Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-135-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-10
Bylos Nr.: e2A-135-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14028-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“
Atsakovas: R. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-135-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14028-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-22160-920/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 455,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 410,20 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 172,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. M. 455,78 Eur skolą, 41,02 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (496,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas R. M. 2020 m. vasario 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ja pradinė kreditorė perdavė atsakovui laikinai naudoti ir valdytis televizorių (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti 24,99 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio už Daikto nuomą Sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo, Daikto ieškovei negrąžino. 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teises į atsakovą ieškovei UAB „Legal Balance“.

3.2. Teismas konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš Sutarties kylančias prievoles, byloje nėra. Atlikus byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 455,78 Eur skola.

3.3. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra vartotojas, Sutartį sudarė prisijungimo būdu, o jo galimybės Sutarties sudarymo metu tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką Sutarties sąlygų turiniui dėl informacijos, patirties ir specialių žinių stokos yra ribotos. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių faktiškai patirtų nuostolių dydį. Be to, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma (410,20 Eur) iš esmės atitinka skolos sumą (455,78 Eur). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog Sutartyje nustatytos netesybos – 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos – yra per didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti iki 41,02 Eur (455,78 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl 41,02 Eur delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. M. 410,20 Eur delspinigių; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. M. 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, sumažindamas ieškovei priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartoji kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė dėl atsakovo teisės, bet ne pareigos, pastarajam sumokėjus visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Taigi VKĮ nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

4.2. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei priteistinų delspinigių dydį, nukrypo nuo teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, nepagrįstai vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, neįvertino to, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, tačiau tik už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, taip pat prisiėmė kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant prievolę mokėti Sutartyje nustatytus delspinigius.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl vartojimo kredito įstatymo taikymo

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė iš atsakovo 41,02 Eur delspinigių, konstatavęs, kad ieškovės prašomi priteisti 410,20 Eur delspinigiai (0,5 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) yra nepagrįstai dideli, ir, atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo praktiką, ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną atsakovo uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant už 180 dienas. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes jos netaikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti nuomojamo daikto. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Remiantis pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų skiltimi „Sutarties objektas“, pradinis kreditorius su atsakovu susitarė, jog atsakovui tinkamai vykdžius šią Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai atsakovui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Nustatant, ar tokiai šalių sudarytai sutarčiai turi būti taikomos VKĮ nuostatos, turi būti nustatoma šios sutarties rūšis bei įvertintas šalių susitarimas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

10. Remiantis CK 6.2281 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vadinasi, tarp pradinės kreditorės (juridinio asmens) ir atsakovo (fizinio asmens, kuris daiktą (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, kartu teismo teisė ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.

11. VKĮ 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad vartojimo kredito sutartis yra sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

12. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovo Sutartimi nustatytos sąlygos, kai yra nustatoma, jog nuomojamas daiktas yra išperkamas už 1 Eur, t. y. kainą, šimtus kartų mažesnę už daikto vertę, iš esmės neturinčią ryšio su daikto verte, nenurodant išpirkimo kainos ryšio su nuomojamo daikto nusidėvėjimu, rodo, jog realus šalių susitarimas Sutartimi yra sudaromas dėl išperkamosios nuomos teisinių santykių. Sistemiškai vertinant Sutartyje įtvirtintą šios sutarties apibrėžimą su CK įtvirtintu vartojimo sutarties apibrėžimu, subjektais, VKĮ įtvirtintu vartojimo kredito sutarties apibrėžimu, darytina išvada, kad išperkamosios nuomos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės nuomonei, kad Sutartimi sudarytas susitarimas dėl Daikto išpirkimo už 1 Eur keičia Sutarties vertinimą ir rodo, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Sutarties objekto įsigijimas už 1 Eur yra formalumas, kuris įtvirtintas siekiant paneigti VKĮ normų taikymą. Kadangi baigiantis Sutarčiai atsakovas būtų sumokėjęs iš esmės visą daikto kainą, 1 Eur mokėjimas už Daikto išpirkimą nelaikomas reikšmingu. Vadinasi, Sutartis nesudaro išimties iš VKĮ reguliavimo pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

13. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo VKĮ bei CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai, tačiau VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kuri taikoma šioje byloje, galioja nuo įstatymo įsigaliojimo 2011 m. balandžio 1 d. ir ji nebuvo keičiama.

Dėl netesybų dydžio

14. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti prašomų priteisti netesybų dydį, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

15. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

16. Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

18. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (liet. pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

19. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje nustatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią Sutarties sąlygą, vadovavosi CPK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės. Taigi netesybų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų.

21. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, tai atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

22. Nors ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ji prašė priteisti delspinigius iš atsakovo tik už sutrumpintą laiką (180 dienų), tačiau ieškovė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).

24. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 410,20 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 41,02 Eur, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, VKĮ nuostatas, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė