Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1035-864/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-04
Bylos Nr.: e2A-1035-864/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18929-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“
Atsakovas: A. B., S. B., R. B., V. B., Y. R., A. N., V. V., K. P., M. P., G. S., L. Z., D. B., E. K., R. K., S. G.-D., F. P. D., R. L., uždarajai akcinei bendrovei „Aurespa“, M. G., T. M., L. M., J. K.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1035-864/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18929-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.9.1.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-808/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ ieškinį atsakovams A. B., S. B. (S. B.), R. B., V. B., Y. R., A. N., V. V., K. P., M. P., G. S., L. Z., D. B., E. K., R. K., S. G.-D., F. P. D., R. L., uždarajai akcinei bendrovei „Aurespa“, M. G., T. M., L. M. ir J. K. dėl teisės pripažinimo vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo atsakovų pusėje nereiškiantis savarankiškų reikalavimų daugiabučių namų savininkų bendrija „Grafų rezidencija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Asgaard Property“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu atsakovams A. B., S. B., R. B., V. B., Y. R., A. N., V. V., K. P., M. P., G. S., L. Z., D. B., E. K., R. K., S. G.-D., F. P. D., R. L., UAB „Aurespa“, M. G., T. M., L. M. ir J. K. (toliau visi bendrai ir atsakovai) prašė pripažinti ieškovės teisę atlikti statybos darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ (toliau ir Projektas) be bendraturčių (atsakovų) sutikimo; ieškovės naudai priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės patirtas 6 050 Eur išlaidas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo reikalavimo pareiškimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo bei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad :

1.1. Pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Pastatas), ieškovei nuosavybės teise priklauso keturios maitinimo paskirties patalpos - kavinės: - 327,75 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - 29,44 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - 171,77 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 189,86 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovė, be statybą leidžiančio dokumento, 2016 metais buvo sumontavusi vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinius blokus, 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091. Šalinant savavališkos statybos padarinius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 13 d. išdavė ieškovei rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP- 01-160913-00511 (toliau ir Pritarimas). Šio Pritarimo teisėtumo patikrinimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI, Inspekcija) 2016 m. gruodžio 27 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-100-161227-00078 konstatavo, kad Pritarimas išduotas teisėtai. 2016 m. gruodžio 27 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte Nr. SPA- 2075 nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Pastatą administravusi UAB „Inservis“, nesutikdama su VTPSI 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-5028 (jame konstatuota, kad ieškovė įvykdė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius) jį apskundė Vilniaus administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 17 d. sprendimu UAB „Inservis” skundą atmetė. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019, UAB „Inservis“ skundas buvo patenkintas iš dalies - panaikintas VTPSI 2017 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (23.2)-2D-5028 ir Inspekcija įpareigota iš naujo išnagrinėti UAB „Inservis“ 2017 m. kovo 15 d. skundą Nr. 01-065. Po tokios teismo nutarties, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Grafų rezidencija“ (toliau ir Bendrija) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti UAB „Asgaard Property“ demontuoti (pašalinti) prie Pastato sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki savavališko kondicionierių blokų sumontavimo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-22136-931/2020, UAB „Asgaard Property“ buvo įpareigota savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti (pašalinti) prie Pastato sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki kondicionierių blokų sumontavimo). Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-1909-653/2021, paliktas nepakeistas. Ieškovė šį teismo sprendimą įvykdė (antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-22-24).

1.2. Pašalinus savavališkos statybos padarinius ir įvertinus tai, jog maitinimo patalpose veikla negali būti iš esmės vykdoma neįrengus vėdinimo/šaldymo įrenginių, 2022 m. birželio mėnesį, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, buvo pradėta nauja statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūra. Norint įvertinti ar Pastatui ir/ar jo bendrasavininkams nebus padaryta žala dėl vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinių blokų sumontavimo, buvo kreiptasi į teismo ekspertą dr. D. K. ir specialistą dr. M. G. Ekspertų buvo prašoma įvertinti ar Projektas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus; ar jo įgyvendinimas nedaro žalos esamai pastato konstrukcijai, inžineriniams tinklams ar jų techninei būklei; ar sumontavus kondicionierius pagal Projektą yra užtikrinama tinkama kvapų sklaida; ar Projekto sprendinių įgyvendinimas užtikrina tinkamą vėdinimą patalpose; ar sumontavus kondicionierius ant pastato sienų nebus viršijamas nustatytas garso lygis; ar patalpoms, dėl kurių įrengti kondicionieriai pagal pateikiamą Projektą, yra būtinas vėdinimas/kondicionavimas, atsižvelgiant į teisės aktų keliamus reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad UAB „Eicosolution“ vertinimo akte Nr. VA-983-032022 nustatyta, jog sumontavus vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinius blokus prie ir ant laiptų aikštelės, pro kurią patenkama į patalpas (restoranas, paskirtis - maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini)), nei Pastatui, nei jo bendrasavininkams nebus padaryta jokia žala, t. y., parengtas Projektas atitinka statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, higienos normų reikalavimus; Projekto sprendiniai jokios reikšmingos įtakos neturi pastato laikančiosioms konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir jų techninei būklei; iš kondicionieriaus išorinių blokų negali būti skleidžiami jokie kvapai, nes kvapų sklaida per šiuos įrenginius nevyksta, oro kondicionavimo išorės blokai atlieka oro įsiurbimo (ne išmetimo) techninę funkciją; Projekto apimtyje pilnai išspręsta dėl patalpų vėdinimo; Projekto sprendinių įgyvendinimas objekte užtikrina tinkamą montavimą išorės blokų ir atitinkamai vėdinimą kavinės patalpose; Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos higienos normas „HN 33 -2011 Akustinis triukšmas“, o visa Projekte numatyta šaldymo įranga yra parinkta neviršijanti ekvivalentinio triukšmo lygio teritorijoje nuo 6 iki 18 val. 55 dB(A), nuo 18 iki 23 val. 50 dB(A), o nuo 23 iki 6 val. neturi viršyti 45 dB(A). Sumontuoti vietiniai oro kondicionieriai (jų išorės blokai) neviršija minimalių ekvivalentinio triukšmo lygio matavimų. Vadovaujantis Lietuvos privalomaisiais normatyviniais dokumentais viešojo maitinimo įstaigoms yra būtinas priverstinis patalpų vėdinimas ir užtikrinti Lietuvos higienos normomis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ keliamą reikalavimą - nepasiekti vasaros metu ribinės 28 C temperatūros vertės.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019 pripažino, kad kondicionierių bloko įrengimo darbams, kaip keičiantiems statinio išvaizdą, reikalingas atskiras statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas. Kadangi vėdinimo/šaldymo įrenginių išoriniai blokai bus montuojami prie ir ant laiptų aikštelės, pro kurią patenkama į maitinimo patalpas (restoranas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o vėdinimo/šaldymo (kondicionavimo) sistemos ortakiai bus montuojami ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fasado ar pačiame fasade, tam privalo pritarti ne mažiau kaip 50 proc. + 1 Pastato bendrasavininkų. Siekiant gauti reikiamus bendrasavininkų leidimus, el. paštu ar registruotu paštu buvo kreiptasi į kiekvieną bendrasavininką su prašymais: organizuoti bendrasavininkų susirinkimą, kad išspręsti klausimą dėl kondicionierių įrengimo darbų, kurie bus atliekami prie ir ant laiptų aikštelės, pro kurią patenkama į patalpas (restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei, sutikti su minėtais paprastojo remonto darbais. Tačiau tik vienas bendrasavininkas – atsakovas M. G., 2022 m. birželio 7 d. el. laiške kategoriškai nesutiko su kondicionierių įrengimu ir nepritarė prašymui šaukti atitinkamą bendrijos susirinkimą.

1.4. Tikslu nustatyti ir įvertinti ar šaldymo inžinerinių sistemų išorinių blokų prie ir ant laiptų aikštelės, pro kurią patenkama į patalpas (restoranas, paskirtis - maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini)), įrengimas nepadarys žalos Pastatui, už UAB „Eicosolution“ parengtą vertinimo aktą Nr. VA-983-032022 buvo sumokėta 6 050 Eur. Nurodytos išlaidos buvo patirtos iki ieškinio pareiškimo, todėl jos laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais, susijusiais su siekiu bylą užbaigti taikiai. Vertinimo aktas bendraturčiams buvo pateiktas 2022 m. birželio mėn. kartu su prašymais duoti sutikimus, reikalingus atlikti vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinių blokų įrengimo darbus. Tačiau, nei vienas iš bendraturčių į prašymą nereagavo ir reikalingų sutikimų neišdavė.

1.5. Vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinius blokų įrengimas yra reikalingas, kad nuosavybės teise priklausančiose kavinės patalpos, o taip pat ir patalpos, esančios Pastato rūsyje, galėtų būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, nes Vertinimo akte taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos privalomaisiais normatyviniais dokumentais viešojo maitinimo įstaigoms yra būtinas priverstinis patalpų vėdinimas, taip pat užtikrinimas Lietuvos higienos normų HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ keliamą reikalavimą - nepasiekti vasaros metu ribinės 28 C temperatūros vertės. Tam yra būtinas vėdinimo / šaldymo įrengimas. Be to, UAB „Duventa“ parengto techninio-darbo Projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ atitikimas (neatitikimas) statybą reglamentuojantiems teisės aktams bus atliekama kai atsakingoms institucijoms bus pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį, statinio bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų, todėl teismui tenkinus ieškinį ieškovei bus suteikta galimybė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Šalies argumentai

2. Atsakovas M. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus administruoja Bendrija, o žemės sklypas, kuriame yra nurodytų namų kiemas, į kurį ir išeina į ieškovės kavinę vedantys laiptai ir laiptų aikštelė, prie ir ant kurios ieškovė siekia įsirengti aukščiau nurodytus įrenginius, yra ant valstybinės žemės, kuri Bendrijai išnuomota 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-403-(14.49.57.) (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu. Todėl ieškovė, norėdama atlikti ieškinyje aprašytus statybos darbus, turi gauti ne atskirų bendraturčių sutikimus, bet Bendrijos sutikimą, arba kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnis), nes Bendrijai yra suteikta teisė spręsti bendrų objektų valdymo klausimus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad jai yra žinoma, jog yra būtinas būtent Bendrijos sutikimas, todėl ieškovė turėjo kreiptis į Bendrijos pirmininką dėl bendrijos narių susirinkimo organizavimo, kurio metu būtų išspręstas klausimas dėl minėtų kondicionierių įrengimo ir bendruomenės susirinkimo protokolas turi būti pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei. Iš ieškovės parengto ir bendraturčiams išsiųsto prašymo dėl Bendrijos susirinkimo organizavimo blanko (teksto) matyti, kad ieškovei tai yra žinoma. Ieškiniu prašant pripažinti ieškovei teisę atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo ir atsakovais nurodžius atskirus bendraturčius, o ne Bendriją - netinkamai formuluojamas reikalavimas, kuris pagal esamas faktines ir teisines aplinkybes negali būti tenkinamas ir netinkamų atsakovų atžvilgiu ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovo nuomone, ieškovė atskirų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus renka nesilaikydama nustatytos tvarkos ir tokie sutikimai nėra tinkami dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto kontekste, nes tam turi būti ne pavienių savininkų sutikimo, bet specialaus organo – savininkų susirinkimo sprendimas, įformintas protokolu. Toks susirinkimas nebuvo inicijuojamas ir organizuojamas, nevyko ir nieko nesprendė, o pavieniai kaimynai „sutikimus“ ieškovei davė bijodami teisminių procesų. Todėl tokie „sutikimai“ neturi teisinės galios.

3. Atsakovai A. B. ir S. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palikti jį nenagrinėtą arba bylą nutraukti ir iš ieškovės priteisti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad Bendrija nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. administruoja daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų (toliau - DNSB) įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepagrįstai ieškinį pareiškė ne ginčo pastato faktiniam naudotojui ir valdytojui – Bendrijai, bet tiesiogiai pastato butų (patalpų) savininkams, nors pagal Bendrijos įstatų 3.7.2. „e“ punktą, patalpų savininkai nėra tinkami atsakovai byloje. Todėl, ieškinys pareikštas ne tam subjektui, kuris yra atsakingas už faktinį pastato naudojimą ir valdymą, kuris turi teisę derinti ieškovės prašomus dokumentus, turėtų būti atmestas. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs sušauktas (šaukiamas) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, t. y., ieškovė apėjo Bendrijos įstatuose ir Statybos įstatyme numatytą butų ir kitų patalpų savininkų teisių įgyvendinimo procedūrą, kuri yra imperatyvi. Atsakovų teigimu, ieškovės siųsti pranešimai buvo be priedų ir paaiškinimų, grafinių eskizų ir pan. iš ko būtų galima spręsti apie prašomo sutikimo apimtį ir turinį. Neatskleidusi savo siekių ieškovė yra pati atsakinga dėl atsakovų sutikimų negavimo. Ieškovė ketina įrengti tuos pačius kondicionierių blokus ir toje pačioje vietoje, kurioje jau buvo neteisėtai įrengusi ir kuriuos teismo sprendimu turėjo pašalinti, todėl ieškovės inicijuota nauja byla dėl bendraturčių sutikimo davimo neturėtų keisti ankstesnių teismo sprendimų. Be to, ieškovės siekiami įrengti kondicionierių blokai neatitinka Higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimų, nes Projekto grafinių sprendinių dalyje nurodoma, kad bus montuojami du šaldymo blokai, skleidžiantys iki 60db(A) triukšmą, o toks triukšmo lygis neatitinka higienos normos ir projekto aiškinamojo rašto reikalavimų, naktį leidžiančius ne didesnį negu 45 db(A) triukšmą, o dieną iki 55 db(A). UAB „Eicosolution“ vertinimai, jog kondicionierių įrenginiai buvo parinkti tinkamai ir triukšmo lygio neviršys, nėra pagrįsti nei skaičiavimais, nei sumontuotais kondicionierių išorinių blokų modeliais. Kadangi nauji kondicionieriai yra tik projektavimo stadijoje, tai pateiktas vertinimas yra niekinis. Be to, Projekte numatyti virtuvėje projektuojami ventiliacijos gaubtai ir prie jų naudojami oro ištraukimo ventiliatoriai, neatitinka Projekto technologinės dalies reikalavimų. Atsakovų teigimu, akivaizdžiai didesnį garsą nei leistinas skleidžiančių kondicionierių blokų projektavimas, numatomas reikalavimų neatitinkantis vėdinimas (dar projektavimo stadijoje neužtikrinantis, kad virtuvės kvapai nesklistų į atsakovų turtą). Vien savo reikmėms naudojamų kondicionierių blokų įrengimą ieškovė numatė ant bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems bendraturčiams priklausančio pastato fasado bei laiptų. Vizualinis triukšmas, kurį kels fasado išvaizdą darkantys įrenginiai ir bendro daikto (fasado) panaudojimas tik vieno bendraturčio - ieškovės interesais, kitiems bendraturčiams nekompensuojant (neįrengiant analogiškų kondicionavimo sistemų ar nenumatant galimybės naudotis ieškovo įrengiama sistema) neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principo. Ieškinyje deklaruojamas siekis išvengti temperatūros ribinių verčių (>28C) yra nepagrįstas, nes tokie duomenys nepateikti UAB „Duventa“ projekto aiškinamajame rašte, o Projektuotojai aiškiai nurodo, kad ieškovė vėdinimo ir kondicionavimo sistemą projektavo visiškai kitoms aplinkos ir eksploatavimo sąlygoms - kai aukščiausia išorinė temperatūra: 26,1 ºC ir 50% santykinis drėgnis. Jeigu temperatūra lauke (tuo pačiu ir viduje) bus aukštesnė nei 26,1 laipsnis C, artėjanti link ieškovo nurodomo 28 laipsniu C dydžio, suprojektuoti kondicionieriai tokiomis sąlygomis turės veikti maksimaliu galios ir triukšmo režimu. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Grafų rezidencija“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos Bendrijos, kaip juridinio asmens, teisėms ir pareigoms, nes pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir Bendrijos įstatų nuostatas, daugiabučio namo, ant kurio ieškovė nori įrengti įrenginius, bendrojo naudojimo (bendrosios dalinės nuosavybės teisės) objektus, valdo Bendrija, todėl sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo priima Bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Taigi, norėdama įrengti ieškinyje nurodytus bei nenurodytus, bet numatytus Projekte įrenginius, ieškovė turi gauti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sutikimą. Tačiau toks susirinkimas nebuvo organizuojamas ir nevyko, taigi ieškinio tenkinimas nesuteiktų ieškovei teisės atlikti numatytus darbus. Jeigu būtų laikoma, kad šių klausimų sprendimas Bendrijos narių visuotiniame susirinkime prilygintinas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkai, tai ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, žemės sklypas, kuriame yra daugiabutis namas, ant/prie kurio ieškovė nori įrengti įrenginius, yra valstybinėje žemėje, kuri Bendrijai išnuomota 2019 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-403-(14.49.57.). Taigi, ieškovė dar ir dėl šios priežasties turi gauti Bendrijos sutikimą (ieškovė į Bendriją dėl tokio sutikimo nesikreipė). Trečiojo asmens teigimu, teismui sprendžiant, kad atskirų savininkų duoti sutikimai yra išreikšti tinkama forma, kiltų klausimas, kokiu pagrindu ieškinys galėtų būti tenkinamas kitų atsakovų atžvilgiu, nes tada kitų savininkų sutikimų jau nebereikėtų ir, atitinkamai išnyktų ieškovės teisinis suinteresuotumas, kaip teisminės gynybos prielaida (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Laikant, kad atskirų savininkų duoti sutikimai yra tinkami ir būtų jų dauguma, ieškinio tenkinimas likusių atsakovų atžvilgiu būtų negalimas. Kita vertus, laikant, kad savininkų sutikimai nėra gauti tinkamai ir neturi teisinės galios, o byloje atsakovais likus tik kelių butų savininkams, ieškinio tenkinimas vos kelių savininkų atžvilgiu taip pat objektyviai negalimas. Bendrija pritarė kitų atsakovų - A. B. ir S. B. bei M. G. atsiliepimuose išdėstytiems argumentams (CPK 7 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Papildomai paaiškino, kad dar 2022 m. birželio mėnesį buvo kreiptasi dėl bendrasavininkų susirinkimo organizavimo, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. 2022 m. birželio 22 d. el. laiškais bendraturčiams buvo prašoma sutikimų atlikti statybos darbus, tačiau tokie nebuvo duoti. Tik bylą nagrinėjant teisme dalis atsakovų sutikimus davė. Todėl ieškinys buvo tikslintas. Ieškovė atskleidė visą darbų apimtį ir pateikė dokumentus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neatliko būtinų veiksmų – nesušaukė visų bendrasavininkų susirinkimo. Byloje atsakovu turi būti Bendrija, o ne atskiri atsakovai. Ieškovė turi tikslą įrengti tuos pačius įrenginius, kurie jau buvo pašalinti, todėl atsakovai nedavė sutikimų ir tai yra šalies diskrecija. Ieškovė netinkamai vykdė visą procedūrą. Prašydama sutikimų, ieškovė nepateikė bendrasavininkams išsamių duomenų apie ketinamus atlikti statybos darbus bei norimus įrengti įrenginius. Ieškovė pateikė dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų iš kurių matyti, kad sąskaitos išrašytos kitai įstaigai, todėl toks prašymas turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Asgaard Property“ atsakovams A. B. ir S. B. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei - 797,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia:

8.1 į bylą pateiktais VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, jog pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso keturios maitinimo paskirties patalpos - kavinės: - 327,75 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - 29,44 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - 171,77 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 189,86 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė patvirtino teismui, kad 2016 metais prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai sumontavusi kondicionierių blokus, tačiau po įvykusių teisminių ginčų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01579-2017-5), tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. e2-22136- 931/2020), kuris Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1909-653/2021) buvo paliktas nepakeistas, - pašalino savavališkai sumontuotus kondicionierių blokus (žr. antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-22-24);

8.2 Aplinkybe, kad 2022 m. birželio mėnesį pradėjo naują statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą, todėl kreipėsi į teismo ekspertą dr. D. K. ir specialistą dr. M. G., kad jie įvertintų ar ieškovės užsakymu UAB „Duventa“ parengtas techninis-darbo projektas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus; – ar nebus padaryta žalos esamai pastato konstrukcijai, inžineriniams tinklams ar jų techninei būklei; ar sumontavus kondicionierius bus užtikrinama tinkama kvapų sklaida; ar įgyvendinus numatytus sprendinius bus užtikrintas tinkamas vėdinimas patalpose; ar sumontavus kondicionierius ant pastato sienų nebus viršijamas nustatytas garso lygis; ar patalpoms, dėl kurių įrengti kondicionieriai yra būtinas vėdinimas/kondicionavimas, atsižvelgiant į teisės aktų keliamus reikalavimus, taip pat įvertinti ar Pastatui ir/ar jo bendrasavininkams nebus padaryta žala dėl vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinių blokų sumontavimo;

8.3 UAB „Eicosolution“ 2022 m. kovo 28 d. vertinimo aktu Nr. VA-983-032022 (toliau – Aktas), kuriame nustatyta, kad: - Projekto sprendiniai, susiję su kondicionierių montavimu, įskaitant jų dalių laikančiąsias dalis – yra parinkti taip, kad nepažeistų trečiųjų šalių interesų. Toks techninis sprendimas apsaugo gyventojus nuo galimo akustinio triukšmo ir užtikrina Higienos normos Nr.33-2011 Akustinis triukšmas nuostatas (žr. Akto 6.1 punktą); - vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinių blokų įrengimas ant rūsio laiptinės aikštelių atitinka STR 2.09.02.2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ sistemas, taisykles bei Lietuvos standarto LST EN 15377-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Įmontuotų vandeninių sistemų paviršiams šildyti ir aušinti, projektavimas 2 dalies nuostatas (žr. Akto 6.2 punktą); - objekte sumontuoti lauko išorės kondicionierių blokai, pastatyti ant rūsio laiptinės aikštelės, neskleidžia jokių kvapų, nes atlieka išimtinai vidinių patalpų pašildymo funkciją ir kvapų sklaida per šiuos įrenginius nevyksta (žr. Akto 6.3 punktą); - Projekte pilnai išsprendžiamas patalpų vėdinimas (žr. Akto 6.4 punktą); - Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos higienos normas „HN 33 -2011 Akustinis triukšmas“, o visa Projekte numatyta šaldymo įranga yra parinkta neviršijanti ekvivalentinio triukšmo lygio matavimų teritorijoje nuo 6 iki 18 val. 55 dB(A), nuo 18 iki 23 val. 50 dB(A), o nuo 23 iki 6 val. neturi viršyti 45 dB(A). Sumontuoti vietiniai oro kondicionieriai (jų išorės blokai) neviršija minimalių ekvivalentinio triukšmo lygio matavimų (žr. Akto 6.5 punktą); - Vadovaujantis Lietuvos privalomaisiais normatyviniais dokumentais viešojo maitinimo įstaigoms yra būtinas priverstinis patalpų vėdinimas ir užtikrinti Lietuvos higienos normomis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" keliamą reikalavimą - nepasiekti vasaros metu ribinės 28 C temperatūros vertės (žr. Akto 6.6 punktą). Akte padarytos išvados, kad parengtas Projektas atitinka statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, higienos normų reikalavimus; Projekto sprendiniai pastato laikančiosioms konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir jų techninei būklei jokios reikšmingos įtakos neturi; iš kondicionieriaus išorinių blokų negali būti skleidžiami jokie kvapai, nes kvapų sklaida per šiuos įrenginius nevyksta,, oro kondicionavimo išorės blokai atlieka oro įsiurbimo (ne išmetimo) techninę funkciją; Projekto apimtyje pilnai išspręsta dėl patalpų vėdinimo ir, Projekto sprendinių įgyvendinimas objekte užtikrina tinkamą montavimą išorės blokų ir atitinkamai vėdinimą kavinės patalpose; Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos higienos normas „HN 33 -2011 Akustinis triukšmas“, o visa Projekte numatyta šaldymo įranga yra parinkta neviršijanti ekvivalentinio triukšmo lygio teritorijoje nuo 6 iki 18 val. 55 dB(A), nuo 18 iki 23 val. 50 dB(A), o nuo 23 iki 6 val. neturi viršyti 45 dB(A). Sumontuoti vietiniai oro kondicionieriai (jų išorės blokai) neviršija minimalių ekvivalentinio triukšmo lygio matavimų. Vadovaujantis Lietuvos privalomaisiais normatyviniais dokumentais viešojo maitinimo įstaigoms yra būtinas priverstinis patalpų vėdinimas ir užtikrinti Lietuvos higienos normomis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ keliamą reikalavimą - nepasiekti vasaros metu ribinės 28 C temperatūros vertės;

8.4 UAB „Ekostruktūra“ parengta išorinių kondicionierių blokų triukšmo modeliavimo išvada ir aplinkybe, kad 2022 metų birželio mėnesį kreipėsi į bendrasavininkus dėl sutikimų gavimo – į bylą pateiktas el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad nuo 2022 m. birželio 7 d. ieškovė namo bendrasavininkams išsiuntė el. laiškus dėl sutikimo(-ų) kondicionieriams įrengti davimo. Į bylą ieškovė pateikė dalies bendrasavininkų 2022 metais spalio mėnesį duotus sutikimus. Taip pat ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Bendriją dėl bendrijos narių susirinkimo organizavimo – į bylą pateiktas 2023 m. spalio 20 d. raštas Dėl visuotinio susirinkimo organizavimo. Tačiau Bendrija 2023 m. spalio 24 d. el. laiške informavo ieškovę, kad vienas savininkas negali reikalauti sušaukti susirinkimo, nes tam būtinas daugiau nei penktadalio bendrijos narių reikalavimas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. administruoja Bendrija. Juridinių asmenų registro išraše nurodytas bendrijos tikslas - įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-403-(14.49.57.) pagrindu minėtas žemės sklypas 75 metams išnuomotas trečiajam asmeniui Bendrijai.

10. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovai savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindžia argumentais, kad ieškovė bendraturčiams siuntė pranešimus be priedų (paaiškinimų, grafinių eskizų ar kitos medžiagos), t. y. ieškovė nesilaikė CK 4.85 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo sušauktame narių susirinkime, ieškovė nesikreipė dėl tokio susirinkimo sušaukimo. Atsakovų teigimu, ieškovė pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą privalo gauti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimtą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, - pastato butų ir kitų patalpų savininkai laikytini privalomais bendrininkais (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Šalių ginčas kilo dėl bendraturčio teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be kito bendraturčio sutikimo, kitaip tariant, dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu/nepagrįstu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra - ar atsakovų teisės bus pažeistos, jeigu ieškovė gaus statybą leidžiantį dokumentą (toliau ir SLD) atlikti statybos darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dalis atsakovų į pareikštą ieškinį atsikirtinėjo iš esmės dviem aspektais - procesiniu ir materialiuoju. Procesinio atsikirtimo pagrindas - aplinkybė, kad ieškovė Projekto atsakovams nebuvo pateikusi ikiteisminėje stadijoje, dar iki šio ieškinio pareiškimo. Teismas pripažino, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad minėtas Projektas atsakovams buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks ieškovės elgesys laikytinas procesiniu pažeidimu, nes atsakovams ginčo projektu primetamas konkrečių veiksmų ir įrenginių, su kuriais atsakovai nesutinka variantas.

14. Teismas pažymėjo, kad nors iki bylos nagrinėjimo atsakovai savo nesutikimų ieškovei raštu nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, dalis atsakovų savo pozicijas išdėstė, kuriose yra aiškiai išreikštas nesutikimas - raštu išreiškė procesiniuose dokumentuose ir patvirtino teismo posėdžiuose. Iš atsakovų bei jų atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovų atsikirtimai yra ir teisinio materialinio turinio - atsakovai išreiškė nesutikimą, kad ieškovės prašomi kondicionieriai būtų įrengti toje pačioje vietoje iš kurios jie jau buvo priverstinai pašalinti bei, kad kondicionieriai būtų įrengiami pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą.

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą bendraturčių interesų pusiausvyros ir atsakovų esminio teisių pažeidimo aspektu, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, sprendė, kad ieškovės el. pranešimuose atsakovams nurodyto 2022 m. kovo 28 Ekspertizės akto nepateikimas, nepagrįstai suvaržė atsakovų galimybę pateikti ieškovei motyvuotus (ne)sutikimus ikiteisminėje stadijoje, nes tokiu būdu bendrasavininkams buvo užkirsta galimybė tinkamai išsiaiškinti jiems reikalingus ir aktualius duomenis. Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu atsakovai pateikė nesutikimo su atskiromis ekspertų išvadomis, argumentus, į kuriuos ieškovė iš esmės nesiekė atsikirsti ir nesiėmė priemonių pateikti atsakovų nesutikimus paneigiančių leistinų įrodymų. Atsakovų teigimu, Projekto nurodomas montuojamų dviejų šaldymo blokų, skleidžiančių iki 60db(A) triukšmą lygis neatitinka higienos normų ir projekto aiškinamojo rašto reikalavimų, naktį leidžiančius ne didesnį negu 45 db(A) triukšmą, o dieną iki 55 db(A), nes nepateikti skaičiavimai bei kondicionierių išorinių blokų modeliai (jie yra tik projektavimo stadijoje). Atsakovai teigia, kad tai neatitinka reikalavimų ir ieškovės numatomo vėdinimo atveju nebus užtikrinta, kad virtuvės kvapai nesklistų į atsakovams priklausančias patalpas. Todėl, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų teiginiais, kad vien savo reikmėms naudojamų kondicionierių blokų įrengimas ant bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems bendraturčiams priklausančio pastato fasado bei laiptų, pažeidžia bendrasavininkų interesus ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

16. Konkrečiu atveju, nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai vienas bendraturtis (ieškovė) siekia teismo keliu iš esmės tenkinti savo vieno interesus, o toks elgesys, kuriuo neatsižvelgiama ir yra faktiškai ignoruojami kitų bendraturčių interesai, neatitinka CK 1.5 bei 4.75 straipsnių nuostatų, nėra suderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip užprogramuojant naujus teisminius ginčus tarp bendraturčių.

17. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžiuose ir aukščiau išdėstytus argumentus, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti remonto darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą be atsakovų sutikimo yra laikytinas nepagrįstu, todėl ieškinį atmetė visa apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Ieškovė UAB „Asgaard Property“ (toliau ir ieškovė, ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-279-808/2024 ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Asgaard Property“ 2023 m. balandžio 17 d. patikslintą ieškinį tenkinti, t. y.: 1) pripažinti UAB „Asgaard Property“ teisę atlikti statybos darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ be bendraturčių A. B. ir S. B., R. B. ir V. B., D. R., V. V., K. P. ir M. P., G. S. ir L. Z., D. B., E. K. ir R. K., S. G.-D. ir F. P. D., R. L., UAB „Aurespa“, M. G., T. M. ir L. M., J. K. sutikimo; 2) priteisti ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės UAB „Asgaard Property“ patirtas 6 050 Eur išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo reikalavimo pareiškimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Anot apeliantės, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo byloje esančių įrodymų ir jų turinio, faktinių aplinkybių, akivaizdžiai klaidingai nurodė įrodymus, jų turinį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeistos atsakovų procesinės teisės, nepateikus Projekto ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, yra visiškai nepagrįsta. Teisminiai ginčai dėl kondicionierių sumontavimo pagal Projektą ir jų nukėlimo nuo Pastato, motyvuojant tuo, kad nebuvo gauti bendrasavininkų (bendraturčių) sutikimai vyko dar nuo 2016 m., teismines bylas inicijavo pastatą administruojanti bendrovė UAB „Inservis“ ir Bendrija, dėl ko atsakovams objektyviai buvo žinomi Projekto sprendiniai, t. y.: 1) Projektas atsakovams buvo žinomas ir pateiktas dar 2017 metais; 2) atsakovams, dar prieš ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, 2022 m. birželio 7 d. el. laiškais, ieškovė pateikė Projekto ekspertizę ir įvertinimą, nurodydama, kad „jeigu kils bet kokių klausimų dėl šio laiško, maloniai prašome kreiptis į mus telefonu [nurodytas telefono Nr.] arba parašyti el. pašto adresu [nurodytas el. pašto adresas].“; 3) Projektas pateiktas atsakovams kartu su pradiniu ieškiniu, dar 2022 m. rugsėjo 14 d., visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. vasario 13 d. (sprendimo priėmimo), kas yra 17 mėnesių, atsakovai be jokių apribojimų galėjo susipažinti su Projektu, teikti savo pastabas, atlikti įvertinimus ar bet kokiu kitu jiems priimtinu būdu susipažinti su Projektu; 4) ieškovė, dar prieš pareiškiant ieškinį šioje civilinėje byloje, 2022 m. birželio 7 d. el. laiškais, pateikė Projekto ekspertizę ir įvertinimą. Ieškovės 2022 m. birželio 7 d. elektroniniai laiškai, išsiųsti daliai Pastato bendraturčių, kurių elektroninio pašto adresus turėjo ieškovė. Likusiems Pastato bendraturčiam, kurių el. pašto adresų ieškovė neturėjo, pranešimai buvo išsiųsti registruotu paštu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesusipažino su surinktais ir byloje esančiais įrodymais, jų turiniu. Dėl ko nenustatė, kad ieškovė dėjo visas nuo jos priklausančias pastangas, siekė bendradarbiauti su atsakovais, kaip Pastato bendraturčiais, suteikė jiems visą informaciją, reikalingą sprendimo priėmimui, siūlė bendradarbiauti ir gauti jų sutikimus dėl statybos darbų be jokių teisminių procesų, tačiau iš 41 (be ieškovės, kuriai priklauso 4 patalpos) Pastato patalpų savininkų ikiteisminėje stadijoje sureagavo tik vienas M. G., nurodydamas, kad neduos sutikimo. Inicijavus teisminį ginčą – dauguma bendrasavininkų, t. y. iš 45 Pastate esančių patalpų savininkų 26 savininkai (iš jų 4 patalpos priklauso ieškovei nuosavybės teise) išreiškė sutikimą dėl ieškovės atliekamų statybos darbų, jų atžvilgiu ieškovė ieškinio atsisakė. Be to, apeliantės teigimu, atsakovų procesinės teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, juo labiau, kad pagal CK nuostatas, sprendžiant ginčus, kylančius tarp bendraturčių, nėra privaloma ikiteisminė stadija.

19.2. Apeliantės vertinimu, atsakovai, kaip Pastato bendraturčiai, turi pareigą bendradarbiauti, domėtis vieno iš bendraturčių ketinamais atlikti statybos darbais, būti aktyviais – šiuo atveju atsakovai šią pareigą pažeidė, gavę ieškovės 2022 m. birželio 7 d. pranešimą dėl darbų atlikimo į jį nesureagavo (išskyrus M. G.). Apeliantės nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė Pastato bendraturčių informavimo pareigą, o pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovai elgėsi tinkamai, bendradarbiavo su ieškove. Ieškovei prie Pastato bendraturčiams 2022 m. birželio 7 d. siųstų pranešimų pridėjus 2022 m. kovo 28 d. Ekspertizės aktą, bendraturčiams iš ankstesnių ginčų žinant apie Projekto sprendinius, ieškovei pasiruošus, esant bendraturčio kreipimuisi, pateikti visą prašomą informaciją, daryti išvadą, kad buvo pažeistos bendraturčių procesinės teisės yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad nagrinėjamu atveju patys atsakovai ikiteisminėje stadijoje buvo neaktyvūs, nebendradarbiavo ir ieškovei negali būti perkelta rizika, kurią sąlygojo ir lėmė pats atsakovų nebendradarbiavimas, negali būti neprotingai plečiamai aiškinama Pastato bendraturčio pareiga informuoti Pastato bendraturčius apie ketinamus atlikti darbus.

19.3. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą pripažinti ieškovės teisę atlikti statybos darbus pagal Projektą grindė ir galimu atsakovų materialiųjų teisių pažeidimu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Ieškovė, siekdama pagrįsti, kad atsakovų teisės nebus pažeidžiamos surinko ir į bylą pateikė įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Byloje esantys įrodymai – 2022 m. kovo 28 d. Ekspertizės aktas, 2023 m. balandžio mėn. UAB „Ekostruktūra“ išorinių kondicionavimo blokų triukšmo modeliavimo schema, kurie buvo išsiųsti atsakovams el. paštu arba registruotu paštu, Papildomas paaiškinimas prie 2022 m. kovo 28 d. Ekspertizės akto – pagrindžia ir patvirtina, kad atsakovų, kaip bendraturčių teisės, sumontavus išorinius kondicionavimo blokus, nebus pažeistos. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų priešingai – jų teisių pažeidimą, atsakovai dėstė tik teiginius apie galimą savo teisių pažeidimą, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš tiesų teisės bus pažeidžiamos nepateikė.

19.4. Atsakovai, kaip Pastato bendraturčiai, materialinių teisių pažeidimo nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos taip pat ne įrodymais, o tik atsakovų teiginiais.

19.5. Kondicionierių, jų išorinių blokų, sumontavimas yra reikalingas, kad ieškovė galėtų vykdyti maitinimo veiklą jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kurių paskirtis – maitinimo, t. y. patalpų naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė nesiekia pakeisti patalpų paskirties į maitinimo, ji siekia, kad jai būtų sudarytos sąlygos nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurių esama paskirtis yra maitinimo, naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Neįrengus kondicionierių, objektyviai tas negalima, nes patalpos neatitinka higienos reikalavimų.

Atsiliepimas

20. Atsakovas M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-279-808/2024 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

Šalies argumentai

20.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovams Projektas buvo žinomas ir pateiktas dar 2016-2017 m., nes teisminiai ginčai dėl kondicionierių sumontavimo pagal projektą ir jų nukėlimo dėl bendraturčių sutikimų negavimo vyko dar nuo 2016 m. Atsakovas pažymi, kad apeliantės minimuose teisminiuose procesuose atsakovai nedalyvavo ir juose pateiktų dokumentų neanalizavo. Atkreipia dėmesį, kad teisminiame procese Nr. 3-61-3-01579-2017-5 buvo pateiktas statinio projektas, pavadinimu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas“ Nr. PLH.AN.T14.15 08 10-01-TDP, projektuotojas – UAB „Archinova“, projekto stadija – techninis darbo projektas. O nagrinėjamoje byloje prašoma leidimo vykdyti darbus be bendraturčių sutikimo pagal projektą, pavadinimu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpų paprastasis remontas“ Nr. D-15-10-1-TDP, parengtu UAB „Duventa“, projekto etapas – techninis darbo projektas.

Atsiliepimas

20.2. Atsakovas nesutinka su apeliantės skundo teiginiu, kad dar prieš ieškinio pareiškimą ieškovė atsakovams 2022 m. birželio 7 d. el. laiškais pateikė projekto ekspertizę ir įvertinimą, nurodydama, kad kilus klausimams, galima kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais. Atsakovas pažymi, kad iš ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškinio priedais Nr. 7 esančių el. laiškų matyti, kad prie jų ieškovė pridėjo šiuos priedus: „2022-03-28-Ekspertizes aktas ((duomenys neskelbtini)).pdf“; „Prasymas organizuoti susirinkima.docx“; „Gyventojo sutikimo forma.docx“. Taigi, projektas su šiais laiškais pateiktas nebuvo; buvo pateiktas tik UAB „Eicosolution“ 2022 m. kovo 28 d. vertinimo aktas Nr. VA-983-032022, kuriame, kaip nurodo pati ieškovė, „buvo įvertintas Projektas ir jo pagrindu atliekami kondicionierių blokų montavimo darbai“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Projektą (į bylą pateiktą kaip ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškinio priedas Nr. 5) sudaro 54 lapai. Į jį įeina planai, aiškinamasis raštas, techninės specifikacijos, žiniaraščiai ir kt. Tai yra pirminis ir pagrindinis dokumentas, pagal kurį galima įvertinti ieškovės norimus atlikti darbus. Tuo tarpu ieškovės atsakovams pateiktą vertinimo aktą sudaro 14 lapų; kaip jame nurodyta, šis vertinimas atliktas pagal „užsakovo užduotį bei informaciją“. Iš 14 vertinimo aktų lapų: 1 lapą sudaro titulinis lapas ir turinys, 1 lapą – „Įžanga“, 1 lapą – „Santrumpos“ ir vertintojams užduotų klausimų išvardijimas, tuomet 4 lapuose pateikiama objekto vizualinė apžiūra – nuotraukos (darytos 2022 m. kovo 25 d.), ir likusiuose akto lapuose pateikiami atsakymai į užsakovo klausimus bei išvados. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į Projekto ir ieškovės pateikto Vertinimo akto apimtis, turinį ir ypač sudarymo aplinkybes, be kita ko ir į tai, kad minėtą vertinimą atlikusiems specialistams buvo pateikta tik projekto dalis (ŠVOK dalis), akivaizdu, jog Projektas ir Vertinimo aktas yra nelygintini jų objektyvumo, detalumo ir ypač atsakovų galimybių iš jų nustatyti savo teisių ir interesų (ne)pažeidimą aspektais, todėl vertinimo akto pateikimas atsakovams el. laiškais, net ieškovei ir nurodant, kad turint papildomų klausimų galima kreiptis į ją, yra jokiu būdu nelygiavertis projekto pateikimui.

Šalies argumentai

20.3. Atsakovas pasisakydamas dėl ieškovės skundo argumento, kad Projektas atsakovams pateiktas kartu su 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškiniu, todėl atsakovai su juo galėjo susipažinti bylos nagrinėjimo metu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai objektyviai teisingai konstatavo, kad ieškovė nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, kad Projektas atsakovams pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme.

Atsiliepimas

20.4. Atsakovas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad sprendžiant tarp bendraturčių kylančius ginčus, ikiteisminė stadija nėra privaloma, todėl atsakovų procesinės teisės nebuvo pažeistos. Nurodo, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, kad ieškovės pageidaujamiems darbams atlikti reikalingas bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, kopija. Tai suponuoja, kad tik bandęs gauti, bet negavęs tokio bendraturčių sutikimo ar protokolinio sprendimo ieškovas gali kreiptis į teismą ir savo interesus kitų bendraturčių atžvilgiu bandyti įgyvendinti priverstinai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki kreipimosi į teismą ieškovė bendraturčių sutikimų prašė, taigi, būtinybę bendraturčiams išreikšti savo valią dar iki teismo proceso jau vien savo veiksmais pripažino. Be to, ieškovė pripažino ir aplinkybę, kad klausimui išspręsti reikalingas tiek gyventojo sutikimas, tiek ir bendrijos susirinkimo protokolas; t. y., kreipdamasi į atsakovus ieškovė pateikė 2022 m. prašymą dėl bendrijos susirinkimo organizavimo, kuriame nurodė, kad „šiam klausimui išspręsti ir pritarti reikalingas ne tik rašytinis mano kaip gyventojo sutikimas, bet ir bendrijos susirinkimo protokolas, prašau organizuoti bendrijos susirinkimą“. Atsakovas pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad iki bylos iškėlimo prašydama bendraturčių sutikimo ieškovė projekto nepateikė, nors ne tik pats kreipimasis į bendraturčius, bet ir susiję procedūriniai reikalavimai, įskaitant reikiamos informacijos (šiuo atveju – Projekto) pateikimą yra privalomi.

20.5. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ieškovė tinkamai įvykdė bendraturčių informavimo pareigą, o atsakovai nebendradarbiavo ir ieškovei negali būti perkelta su tuo susijusi rizika. Atsakovo nuomone, jeigu ieškovė iš tiesų būtų dėjusi visas nuo jos priklausančias pastangas, atlikusi visus nuo jos priklausančius veiksmus, suteikusi visą reikalingą informaciją, tai ieškovė kartu su savo prašymu būtų pateikusi bendraturčiams Projektą. Net jei ieškovė tikrai manė, jog 2017 m. pradėto teisminio proceso medžiagoje esantis kitas UAB „Archinova“ parengtas projektas, prieinamas to proceso dalyviams UAB „Inservis“ ir Bendrijai, prilygintinas šioje byloje pateiktam UAB „Duventa“ parengtam projektui, vis tiek, veikiant taip rūpestingai ir gera valia, kaip ieškovė deklaruoja, po penkerių metų kreipiantis į bendraturčius Projekto pateikimas būtų protingas, sąžiningas ir teisingas žingsnis. Tačiau ieškovė ne tik kad nepateikė Projekto, bet iš ieškovės pateikto jos surašyto 2022 m. sutikimo dėl remonto darbų atlikimo formos (šablono) net nėra visiškai aišku, ar Projektas parengtas – jame nurodyta, jog bendraturtis sutinka, kad būtų, be kita ko, „organizuojamas paprastojo remonto darbų projekto parengimas“.

20.6. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Kaip jau minėta, išvadą dėl bendraturčių interesų ir pamatinių principų pažeidimo teismas padarė įvertindamas bylos medžiagą ir sutikdamas su atsakovų teiginiais. Atsakovo teigimu, priešingai ieškovės vertinimui, atsakovų teiginiai yra pagrįsti įrodymais; atitinkamai pirmosios instancijos teismo, sutinkančio su atsakovais, išvados taip pat yra jais pagrįstos, įrodinėjimą reglamentuojančios CPK nuostatos nepažeistos.

20.7. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, jog kondicionierių sumontavimas reikalingas, kad ieškovė patalpas galėtų naudoti pagal paskirtį. Atsakovo nuomone, tinkamą vėdinimą ir susijusias higienos normas ieškovė gali užtikrinti ir kitais būdais, nei aprašoma byloje. Žinoma, standartinių kondicionierių įrengimas ieškovei yra pats parankiausias patalpų vėdinimo būdas, nes jis yra pats paprasčiausias ir pats pigiausias, tačiau šiais laikais esama ir pažangesnių, nors ir sudėtingesnių ir galimai brangesnių patalpų vėsinimo sprendinių, kuriuos ieškovė, gerbdama kaimynų teises ir teisėtus interesus, turėtų pasirinkti.

21. Atsakovai A. B. ir S. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimą su apeliantės skundu grindžia žemiau išdėstytais motyvais:

21.1. Apeliaciniame skunde tvirtindama, kad visi atsakovai buvo tinkamai informuoti apie ieškovės ketinimus ir apie numatytus statybų sprendinius žinojo dar nuo 2016 metų, šiuos skundo teiginius apeliantė turi įrodyti (pagrįsti bylos medžiaga). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai buvo informuoti apie ieškovės ketinimus, kad buvo supažindinti su ieškovės parengtu techniniu projektu dar 2016 m. ar 2017 m., dalyvavo bylose, ar buvo informuoti kitu būdu. Apeliantės teiginiams apie atsakovų žinojimą apie ateityje (2021-2022 m.) ieškovės ketinamus įgyvendinti statybos sprendinius esant niekuo nepagrįstiems, apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Atsakovų vertinimu, teigdama, kad atsakovai apie numatomas statybas viską galėjo suprasti iš jiems pateikto 2022 m. kovo 28 d. ekspertizės (vertinimo) akto, apeliantė spekuliuoja šio akto turiniu. Pažymi, jog minėtame akte nėra jokių duomenų apie ieškovės ateityje ketinamus atlikti statybos darbus dėl kurių atlikimo yra reikalingi atsakovų sutikimai. Vertinimo akte buvo pateikti tik keli atsakymai į apeliantei aktualius klausimus, tačiau išsamių duomenų apie būsimą statybų objektą, statybos darbų sprendinius, kuriems prašomas atsakovų sutikimas, nėra. Atsakovai teigia, jog iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pati nepateikusi atsakovų sutikimų davimui reikalingos techninės informacijos, ieškovė ieškinio pareiškimo dieną neturėjo materialinės teisės reikalauti atsakovų sutikimų davimo. Įvertinęs šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė. Aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikusi visą reikalingą informaciją apie numatomų vykdyti statybų darbus, jog buvo pateikusi projektinius sprendinius, aiškinamuosius raštus, turėjo įrodyti ieškovė. Kadangi ieškovė aukščiau nurodytos informacijos atsakovams suteikusi nebuvo, byloje nesant duomenų, jog ieškovė iki ieškinio būtų informavusi atsakovus apie numatomus statybos darbų sprendinius, ieškovė pareiškė nepagrįstą skundą. Apeliantės teiginiai, jog „Atsakovai, kaip Pastato bendraturčiai, turi pareigą bendradarbiauti, domėtis vieno iš bendraturčių ketinamais atlikti statybos darbais“ yra niekuo nepagrįsti. Bendraturčių subjektinės pareigos domėtis kito bendraturčio reikalais joks teisės aktas nenumato.

Šalies argumentai

21.2. Apeliantė skunde teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų teisės nebus pažeistos. Šiais įrodymais apeliantas laiko 2022 m. kovo 28 d. vertinimo aktą, 2023 m. balandžio mėn. UAB „Ekostruktūra“ išorinių kondicionavimo blokų triukšmo modeliavimo schemą ir papildomą paaiškinimą prie 2022 m. kovo 28 d. vertinimo akto. Atsakovų įsitikinimu, nė vienas iš apeliantės nurodytų dokumentų neturi didesnės įrodomosios galios negu į bylą pateikti ginčo statinio projektiniai sprendiniai ar šalių paaiškinimai. Pažymi, jog visi apeliantės nurodyti dokumentai, kuriuos ji laiko įrodymais, turinčiais įrodyti, jog atsakovų teisės nebus pažeistos, yra tik apeliantei palankios trečiųjų asmenų nuomonės, negalinčios turėti didesnės įrodomosios reikšmės nei pačios apeliantės paaiškinimai. Atsakovų nuomone, ieškovės į bylą pateiktas vertinimo aktas, triukšmo modeliavimo schema ir papildomas paaiškinimas prie vertinimo akto neturi nieko bendro su apeliantės pateiktų projektinių sprendinių įgyvendinimo įtaka atsakovų teisėms. Apeliantės pateiktų tariamų įrodymų neobjektyvumą patvirtina vien tai, jog už šių tariamų įrodymų gavimą pati apeliantė sumokėjo 6 050 Eur, kuriuos taip pat prašo priteisti iš atsakovų. Kadangi visi nurodyti dokumentai buvo parengti su apeliante sutartiniais ryšiais susijusios šalies (-ių), rengiant dokumentus su atsakovais tariamasi nebuvo, ieškovės naudai trečiųjų asmenų parengti dokumentai negali būti objektyvūs ir turėti didesnės įrodomosios galios, nei pačios apeliantės paaiškinimai.

21.3. Atkreipia dėmesį, jog pradinis ieškinys buvo grindžiamas teiginiu, jog „Vadovaujantis Lietuvos privalomaisiais normatyviniais dokumentais viešojo maitinimo įstaigoms yra būtinas priverstinis patalpų vėdinimas ir užtikrinti Lietuvos higienos normomis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ keliamą reikalavimą - nepasiekti vasaros metu ribinės 28 ºC temperatūros vertės.“. Tuo tarpu apeliantės specialistas savo papildomame paaiškinime prie 2022 m. kovo 28 d. vertinimo akto pripažino, kad apeliantės techninio statybos darbų projekto ŠVOK dalis net nebuvo projektuota 28 ºC temperatūrai. Kaip nurodė ieškovės specialistas: „Parengtame UAB „Duventa“ paprastojo remonto techniniame darbo projekte paminėta „Aukščiausia išorinė temperatūra – 26,1 ºC“ reiškia, jei temperatūra lauke ir tuo pačiu ir viduje bus aukštesnė už 26,1 ºC“, suprojektuoti kondicionieriai tokiomis sąlygomis turėtų veikti maksimalios galios ir triukšmo režimu, tačiau kondicionieriai gali būti suprogramuoti taip, kad būtų mažinamas kondicionieriaus našumas ir mažinamas ventiliatoriaus sukimosi greitis. Toks pat principas taikomas kondicionieriams ir nakties metu.“. Net apeliantės samdytam specialistui pripažinus, kad jau prie 26,1ºC suprojektuoti kondicionierių blokai turės dirbti maksimaliu projektuotu triukšmo režimu, nekalbant apie >28 ºC temperatūrines vertes, yra akivaizdu, jog higienos normų reikalaujamo triukšmo lygio laikymasis bus priklausomas ne nuo ketinamų įgyvendinti statybos techninių sprendinių, tačiau vien nuo apeliantės valios. Apeliantės specialistams pripažinus, jog higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nebus užtikrinta be apeliantės valingo sprendimo kondicionierių nenaudoti (nesant byloje duomenų apie galimybę kondicionierius programuoti), apeliantės siekiami įgyvendinti sprendiniai negali būti laikomi atitinkančiais atsakovų interesus ir nepažeidžiančiais atsakovų teisių.

21.4. Atsakovai pažymi, jog byloje apeliantė neginčijo aplinkybės, jog projektuotojai projektavo 60 db(A) triukšmą bendro naudojimo teritorijoje (daugiabučio namo kieme) skleidžiančius kondicionierių blokus, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuo 6 iki 18 val. be išlygų negali viršyti 55 dB(A), nuo 18 iki 23 val. be išlygų negali viršyti 50 dB(A), o nuo 23 iki 6 val. be išlygų negali viršyti 45 dB(A).“. HN nenumato, kurioje gyvenamųjų pastatų aplinkos vietoje galėtų būti leidžiamas didesnis negu 45 dB(A) triukšmas. Nesant tokios išimties, apeliantės į bylą pateikta triukšmo sklaidos modeliavimo schema negali pateisinti NH nesilaikymo kondicionierių įrengimo vietoje. Apeliantės į bylą pateikta triukšmo modeliavimo schema tik patvirtino atsakovų teiginius, jog nakties metu triukšmo lygis būtų viršytas. Triukšmo modeliavimo schemą parengęs specialistas pripažino, jog nakties metu 45 db(A) triukšmas pasieks rytinėje pusėje esančio pastato sieną (atitinkamai per atidarytus langus pasieks ir patalpų vidų). Tokio pripažinimo pirmos instancijos teismui turėjo pakakti konstatuoti, jog atsakovai pagrįstai galėjo nesutikti su apeliantės siūlytais projektiniai sprendiniais, pažeidžiančiai HN reikalavimus.

21.5. Atsakovai pažymi, kad apeliantė visiškai neatsikirto į atsakovų atsiliepimo argumentus, jog projektuotojas projektavo technologinės dalies reikalavimų neatitinkančius ventiliatorius dalies patalpų oro šalinimui (pažymėdamas apie tai brėžinyje), o nesant minėtose patalpose pakankamo vėdinimo, šių viešojo maitinimo paskirčiai ketinamų naudoti patalpų vėdinimas projekte buvo numatytas pro atidarytus langus. Taip buvo sukurta kvapų ir triukšmo sklidimo per langus, problema, sukurtas atsakovų teisių bei interesų pažeidimas. Net nebandydama neigti nurodytų techninio projekto trūkumų, ieškovė pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą.

21.6. Anot atsakovų, kadangi apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų, jog iki ieškinio pareiškimo kada nors būtų pateikusi atsakovams aiškią ir konkrečią informaciją apie ketinamus vykdyti statybos darbus, jog pateikė informaciją apie numatomus statybos sprendinius; kadangi be privalomos atsakovams gauti informacijos pateikimo ieškovė iš karto pareiškė ieškinį dėl bendraturčių sutikimo nedavimo, nesilaikydama informacijos bendraturčiams pateikimo stadijos, apeliantė negalėjo teisėtai įgyti teisės į ieškinio patenkinimą (ex injuria jus non oritur). Nuolat naktį burzgiantis 60 dB(A) kondicionierius atsakovų gyvenamojoje aplinkoje ar sklindantys kvapai, kurių galėtų nebūti, nėra suderinami su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais į kokybišką ir saugią gyvenamąją aplinką, dėl to skundas negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

21.7. Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas atsakovų teisių pažeidimo nepagrindė jokiais motyvais. Skirtingai nei nurodė apeliantė, skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodė, jog „teisminio nagrinėjimo metu atsakovai pateikė nesutikimo su atskiromis ekspertų išvadomis, argumentus, į kuriuos ieškovė iš esmės nesiekė atsikirsti ir nesiėmė priemonių pateikti atsakovų nesutikimus paneigiančių leistinų įrodymų. Atsakovų teigimu, Projekto nurodomas montuojamų dviejų šaldymo blokų, skleidžiančių iki 60db(A) triukšmą lygis neatitinka higienos normų ir projekto aiškinamojo rašto reikalavimų, naktį leidžiančius ne didesnį negu 45 db(A) triukšmą, o dieną iki 55 db(A), nes nepateikti skaičiavimai bei kondicionierių išorinių blokų modeliai (jie yra tik projektavimo stadijoje) <..> vėdinimo atveju nebus užtikrinta, kad virtuvės kvapai nesklistų į atsakovams priklausančias patalpas“. Šių teismo argumentų pagrindimas byloje esančiais įrodymais yra akivaizdus iš ieškovės į bylą pateikto techninio darbo projekto D-15-10-1-TDP daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpų paprastasis remontas ŠVOK dalies pagrindinio brėžinio sprendinių, kurių konkretūs fragmentai buvo pateikti ir aprašyti atsakovų atsiliepime į ieškinį. Iš ieškovės teismui pateiktų techninio projekto sprendinių matyti, jog viešojo maitinimo patalpų vėdinimas per langus buvo numatytas į bendrą kiemą, buvo projektuojami projekto technologinės dalies neatitinkantys oro ištraukimo ventiliatoriai, suprojektuoti kondicionierių blokai skleis didesnį, negu HN leistinas triukšmas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės buvo įrodytos pačios ieškovės pateiktais dokumentais. Atsakovų manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai turėjo teisę reikšti motyvuotus nesutikimus su techniniais statybų sprendiniais ir, kad atsakovų teisės vardan ieškovės norų neturi būti pažeidinėjamos.

21.8. Atsakovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog kondicionierių įrengimas yra būtinas ieškovės veiklai vykdyti. Atsakovų nuomone, nėra teisės akto, reikalaujančio, jog viešojo maitinimo patalpos turi turėti oro kondicionavimo sistemą. Pateikusi ŠVOK projektą, parengtą maksimaliai 26,1 ºC aplinkos temperatūrai, apeliantė nepagrįstai ieškinį ir apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog kondicionieriai turi būti įrengti tam, kad temperatūra patalpose neviršytų 28 ºC. Kadangi ieškovė teismui ir atsakovams nepateikė jokių duomenų, ar kada nors temperatūra patalpose buvo viršijusi 28 ºC, taip pat nesant apeliantės paaiškinimo, kodėl buvo projektuota 28 ºC ribinei temperatūrai net nepritaikyta vėdinimo sistema, ieškovės ieškinys dėl būtinybės vykdyti statybos darbus be atsakovų sutikimo, buvo pareikštas nepagrįstai (turint apsimestinį tikslą, nesuderinamą su atsakovų materialiniais ir procesiniais interesais, o taip pat CK 1.5 str. laikymusi).

Šalies argumentai

21.9. Atsakovai atkreipia dėmesį, jog apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 6 050 Eur nuostolių sumą, kartodama 2023 m. balandžio 17 d. patikslinto ieškinio analogišką materialinį reikalavimą, tačiau nei pirmos instancijos teismo procese, nei ieškiniu, nei žodžiu teismo proceso metu neįrodinėjo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų dėl prašomų priteisti 6 050 Eur nuostolių, ieškovė taip pat minėtų sumų neprašė priteisti, kaip bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikta jokių argumentų dėl 6 050 Eur ieškovės nuostolių priteisimo teisinio pagrindimo, su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais priteisti nuostolius atsakovai nesutinka ir prašo teismo šio apeliantės materialinio reikalavimo netenkinti, kaip neįrodyto ir nepagrįsto.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo teisėtumo ieškovės UAB „Asgaard Property“ apeliacinio skundo ir atsakovų M. G. bei A. B. ir S. B. atsiliepimuose išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

25. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilęs ginčas iš esmės dėl to, ar ieškovė tinkamai atliko ikiteisminės stadijos procedūras, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą statybos darbams (kondicionierių įrengimui) ir įgyvendindama savo kaip vienos iš bendraturčių teises, t. y. ar tinkamai informavo kitus bendraturčius apie ketinamus vykdyti statybos darbus, suteikė jiems išsamią informaciją, o savo ruožtu atsakovai – ar pagrįstai nesutiko su ieškovės prašymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

26. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra 45 patalpos (el. bylos 1 failas, psl. 105 – 107), iš kurių apeliantei nuosavybės teise priklauso keturios maitinimo paskirties patalpos - kavinės: - 327,75 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - 29,44 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - 171,77 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 189,86 kv. m ploto kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti statybos darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ (toliau ir Projektas).

28. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad be kitų privalomų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas kompetentingai institucijai privalo pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį pastatą asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat CK 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą, – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija (7 punktas).

30. Paminėtas teisinis reglamentavimas bei nurodyta teismų praktika suponuoja išvadą, kad ieškovei, siekiančiai gauti statybą leidžiantį dokumentą, tenka pareiga arba gauti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinius sutikimus, arba Bendrijos protokolinį sprendimą dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos CK 4.85 straipsnyje. Tokiu būdu, atsakovų argumentai, kad ieškovė nėra gavusi privalomojo dokumento - Bendrijos susirinkimo sprendimo pritarti ieškovės ketinamiems statybos darbams atlikti, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Minėta, kad ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurį statinio bendraturčių sutikimas yra vienas iš privalomųjų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi atsakovai atsisakė duoti sutikimą vykdyti statybas, formaliais pagrindais atsisakė organizuoti Bendrijos susirinkimą ir diskutuoti su ieškove dėl Projekto įgyvendinimo (pvz.: keitimo, kompensavimo galimybės), todėl tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, ieškovė galės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.

32. Vienu iš apeliacinio skundo motyvų apeliantė nurodo, kad visi atsakovai buvo tinkamai informuoti apie ieškovės ketinimus, o apie numatytus statybų sprendinius žinojo dar nuo 2016 metų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo byloje esančių įrodymų ir jų turinio, faktinių aplinkybių, akivaizdžiai klaidingai nurodė įrodymus, jų turinį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo ruožtu atsakovai teigia, jog apeliantė neįvykdė savo pareigos bendraturčius tinkamai informuoti bei suteikti išsamią informaciją apie ketinamus vykdyti statybos darbus.

33. Kaip nustatyta bylos medžiaga (el. bylos 1 failas, psl. 63-77), ieškovė kreipėsi į pastato bendraturčius, nurodydama, kad jos valdomam restoranui yra būtinas kondicionierių įrengimas, tam kad būtų užtikrintas tinkamas gyvenamojo namo maitinimo paskirties (restorano) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimas pagal keliamus reikalavimus dėl tinkamų higienos sąlygų užtikrinimo, kurie įtvirtinti Statybos techniniame reglamente 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, o tinkamas patalpų kondicionavimas yra tinkamų higienos sąlygų dalis, kuri numatyta Statybos techniniame reglamente 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir prašė bendraturčius duoti sutikimus. Iš byloje esančių el. laiškų priedų matyti, kad atsakovams buvo kartu siunčiami trys priedai: 2022 m. kovo 28 d. Ekspertizės aktas ((duomenys neskelbtini)), Prašymas organizuoti susirinkimą ir Gyventojų sutikimo forma. Taigi darytina išvada, kad ieškovė formalius reikalavimus informuoti bendraturčius apie ketinimą vykdyti statybos darbus įvykdė. Tačiau atsakovams ginčijant šio informavimo turinio išsamumą ir tinkamumą, būtina įvertinti ginčo kilimo faktines aplinkybes bei minėtų priedų turinį.

34. Kaip minėta, ir šių faktinių aplinkybių buvimo atsakovai neginčija, ieškovė, be statybą leidžiančio dokumento, 2016 metais buvo sumontavusi vėdinimo/šaldymo inžinerinių sistemų išorinius blokus, 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091. Šalinant savavališkos statybos padarinius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 13 d. išdavė ieškovei rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP- 01-160913-00511 (toliau ir Pritarimas). Šio Pritarimo teisėtumo patikrinimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI, Inspekcija) 2016 m. gruodžio 27 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-100-161227-00078 konstatavo, kad Pritarimas išduotas teisėtai. 2016 m. gruodžio 27 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte Nr. SPA- 2075 nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Pastatą administravusi UAB „Inservis“, nesutikdama su VTPSI 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-5028 (jame konstatuota, kad ieškovė įvykdė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius) jį apskundė Vilniaus administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 17 d. sprendimu UAB „Inservis“ skundą atmetė. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019, UAB „Inservis“ skundas buvo patenkintas iš dalies - panaikintas VTPSI 2017 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (23.2)-2D-5028 ir Inspekcija įpareigota iš naujo išnagrinėti UAB „Inservis“ 2017 m. kovo 15 d. skundą Nr. 01-065. Po tokios teismo nutarties, Bendrija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti UAB „Asgaard Property“ demontuoti (pašalinti) prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki savavališko kondicionierių blokų sumontavimo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-22136-931/2020, UAB „Asgaard Property“ buvo įpareigota savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti (pašalinti) prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki kondicionierių blokų sumontavimo). Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-1909-653/2021, paliktas nepakeistas. Ieškovė šį teismo sprendimą įvykdė (antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-22-24). Nors atsakovai neigia žinoję apie vykstančius teisminius procesus dėl ieškovės įrengtų kondicionierių pašalinimo, ši jų pozicija vertintina kritiškai. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-22136-931/2020 Bendrija dalyvavo kaip ieškovė, t. y. buvo proceso iniciatorė ir veikė bendrijos narių (bendraturčių) vardu ir interesais, turėdama jų įgalinimus pagal Bendrijos įstatus, todėl Bendrijai tenka pareiga informuoti savo narius apie šių procesų eigą ir rezultatus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 13 dalis, 12 straipsnio 3 dalis, Bendrijos įstatų 11 dalis). Kad Bendrijos nariai turėjo prielaidą žinoti apie vykstančius ginčus dėl ieškovės įrengtų kondicionierių patvirtina ir atsakovo M. G. el. laiško turinys (el. bylos 1 failas, psl. 60). Savo ruožtu teisėjų kolegija pripažįsta, kad bendraturčių žinojimas apie vykstančius procesus neeliminuoja ieškovės pareigos išsamiai informuoti juos apie ketinamų atlikti statybos darbų apimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie atsakovams 2022 m. birželio 7 d. el. laiškų pridėtas priedas – 2023 m. kovo 28 d. Ekspertizės aktas ((duomenys neskelbtini)) tebuvo tik ieškovės užsakymu atliktas Projekto Vertinimo aktas Nr. VA-983-032022 (14 lapų apimties), kuris savo turiniu ir informatyvumu niekaip negalėjo atitikti 2015 m. parengto Techninio darbo projekto (el. bylos 1 failas, psl. 108-161). Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas M. G. savo atsiliepime į apeliacinį skundą, administraciniame teisminiame procese Nr. 3-61-3-01579-2017-5 buvo pateiktas statinio projektas, pavadinimu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas“ Nr. PLH.AN.T14.15 08 10-01-TDP, projektuotojas – UAB „Archinova“, projekto stadija – techninis darbo projektas. O nagrinėjamoje byloje prašoma leidimo vykdyti darbus be bendraturčių sutikimo pagal projektą, pavadinimu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpų paprastasis remontas“ Nr. D-15-10-1-TDP, parengtu UAB „Duventa“, projekto etapas – techninis darbo projektas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (ir apeliantė šios aplinkybės neginčija), pastarasis Projektas atsakovams pateiktas tik kaip procesinių dokumentų priedas jau pareiškus ieškinį teisme. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Statybų įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. pasiūlymų, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) pateikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Projekto nepateikimas atsakovams, apribojo jiems galimybę susipažinti su konkrečiai ketinamų atlikti darbų (kondicionierių įrengimo) sąlygomis, specifikacijomis, higieninių reikalavimų išpildymu ir pan. Apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, ieškovę suvaržius atsakovų galimybę pateikti ieškovei motyvuotus (ne)sutikimus ikiteisminėje stadijoje, t. y. pažeidus ikiteisminę supažindinimo su Projektu stadiją (procesinis pažeidimas).

35. Savo ruožtu apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad Projektas pateiktas atsakovams kartu su pradiniu ieškiniu, dar 2022 m. rugsėjo 14 d., visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. vasario 13 d. (sprendimo priėmimo), kas yra 17 mėnesių, atsakovai be jokių apribojimų galėjo susipažinti su Projektu, teikti savo pastabas, atlikti įvertinimus ar bet kokiu kitu jiems priimtinu būdu susipažinti su Projektu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aktyviai procese dalyvaujantys atsakovai pasinaudojo šia teise, susipažino su Projektu ir savo procesiniuose dokumentuose išreiškė aiškius ir konkrečius nesutikimo su Projekto koncepcija argumentus, o būtent, atsakovai išreiškė nesutikimą, kad ieškovės prašomi kondicionieriai būtų įrengti toje pačioje vietoje iš kurios jie jau buvo priverstinai pašalinti bei, kad kondicionieriai būtų įrengiami pagal UAB „Duventa“ dar 2015 m. parengtą techninį-darbo projektą, nurodydami konkrečius šio projekto trūkumus. Dalis atsakovų davė ieškovei rašytinius sutikimus, todėl jų atžvilgiu ieškovė atsisakė reikalavimų.

36. Pažymėtina, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).

38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 34 punktą).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovai, reikšdami nesutikimą dėl Projekte numatytų statybos darbų (kondicionierių įrengimo), rėmėsi ieškovės Projekto sprendinių prieštaravimams Lietuvos Respublikos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje be išlygų numatyta, kad nuo 6 iki 18 val. triukšmo lygis negali viršyti 55 dB(A), nuo 18 iki 23 val. - negali viršyti 50 dB(A), o nuo 23 iki 6 val. - negali viršyti 45 dB(A). Bei Lietuvos higienos normoms HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ keliamą reikalavimą - nepasiekti vasaros metu ribinės 28 ºC temperatūros vertės, t. y., kad Projekto nurodomas montuojamų dviejų šaldymo blokų, skleidžiančių iki 60db(A) triukšmą lygis neatitinka higienos normų ir projekto aiškinamojo rašto reikalavimų, naktį leidžiančius ne didesnį negu 45 db(A) triukšmą, o dieną iki 55 db(A), kad nepateikti skaičiavimai bei kondicionierių išorinių blokų modeliai (jie yra tik projektavimo stadijoje), todėl, atsakovų vertinimu, tokiais Projekto sprendiniais pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai ir interesai.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia bendraturčių, kaip savininkų, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu atsakovai pateikė nesutikimo su atskiromis ekspertų išvadomis, argumentus, į kuriuos ieškovė iš esmės nesiekė atsikirsti ir nesiėmė priemonių pateikti atsakovų nesutikimus paneigiančių leistinų įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo metu, siekdama paneigti atsakovų teiginius ar paaiškinti Projekto sprendinius, ieškovė papildomai teikė į bylą UAB „Eicosolution“ 2023 m. balandžio mėn. atliktą Išorinių kondicionavimo blokų triukšmo modeliavimą (el. bylos 3 failas, psl.183 – 188), dr. M. G. Papildomą paaiškinimą prie 2022 m. kovo 28 d. Vertinimo akto Nr. VA-983-032022 (el. bylos 4 failas, psl. 96). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovės Projekto sprendiniais ir specialistų vertinimais, savo kaip butų/patalpų savininkų teisių pažeidimą grindė subjektyviais teiginiais bei nuomonėmis ir niekaip nepagrindė, kaip išorinių kondicionierių blokų montavimas, Pastato rūsio dalyje esančioje laiptų aikštelėje, kuria naudojasi išimtinai tik ieškovė, pažeis atsakovų kaip bendraturčių teises. O atsakovų teiginys, kad ieškovė siekia įsirengti vėdinimo/šaldymo įrenginius kitiems bendraturčiams nekompensuojant (neįrengiant analogiškų kondicionavimo sistemų ar nenumatant galimybės naudotis ieškovo įrengiama sistema) suponuoja išvadą, kad atsakovai iš esmės prieštarauja ne Projekto techniniams sprendiniams, o tam, kad nėra sutarta ir numatyta materiali kompensavimo sistema.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų teiginiais, kad vien savo reikmėms naudojamų kondicionierių blokų įrengimas ant bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems bendraturčiams priklausančio pastato fasado bei laiptų, pažeidžia bendrasavininkų interesus ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Juolab, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) butų/patalpų (neįskaičiuojant 4 ieškovei priklausančių patalpų) savininkai jau yra davę ieškovei rašytinius sutikimus.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovės teikiamą statybos projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti Projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar ginčo techninio projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Jeigu Projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų, remonto darbai nebus galimi arba projektą bus nurodoma taisyti. Tačiau tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje, priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovė galės realizuoti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

43. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovai neįrodė ieškovės pateikto Projekto negatyvaus poveikio, grėsmės jo atsakovų kaip bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti jos teisę atlikti statybos darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ be atsakovų sutikimo.

44. Ieškovė prašo jos naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti patirtas 6 050 Eur išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo reikalavimo pareiškimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo. Nurodo, kad išlaidos patirtos siekiant nustatyti, kad nebus Pastato bendrasavininkams padaryta žala, jos patirtos dar iki ieškinio pareiškimo, dėl ko jos laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais, susijusiais su siekiu bylą užbaigti taikiai.

45. Nustatyta, kad ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos už UAB „Eicosolution“ parengtą vertinimo aktą Nr. VA-983-032022, kaip nurodo ir pati ieškovė, tikslu pagrįsti Pastato bendraturčiams parengto Projekto atitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimas, eliminavimą pavojaus atsirasti bendraturčių turtui ir/ar jų interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas vertinimo aktas buvo vienas iš svarių argumentų, dėl kurių ieškovė gavo daugumos bendraturčių rašytinius sutikimus vykdyti statybos darbus, todėl šios išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai CK 6.249 straipsnio prasme. Be to, nei pirmosios instancijos teismo procese, nei apeliacinėje instancijoje ieškovė neįrodinėjo esant civilinės atsakomybės sąlygas, apsiribojo tik nurodymu, kad tokios išlaidos yra patirtos (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Atmetus reikalavimą priteisti patirtas 6 050 Eur išlaidas, taip pat netenkintinas reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme

46. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

47. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, jog atsakovai pagrįstai atsisakė duoti ieškovei rašytinius sutikimus vykdyti statybos darbus pagal Projektą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies , nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

50. Ieškovė byloje pirmosios instancijos teisme sumokėjo 237 Eur žyminio mokesčio (137 Eur už turtinį reikalavimą ir 100 Eur už neturtinį reikalavimą). Pagal CPK 93 straipsnį ieškinį patenkinus tik neturtinio reikalavimo dalyje, t. y. 50 proc., iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteistina 50 Eur (100 Eur / 2) žyminio mokesčio.

51. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 7 668,37 Eur teisinių paslaugų išlaidų (el. bylos 5 failas, psl. 1 – 44).

52. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad visgi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovės pažymose apie suteiktas teisines paslaugas nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d. (el. bylos 5 failas, psl. 14, 21, 27, 33, 41) nurodytos tokios paslaugos kaip komunikacija su bendraturčiais, pakartotinių laiškų rengimas ir išsiuntimas, bendraturčių sutikimų rengimas, prašymų rengimas, pasiruošimas teismo posėdžiui yra to paties pobūdžio pasikartojančios, tapatų rezultatą reiškiančios paslaugos ir negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo dėl termino procesiniam veiksmui atlikti parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad teisinės pagalbos išlaidomis, ieškovės patirtomis teisminėje proceso stadijoje, pripažintinos 1 820 Eur (ieškinio rengimas) 260 Eur (pareiškimų dėl ieškinio atsisakymo rengimas), 1 000 Eur (pasirengimas ir atstovavimas teisme), iš viso – 3 080 Eur, ir ieškinį tenkinus 50 procentų, jų ½ dalis (1 540 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.

54. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 2 118,51 Eur kitų išlaidų (el. bylos 5 failas, psl. 1 – 44). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis ir priteistinomis iš atsakovų 9,57 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro paslaugas, 2 057 Eur išlaidas už Išorinių kondicionavimo blokų triukšmo modeliavimo aktą, iš viso – 2 066,57 Eur. Ieškinį tenkinus 50 procentų, šių išlaidų ½ dalis (1 033,29 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.

55. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 623,29 Eur suma, t. y. po 119,24 Eur iš kiekvieno (2 623,29 / 22).

56. Atsakovas S. B. pateikė įrodymus apie patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (el. bylos 3 failas, psl. 80 – 83), kurių ½ dalis (363 Eur) priteistina iš ieškovės, ieškinį tenkinus 50 procentų. Įskaičius ieškovės ir minėto atsakovo priešinius reikalavimus bylinėjimosi išlaidų dalyje (363 Eur - 119,24 Eur), iš ieškovės atsakovui S. B. priteistina 243,76 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios instancijos teisme.

57. Byloje nustatyta, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (797,36 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas : ½ iš ieškovės – 398,68 Eur ir ½ - lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 18,13 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

58. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė nurodo patyrusi bylinėjimosi išlaidas: 246 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (el. bylos 5 failas, psl. 90) ir 2 666 Eur teisinių išlaidų, kurias sudaro 2 420 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 245 Eur kitos išlaidos (el. bylos 5 failas, psl. 121 - 124). Pastarąsias išlaidas (245 Eur) teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis jau minėtais šios nutarties 52 punkte motyvais. Pagal CPK 93, 98 straipsnius skundą patenkinus tik neturtinio reikalavimo dalyje, iš apeliaciniame procese dalyvavusių atsakovų (3) lygiomis dalimis apeliantės naudai priteistina ½ išlaidų dalis, t. y. 54,50 Eur ((246 Eur – 137 Eur) / 2) žyminio mokesčio ir 1 210 Eur (2 420 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1 264,50 Eur / 3, t. y. po 421,50 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

59. Atsakovas M. G. apeliaciniame procese patyrė 2 420 Eur išlaidų už teisines paslaugas (el. bylos 5 failas, psl. 131 - 132), kurių pusė jam priteistina iš apeliantės. Įskaičius apeliantės ir atsakovo priešinius reikalavimus bylinėjimosi išlaidų dalyje (2 420 Eur /2 - 421,50 Eur - 119,24 Eur), iš apeliantės atsakovui M. G. priteistina 669,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

60. Atsakovas S. B. apeliaciniame procese patyrė 726 Eur išlaidų už teisines paslaugas (el. bylos 5 failas, psl. 127 -130), kurių pusė jam priteistina iš apeliantės. Įskaičius apeliantės ir atsakovo priešinius reikalavimus bylinėjimosi išlaidų dalyje (726 / 2 + 243,76 - 421,50 Eur), iš apeliantės atsakovui S. B. priteistina 185,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Asgaard Property“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti UAB „Asgaard Property“ teisę atlikti statybos darbus pagal UAB „Duventa“ parengtą techninį-darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kavinės patalpos. Paprastasis remontas. Neypatingas statinys. D-15-10-1-TDP. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kavinės patalpų paprastasis remontas. Šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). 2015-09“ be bendraturčių A. B. ir S. B., R. B. ir V. B., D. R., V. V., K. P. ir M. P., G. S. ir L. Z., D. B., E. K. ir R. K., S. G.-D. ir F. P. D., R. L., UAB „Aurespa“, M. G., T. M. ir L. M., J. K. sutikimo.

Priteisti ieškovei UAB „Asgaard Property“ iš atsakovų A. B., R. B. ir V. B., D. R., V. V., K. P. ir M. P., G. S. ir L. Z., D. B., E. K. ir R. K., S. G.-D. ir F. P. D., R. L., UAB „Aurespa“, T. M. ir L. M., J. K. po 119,24 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 24 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asgaard Property“ atsakovui S. B. 185,26 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovui M. G. 669,26 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės UAB „Asgaard Property“ 398,68 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 68 centus) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų A. B., S. B., R. B., V. B., Y. R., A. N., V. V., K. P., M. P., G. S., L. Z., D. B., E. K., R. K., S. G.-D., F. P. D., R. L., UAB „Aurespa“, M. G., T. M., L. M. ir J. K. po 18,13 Eur (aštuoniolika eurų 13 centų) iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė