- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-457-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 671,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 604,61 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (pradinės kreditorės) ir atsakovo A. P. 2020 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021817 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 24 mėn. terminui išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius, mokant 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Kadangi iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 perleido ieškovei reikalavimo teisę, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. P. 671,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 60,46 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (732,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Nustatyta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė 671,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl netesybų dydžio vertinimo, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesų apsaugos, teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 60,46 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. P. 604,61 Eur delspinigių; taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. P. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 18 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai vertino ieškovės prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai ir neteisėtai sumažino nuo prašomų priteisti 604,61 Eur iki 60,46 Eur. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau nurodo, kad ši Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi, ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
5.2. Apeliantė pažymi, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Apeliantės vertinimu, teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 604,61 Eur iki 60,46 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas sudarydamas Sutartį prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo įvykdyti prievolę į teismą su ieškiniu kreipėsi per protingą terminą. Ieškovės teigimu, jos pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas, pasirinkdamas sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tarp jų ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
5.3. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.
6. Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovės apeliaciniu skundu apskųsta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo už akių dalis, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo dalį ieškiniu prašytų priteisti delspinigių ir dalį bylinėjimosi išlaidų. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to apeliacinės instancijos teismas jos nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Bylos faktinės aplinkybės
10. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo A. P. sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-021817. Nurodyta sutartimi pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – televizorių „Xiaomi“, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines nuomos įmokas – 31,99 Eur (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), su teise nuomininkui, tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą turtą už 1 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Byloje pateikta 2020 m. spalio 1 d. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ atsakovui siųsta pretenzija patvirtina, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo A. P. skolą pagal Sutartį. Naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 16 d. informavo atsakovą A. P. apie reikalavimo teisių perleidimą ir paragino atsakovą apmokėti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė.
Dėl delspinigių priteisimo
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti 604,61 Eur delspinigių sumą iki 60,46 Eur. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada delspinigių sumai apskaičiuoti vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio taikyti sumažintą – 0,05 proc. – delspinigių dydį.
12. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo A. P. sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis. Įstatymas numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Šiuo atveju atsižvelgtina į pagal Sutartį perduotos prekės pobūdį (televizorius) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (televizoriumi) atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
13. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės nuomone, ieškiniu prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygoms. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė akcentuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
14. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos taikymo. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės vertindamas, ar ieškovės nurodomas delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.
18. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantė nurodo, kad ji informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino.
19. Pažymėtina, kad klausimas, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino atsakovo specifinę padėtį – atsakovas yra vartotojas, silpnesnė sutartinio santykio šalis. Reikšminga įvertinti ir delspinigių bei skolos santykį – nagrinėjamu atveju delspinigių dydis (604,61 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (671,79 Eur).
20. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 60,46 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), apskaičiavus už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, byloje nepateikė.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus, ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienų. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinyje nurodyto dydžio delspinigiai būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog priimant skundžiamą teismo procesinį sprendimą netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei priteisti 60,46 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
22. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą nustatė atsižvelgęs į patenkintos ir atmestos ieškinio reikalavimų dalies proporciją, kaip tai nustato įstatymas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius buvo tenkintas iš dalies, pakeitimo, nėra pagrindo kitaip perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.