Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. A. 46,56 Eur nesumokėtų nuomos įmokų; 41,90 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovės – nuomininkės D. A. 2020-06-10 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022156, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas, nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose (toliau – Daiktas) bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pradiniam kreditoriui iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto, 2021-06-11 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą nuomos sutartį.

Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių patvirtinimai ir įsipareigojimai“ atsakovė įsipareigojo per 5 (penkias) darbo dienas informuoti pradinį kreditorių apie rekvizitų pasikeitimą. Atsakovas iki šios dienos nėra informavęs nei pradinio kreditoriaus, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi.

Procesiniai dokumentai atsakovei D. A. įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, prašymų nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės D. A. 2020-06-10 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022156, kuria atsakovei buvo išnuomotas turtas: žurnalinis staliukas, Riva, pilkas, serijos Nr.3254627209 129 Eur vertės

Ieškovė ir pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ 2021-06-11 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2021-06-16 paštu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 46,56 Eur nesumokėtos nuomos įmokų (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 41,90 Eur delspinigius (46,56 Eur x 0,5 proc. x 180 d.).Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, teismas turi ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Remiantis CK 6.2281 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vadinasi, tarp pradinio kreditoriaus (juridinio asmens) ir atsakovo (fizinio asmens, kuris daiktą (žurnalinį staliuką) pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, kartu teismo teisė ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad vartojimo kredito sutartis yra sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyta, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad 0,5 proc. delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžia vartojo, kaip silpnesnės šalies, interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju prašomų priteisti delspinigių dydis (41,90 Eur) beveik siekia skolos sumą (46,56 Eur). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 proc. dydžio delspinigių (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-135-618/2022; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-240-513/2022; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-215-777/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-265-730/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-457-265/2022; 2022 M. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-889/2022). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 4,19 Eur (46,56 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (50,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinio materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 242 Eur išlaidos už advokatų teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 260 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 13,44 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovės priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą 50,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. A. 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.