Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-123-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-07
Bylos Nr.: e2A-123-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05704-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Geros sveikatos centras“

Civilinė byla Nr. e2A-123-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05704-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17; 3.1.18.4; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11487-775/2019 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geros sveikatos centras“ dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 233,20 Eur nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 68,61 kv. m. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimo viešo konkurso būdu“ nusprendė ginčo patalpas išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu vaistinės veiklai vykdyti. Buvo paskelbtos ginčo patalpų nuomos viešo konkurso sąlygos, patalpų apžiūros laikas, paraiškų teikimo terminas bei konkurso vykdymo data – 2018 m. birželio 21 d. 10 val. Nurodytą dieną konkurso laimėtoją išrinkti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo užkirstas kelias, kadangi UAB „Geros sveikatos centras“ (toliau – atsakovė) iniciatyva Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės –sustabdytas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m. negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7), esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymas. Vilniaus apygardos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimo viešo konkurso būdu“ dalį dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso būdu vaistinės veiklai vykdyti bei panaikinti ginčo patalpų nuomos viešo konkurso sąlygą, nustatančią, kad patalpos nuomojamos vaistinės veiklai. Taigi, likus dviem dienoms iki paskirtos konkurso datos, konkurso procedūras teismui sustabdžius, konkursas neįvyko, nors buvo gautos trijų kandidatų paraiškos dalyvauti paskelbtame ginčo patalpų nuomos konkurse. Tai rodo, kad patalpos buvo paklausios ir patrauklios nuomininkams ir konkurso dieną būtų išnuomotos, tačiau sustabdžius konkursą ieškovė negavo pagrįstai lauktų pajamų iš ginčo patalpų nuomos du mėnesius, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi. Atsakovė UAB „Geros sveikatos centras“ nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės savo ieškinio reikalavimų atsisakė. Tai leidžia ieškovei pagrįstai manyti, jog net ir pati atsakovė nelaikė savo teisių pažeistomis, kurias tariamai gynė nurodytoje civilinėje byloje pareiškus ieškinį. Pagal ginčo patalpų nuomos konkurso sąlygas pradinis nuomos mokesčio dydis buvo 60 Eur/kv. m. per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad mažiausia garantuota 2018 m. birželio 21 d. konkurse pasiūlyta nuomos mokesčio suma būtų buvusi 60 Eur/kv. m. per mėnesį, ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., kol buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų gavusi 8 233,20 Eur sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Geros sveikatos centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimu nustatyta, kad pradinė patalpų nuomos kaina yra 60 Eur/kv. m. per mėnesį, o naudojimo paskirtis – vaistinės veikla. Atsakovė susidomėjo patalpų nuoma, tačiau negalėjo teikti paraiškos ir dalyvauti konkurse, nes patalpos buvo išnuomojamos tik vaistinių veiklai vykdyti. Atsakovė, manydama, kad sprendimas patalpas išnuomoti tik vaistinės veiklai vykdyti, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei, siekdama sąlygų varžytis dėl ginčo patalpų išsinuomojimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti neteisėtomis bei panaikinti sprendimo dalį bei konkurso sąlygą, kuriomis nuspręsta ginčo patalpas išnuomoti vaistinės veiklai vykdyti. Siekdama nurodytų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, atsakovė paprašė sustabdyti patalpų viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino. Atsakovė ieškinio atsisakė, nes dėl didelio teisminių procesų, susijusių su patalpomis, skaičiaus ji prarado suinteresuotumą jų išsinuomojimu bei veiklos jose vykdymu. Tačiau atsakovė neatsisakė savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškovės neįrodė, kad bylos nagrinėjimo metu egzistavo tokios aplinkybės, dėl kurių atsakovės ieškinys būtų buvęs atmestas kaip nepagrįstas. Nėra pagrindo spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė neabejotinai būtų išnuomojusi patalpas ir gavusi 8 233,20 Eur sumą. Nurodė, jog vien tik 2018 m. birželio 21 d. konkurso laimėjimas savaime nesukuria nuomos teisinių santykių, todėl ieškovė negali būti garantuota, kad šį konkursą laimėjęs subjektas iš tiesų būtų atvykęs per nustatytą terminą ir pasirašęs patalpų nuomos sutartį. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ir dabar patalpos yra nuomojamos, o ieškovė iš jų nuomos gauna pajamas. Šiuo atveju pati ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kadangi siekia prisiteisti iš atsakovės negautas pajamas, kai už tas pačias patalpas vis dar gauna nuomos mokestį. Tai yra ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomos negautos pajamos negali būti pripažintos realiomis ir priteistos iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geros sveikatos centras“ iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Apotheca vaistinė“ 2011-06-20 sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį (b. l. 87–89). Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Apotheca vaistinė“ 2012-12-27 sudarė susitarimą dėl minėtos sutarties pratęsimo (b. l. 90). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018-04-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu vaistinės veiklai vykdyti (b. l. 19–24). UAB „Geros sveikatos centras“ 2018-06-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-04-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei panaikinimo (b. l. 70–76). Vilniaus apygardos teismas 2018-06-19 nutartimi patenkino UAB „Geros sveikatos centras“ prašymą ir jos reikalavimų įvykdymui užtikrinti sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą (b. l. 25–26). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamentas 2018-06-25 ir 2018-06-26 raštais informavo konkurse dalyvavusias vaistines apie sustabdytą patalpų adresu (duomenys neskelbtini) viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą (b. l. 83–85). 2018-06-27 Vaistinėms buvo grąžinti pradiniai įnašai už dalyvavimą nuomos konkurse (b. l. 86).

Atsiliepimas

1.2. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-07-05 pateikė atsiliepimą į UAB „Geros sveikatos centras“ 2018-06-15 ieškinį (b. l. 91–97). Vilniaus apygardos teismas 2018-08-14 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-06-19 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 27–29). Vilniaus apygardos teismas 2018-09-21 nutartimi atmetė UAB „Geros sveikatos centras“ prašymą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. (b. l. 30–32). UAB „Geros sveikatos centras“ 2018-09-03 pateikė dubliką (b. l. 77–82). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-09-19 pateikė tripliką (b. l. 98–102). Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Beržų“ vaistine 2019-01-28 sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį (b. l. 113–119). Vilniaus miesto savivaldybė 2019-02-15 susitarė su UAB „Apotheca vaistinė“ dėl 2019-01-28 negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pakeitimo, pagal kurį UAB „Apotheca vaistinė“ nuo 2019-02-15 perėmė visas UAB „Beržų“ vaistinės nuomos teises bei pareigas (b. l. 112). UAB „Apotheca vaistinė“ 2019-06-10 raštu informavo atsakovę UAB „Geros sveikatos centras“, kad pagal nuomos sutartį patalpos UAB „Apotheca vaistinė“ buvo išnuomotos iki 2018-05-31, tačiau kilus ginčui dėl sutarties sudarymo naujam terminui, vaistinė ir po 2018-05-31 vykdė vaistinės veiklą, apmokėdavo Vilniaus miesto savivaldybės pateiktas sąskaitas (b. l. 145–152).

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės ieškinys civilinėje byloje buvo aiškiai nepagrįstas ir iš anksto galima buvo numanyti, kad jis būtų atmestas. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo elektroninės civilinės bylos Nr. e2-4113-661/2018 medžiaga, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, 2019-06-19 nutartyje nurodė, jog teismui susipažinus su ieškinyje dėstomais argumentais, šiuo atveju nekyla dvejonių dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Vėliau 2018-09-21 spręsdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jam kyla dvejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Būtent šia nutartimi ieškovė ir rėmėsi 2019-09-18 teismo posėdyje, grįsdama savo teiginį dėl ieškinio nepagrįstumo. Apskundus šią nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko galioti, tačiau 2018-12-20 savo nutartyje pažymėjo, kad “apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė ieškinyje suformuotus reikalavimus grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, teikia ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius tam tikrus įrodymus....Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi pažeistų teisių gynimo būdai. Tai, ar iš tiesų egzistuoja sprendimo panaikinimo bei konkurso neteisėtumo sąlygos, įvertinus ginčo objekto teisinio režimo specifiką (savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas), yra bylos nagrinėjimo dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė savo reikalavimų atsakovėms. Spręstina, kad ieškinio prima facie pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja“.

1.4. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiu, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, turi išnagrinėti ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-4113-661/2018 dėl patalpų nuomos viešo konkurso sąlygos panaikinimo. Pažymėjo, kad apylinkės teismui iš viso nėra teismingos bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, todėl nagrinėjant šią bylą teismui reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus Vilniaus apygardos civilinę bylą Nr. e2-4113-661/2018 iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą.

1.5. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Geros sveikatos centras“, laikydamasi pozicijos, jog Tarybos sprendimo ir konkurso sąlygos dėl patalpų naudojimo vien tik vaistinės veiklai vykdyti yra neteisėtos bei visiškai nepagrįstai užkirto kelią jai dalyvauti konkurse ir patalpas išsinuomoti kitos rūšies sveikatinimo veiklai jose vykdyti, kreipėsi į teismą gindama savo teises ir pareikšdama ieškinį. Atsakovė ieškinyje rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimu Nr. 1-920 patvirtintais Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.947 straipsnio 1 dalimi, LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1–4 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, taip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006, 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).

Šalies argumentai

1.6. Ieškovė savo ieškinį grindė ne samprotavimais ir prielaidomis, o aiškiai nurodytomis teisės normomis, jų aiškinimu ir teismų praktika. Byloje atsakovė kėlė gana aktualų klausimą – ar savivaldybė gali be jokių apribojimų nustatyti bet kokią turto naudojimo paskirtį ir kuo vadovaujantis buvo nustatyta ginčo patalpų naudojimo paskirtis ginčo atveju. Taip pat konkrečiais teisiniais argumentais grindė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pareigą, nustatant ir patalpų naudojimo paskirtį, vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 1–4 p. įtvirtintais principais. Atsakovė toje byloje savo atsikirtimus grindė iš esmės tuo, kad turto savininkas yra laisvas nuspręsti, ką su savo turtu daryti, tačiau nepateikė motyvuoto atsakymo, kodėl patalpas visgi buvo nuspręsta išnuomoti būtent vaistinių veiklai ir ar tikrai egzistavo realus ir objektyvus poreikis susiaurinti potencialių dalyvių skaičių tik iki tų ūkio subjektų, kurie vykdo/ketina patalpose vykdyti tik vieną sveikatinimo veiklos rūšį (t. y. vaistinės veiklą). Atsakovės atsikirtimai byloje gana abstraktūs ir nesuteikiantys aiškios informacijos. Tai, ar iš tiesų egzistavo sprendimo panaikinimo bei konkurso neteisėtumo sąlygos, įvertinus ginčo objekto teisinio režimo specifiką, būtų buvęs bylos nagrinėjimo dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, šalys būtų turėję teikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Šiuo atveju byla buvo nutraukta, o teismo nutartis nutraukti bylą, priešingai nei teismo sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos. Todėl pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog vienareikšmiškai egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą.

1.7. Teismas nesutiko su ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentais, kad ieškinio nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad atsakovė vėliau ieškinio atsisakė, nenurodydama atsisakymo priežasčių, o tai reiškia, kad ji suvokė savo reikalavimų nepagrįstumą ir nebesitikėjo jai palankaus teismo sprendimo. Teismas nurodė, kad įstatymas ieškovui nenumato pareigos atsisakant ieškinio, būtinai nurodyti atsisakymo priežastis. Ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei tokį klausimą iškėlus, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Geros sveikatos centras“ atsiliepime nurodė, kad bylos proceso eigoje dėl didelio teisminių procesų, susijusių su patalpomis, skaičiaus ji prarado suinteresuotumą patalpų išsinuomojimu bei veiklos jose vykdymu, tačiau savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio reikalavimų neatsisakė. Šį faktą patvirtina tai, kad ieškovės užvesta byla 2018-10-24 buvo sujungta su kitomis dviem bylomis, kuriose ieškinius dėl šių patalpų taip pat reiškė UAB vaistinė „Šerolina“ ir UAB „Apotheca vaistinė“ (civilinės bylos Nr. e2-4794-603/2018 ir e2-3951-910/2018).

1.8. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei nesant įrodymų, kad UAB „Geros sveikatos centras“, užvesdama civilinę bylą būtų nesąžiningai siekusi bet kokiomis priemonėmis sustabdyti paskelbtą patalpų nuomos konkursą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų.

1.9. Spręsdamas dėl žalos, teismas nurodė, kad kadangi konkursas buvo sustabdytas ir neįvyko, o neatplėšti dalyvių vokai buvo jiems grąžinti, byloje nėra jokių įrodymų, kad visi dalyviai 2018-06-21 konkursui pateikė tinkamas paraiškas, visus reikalingus dokumentus ir kad konkursas tikrai būtų įvykęs, nes vėliau jis buvo skelbiamas dar kelis kartus ir tik trečią kartą patalpas pavyko išnuomoti. Net jei konkursas būtų įvykęs ir būtų išrinktas konkurso laimėtojas, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimu Nr. 1-920 patvirtintus Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatus nuomos konkurso protokolo, nuomos sutarties pasirašymo procedūra užimtų apie mėnesį laiko. Tai patvirtina faktas, kad paskutinis konkursas dėl šių patalpų nuomos įvyko 2018-12-20, o nuomos sutartis su nuomininke UAB „Beržų vaistinė“ buvo sudaryta tik 2019-01-28, todėl bet kuriuo atveju iki 2018 metų liepos vidurio ieškovė dar nebūtų gavusi nuomos mokesčio iš naujo nuomininko.

1.10. Pažymėjo ir tai, kad nepaisant skelbiamų patalpų nuomos konkursų, visą laiką nuomojamos patalpos buvo užimtos ankstesnio nuomininko UAB „Apotheca vaistinė“, nebuvo atlaisvintos ir paruoštos perduoti naujam nuomininkui. Ankstesnis nuomininkas nebuvo keldinamas iš patalpų teismine tvarka ir visą tą laiką, įskaitant ir ieškovės nurodomą laikotarpį nuo 2018-06-19 iki 2018-08-14, Vilniaus miesto savivaldybei mokėjo 696,59 Eur mokestį už šias patalpas. Ir nors šis mokestis, kaip nurodė ieškovė, buvo mokamas ne pagal galiojančią nuomos sutartį, tačiau jis buvo mokamas pagal pačios ieškovės išrašomas UAB „Apotheca vaistinė“ sąskaitas-faktūras už šių patalpų naudojimą (Vilniaus apygardos civilinė byla Nr. e2-4113-661/2018), todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog sustabdžius konkursą, patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė negavo pirmame konkurse nurodytos 60 Eur/kv. m nuomos kainos, nes paskelbus konkursus dar tris kartus, ginčo patalpos šiai dienai liko išnuomotos ankstesniam nuomininkui UAB „Apotheca vaistinė“ už 46,68 Eur/kv. m nuomos mokestį.

1.11. Nurodė, kad teismas ieškinį atmeta, nes ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl jos nurodytų nuostolių realumo ir dydžio bei jų priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, priteisti iš atsakovės UAB „Geros sveikatos centras“ 8 233,20 Eur dydžio nuostolius bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės (apeliantė) nuostolių, kurie susidarė atsakovei UAB „Geros sveikatos centras“ Vilniaus apygardos teisme inicijavus civilinę bylą Nr. e2-4113-661/2018 ir Vilniaus apygardos teismui nurodytoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m. negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (ginčo patalpos), viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik 2018-08-14, taigi dėl UAB „Geros sveikatos centras“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįvyko ginčo patalpų nuomos viešasis konkursas, dėl ko negalėjo būti išrinktas konkurso laimėtojas ir visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį Vilniaus miesto savivaldybė negavo pagrįstai jai priklausiusių pajamų iš ginčo patalpų nuomos, t. y. iš viso 8 233,20 Eur, kuriuos laikydama savo patirtais nuostoliais, apeliantė prašė teismo priteisti iš atsakovės šioje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės ieškinys civilinėje byloje buvo aiškiai nepagrįstas ir iš anksto galima buvo numanyti, kad jis būtų atmestas. Teismas nepakankamai įsigilinęs į tarp šalių kilusio ginčo turinį, nepagrįstai laikė atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 pareikštą ieškinį pakankamai pagrįstu, kad šis būtų galėjęs būti patenkintas.

1.3. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ieškinyje buvo nuodytos tam tikros teisės normos, tačiau negalima sutikti su tuo, kad bet kokių teisės normų nurodymas ieškinyje leidžia tokį ieškinį laikyti tikėtinu tenkinti.

1.4. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Geros sveikatos centras“ ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuomoti ginčo patalpas konkrečiai paskirčiai – vaistinės veiklai vykdyti, tačiau savo ieškinyje jokiais įrodymais nei pagrindė aplinkybės, jog būtent vaistinės veiklos vykdymas patalpose būtų buvęs neteisėtas, nei nurodė teisės aktų nuostatų, ribojančių turto savininko diskreciją nuspręsti dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo, t. y. atsakovas kitoje civilinėje byloje nebuvo pateikęs ne tik aktualių teisinių argumentų, tačiau ir nebuvo pateikęs realių faktinių tariamą apeliantės sprendimo neteisėtumą patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu atsakovės teikti argumentai, neva nuomojant patalpas konkrečiai vaistinės veiklai vykdyti nebus gauta maksimali konkurso kaina; aplinkinėse teritorijose ir taip yra pakankamai vaistinių ir t. t. negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip tik objektyviais duomenimis nepagrįsti subjektyvūs atsakovės samprotavimai.

1.5. Savivaldybės sprendimas teismo galėjo būti patikrinamas tik per teisės aktų nuostatų prizmę ir naikinamas tik nustačius, jog teisės aktai draudžia konkrečiai apibrėžti patalpų paskirtį, riboja galimybę nuomoti patalpas vaistinės veiklai vykdyti ir pan.

1.6. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė motyvuoto atsakymo, kodėl patalpas visgi buvo nuspręsta išnuomoti būtent vaistinių veiklai ir ar tikrai egzistavo realus ir objektyvus poreikis susiaurinti potencialių dalyvių skaičių tik iki tų ūkio subjektų, kurie vykdo / ketina patalpose vykdyti tik vieną sveikatinimo veiklos rūšį (t. y. vaistinės veiklą), todėl neva atsakovės atsikirtimai byloje gana abstraktūs ir nesuteikiantys aiškios informacijos. Tačiau apeliantė nurodė, kad ne Vilniaus miesto savivaldybė turėjo paneigti UAB “Geros sveikatos centras” ieškinyje kitoje civilinėje byloje dėstytus samprotavimus apie vaistinių poreikio nebuvimą, tačiau būtent UAB “Geros sveikatos centras”, kitoje civilinėje byloje kvestionavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo nuomoti patalpas vaistinės veiklai vykdyti teisėtumą, privalėjo įrodyti, jog ginčo patalpos negali būti nuomojamos būtent vaistinės veiklai vykdyti (vaistinės veiklos vykdymas patalpose būtų neteisėtas), kas įrodinėjama nebuvo.

Šalies argumentai

1.7. Apeliantė nurodo, kad atsakovė taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė keletą kartų, nors žinojo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia Vilniaus miesto savivaldybei nuostolius, o teismo paprašyta pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą – to nepadarė, o netrukus ir vėl prašė taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones, todėl akivaizdu, jog piktnaudžiavo savo teise prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir siekė nepagrįsto Savivaldybės teisės išnuomoti ginčo patalpas apribojimo. Dėl tokio absoliučiai neatsakingo ir lengvabūdiško atsakovės elgesio inicijuojant minėtą civilinę bylą ir reikalaujant stabdyti ieškovės nuosavybės nuomos procedūrą Vilniaus miesto savivaldybė patyrė nuostolius, todėl atsakovės neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo turėjo būti pripažinti įrodytais.

1.8. Vilniaus miesto savivaldybės negautos pajamos yra negauta ginčo patalpų nuomos mokesčio suma, kurią Vilniaus miesto savivaldybė visiškai pagrįstai numatė ir tikėjosi gauti, išnuomojusi ginčo patalpas 2018 m. birželio 21 d. nuomos konkurse. Kadangi mažiausia garantuota 2018 m. birželio 21 d. konkurse pasiūlyta nuomos mokesčio suma būtų buvusi 60 Eur/kv. m. per mėnesį, o ginčo patalpų plotas yra 68,61 kv. m., atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė būtų gavusi mažiausiai 4 116,60 Eur per mėnesį už visą nuomojamą plotą, o per du mėnesius Vilniaus miesto savivaldybė būtų gavusi 8 233,20 Eur iš ginčo patalpų nuomos. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas laikyti nuostolių šioje byloje nesant įrodytu jokio pagrindo neturėjo.

1.9. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuomos sutartis su naująją nuomininke sudaryta tik po mėnesio po įvykusio konkurso dėl patalpų nuomos, nesudaro pagrindo laikyti, kad per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį apeliantė nepatyrė nuostolių. O teismo nurodyta aplinkybė, jog visą laiką nuomojamos patalpos buvo užimtos ankstesnio nuomininko UAB „Apotheca vaistinė“, nebuvo atlaisvintos ir paruoštos perduoti naujam nuomininkui, nepaneigia fakto, jog apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu negalėjo išnuomoti ginčo patalpų ir gauti iš jų mažiausiai 8 233,20 Eur dydžio nuomos mokesčio pajamų. Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog ginčo patalpos šiai dienai išnuomotos už 46,68 Eur/kv. m. nuomos mokestį, nesudaro pagrindo laikyti apeliantės patirtus nuostolius nepagrįstais, o būtent ir yra rezultatu atsakovės neteisėtų veiksmų: atsakovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčo patalpų nuomos konkursą, patalpos liko neišnuomotos, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teko surengti ne vieną ginčo patalpų nuomos viešą konkursą, o galiausiai ir mažinti nuomos kainą. Nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti 2018 m. birželio 21 d. turėjusio įvykti patalpų nuomos konkurso rezultatyvumu.

1.10. Palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, imtųsi formuotis praktika, iš esmės pateisinanti savitikslį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, už tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius atsakingam subjektui netaikant jokios teisinės atsakomybės. Atsakovės iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir užkirtus apeliantei kelią išnuomoti ginčo patalpas viešame konkurse, liko neįgyvendintas visuomeninės naudos principas, įpareigojantis valstybės ir savivaldybių turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Vilniaus miesto savivaldybė negavo pagrįstai lauktų pajamų iš patalpų nuomos, kas sąlygojo sumažėjusias finansines įplaukas visuomenės būtinoms reikmėms tenkinti, t. y. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nukentėjo ne tik ir ne tiek savivaldybės, kiek viešasis interesas. Laikant tokio pobūdžio elgesį, kokiu šiuo atveju pasireiškė atsakovės elgesys inicijuojant absoliučiai nepagrįstą teisminį procesą, teisėtu, būtų atveriamas kelias formuotis ydingai, viešąjį interesą pažeidžiančiai teismų praktikai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Geros sveikatos centras“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylos šalies, kurios atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė reikalauti, kad kita bylos šalis atlygintų nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl tos šalies prašymu byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nuostoliai yra atlyginami tik tokiu atveju, jeigu byloje yra nustatomos trys bendrosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str., 6.247 str. ir 6.249 str., t. y.: (i) neteisėti veiksmai; (ii) žala; (iii) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2013-10-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2016-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

2.2. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės toje byloje pareikštas ieškinys, jeigu byla būtų buvusi išnagrinėta iš esmės, būtų buvęs atmestas. Ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepateikė argumentų, kurie įgalintų padaryti išvadą, jog nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, pvz., kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, būtų neįvertinęs tam tikrų aptariamam klausimui reikšmingų aplinkybių (duomenų), kurios, jeigu būtų buvusios įvertintos, būtų sudariusios pagrindą aptariamu klausimu padaryti kitokią išvadą, ir panašiai. Nesutikimas su teismo pateiktu bylos duomenų vertinimu savaime nesudaro pagrindo aptariamu klausimu padaryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas.

2.3. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 (vėlesnis bylos Nr. e2-374-910/2019) ginčydama Tarybos sprendimo dalį ir viešojo Patalpų nuomos konkurso dalį, kuriais nustatyta, kad patalpos išnuomojamos tik vaistinės veiklai vykdyti, savo procesiniuose dokumentuose nenurodė savo materialinius teisinius reikalavimus patvirtinančių aplinkybių ir konkrečių teisinių argumentų bei, kad pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovė toje civilinėje byloje laikėsi pozicijos, kad, priimant sprendimą išnuomoti Patalpas vien tik vaistinių veiklą vykdantiems subjektams, buvo pažeisti imperatyvūs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 str. 1-4 p. įtvirtinti principai (t. y. visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės). Nesant objektyvaus poreikio patalpas nuomoti būtent vaistinės veiklai vykdyti (ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 nepateikė jokių tokį poreikį patvirtinančių duomenų, priešingai, toje byloje yra duomenys, kad netoli patalpų veikia ne viena vaistinė), ieškovė, siekdama maksimalios naudos visuomenei (ko būtent įpareigoja siekti minėti VSTVNDĮ 9 str. 1-4 p. įtvirtinti principai), privalėjo patalpas nuomoti platesnei nei vaistinės veikla vykdyti (t. y. sveikatinimo veiklai), kas, atsakovės vertinimu, būtų užtikrinę didesnį viešo patalpų nuomos konkurso dalyvių skaičių, atitinkamai, didesnę konkurenciją bei patalpų išnuomojimą už aukščiausią galimą kainą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde neteisingai nurodo ieškovė, vertino civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 (vėlesnis bylos Nr. e2-374-910/2019) pateiktų tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinių dokumentų turinį ir itin išsamiai analizavo visas juose nurodytas aplinkybes ir argumentus.

2.4. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 (vėlesnis bylos Nr. e2-374-910/2019) pateikė aiškias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriais buvo grindžiami atsakovės reikalavimai panaikinti dalį Tarybos sprendimo ir viešo Patalpų nuomos konkurso sąlygų. Atsakovė nurodė, kad visai šalia patalpų veikia visa eilė kitų vaistinių ir šia aplinkybe, kurią patvirtino pačios atsakovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys, būtent įrodinėjo savo poziciją dėl neegzistuojančio objektyvaus ir realaus poreikio patalpose įrengti dar vieną vaistinę. Todėl ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad aptariamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad patalpos negali būti nuomojamos vien tik vaistinių veiklai jose vykdyti yra akivaizdžiai nepagrįsti.

2.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Ieškovas turi įrodyti savo reikalavimų pagrindą, o atsakovas savo atsikirtimų pagrindą. Todėl civilinėje byloje Nr. e2-374-910/2019 Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pateikti konkrečius duomenis, patvirtinančius realų ir objektyvų poreikį patalpose įrengti dar vieną vaistinę. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė tokių įrodymų.

2.6. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovė taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė du kartus, reiškia, jog ji pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė tik naudojosi įstatymo jai suteikta procesine teise ir siekė, kad tokiu būdu būtų užkirstas kelias būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui.

2.7. Ieškinio atsisakymas negali būti interpretuojamas kaip pareikštų reikalavimų nepagrįstumo pripažinimas. Atsakovė ieškinio atsisakė ne todėl, kad būtų pripažinusi jo nepagrįstumą, tačiau dėl didelio teisminių procesų, susijusių su ginčo patalpomis, skaičiaus, t. y. jau po ieškinio pareiškimo atsakovė sužinojo, kad teisminius ginčus dėl patalpų inicijavo ir kiti ūkio subjektai, t. y. UAB vaistinė „Šerolina“ ir UAB „Apotheca vaistinė (civilinės bylos Nr. e2-4794-603/2018, Nr. e2-3951-910/2018), dėl ko atsakovė prarado suinteresuotumą patalpomis.

2.8. Bylos medžiagoje yra tik tiek duomenų, kad viešame patalpų nuomos konkurse, kuris nutartimi buvo sustabdytas, dalyvavo trys dalyviai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šiame konkurse dalyvavo trys dalyviai, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad patalpos kuriam nors iš jų iš tiesų būtų buvusios išnuomotos. Nors konkurso laimėtoju pagal bendrą taisyklę yra skelbiamas didžiausią nuompinigių sumą konkurse pasiūlęs dalyvis – tai nėra vienintelė viešo nuomos konkurso laimėjimo bei teisės pasirašyti ieškovės turto nuomos sutartį įgijimo sąlyga. Nors ieškovė ir būtų įrodžiusi, kad nors vienas iš trijų užsiregistravusių dalyvių pagal Apraše nustatytą reglamentavimą būtų galėjęs būti paskelbtas patalpų viešo nuomos konkurso nugalėtoju – tai, atsakovės vertinimu, vis tiek negalėtų būti pagrindas pripažinti ieškovės nurodomų negautų pajamų realumo, kadangi vien tik 2018-06-21 konkurso laimėjimas nebūtų sukūręs nuomos teisinių santykių, o ieškovė negali būti garantuota, kad šį konkursą laimėjęs subjektas iš tiesų būtų atvykęs pasirašyti patalpų nuomos sutarties.

2.9. Ieškovės negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso (aukciono) būdu tvarką ir sąlygas, turto valdytojo pareigas ir pagrindinius šio turto nuomos sutarties sudarymo reikalavimus reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimu Nr. 1-1778 patvirtintas Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas). Tuo metu, kai buvo organizuojamas bei vykdomas 2018 m. birželio 21 d. konkursas, dar galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimu Nr. 1-920 patvirtina Aprašo redakcija. Ieškovė, siekdama įrodyti savo teigiamų negautų pajamų (8.233,20 Eur) realumą, privalėjo įrodyti, kad 2018-06-21 konkurso vykdymo metu nebuvo aplinkybių, nurodytų aprašo 13 punkte, dėl kurių šie dalyviai nebūtų galėję būti paskelbti konkurso nugalėtojais bei atitinkamai nebūtų galėję įgyti teisės pasirašyti patalpų nuomos sutartį. Ieškovė nurodytų duomenų nepateikė.

2.10. Ieškovė, jeigu nutartimi nebūtų buvusios taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vis tiek nebūtų gavusi 8.233,20 Eur sumos iš patalpų nuomos, nes patalpos 2018-06-21 viešo patalpų nuomos konkurso vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu nebuvo atlaisvintos, o tai reiškia, kad jos bet kokiu atveju nebūtų buvusios paruoštos ir perduotos naujam nuomininkui. Patalpose tiek iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir šias priemones pritaikius, veikė UAB „Apotheca vaistinė“. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovei buvo mokamas nuomos mokestis, t. y. ieškovė į savo sąskaitą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu gavo realios finansinės naudos. UAB „Apotheca vaistinė“, naudodamasi patalpomis savo vaistinės veiklai vykdyti, pagal pačios ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras mokėjo nuomos mokestį. Tai patvirtina, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu jokių nuostolių nepatyrė, o gavo realios finansinės naudos

2.11. Sprendžiant dėl ieškovės nurodomų nuostolių realumo, reikšminga yra ir tai, kad viešas patalpų nuomos konkursas galiausiai įvyko 2018-12-20, o patalpų nuomos sutartis su to konkurso laimėtoju (UAB „Beržų“ vaistinė) buvo pasirašyta tik 2019-01-28. Ši aplinkybė įgalina daryti pagrįstą išvadą, kad nuomos sutarties dėl savivaldybės turto pasirašymas ir turto perdavimas užtrunka beveik mėnesį laiko, kas įgalina teigti, kad, net jeigu ir būtų įvykęs 2018-06-21 nuomos konkursas (t. y. jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos), patalpų nuomos sutartis nebūtų buvusi sudaryta dar mažiausiai mėnesį, taigi nuomos mokesčio ieškovė nebūtų gavusi bent jau iki 2018 m. liepos mėnesio vidurio.

2.12. Byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patyrė realios žalos. T. y. nėra pagrindo teigti, kad tokiu atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos, ieškovė iš tiesų būtų gavusi ieškinyje nurodomas 8.233,20 Eur dydžio nuomos pajamas. Ieškovei nepavyko išnuomoti patalpų už tą kainą, kurią ieškovė nurodo, kad neabejotinai būtų gavusi (t. y. 60 Eur/1 kv. m. per mėn.). Patalpos galiausiai buvo išnuomotos UAB „Beržų“ vaistinė tik už 46,68 Eur / 1 kv. m. per mėnesį (kas sudaro iš viso 3.202,71 Eur sumą per mėnesį). Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų buvęs pažeistas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, atsiradusių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Geros sveikatos centras“ 2018-06-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-04-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei panaikinimo. Šioje byloje UAB „Geros sveikatos centras“ prašymu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 priimta 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m. negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalos, jos nuomone, kilusios dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą.

11. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas.

12. Kasacinis teismas, plėtodamas CPK 146 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad skolininkas taip pat gali patirti nuostolių taikius laikinąsias apsaugos priemones byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą; nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 37 punktas; kt.). Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 35 punktas; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019, 42 punktas).

13. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl būtinybės nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą, pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galiojusių viso bylos nagrinėjimo metu iki nutarties ją nutraukti, sukeltos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiu atveju, kai ieškovė patirtą žalą sieja su laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos dar nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės, taikymu, o pati byla baigėsi teismui nepriėmus sprendimo dėl jos esmės, teisiškai reikšmingos aplinkybės, vertinant atsakovo elgesį atitikties pareigai elgtis atidžiai ir rūpestingai aspektu, yra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėmusios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019).

14. Ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018, atsakovei neįvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2018-07-18 nutarties, kuria ji buvo įpareigota pateikti įrodymus apie nuostolių atlyginimo užtikrinimą – iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. sumokėti 49 399,20 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo nepilnai du mėnesius – nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir buvo panaikintos dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės – pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu stadijoje (CPK 227 straipsnis).

15. Taigi, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 priimta 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos taikant atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis), o ne ieškovei (išnagrinėtos bylos atveju nagrinėjamu atveju – atsakovei) kreipiantis su prašymu dėl jų panaikinimo CPK 149 straipsnio pagrindu.

16. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo CPK 149 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika pažymi, kad šiame straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, tačiau sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019, 2020 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2020).

17. Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. birželio 19 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą konstatavo, kad teismui susipažinus su ieškinyje dėstomais argumentais, šiuo atveju nekyla dvejonių dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Taip pat, įvertinus kilusio ginčo specifiškumą, manytina, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas taptų praktiškai neįmanomu, nes įvykus konkursui ir patalpas perdavus jo laimėtojui naudotis 5 metams, ieškovas nebegalėtų teikti savo siūlymo dėl šių patalpų nuomos kainos, nors ji būtų ir galimai aukštesnė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1408-302/2018 apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, nutraukė, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Todėl byloje nėra įsiteisėjusio procesinio dokumento, kuriame būtų konstatuota, jog 2018 m. birželio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai, nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios neproporcingos siekiamiems tikslams, buvo pažeistas sąsajumo principas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovė, nesulaukusi apeliacinės instancijos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu (civilinė byla Nr. e2-4113-661/2018) taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnis). Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2017 m. kovo 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449-464/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymo dėl nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo patenkinimas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovės elgesys, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes kaip nurodyta nutarties 17 punkte, buvo konstatuotas jų taikymo pagrindas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). O 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos todėl, kad atsakovė iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. nesumokėjo 49 399,20 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir nepateikė banko garantijos nurodytai sumai. Pastebėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, prašydama priteisti 8 233,20 Eur nuostolius, o teikdama prašymą taikyti nuostolių atlyginimą, įrodinėjo, kad jos realiai tikėtini nuostoliai sudarys 49 399,20 Eur sumą. Atsakovė pastarosios sumos neįmokėjo į teismo specialiąją sąskaitą, kas lėmė 2018 m. birželio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. Tačiau esant tokiai realiai tikėtinų ir ieškovės ieškinyje nurodytų faktiškai patirtų nuostolių disproporcijai, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas nesuponuoja išvados, kad atsakovės elgesys, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitiko pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje neįvykdė pareigos įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, reikalaudama žalos, kilusios dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 12, 178 straipsniai, 185 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinybė nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą, yra bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galiojusių viso bylos nagrinėjimo metu iki nutarties ją nutraukti, sukeltos žalos atlyginimo žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga pagal byloje nagrinėtas aplinkybes įvertinti apeliantės argumentus, kurie apeliantės manymu patvirtina, jog atsakovės ieškinys jau jo pareiškimo stadijoje buvo akivaizdžiai nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-88-567/2018 buvo sujungtos tame pačiame teisme iškeltos trys civilinės bylos: Nr. e2-4113-661/2018 pagal UAB „Geros sveikatos centras“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, kuri buvo iškelta 2018-06-19; Nr. e2-4794-603/2018 pagal ieškovės UAB „Šerolina“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri buvo iškelta 2018-09-25, ir šios bylos buvo prijungtos prie civilinės bylos Nr. e2-3951-910/2018 (vėlesnis bylos Nr. e2-374-910/2019) pagal ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri buvo iškelta 2018-06-01. Iš šių ieškovių ieškinių matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimo viešo konkurso būdu“ pirmiausia ginčijo ne atsakovė, o UAB „Apotheca vaistinė“.

22. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-374-910/2019 ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinys buvo priimtas (2018-06-01). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe 2011-06-20 sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei ilgalaikį materialųjį turtą – 68,72 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas (plane pažymėtos indeksais 1-(9-12) ir 1-83), esančias pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1N5p), adresu (duomenys neskelbtini). Pradinis patalpų nuomos terminas – iki 2013-05-31, 2012-12-27 abiejų šalių pasirašytu Susitarimu „Dėl 2011 m. birželio 20 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo“, buvo pratęstas iki 2018-05-31. Ieškovė nurodė, kad remdamasi Nuomos sutarties 17-18 punktais ir šių sutarties sąlygų pagrindu suformuotais teisėtais lūkesčiais, taip pat CK 6.482 straipsniu, ne kartą išreiškė atsakovei savo valią dėl nuomos teisinių santykių atnaujinimo, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako atnaujinti Nuomos sutartį, todėl nusprendus išnuomoti patalpas viešo konkurso būdu, buvo pažeista ieškovės teisė į nuomos sutarties atnaujinimą.

23. Iš civilinėje byloje Nr. e2-4794-603/2018, kuri buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-374-910/2019, esančio UAB „Šerolina“ ieškinio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. liepos 12 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nevertinti paraiškų, pateiktų 2018 m. birželio 21 d. konkursui ir pradinius įnašus grąžinti vaistinėms. Ši ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteisėtai nutraukė viešąjį konkursą ir paskelbė apie vykdomą visiškai naują Negyvenamųjų patalpų konkursą, kuris turi įvykti iki 2018-09-27 10 val. Ieškovės nuomone, nutraukiant konkursą buvo pažeistos taip pat ir 2018-06-19 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios tik sustabdė viešojo konkurso procedūrų vykdymą, ir pirmasis konkursas galėjo būti tęsiamas, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones.

24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-374-910/2019 atsakovė UAB „Geros sveikatos centras“ ir kitos dvi atsakovės UAB „Apotheca vaistinė“ ir UAB „Šerolina“ 2019 m. kovo 1 d. pareiškimais ieškinių atsisakė. Jų ieškinių atsisakymas buvo priimtas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi ir civilinė byla nutraukta.

25. Teisėjų kolegija, pagal UAB „Šerolina“ ieškinį ir išklausiusi nagrinėjamoje byloje 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 35:35 min. iki 35:50 min.) ieškovės atstovės duotus paaiškinimus, nustatė, kad atsakovei ginčijant ne tik 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimo viešo konkurso būdu“, bet ir 2018-06-21 paskelbto konkurso (skelbimo) sąlygą, ieškovė pati šį konkursą nutraukė 2018 m. liepos 12 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino paraiškas jas pateikusiems asmenims bei pradinius įnašus ir paskelbė naują konkursą, kuris turėjo įvykti 2018-09-27 10 val. Tokius veiksmus ieškovė atliko dar iki 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria buvo patenkintas jos prašymas dėl nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 1:17:50 val. iki 1:18:35 val.) nurodė, jog atsakovė ieškinio atsisakė sužinojusi, kad ginčą dėl to paties sprendimo kelia ir buvęs nuomininkas (UAB „Apotheca vaistinė“), kurio ieškinys buvo priimtas ir byla iškelta net pirmiau (2018-06-01), negu atsakovės (2018-07-05). Todėl viešojo konkurso sąlygas ginčijant ne tik atsakovei, bet ir kitiems asmenims, viešojo konkurso procedūrų nutraukimas pačios ieškovės iniciatyva ir naujų konkursų skelbimas neišnagrinėjus pirminio ginčo iš esmės, duoda pagrindą nesutikti su ieškove, kad jau iš anksto galima buvo numanyti, kad atsakovės ieškinys bus atmestas, ir atsakovės elgesį nevertinti taip, kaip to nori ieškovė – absoliučiai neatsakingu ir lengvabūdišku, inicijuojant civilinę bylą ir reikalaujant stabdyti ieškovės nuosavybės nuomos procedūrą.

26. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006). Tam, kad būtų išspręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą sąlygos. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nenustačius, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, kitų civilinės atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą sąlygų – ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio, nustatymo kriterijų, priežastinio ryšio nustatymas neturės teisinės reikšmės galutiniam ginčo sprendimui.

27. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl žalos padarymo ir jos dydžio, konstatuoja, kad jie yra analogiško turinio, kaip ir buvo nurodyti ieškinyje ir kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose bei teismo išsamiai išnagrinėti. Apeliantė pakartojo, kad jos nuomone garantuota mažiausia nuomos mokesčio suma per mėnesį buvusi 60 Eur/kv. m., nes tokia buvo minimali nuomos konkurso kaina, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl teismo atlikto šių ieškovės argumentų vertinimo skundžiame teismo sprendime. Sprendime nurodyta, kad konkursas neįvyko, nes neatplėšti dalyvių vokai buvo jiems grąžinti. Todėl teismas vertino, kad negalima spręsti, kad visi dalyviai 2018-06-21 konkursui pateikė tinkamas paraiškas, visus reikalingus dokumentus ir kad konkursas tikrai būtų įvykęs, nes vėliau jis buvo skelbiamas dar kelis kartus ir tik trečią kartą patalpas pavyko išnuomoti. Ieškovė neneigia, kad 2018-06-21 konkursą nutraukė, kitas konkursas buvo skelbiamas, nurodant mažesnę nuomos kainą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės nuostolių skaičiavimas pagal jos pačios nutraukto konkurso sąlygas nepagrindžia realių nuostolių dydžio.

28. Sprendžiant dėl ieškovės nuostolių realumo pirmosios instancijos teismas teisingai papildomai pažymėjo, ir apeliantė to net neskvestionuoja, kad nepaisant skelbiamų patalpų nuomos konkursų, visą laiką nuomojamos patalpos buvo užimtos ankstesnės nuomininkės UAB „Apotheca vaistinė“, kuri per visą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį (2018-06-19 iki 2018-08-14) mokėjo 696,59 Eur mokestį pagal ieškovės išrašomas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės pozicija byloje, kad šios pajamos gautos ne pagal galiojančią nuomos sutartį, todėl į jas teismas neturėjo atsižvelgti, sprendžiant dėl nuostolių dydžio, yra neteisinga. Šios pajamos, nežiūrint kaip jas įvardija ir vertina ieškovė (pagal nuomos sutartį ar už patalpų faktinį naudojimą), yra gautos už viešojo konkurso objektu buvusį turtą, todėl jos realiai padengia ieškovės nuostolius negautų pajamų forma.

29. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, imtų formuotis praktika, iš esmės pateisinanti savitikslį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, už tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius atsakingam subjektui netaikant jokios teisinės atsakomybės, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškinyje, prašydama taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl atsakovės prašymu kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

32. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš ieškovės 952,88 Eur jos turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geros sveikatos centras“, juridinio asmens kodas 302797430, 952,88 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas