, duomenų apie kitus išlaikytinius, atsakovas yra jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo.
6. Teismas, atsižvelgęs į šalių sūnaus amžių, poreikius, jo tėvų gyvenimo lygį, į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, sprendė, kad ieškovės nurodytas vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Įvertinęs ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, teismas sprendė, kad 115,57 Eur vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra tik optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikui išlaikyti, būtina užtikrinant bent jau minimalius vaiko poreikius. Teismas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji dirba, bet gauna kiek didesnį nei minimalus darbo užmokestis. Abi šalys daugiau išlaikytinių neturi. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimyninę padėtį. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovo realias mėnesines pajamas sudaro ne tik darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog suteikė piniginę paskolą UAB (duomenys neskelbtini), kuri kas 2–4 mėnesiai grąžina atsakovui paskolą 7 000–12 000 Eur dydžio sumomis, be to, atsakovas turi galimybę mokėti bankui 100 000 Eur paskolą, paimtą žemės sklypui ir gyvenamajam namui įsigyti, atsakovo teigimu, vien tik automobilio „BMW, X REIHE“ mėnesinis išlaikymas jam kainuoja apie 300 Eur. Teismas sprendė, kad per laikotarpį nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iki dabar pasikeitė abiejų šalių turtinė padėtis, t. y. jų turtinė padėtis šiek tiek pagerėjo (ieškovė dirba ir gauna darbo užmokestį, atsakovas įgijo papildomo turto), tačiau, atsižvelgęs į abiejų šalių turimą turtą, gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus, teismas atsakovo turtinę padėtį vertino kaip žymiai geresnę nei ieškovės. Dėl to teismas priteisė iš atsakovo didesnę išlaikymo dydžio dalį – po 270 Eur kas mėnesį, pažymėjęs, kad tokio dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio sūnaus poreikius ir nepažeidžia jo interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio periodinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. B., mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Netinkamai nustatyta, kad bendra išlaidų suma vaikui yra apie 473 Eur per mėnesį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tokios sumos nepatvirtina, ši aplinkybė nustatyta tik iš ieškovės parodymų. 150 Eur išlaidos maistui nepagrįstos rašytiniais įrodymais, jos nepagrįstai išdidintos, nepilnametis sūnus neturi specialių poreikių maistui, kurie lemtų dideles išlaidas šiam išlaidų tipui. Nepilnamečio sūnaus pilnaverčiam ir kokybiškam maistui pakaktų 75 Eur sumos per mėnesį. 22 Eur išlaidos maistui mokykloje nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas sutinka, kad tokios išlaidos yra protingo dydžio. 25 Eur išlaidos mokymosi priemonėms ir įvairioms mokyklinėms rinkliavoms nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas sutinka, jog pasiruošti mokslo metams ir nusipirkti pratybas, kanceliarines priemones, gali reikėti apie 70 Eur, tačiau likusi ieškovės nurodoma suma šiam išlaidų tipui nepagrįstai didelė. Mokyklos rinkliavos gali siekti 10 Eur per vieną mokslo metų mėnesį. 100 Eur išlaidos rūbams ir avalynei yra tik iš dalies pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovė nepagrįstai išdidino nepilnamečio sūnaus poreikių dydį rūbams ir batams, nesąžiningai pridėjo kvitų, kurie nepatvirtina nepilnamečio sūnaus išlaidų. 20 Eur higienos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, nepilnamečiam sūnui pakaktų 10 Eur per mėnesį higienos priemonėms įsigyti. 20 Eur išlaidos vaistams ir vitaminams yra pagrįstos tik iš dalies, tokioms išlaidoms pakaktų 120 Eur per metus. 4 Eur telefono išlaidas ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais. 5 Eur kirpyklos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas sutinka, kad tokios išlaidos yra protingo dydžio. 50 Eur išlaidos būstui žiemos sezono metu nėra tinkamai pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dujų, elektros ir interneto išlaidas ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais. 25 Eur išlaidos būstui vasaros sezono metu nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau toks išlaidų dydis yra realus ir atsakovas su juo sutinka. 450 Eur išlaidos užklasinei veiklai (futbolui) yra įrodytos tik iš dalies, dalis šių išlaidų jau yra priskaičiuotos prie drabužių ir avalynės išlaidų. 24 Eur išlaidos laisvalaikio praleidimo priemonėms, vasaros stovykloms yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir atsakovas su jomis sutinka. 12 Eur nenumatytos išlaidos yra protingo dydžio, todėl atsakovas su jomis sutinka. Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams reikalinga suma per mėnesį siekia bent 283 Eur. Tokią sumą, kaip reikalingą sūnaus poreikiams tenkinti, atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį. Atsakovas gera valia sutiko skirti nepilnamečiam sūnui didesnį išlaikymą, t. y. 200 Eur per mėnesį. Tokia suma visiškai užtikrintų tiek būtinųjų, tiek papildomų nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą.
1.2. Nepagrįstai nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovės turtinė padėtis nėra sunki. Ji gauna darbo užmokestį, kuris nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2018 metų kovo mėnesio buvo keliamas tris kartus – 2017 metų liepos mėnesį ieškovė uždirbo 300 Eur prieš mokesčius, 2017 metų rugpjūčio mėnesį uždirbo 400 Eur, 2018 metų sausio mėnesį ieškovės darbo užmokestis pakilo iki 450 Eur. 2018 metų sausio mėnesį ieškovė gavo 41,8 Eur darbo užmokestį po mokesčių iš DNSB (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą. Ji neturi finansinių įsipareigojimų. Ieškovės sveikatos ir darbingumo klausimas, galimybės susirasti geriau apmokamą darbą teismo nebuvo tiriamos ir vertinamos.
1.3. Netinkamai nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Atsakovui priklauso du automobiliai. Atsakovui priklausė butas, kurį bylos nagrinėjimo metu jis pardavė. Pardavęs butą, gautas lėšas atsakovas panaudojo kitam būstui įsigyti. Atsakovas su banko paskola įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo su žemės sklypu. Taigi atsakovas neįgijo papildomo turto, o pardavęs vieną turtą panaudojo gautus pinigus kitam turtui įsigyti. Ši aplinkybė suponuoja, jog atsakovo turtinė padėtis, vertinant finansinių įsipareigojimų dydį ir nekilnojamojo turto vertės santykį, pablogėjo. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios pajamos (pvz. komandiruotpinigiai). Per mėnesį atsakovas vidutiniškai gauna 717,78 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais. Atsakovas buvo suteikęs beprocentę paskolą įmonei, kurioje dirba, grąžintinos įmokos negali būti laikomos pajamomis, kadangi atsakovas atgauna savo paties lėšas be palūkanų. Įmonė jau grąžino atsakovui suteiktą beprocentę paskolą, gautas lėšas atsakovas panaudojo gyvenamojo būsto įrengimui. Atsakovas gauna pajamas tik iš darbo santykių, santaupų nebeturi, turi finansinių įsipareigojimų. Iš gaunamų pajamų atsakovas turi mokėti paskolą bankui, įsirengti ir išlaikyti turtą, skirti išlaikymą vaikams, taigi jo turtinė padėtis nėra žymiai geresnė nei ieškovės.
1.4. Nukrypta nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Nustatydamas nepilnamečio sūnaus poreikius, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, iš esmės vadovavosi prielaidomis ir ieškovės teiginiais, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas nevertino tėvų pareigos imtis priemonių užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikius, neatsižvelgė į tėvų valdžios lygybės principą. Gaunamas darbo užmokestis atsakovui suteikia galimybę teikti 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, toks dydis yra proporcingas ir net didesnis nei nepilnamečio sūnaus poreikiai, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų, su tokiu išlaikymo dydžiu atsakovas geranoriškai sutinka. Atsakovas nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dydžiu, jo proporcingumu vaiko poreikiams ir paskirstymu tėvams pagal jų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką dėl tėvų turtinės padėties, o pirmosios instancijos teismas nuo jos nukrypo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas skunde labai detaliai ir smulkmeniškai analizuoja vaiko poreikius, tačiau negrindžia savo nuomonės, neįrodinėja jos jokiomis priemonėmis.
2.2. 473 Eur sumą, reikalingą vaikui išlaikyti per mėnesį, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (kvitai, sąskaitos išrašai, sporto mokyklos pažyma, vaikų tėvų susirašinėjimai dėl futbolo išlaidų, kiti rašytiniai įrodymai), papildo ieškovės paaiškinimai.
2.3. Įstatymai ir teismų praktika nenumato, jog ieškovas išlaikymo vaikui priteisimo (dydžio pakeitimo) bylose privalo rašytiniais įrodymais pagrįsti protingą sumą maisto išlaidoms. Visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą, tam reikia skirti lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas sparčiai auga ir intensyviai sportuoja, į ekonominę situaciją šalyje, maisto kainas, ieškovės nurodyta 150 Eur suma maistui per mėnesį yra protinga ir jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais.
2.4. Atsakovas į mokymosi priemonių ir mokyklinių rinkliavų sąrašą įtraukia tik pratybų sąsiuvinius ir kanceliarines priemones, kurioms, jo manymu, užtenka 70 Eur, tačiau į šio poreikio tenkinimo sąrašą įeina ir mokyklinė uniforma, kuprinė, rinkliava į klasės fondą, kitos įvairios rinkliavos (mokykliniai renginiai, šventės, mokamos olimpiados).
2.5. Ieškovės pateikti rūbų ir avalynės pirkimo kvitai nepatvirtina absoliučiai visų reikalingų pirkinių berniukui per metus, tačiau pagal juos galima vertinti atskirų daiktų kainas ar pirkinių dažnumą. Ieškovės nurodyta suma rūbams ir avalynei yra protinga, pagrįsta, įrodyta raštiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais.
2.6. Išlaidos higienos priemonėms yra visiškai pagrįstos ir ne per didelės, kaip neteisingai mano atsakovas. Sportuojančiam berniukui higienos priemonių, kaip ir rūbų, avalynės, reikia daugiau, nei vaikui, kuris intensyviai nesportuoja.
2.7. Atsakovas niekaip nepagrindžia savo nuomonės dėl tariamai per didelės sumos sveikatos priežiūrai. Ši ieškovės nurodyta suma yra atitinkanti vaiko poreikius ir pagrįsta.
2.8. Nepilnamečiam sūnui tenkanti būsto išlaikymo mokesčių dalis yra pagrįsta rašytiniais įrodymais.
2.9. Nemaža dalis išlaidų, tenkinant vaiko poreikius, tenka jo pomėgiui – futbolui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo sūnaus polinkio futbolui, neprieštaravo, jog sūnus ir toliau lankytų mėgstamą užsiėmimą, faktiškai pritarė ir tam, jog šiam sūnaus poreikiui patenkinti reikia skirti papildomų lėšų. Ieškovė rašytinais įrodymais ir savo paaiškinimais įrodė visą nurodytą sumą per metus, susijusią su vaiko pasirinkta sporto šaka.
2.10. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, kadangi ji gauna šiek tiek didesnį nei minimalus atlyginimą, privalo išlaikyti nepilnametį sūnų, būstą, sumokėti visus mokesčius, sūnaus tėvui neprisidedant visa reikalinga suma prie sūnaus išlaikymo.
2.11. Atsakovas yra įsigijęs pusę prabangaus namo ir žemės sklypo, naudojasi prabangiais automobiliais (teismo posėdyje teigė, kad automobilio išlaikymui per mėnesį skiria 300 Eur), gauna 717,78 Eur darbo užmokestį ir papildomas išmokas (komandiruotpinigius), disponuoja tūkstantinėmis sumomis (atsakovas pripažino, kad suteikė piniginę paskolą UAB (duomenys neskelbtini)). Atsakovo galimybės mokėti bankui pakankamai didelę paskolą (posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog visas mėnesio įmokas moka vienas) patvirtina jo puikią finansinę padėtį.
2.12. Priteisdamas iš atsakovo didesnę dalį išlaikymo lėšų, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o ne nuo jos nukrypo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1060-91/2010 nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad vaikai gyvens su motina, tėvas įsipareigojo teikti dukters A. ir sūnaus D. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Duktė jau yra pilnametė.
12. 2018 m. balandžio 23 d. D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti sūnui D. nutarties 11 punkte minėtu sprendimu priteistą išlaikymą iki 270 Eur, motyvuodama tuo, kad pasikeitė sūnaus poreikiai, padidėjo prekių ir paslaugų kainos, atsakovo turtinė padėtis geresnė.
13. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sūnaus poreikių pasikeitimą, šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis turi įsipareigojimų bankui.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
15. Minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1060-91/2010 šalių sūnaus išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 270 Eur.
16. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
17. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
18. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
19. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 115,85 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vaikui (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams.
21. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus beveik 9 metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis šalių sūnus yra mokyklinio amžiaus, jam netrukus bus (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko futbolo treniruotes (duomenys neskelbtini), dalyvauja futbolo turnyruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje savo lėšomis. Tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.
22. Iš bylos medžiagos, iš apeliacinio skundo spręstina, jog ir pats apeliantas sutinka, kad vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo yra pasikeitę (priteistas išlaikymas iš abiejų tėvų sudarė 231,70 Eur, apelianto teigimu, vaiko poreikiai sudaro 283 Eur), tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo po 270 Eur dydžiu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad išlaidų suma vaikui yra 473 Eur, kad ieškovės padėtis yra sunki, atsakovo – geresnė už ieškovės, pažeistas tėvų valdžios lygybės principas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatos būklę, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), konstatavo, kad 473 Eur suma vaiko išlaikymui yra reali, atitinkanti vaiko poreikius.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė ieškinyje pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, paskaičiavimus. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus augantis ir intensyviai sportuojantis vaikas, 150 Eur suma maistui yra laikytina protinga suma. Nesutiktina su apeliantu, kad per didelės sumos (25 Eur) mokymosi priemonėms ir įvairioms mokyklinėms rinkliavoms; (100 Eur) rūbams ir avalynei, (20 Eur) higienos priemonėms, (20 Eur) sveikatos priežiūrai, (50 Eur) būsto išlaikymui. Apeliantas ieškovės argumentų dėl išlaikymo dydžio ir savo skaičiavimų jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), įvertinus tėvų galimybes, 473 Eur išlaikymo suma nustatyta pagrįstai.
25. Atmestini apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties nustatymo.
26. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos (suteiktų paskolų, įgyto turto, turto išlaikymo išlaidų) pagrįstai nustatė, kad atsakovo pajamas sudaro ne tik gaunamas darbo užmokestis. Nesutiktina su apeliantu, kad jo finansinė padėtis pablogėjo. Tai, kad jis įsigijo turto ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus, nereiškia jo padėties pasunkėjimo. Apeliacinio teismo vertinimu, tėvas, prisiimdamas papildomus įsipareigojimus, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovės pajamas sudaro tik šiek tiek didesnis nei minimalus gaunamas darbo užmokestis ir iki šiol teikta 115,85 Eur suma sūnui išlaikyti. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2018 m. sausio mėnesį ji gavo 41,80 Eur darbo užmokestį po mokesčių iš DNSB (duomenys neskelbtini), apeliacinio teismo vertinimu, kaip tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė ieško papildomo darbo, jog gautų didesnes pajamas. Apeliantas, teigdamas, kad jo finansinė padėtis pablogėjo, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti ir savo padėtį pagerinti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog po (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo pagerėjo ne tik atsakovo, bet ir ieškovės turtinė padėtis.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl išlaikymo dydžio paskirstymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
31. Minėta, jog vaiko poreikius sudaro 473 Eur, iš tėvo priteista po 270 Eur, taigi motinai tenka 203 Eur suma sūnui išlaikyti.
32. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju įvertinus esant geresnę tėvo turtinę padėtį, tai, kad sūnus gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai sūnaus aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą šalių sūnui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvas, teigdamas, jog sūnaus išlaikymui pakanka 283 Eur, sutinka mokėti po 200 Eur. Iš to spręstina, jog jis sutinka, kad būtų nukrypta nuo lygių dalių principo.
34. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
35. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
36. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
37. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jei reikalavimas tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 200 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.