Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G., atstovaujamo advokato G. B., apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui padidinimo bei periodinių išmokų vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į R. G. nurodytą sąskaitą, paskiriant ją nepilnamečio sūnaus D. turto tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į R. G. nurodytą sąskaitą, paskiriant ją nepilnametės dukros R. turto tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendime dėl proceso šalių santuokos nutraukimo buvo nurodyta, kad atsakovas nepilnamečiui sūnui D. G. mokės po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Šiuo metu su atsakovu kartu negyvena, atsakovas vaikui pakankamai lėšų neskiria, sūnui paaugus jo išlaikymui reikia vidutiniškai 800 Lt per mėnesį. Susitaikius ir gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. G., prie jos, kaip ir sūnaus, išlaikymo atsakovas prisidėti atsisako (b. l. 2-3, 60).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisė iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Varėna, išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2012-09-17, pervedant išlaikymą į motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą.Priteisė iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Varėna, išlaikymą nepilnametei dukrai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2012-09-17, pervedant išlaikymą į motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą.Nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki jų pilnametystės paskyrė motiną R. G., a. k. (duomenys neskelbtini).Nustatė, kad A. G. nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. išlaikymui laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki sprendimo priėmimo sumokėjo 3 500 Lt išlaikymo (po 250 Lt kiekvienam vaikui už septynis mėnesius).Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei R. G. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisė valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. G. 198 Lt žyminio mokesčio, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ieškovei neįrodžius ieškinio. Priteisti išlaikymo dydžiai nepilnamečiams vaikams yra per dideli ir neproporcingi, netinkamai įvertinti nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas sprendimu padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydžio (5 000 Lt). Neįvertino aplinkybės, jog atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbas susijęs su pastoviomis ir ilgalaikėmis tarnybinėmis komandiruotėmis į užsienį, todėl nemaža (didžioji) dalis gaunamų pajamų yra išmokos, dienpinigiai, skirti pragyventi komandiruotėje (užsienyje). Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu sumos, mokamos kaip dienpinigiai vykstant į komandiruotes, negali būti priskiriamos pajamoms, į kurias turi būti atsižvelgiama priteisiant (didinant) išlaikymą bei nustatant jo dydį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė slepia savo realiai gaunamas pajamas. Nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog su ieškove atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėna, kadangi minėtas butas jau seniai parduotas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog po santuokos nutraukimo, gyvenant su ieškove ir vedant bendrą ūkį, atsakovas 2011-05-30 savo vardu iš banko paėmė vartojamąjį kreditą 50 000 Lt sumai, kuris buvo panaudotas proceso šalių ir vaikų bendriems poreikiams tenkinti.Nepagrįstas teismo motyvas, kad gyvendamas su ieškove atsakovas skirdavo 1 000 - 1 500 Lt šeimos poreikiams tenkinti, išlaikymui buvo skiriama pagal išgales. Dalį atsakovo skirtų pinigų ieškovė naudojo savo reikmėms. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ieškovė ieškiniu reikalauja vienodo išlaikymo iš esmės skirtingus poreikius turintiems nepilnamečiams vaikams (dėl jų amžiaus skirtumo; dukros poreikiai mažesni). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dukrai ar sūnui reikalingos kažkokios papildomos, neordinarios išlaidos. Ieškovė, įrodinėdama įvairius vaikų poreikius, nėra pateikusi nei vieno įrodymo, patvirtinančio patirtas išlaidas tokiems poreikiams (pvz.: auklei, internetui, telefoniniams pokalbiams, specialiems kremams, vitaminams ir t. t.). Norėdama padidinti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., privalėjo įrodyti, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitė ir vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės.

Teismas pagrįstai nustatė, kad nuo 2007 metų atsakovo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė į gerąją pusę, jo gaunamos 5 000 Lt pajamos įrodo galimybę savo nepilnamečiams vaikams mokėti didesnį išlaikymą ir taip jiems pagerinti buitines, socialines, vaiko vystymosi sąlygas bei galimybes. Ieškovė dirba, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas gaudamas dideles pajamas kas mėnesį geranoriškai nenori suprasti vaikų padėties ir tėviškai jiems padėti.Atsakovo gaunamos pajamos, susidedančios iš pagrindinio atlyginimo, dienpinigių, išmokų komandiruotėms yra teisėtai pripažįstamos kaip visos jo realiai gaunamos pajamos, iš kurių yra skiriamas išlaikymas vaikams, kadangi pagal teisminę praktiką tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajams: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš ūkinės veiklos ir pan. Atsakovas nepagrįstai savo turtinę padėtį įrodinėja kreditu, kadangi atsakovo pasiimtos 50 000 Lt dydžio kredito lėšos panaudotos butui įsigyti, kuris atiteko atsakovui. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad vaikų amžius skirtingas, todėl ir jų poreikiai ženkliai skiriasi, nes berniuko poreikiai vienur yra didesni, kitur – mažesni. Nurodyta suma reikalinga vaikams tam, kad jie jaustųsi saugiai, aprūpinti, būtų patenkinti jų socialiniai poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos esmė: 1) ar pagrįstai 2007 m. spalio 10 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydis (250 Lt) nepilnamečiui sūnui padidintas iki 400 Lt, 2) ar pagrįstai iš apelianto dukrai priteista 400 Lt išlaikymas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimu iš apelianto priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (b. l. 7-8). (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir apelianto dukra R. G. (b. l. 6). Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaikų poreikiai yra padidėję, dukra serga atopiniu dermatitu, dėl ko reikalingi specialūs kremai, todėl jiems kas mėnesį reikalinga po 1 000 Lt, o apelianto turtinė padėtis pagerėjo (b. l. 60-61). Ieškovės turtinė padėtis: turi nuosavybės teise vieno kambario butą ((duomenys neskelbtini)) ir garažą ((duomenys neskelbtini)), transporto priemonių neturi, darbo užmokestis su premijomis apie 1 100 Lt. Atsakovo turtinė padėtis: registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, dirba vairuotoju, darbo užmokestis 1 041 Lt, gaunami dienpinigiai apie 5 000 Lt (b. l. 21-20).

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas į apelianto gaunamas pajamas įtraukė jam išmokamus dienpinigius. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti tikrąją tėvų turtinę padėtį ir į ją atsižvelgiant nustatyti priteistino išlaikymo dydį, todėl CPK Vykdymo proceso normos, kurias nurodo apeliantas, nėra aktualios. Atsižvelgiant į apelianto pareigas, darbo pobūdį, nustatytą jam darbo užmokestį (kuris yra labai mažas pagal darbo specifiką), į išmokamų dienpinigių dydį (kurie yra labai dideli), visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo vaikams dydį, atsižvelgė į gaunamus dienpinigius (kuriais tikėtina yra kompensuojamas mažas darbo užmokestis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiui sūnui nustatytas 2007 m. spalio 10 d., t. y. beveik prieš 6 metus, 2) vaikams augant jų poreikiai neabejotinai didėja, 3) nustatytas labai mažas išlaikymas (250 Lt), kuris, negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, 4) dukra serga atopiniu dermatitu, dėl ko reikalingi specialūs kremai, 5) apelianto turtinė padėtis pagerėjo, - sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 400 Lt išlaikymo dydį vaikams. Toks išlaikymo dydis, atsižvelgiant į apelianto gaunamą darbo užmokestį ir dienpinigius, nepažeidžia proporcingumo principo, dėl ko apeliantas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, tačiau išlaikymas vaikams yra nustatytas tik po 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 3.194 str., 3.201 str.) bei procesinės (CPK 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Grąžinti apeliantui permokėtą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą (sumokėta 2013-04-10 įmokos mokėjimo kvitu 180 Lt, kai turėjo būti sumokėta 144 Lt) – 36 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą - 36 Lt (trisdešimt šešis litus).