- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2-61-445/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00731-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas, Rimantas Jonynas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei R. G. ir jos atstovui advokatui Rimantui Jonynui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Kvitkauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui padidinimo bei periodinių išmokų vaiko išlaikymui priteisimo pagal R. G. ieškinį atsakovui A. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė paduotu ieškiniu teisme prašo:
1. pakeisti 2007 m. spalio 10 d. Varėnos rąjono apylinkės teismo sprendimo c.b. 2-796-770/2007 antrą punktą sekančiai:
Žemesnės instancijos teismas
priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į R. G. nurodytą sąskaitą, paskiriant ją nepilnamečio sūnaus D. turto tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), dukros R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinemis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į R. G. nurodytą sąskaitą, paskiriant ją nepilnametės dukros Ramintos turto tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad 2003-02-22 Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta civilinė santuoka. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. G.. Šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, todėl 2007-10-10 Varėnos rajono apylinkės teisme santuoką nutraukė bendru sutikimu. 2007-10-10 teismo sprendime nurodyta, kad nepilnamečiui sūnui D. G. buvęs sutuoktinis A. G. kas mėnesį mokės po 250 litų iki jo pilnametystės. Netrukus po santuokos nutraukimo susitaikė ir vėl gyveno kartu. Atsakovas kartu gyvendamas skyrė pakankamai lėšų sūnui išlaikyti ir kartu dalyvavo jo auklėjime. Šiuo metu jie kartu nebegyvena ir atsakovas neskiria pakankamai lėšų vaikams išlaikyti. Šiuo metu sūnui paaugus, jo išlaikymui lėšų reikia žymiai daugiau. Ji nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. pradėjo dirbti, tačiau jos mėnesinis atlyginimas yra apie 850 litų, dirba UAB „V. d.“ transporto vadybininke. Santaupų neturi, reikia mokėti už butą, už komunalines paslaugas. Kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo metu jų sūnus D. G. mokosi vidurinėje mokykloje, lanko papildomus būrelius, todėl, atsižvelgiant į tai, kad sūnaus išlaikymui vidutiniškai reikėtų apie 800 litų per mėnesį, būtina kad ir jo tėvas proporcingai prisidėtų prie sūnaus išlaikymo, t. y. mokėtų sūnaus išlaikymui 400 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Šiuo metu A. G. mokamų lėšų, norint užtikrinti normalų vaiko išlaikymą ir mokymą, nepakanka. G. dirba UAB ,,G.“ vairuotoju, gauna ženkliai didesnį nei jos atlyginimą ir turi realias galimybes skirti daugiau lėšų nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui.
Nors oficialiai buvo nutraukę santuoką, tačiau buvo susitaikę, bendrai gyveno. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. G., a. k. (duomenys neskelbtini). Kol su atsakovu gyveno kartu, gražiai bendravo, jis padėjo auginti abu vaikus, prisidėjo prie abiejų vaikų išlaikymo. Tačiau šiuo metu su atsakovu santykiai pašlijo, gyvena atskirai. Vaikai gyvena su ja, ji juos pilnai išlaiko, kadangi su atsakovu gyventi nesutinka, jis atsisako prisidėti prie sūnaus D. ir dukros R. išlaikymo. Išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl atsakovas A. G. taip pat privalo materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės R. G. ieškinį ir prašo:
1. Ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), reikalavimą atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl 2007-10-10 Varėnos r. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-796-770/2007 antrojo punkto pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. G. padidinimo iki 400 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atmesti.
2. Ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), reikalavimą atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui R. G. tenkinti iš dalies ir priteisti 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dalyje, kad būtų priteistas išlaikymas, tačiau ne 400 Lt, kaip prašo ieškovė, o 250 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai R. G.. Kitoje dalyje mano, jog ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas. Keisti įsiteisėjusį 2007-10-10 Varėnos r. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-796-770/2007, t. y. juo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl jo su ieškove nepilnamečio vaiko sūnaus D. G. išlaikymo, nėra pagrindo. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.). Mano, jog ieškovė nevykdo šios pareigos. Be to, tam tikras aplinkybes, svarbias (įrodinėtinas) šioje byloje, ieškovė iš viso nuslėpė.
CK 3.193 str. 1 d., skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 str. 2 d.), formą (CK 3.196 str. 1 d. 1-3 p. – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti (CK 3.53 str. 3, 4 d. d., 3.193 str. 1 d.). Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-575/2005; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Neabejotina, jog mums su Ieškove sudarius sutartį bei 2007-10-10 teismui ją patvirtinus sprendimu, teismas patikrino ir įsitikino, jog sutarties sąlygos yra teisėtos, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia mūsų nepilnamečio vaiko. Pati Ieškovė minėto sprendimo neskundė.
Tik dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) galima keisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, susijusią su nepilnamečių vaikų išlaikymu (CK 3.53 str. 3 d., CPK 538 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Taigi, spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Iš principo ieškovė ieškiniu šių įrodinėtinų aplinkybių netgi neįrodinėja, o aptarinėja jo tariamai pagerėjusią turtinę padėtį po santuokos nutraukimo, tačiau aplinkybių apie savo turtinę padėtį neatskleidžia arba nurodo jas melagingai. Taip pat ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kokios papildomos išlaidos jų vaikui atsirado po sprendimo priėmimo iki jos ieškinio pateikimo, t. y. kaip iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai. Nors ieškovė pateikusi pažymas apie jo tariamai gaunamas pajamas, tačiau realiai jo uždirbamas darbo užmokestis sudaro 1041 Lt (neatskaičiavus mokesčių). Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbas susijęs su pastoviomis ir ilgalaikėmis tarnybinėmis komandiruotėmis į užsienį, todėl kitos gaunamos jo išmokos yra dienpinigiai, skirti pragyventi komandiruotėje (užsienyje). Pagal CPK 739 str. 2 p., iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, negalima išieškoti. Todėl bet kuriuo atveju, sumos, mokamos jam kaip dienpinigiai vykstant į komandiruotes (nurodytos ieškovės pateiktose pažymose), negali būti priskiriamos pajamoms, į kurias atsižvelgiama priteisiant išlaikymą bei nustatant jo dydį. Ieškovės teiginys, jog gauna žymiai didesnį atlyginimą (darbo užmokestį) nei jos, yra nepagrįstas. Realiai jo gaunamas darbo užmokestis nedaug kuo skiriasi nuo ieškovės. Be to, po santuokos nutraukimo, gyvenant su ieškove (vedant bendrą ūkį), 2011-05-30 savo vardu iš banko paėmė vartojamąjį kreditą 50 000 Lt sumai, kuris buvo panaudotas jų su ieškove (ir vaikų) bendriems poreikiams tenkinti. Dabar šį kreditą turi mokėti vienas. Jokio kitokio turto po santuokos nutraukimo (išlaikymo priteisimo) neįgijo ir neturi. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo (išlaikymo priteisimo) žymiai pagerėjo. 2008-01-18 ieškovė įsigijo (pirko) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2012-04-12. 2010-07-08 ieškovė įsigijo garažo boksą Nr. 28, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat 2011-07-14 ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesutinka su ieškovės pateiktu išlaikymo skaičiavimu, nes jis nepagrįstas. Jokių įrodymų, jog mokyklinės priemonės kainuoja 50 Lt, būreliai (užklasinė veikla) kainuoja 100 Lt, vaistai, vitaminai kainuoja 50 Lt per mėnesį, ieškovė nepateikusi. Kiek jam žinoma, įvairūs būreliai Varėnoje iš viso yra nemokami. Kitokių įrodymų, apie galimai reikalingas lėšas išlaikymui nepilnamečiams vaikams, taip pat įrodymų apie kažkokias neordinarias išlaidas, ieškovė taip pat nepateikusi.
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Ieškovės teiginys, jog jis neprisideda prie savo vaikų išlaikymo, yra nepagrįstas. Sutinka ir pripažįsta, jog kiekvienas iš tėvų privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tiek, kiek tai leidžia turtinė padėtis. Ieškovei savo noru moka po 250 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Tokias išlaikymo sumas, pagal jo dabartinę turtinę padėtį, gali skirti savo vaikams. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už jo, šiuo metu ji gali prisidėti didesne išlaikymo suma.
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl reikalavimų padidinimo, kuriuo prašo priteisti iš A. G. periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 500 Lt per mėnesį, bei nepilnamečio D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 500 Lt per mėnesį, nustatyti, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. G.. Nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. Varėnos apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl išmokų vaiko išlaikymui padidinimo bei išmokų vaiko išlaikymui priteisimo ir šiuo metu jis yra nagrinėjamas teisme. Ieškinys buvo paduotas iki minimalios algos (kuri sudarė 800 Lt) padidinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 nutarimo Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 2012, Nr. 152-7772) 1 punktu nustatyta, kad nuo 2013 metų sausio 1 d. yra tvirtinamas minimalusis valandinis atlygis - 6,06 Lt ir minimalioji mėnesinė alga - 1000 litų. LR CK 3.192 str. komentare, inter ali, lyginant su LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, reglamentuojančia minimalų išlaikymo (rentos) dydį, daroma išvada, kad ,,išlaikymo dydis (....) neturėtų būtų mažesnis už minimalų gyvenimo lygį” (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė.-Vilnius: Justitia, 2002.p. 375). Toks aiškinimas įtvirtintas ir LAT praktikoje. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v M. S. konstatavo, kad ,,tėvų sunki turtinė padėtis įprastoms aplinkybėms vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Be to, LAT pažymėjo, kad ,,orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo lygį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MGL). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaiko išlaikymo”. Dar aiškiau minimalios vaiko išlaikymo ribos klausimu LAT išsakė savo nuomonę civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002 S. J. v.d. Norvilas, konstatuodamas, kad ,,darant analogiją su LR CK 6.641 str. 2 d. nustatančia, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartis negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), pažymima, kad šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaiko išlaikymo”.
Ieškovė nurodė, kad pagrindinės išlaidos išlaikyti sūnui D. yra šios:
1. Maitinimui mokykloje - 176 Lt/mėn. (8 Lt/diena).
2. Maitinimui namuose - 180 Lt/mėn. (9 Lt/diena).
3. Drabužiai, avalynė - 150 Lt/mėn.
4. Mokyklos reikmenys - 50 Lt/mėn.
5. Papildomos mokymosi priemonės namuose - 20 Lt/mėn.
6. Higienos priemonės - 50 Lt/mėn.
7. Kirpykla - 10 Lt/mėn.
8. Vaistai, vitaminai - 70 Lt/mėn.
Šalies argumentai
9. Stomatologo paslaugos - 30 Lt/mėn.
10. Internetas - 25 Lt/mėn.
11. Telefono sąskaita - 40 Lt/mėn.
12. Pramogos - 150 Lt/mėn.
Šalies argumentai
13. Komunalinės paslaugos - 50 Lt/mėn.
Iš viso per mėnesį – 1001 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad pagrindinės išlaidos išlaikyti dukrai R. yra šios:
1. Auklė - 150 Lt/mėn.
2. Maistas - 330 Lt/mėn. (11 Lt/diena).
3. Drabužiai, avalynė - 120 Lt/mėn.
4. Higienos priemonės - 80 Lt/mėn.
5. Vaistai, vitaminai (specialūs kremai atopiniam dermatitui gydyti) - 100 Lt/mėn.
6. Pramogos - 150 Lt/mėn.
7. Lavinamosios priemonės - 30 Lt/mėn.
8. Kirpykla - 10 Lt/mėn.
9. Komunalinės paslaugos - 50 Lt/mėn.
Iš viso per mėnesį – 1020 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai.Ieškovė nurodė, kad atsakovas teikia abiems vaikams išlaikymą po 500 litų. Vaikų poreikiai didėja, nes vaikai auga. Pateikusi vaikų poreikių išlaidas ir prašo priteisti nurodyto dydžio išlaikymą.
Atsakovas ir jo atstovas ieškinį pripažino iš dalies, kad pagal turtinę padėtį gali mokėti išlaikymą vaikams po 250 litų ir nedaugiau. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamas minimalios. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Turi paėmęs vartojimo kreditą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nepilnamečių D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas, tai – A. G. ir R. G., tai patvirtinta gimimo liudijimais (b. l. 5-6). Vaikai gyvena su motina, yra jos išlaikomi.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-10-10 sprendimu iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2007-09-01 (b. l. 7-8).
CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 „ Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nurodė : įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” išaiškino teismams, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3.27 str., CK 3.155, 3.165 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Išlaikymo formos pakeitimo sąlygos yra nustatytos CK 3.201 str.3 d., kuriame nurodyta kokioms sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą ( CK 1.9 str.), vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.)
CK 3.201 str.1,2 d. nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (3.192 str.2 d.) Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
Ieškovė pagal 2012-08-01 neterminuotą darbo sutartį Nr. 175 dirba UAB “V. d.” transporto vadybininke, jos gaunamos pajamos sudaro Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą ( 1000 Lt) – b.l. 10-11.
Atsakovas dirba UAB „G.“ tolimųjų reisų vairuotoju, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 5000 Lt ( b.l. 12,13,19,20).
Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis A. G. ir R. G. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 56455 Lt, įregistravus hipoteką (b.l.25-27).
R. G. vardu 2012-10-08 įregistruota asmeninė nuosavybė į butus : esančius (duomenys neskelbtini) ( b.l. 29-30), ir (duomenys neskelbtini) ( b.l. 33-35), garažą – (duomenys neskelbtini) ( b.l. 31-32).
Ištuokos liudijimas išduotas 2007-11-12 ( b.l. 9). Pagal 2007-10-10 teismo sprendimą, sutuoktiniams nutraukiant santuoką šalys turėjo tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą hipoteka ( b.l. 7-8).
Atsakovas A. G. turi 50000 Lt kreditą AB Swedbank, t.y. kreditą, kuris atsirado po santuokos nutraukimo ( b.l. 38), kaip jis nurodo, paėmęs kreditui už butą dengti.
Teismas laiko, kad sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi teisingumo principu, o tai reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Šis principas reikalauja, sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus, atsižvelgti ne tik į ieškovės nurodomus vaikų interesus, bet ir į realią atsakovo situaciją. Atsakovas šiuo metu yra darbingas, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir gali teikti tinkamą išlaikymą vaikams. Atsakovas sutinka, kad turi teikti išlaikymą vaikams, jį teikia po 250 Lt kiekvienam vaikui, bet nuroso, kad negali teikti po 500 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas pripažįsta, kad be mėnesinės algos jis dar gauna dienpinigius, kurie nurodyti darbdavio pažymose. Atsakovas pripažino, kad gyvendamas kartu su ieškove duodavo 1000 - 1500 litų šeimos poreikiams tenkinti.
Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis.
Šiuo metu teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis ir pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.
Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt., lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį (automobilius, vertintus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.
Teisme daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ar pablogėjusi dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Atsakovas gauna darbo užmokestį ir dienpinigius, todėl jo turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą vaikams didesnio dydžio, negu buvo nustatyta abiejų šalių susitarimu, nutraukiant santuoką 2007 metais.
Ieškovė dirba ir pagal sudarytą darbo sutartį gauna Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, bei kaip ji pati nurodo – ketvirtines premijas. Tai, kad ieškovė įgijo nekilnojamojo turto, tai tik pagerino savo ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų padėtį. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį priteistinas išlaikymas mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.).
Teismas laiko, kad vaikų poreikiai pagal ieškovės sudarytą lentelę, yra pagrįsti dalinai. Vaiko D. G. maitinimas mokykloje yra nepagrįstas, kad tiek pinigų skiriama maitinimui, lyginant su maitinimo išlaidomis namuose. Nurodomi vaistai, vitaminai, interneto ir telefono sąskaita yra aiškiai per dideli. Daroma išvada, kad išlaidos, tenkinant vaiko poreikius per mėnesį sudaro ne daugiau, kaip 800 litų. Vaiko R. G. išlaikymo išlaidos nurodomos, kad yra 1020 Lt per mėnesį. Daroma išvada, kad išlaidos, tenkinant vaiko poreikius per mėnesį sudaro ne daugiau, kaip 800 litų, nes išlaidos vaiko pramogoms, komunalinės paslaugos, drabužiams ir avalynei, yra aiškiai per didelės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 800 Lt suma per mėnesį vienam vaikui užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovės gaunamos pajamas yra artimos minimalioms, turimas turtas neužtikrina vaikų poreikių patenkinimo.
Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas moka po 250 litų kiekvienam vaikui išlaikyti, todėl priteisiant išlaikymą vaikui ir keičiant priteisto išlaikymo dydį, sumokėtas išlaikymas turi būti įskaitytas.
Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos 800 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, 198 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaujantis LR CK 3.192 str.1-3 d., 3.201 str.1-3 d., , LR CPK 259, 263 - 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Pakeisti išlaikymo mokėjimą nepilnamečiui vaikui D. G., priteistą 2007-10-10 teismo sprendimu, nustatant, kad priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po keturis šimtus Lt ( 400 litų) kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2012-09-17, pervedant išlaikymą į motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nurodytą sąskaitą.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po keturis šimtus Lt (400 litų) kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2012-09-17, pervedant išlaikymą į motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nurodytą sąskaitą.
Nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki jų pilnametystės paskirti motiną R. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad A. G. nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. išlaikymui laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki sprendimo priėmimo sumokėjo 3500 litų išlaikymo ( po 250 Lt kiekvienam vaikui už septynis mėnesius).
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei R. G. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. G. 198 Lt žyminio mokesčio, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.