Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „GRAFŲ REZIDENCIJA“ ieškinį atsakovui UAB „Asgaard Property“ dėl įpareigojimo demontuoti (pašalinti) savavališkai sumontuotus kondicionierių blokus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Net ir tuo atveju, jei neteisėtai atsakovo įrengti kondicionieriai veikdami neviršytų nustatytų triukšmo higienos normų (ieškovė neturi duomenų, ar šios normos yra viršijamos, ar ne), tai savaime nepaneigtų bendruomenės gyventojų ir patalpų naudotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Ramybę, poilsį ar darbą gali trikdyti ir triukšmo higienos normų neviršijantis triukšmas, ką patvirtina ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija, higienos normų pažeidimo kaip privalomo požymio nenustatanti. Tuo tarpu ieškovės teiginiai apie neteisėtai atsakovo įrengtais kondicionieriais darkomą estetinį vaizdą nėra objektyviai išmatuojami ir įrodomi, tačiau tai įvertintina visų reikšmingų aplinkybių kontekste. Atsižvelgtina, kad kalbama apie sostinės senamiestį ((duomenys neskelbtini)), gan prabangią ir atitinkamai sutvarkytą aplinką, kurioje savininkai yra susitarę, nustatę ir siekia išlaikyti atitinkamą tvarką, estetiką ir įvaizdį, nesuderinamą su grubios techninės atsakovo įrangos eksponavimu. Pagal bendrą ir kondicionierių blokų užimamą grindų dangos trinkelių skaičių iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų nuotraukų galima matyti, jog atsakovo neteisėtai sumontuoti kondicionierių blokai užima beveik pusę viso laiptų pločio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija „GRAFŲ REZIDENCIJA“ nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. administruoja daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus. Juridinių asmenų registro išraše nurodytas bendrijos tikslas - įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Iš į bylą teiktos 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 75 metams išnuomojo valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „GRAFŲ REZIDENCIJA“.

2016 m. vasaros pradžioje atsakovas UAB „Asgaard Property“ prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sumontavo kondicionierių blokus.

Dėl šių statybų administraciniuose teismuose vyko teisminiai ginčai, kurie baigti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. liepos 17 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01579-2017-5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad 48. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina statybą leidžiančius dokumentus, tarp kurių, yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais yra reikalingas paprastojo remonto projektas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede 5.2. punkte buvo įtvirtinta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda. Teismas konstatavo, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kondicionierių bloko įrengimo darbams, kaip keičiantiems statinio išvaizdą, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas.

Teismas pabrėžė, kad UAB „Asgaard Property“ 2016?m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 buvo išduotas dėl visai kitų statybos darbų – Ginčo pastato maitinimo paskirties patalpų Nr. 28, 30, 31, 32 paprastojo remonto projekto. Pastebėtina, kad nors projekto sudėtyje esančiame priešprojektiniame rūsio plano pasiūlyme (projekto brėžiniuose šis etapas žymimas PP), kurį peržiūrėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, bei kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, bei techninio darbo projekto (projekto brėžiniuose šis etapas žymimas TDP), rūsio plane, kurį suderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius bei kuriam pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, buvo pažymėta numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad 2016?m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui Nr.?RPSP-01-160913-00511 pagrindu yra užbaigta savavališkos statybos, konkrečiai dėl pastato išorėje įrengtų kondicionierių blokų, padarinių šalinimo procedūra. Teisėjų kolegija nustatė, kad paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas 2016?m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, kondicionierių blokai nesuprojektuoti. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra statinio bendraturčių sutikimo dėl kondicionierių bloko suprojektavimo, kuris vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtintu dokumentų, kurie pateikiami rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti, sąrašu, yra privalomas.

Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2020 m. balandžio 24 d. atliko patikrinimą ir 2020 m. birželio 5 d. rašte Nr. 2D-7295 nurodė, kad kondicionierių blokai yra permontuoti, t. y. nuimti inkarai nuo rūsio sienų ir pastatyti ant laikiklių, kurie yra pritvirtinti prie laiptų ir laiptų aikštelės.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas – kondicionierių blokų įrengimui nėra reikalingas. Atsakovas remiasi tuo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pernagrinėjusi ieškovės skundus ir pranešimus bei 2020 m. balandžio 24 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje pažeidimų, nenustatė. Atsakovas teigia, jog kondicionierių blokų buvimas numatytoje vietoje negali būti laikomas savavališka statyba, pažeidžiančia ieškovės teises ir interesus. Kaip jau buvo minėta, teismui minimas raštas didesnės įrodomosios vertės neturi, vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatytai, ar kondicionierių permontavimas ant laiptų ir laiptų aikštelės keičia statinio išvaizdą ir tokiems darbams reikalingas atskiras statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas.

Teismas pažymi, kad pagal daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ)2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Iš paties atsakovo į bylą pateiktų fotonuotraukų taip pat akivaizdu, kad kondicionierių blokai pritvirtinti prie laiptų. Laiptai veda į rūsį. Pagal DNSB 2 straipsnio 15 dalį išoriniai laiptai laikytini pastato bendrojo naudojimo objektais.

STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 5 punktą pastato išvaizdos keitimu laikoma:<...> įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado <...>.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatyta, kad UAB „Asgaard Property“ 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091, kuriame konstatuota savavališka statyba statinio patalpų paprastojo remonto, keičiant statinio išvaizdą be statybą leidžiančio dokumento ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2016 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. ATPP-100-161209-00023 buvo surašytas dėl atlikto statinio patalpų paprastojo remonto keičiant statinio išvaizdą (įrengti du dvigubi kondicionierių blokai ir ventiliacijos skardinis ortakis D-350mm, 1-8m) be statybą leidžiančio dokumento. Teismas pažymi, kad kondicionierių įrengimu laikomi ne tik atsakovo veiksmai, kuriais kondicionierių blokai buvo pritvirtinti inkarais ant Pastato rūsio sienos, o pačios kondicionavimo sistemos įrengimas, kurios metu įrengti ir skardiniai ortakiai.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad permontavus tik kondicionierių blokų tvirtinimą, t.y, nuėmus inkarus nuo rūsio sienų ir kondicionieriaus blokai pastačius ant laikiklių, kurie pritvirtinti prie laiptų, kurie taip pat yra bendro naudojimo objektas, nebereikalingas kondicionieriaus įrengimo darbams atskiras statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas ir bendraturčių sutikimas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo atliktiems darbams – kondicionierių įrengimui, kurio metu pastato fasade įrengti skardiniai ortakiai D-350mm, 1-8m , o kondicionierių blokai nukabinti nuo rūsio sienos ir pritvirtini šalia sienos ant laiptų ir laiptų maršų, pripažintini paprastuoju remontu keičiant statinio išvaizdą, taip kaip buvo konstatuota ir LVAT administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019. Tokiems darbams reikalinga ir bendraturčių sutikimas ir statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas. Ginčo byloje, kad atsakovas kondicionavimo sistemą įrengė neturėdamas bendraturčių sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento, byloje nėra.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama apginti teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio pagrindu. Teismas pažymi, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, tiesiogiai neįtvirtinta, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; o nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Konstatavus, kad atsakovas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2. punkto reglamentavimą neturi reikalingo rašytinio bendraturčių sutikimo neturėjo ir statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo, spręstinas klausimas dėl atsiradusių padarinių šalinimo. Teismas taip pat konstatuoja, kad UAB „Asgaard Property“ yra tinkamas atsakovas byloje.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra pažeidžiami pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų interesai. Pažymėjo, kad įrengti kondicionieriai ne tik darko pastato Nr. 1 estetinį vaizdą, ‚užgriozdina“ bendro kiemo dalį, skleidžia triukšmą, kuris ypatingai garsiai girdimas naktį ir vakarais, t. y. paros ramybės metu.

Atsakovas tuo tarpu atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismui su ieškiniu nebuvo pateikti jokie triukšmo lygio matavimai, kuriais būtų pagrįstas atsakovo naudojamų įrenginių netinkamumas triukšmo atžvilgiu pagal higienos normų reikalavimus. Atsakovas pridėjo kiemo fotofiksacijas, iš kurių matyti, kad kondicionieriai pastatyti ant laiptų ir laiptų maršų, kurie veda tik į atsakovo patalpas, todėl niekam iš gyventojų nesukelia nepatogumų naudotis bendru kiemu ar bendromis patalpomis bei nevaržo galimybės tinkamai naudotis gyventojams priklausančiomis patalpomis.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė savo argumentų dėl kondicionieriaus keliamo triukšmo ar kad kondicionieriai trukdo gyventojams naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Tačiau teismo vertinimu, vien faktas, kad darbai bendro naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas faktas konstatuoti jų teisių pažeidimą. Tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1343-577/2018.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

Namo bendraturčių teisės buvo pažeistos ir šiuo metu vis dar pažeidžiamos dėl to, kad ginčo įranga sumontuota ir laikoma ant namo fasado negavus daugumos namo bendraturčių sutikimo ir prieš jų valią ir jie turi teisę kreiptis į teismą CK 4.103 straipsnio pagrindu. Teismas pažymi, jog atsakovas byloje priešieškinio su reikalavimu gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo nepareiškė, taip pat nėra duomenų, ar atsakovas kreipėsi dėl sutikimo davimo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis numato, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. Teismas jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovo reikalavimą iš dalies įpareigoja atsakovą savo lėšomis demontuoti (pašalinti) prie Pastato 1 sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki savavališko kondicionierių blokų sumontavimo). Teismas netenkina ieškovės reikalavimo nustatyti 300 Eur baudą už kiekvieną pradelstą vykdymo dieną. Tačiau teismas remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis.

Teismas pažymi, kad šiuos veiksmus gali atlikti ne tik pats atsakovas, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra tikslinga, įvertinus ieškovės argumentus, susijusius su būtinybę kuo greičiau demontuoti kondicionierių blokus.

Ieškovas prašo nustatyti 1 mėnesio terminą sprendimui įvykdyti. Argumentuoja tuo, kad atsakovas jau 8 metus pažeidinėja bendraturčių interesus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Teismas tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatė. Teismas pažymi, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020 m. birželio 9 d. bendrasavininkų interesų pažeidimas ankstesniais teismų sprendimais nebuvo konstatuotas. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato atsakovui 6 mėnesių terminą.

Teismas nagrinėjamoje byloje nevertino ieškovės argumentų dėl jos nuomone neteisėtų ir nepagrįstų institucijų veiksmų. Pažymėtina, kad ieškovė gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-05 raštą Nr. 2D- , departamento veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą turėjo teisę skųsti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalies ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų Planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1V-5, 56 punkto nustatyta tvarka, tačiau kaip nurodė ir pati ieškovė, ji departamento veiksmų nagrinėjamoje byloje neskundė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 75 Eur dydžio žyminį mokestį ir 1210 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Ieškovė pateikė PVM sąskaitos faktūros Serija AGP Nr. 2020.06_12 1 210 Eur sumai kopiją bei 2020 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius 1210 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Taip pat ieškovė sumokėjo už ieškinį 75 Eur žyminį mokestį. Iš viso ieškovė patyrė 1285 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. nustatytas 6 mėnesio sprendimo vykdymo terminas ir teismas netenkino reikalavimo nustatyti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas mažina prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 1000 Eur.

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumos (1,85 Eur), todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „GRAFŲ REZIDENCIJA“ ieškinį atsakovui UAB „Asgaard Property“ tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą UAB „Asgaard Property“, i.k. 304058071, savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti (pašalinti) prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotus kondicionierių blokus ir sutvarkyti jų montavimo vietas (atstatyti jas į padėtį, buvusią iki kondicionierių blokų sumontavimo).

Nustatyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas daugiabučių namų savininkų bendrijos „GRAFŲ REZIDENCIJA“ , i.k. 304624352, turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo UAB „Asgaard Property“, i.k. 304058071, lėšomis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Asgaard Property“, i.k. 304058071, ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijos „GRAFŲ REZIDENCIJA“ , i.k. 304624352, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.