Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1343-577/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-20
Bylos Nr.: e2A-1343-577/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37034-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Konvita“
Trečiasis asmuo: G. T.
Išvadą teikia: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Stasys Lileikis, Ričardas Varnas

Kategorijos

2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1343-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37034-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovams A. A. ir advokatui Ričardui Varno,atsakovės bei trečiojo asmens atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Konvita“ bei trečiojo asmens G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – DNSB „(duomenys neskelbtini)“; Bendrija) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Konvita“ dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, trečiasis asmuo G. T., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – VTPSI).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė įpareigoti atsakovę UAB „Konvita“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos:

- išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos (duomenys neskelbtini), ties parkavimo vietomis Nr. 94 - 97 įrengtus pakeliamus sekcijinius garažų vartus;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ (-2 aukšto plane su vėdinimo sistemomis pažymėta kaip patalpa B-2-TP3) rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, L. Č. 2017 m. vasario 17 d. vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtus simboliais z1, z2, z3 ir z4;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 96 - 97 įrengtus rekuperatoriaus kamerą, rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, L. Č. 2017 m. vasario 17 d. vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtus simboliais z1, z2, z3 ir z4;

- atstatyti namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ (-2 aukšto plane su vėdinimo sistemomis pažymėta kaip patalpa B-2-TP3) vėdinimo vamzdį, L. Č. 2017 m. vasario 17 d. vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtą simboliu V2 atstatant jo atkarpą tarp sienų B ir D bei atstatyti vėdinimo groteles patalpos „Šilumos mazgas“ sienoje B taip, kaip pažymėta aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 2;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ (-2 aukšto plane su vėdinimo sistemomis pažymėta kaip patalpa B-2-TP3) ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 96 - 97 įrengtus vandentiekio įvadus, UAB „Baltservis“ 2017 m. vasario 17 d. Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais V1, V2, V3 ir V4;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos „Serverinė“ įrengtą elektros įvadą, UAB „Baltservis“ 2017 m. vasario 17 d. Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais E1, E2, E3;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos „Serverinė“ įrengtą silpnų srovių elektros įvadą, UAB „Baltservis“ 2017 m. vasario 17 d. Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais S1, S2, S3, S4, S5;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 94 - 97 įrengtas elektros rozetes ir atstatyti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip numatyta namo projektiniuose dokumentuose;

- išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 94 - 97 įrengtą lubų apšiltinimo dangą;

- užtaisyti namo (duomenys neskelbtini) atitvarose tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 bei tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstas angas;

- sutvarkyti darbų, nurodytų šio ieškinio reikalavime, vykdymo statybvietes. Atsakovei laiku neįvykdžius šio teismo sprendimo, leisti ieškovei priverstinai atlikti aukščiau išvardintus statybinius darbus, išieškant reikiamas išlaidas iš atsakovės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei UAB „Konvita“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau ir - patalpa Nr. 129); 2/31 dalys negyvenamosios patalpos - automobilių parkavimo patalpų, pažymėtų indeksais nuo G-1 iki G-5, nuo R-2 iki R-12, R-30, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir - patalpa Nr. 141), o pagal nustatytą patalpos Nr. 141 naudojimosi tvarką atsakovė naudojasi parkavimo vietomis, plane pažymėtomis indeksais 94, 95, 96 ir 97. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai patikrino administruotino namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir nustatė, kad ties automobilių saugojimo patalpoje Nr. 141 esančiomis parkavimo vietomis Nr. 94 - 97 įrengti pastato projektiniuose dokumentuose nenumatyti pakeliami sekcijiniai garažų vartai, pastato bendrojo naudojimo techninėje patalpoje „Šilumos mazgas“ ir patalpoje Nr. 141, ties parkavimo vietomis Nr. 94 - 97 įrengta pastato projektiniuose dokumentuose nenumatyta atsakovei priklausanti vėdinimo įranga (vamzdynas), namo projektiniuose dokumentuose nenumatytas atsakovei priklausantis vandentiekio vamzdynas, jungiantys atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 129 su patalpa Nr. 141; pastato bendrojo naudojimo techninėse patalpose „Šilumos mazgas“ ir „Serverinė“ bei patalpoje Nr. 141, ties parkavimo vietomis Nr. 94 - 97, įrengti namo projektiniuose dokumentuose nenumatyti atsakovei priklausantys elektros tinklai, jungiantys atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 129 su patalpa Nr. 141; pastato laikančiosiose sienose tarp bendrojo naudojimo techninės patalpos „Šilumos mazgas“ ir patalpos Nr. 141 bei tarp bendrojo naudojimo techninės patalpos „Šilumos mazgas“ ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstos namo projektiniuose dokumentuose nenumatytos angos pažeidžiant šių sienų vientisumą; patalpoje Nr. 141, ties parkavimo vietomis Nr. 94 - 97 įrengta namo projektiniuose dokumentuose nenumatyta rekuperacinė kamera; patalpoje Nr. 141, ties parkavimo vietomis Nr. 94 - 97 įrengta namo projektiniuose dokumentuose nenumatyta apšiltinimo danga. Buvusi savininkė G. T. nepagrindė nurodytų statybos elementų įrengimo teisėtumo, nepateikė bendraturčių atitinkamų sutikimų, nesiėmė veiksmų pažeidimams nutraukti ir padėčiai ištaisyti. Pažymėjo, kad bendro naudojimo patalpose sumontuota atsakovės inžinerinė įranga, patalpos Nr. 141 lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Atsakovei 2016 m. rugsėjo 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigyjant aukščiau nurodytas patalpas, ieškovės reikalavimai buvo žinomi, tačiau atsakovė reikalavimus įvykdyti atsisakė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Konvita“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė patalpas įgijo tokios būklės, kokios jos yra šiuo metu ir jokių veiksmų, kurie pažeistų ieškovės teises, neatliko. Nesutinka, jog savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės nėra pažeidžiamos. Pažymi, jog ieškinyje nenurodyta, kokie statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti. Pasak atsakovės, nuoroda į Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12, 18 punktų pažeidimus neteisinga, nes ieškovė nėra statinio bendrojo naudojimo objektų bendraturtė; statybos remonto darbų atlikimui ieškovės sutikimo nereikėjo, jos teisės objektyviai negali būti pažeistos. Atsakovė kelia abejones dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį.

4. Trečiasis asmuo G. T. atsakovės pusėje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu ieškinį gali reikšti tik pats daikto savininkas, kurio teisės yra pažeidžiamos. Be to, turėtų būti nustatyti atsakovės arba trečiojo asmens veiksmai, dėl kurių atsirado savininko teisės pažeidimai, konstatuotas jų neteisėtumas. Pažymi, kad 2012-07-04 pirkimo - pardavimo sutartimi iš pardavėjo (statytojo) UAB „PPI Group“ negyvenamąsias patalpas - automobilių parkavimo patalpas ir negyvenamąją patalpą - administracines patalpas trečiasis asmuo įgijo su jau įrengtais pakeliamais automatiniais garažo vartais, o patalpose buvo įrengti ir išvedžioti vėdinimo sistemos vamzdynai, kita įranga, elektros tinklai ir visa kita, ką ieškiniu prašoma išardyti. Teigia, kad visos sistemos (ortakiai, elektros bei signalizacijos laidai, vandentiekio vamzdžiai ir kt.) buvo sumontuotos laikantis statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos, t. y. darbo brėžinyje numatant šių sistemų įrengimą bei gavus statybos techninę priežiūrą vykdžiusio inžinieriaus J. S. sutikimą; 2013 m. vasario 15 d. Statybos užbaigimo akte pripažįstant pastatą tinkamu naudoti nėra konstatuoti nukrypimai nuo statybos projektinės dokumentacijos, ir tai leidžia preziumuoti, jog visi darbai buvo atlikti teisėtai. Trečiojo asmens manymu, svarbu tai, kad tų darbų neatliko nei trečiasis asmuo, nei atsakovė. Ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl pastato statybos metu atliktų darbų, t. y. statybos teisinių pasekmių, bet ne CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad ir kiti namo bendraturčiai patalpas įgijo po to, kai byloje nagrinėtini darbai jau buvo atlikti, o tai suteikia pagrindą preziumuoti, jog su esama bendro naudojimo patalpų būkle kiti bendraturčiai sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę UAB „Konvita“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, L. Č. 2017 m. vasario 17 d. vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtus simboliais z1, z2, z3 ir z4; išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 96 – 97 įrengtus rekuperatoriaus kamerą ir rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, L. Č. 2017 m. vasario 17 d. vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtus simboliais z1, z2, z3 ir z4; atstatyti namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ vėdinimo vamzdį, L. Č. 2017-02-17 vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtą simboliu V2 atstatant jo atkarpą tarp sienų B ir D bei atstatyti vėdinimo groteles patalpos „Šilumos mazgas“ sienoje B taip, kaip pažymėta aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 2; išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 96 – 97 įrengtus vandentiekio įvadus, UAB „Baltservis“ 2017 m. vasario 17 d. Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais V1, V2, V3 ir V4; išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos „Serverinė“ įrengtą elektros įvadą, UAB „Baltservis“ 2017 m. vasario 17 d. Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais E1, E2, E3; išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos „Serverinė“ įrengtą silpnų srovių elektros įvadą, UAB „Baltservis“ 2017 m. vasario 17 d. Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais S1, S2, S3, S4, S5; išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 94 – 97 įrengtas elektros rozetes ir atstatyti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip numatyta namo projektiniuose dokumentuose; išardyti ir pašalinti iš namo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 94 – 97 įrengtą lubų apšiltinimo dangą; užtaisyti namo (duomenys neskelbtini) atitvaruose tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 bei tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstas angas; sutvarkyti statybvietes. Taip pat teismas atsakovei per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, leido ieškovei priverstinai atlikti aukščiau išvardintus statybinius darbus, išieškant reikiamas išlaidas iš atsakovės. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovei 109,25 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovės trečiojo asmens naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Iš įrodymų viseto bei atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovė įsigijo parkavimo vietas su pakeliamais vartais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šiuos vartus palikti. Teismas atsižvelgė į tai, kad pakeliamų vartų įrengimas nepakeičia automobilių parkavimo patalpos paskirties, kuri yra nurodyta registrų centre - garažų. Iš šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė visada gali leisti ieškovės atstovui patekti į automobilių parkavimo patalpą.

5.2. Dėl atsakovės automobilių parkavimo patalpoje atliktų lubų apšiltinimo darbų ir dėl kitų inžinierinių tinklų įrengtų automobilių parkavimo patalpoje teismas konstatavo, kad šie atlikti darbai ir įrengti tinklai iš esmės keičia patalpos paskirtį, nes faktiškai atsakovė šias patalpas naudoja kaip sandėlį vykdant savo įmonės ūkinę - komercinę veiklą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas inžinierinius tinklus (rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynai, vėdinimo – šildymo inžinieriniai tinklai, elektros tinklai, vandentiekio inžinieriniai tinklai, elektros įvadai, elektros rozetės) bei atliktus lubų pašiltinimus automobilių parkavimo vietoje pašalinti; jie yra įrengti be kitų bendraturčių sutikimo bei nebuvo numatyti namo projektiniuose dokumentuose (CK 4.75 straipsnis, 4.89 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kadangi dalis inžinierinių tinklų pravestų iki atsakovės automobilių parkavimo vietos praeina per bendro naudojimo patalpas, t. y. „Serverinė“ ir „Šilumos mazgas“, teismas sprendė, kad šie inžinieriniai tinklai irgi turi būti pašalinti.

5.3. Teismas pažymėjo, jog ieškinys pareikštas ginant bendraturčių teises, kuomet yra atlikti tam tikri darbai be bendraturčių sutikimo, ir tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimui statybos ekspertizė nereikalinga. Atsakovė priešieškinio nepareiškė, taip pat nėra duomenų, kad ji kreipėsi į bendraturčius, ar į registrų centrą dėl automobilių parkavimo patalpos paskirties iš garažų į kitos paskirties patalpos pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovė UAB „Konvita“ ir trečiasis asmuo G. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. Sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, jame nėra įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, visiškai nepasisakoma, kodėl teismas atmetė apeliančių atsiliepimuose į ieškinį ir paaiškinimuose nurodytus argumentus bei kitus byloje esančius įrodymus patvirtinančius ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumą ir kodėl netaikė ieškinio senaties termino. Teismas visiškai nepateikė įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo argumentų, apsiribojo bendro pobūdžio argumentacija. Teismas neargumentavo išvadų dėl būtinumo gauti bendraturčių sutikimą bei to, kokie teisės aktai įpareigoja šiltinant lubas, įrengiant elektros instaliaciją ir atliekant kitus byloje nagrinėjamus paprastojo remonto darbus keisti statinio projektinius sprendinius (techninį ar darbo projektus); neargumentavo, kodėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkama ieškovė byloje.

6.2. Motyvas dėl to, kad byloje nagrinėjami darbai buvo atlikti be projektinės dokumentacijos, neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškinio reikalavimai buvo pareikšti CK 4.98 straipsnio, o ne CK 4.103 straipsnio pagrindu.

6.3. Teismas nepagrįstai netenkino apeliančių prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Byloje nėra specialiomis žiniomis pagrįstos išvados, kad vėdinimo (į šilumos mazgą, atstatant jo atkarpą tarp sienų B ir D) įrengimas, atsižvelgiant į pastato statybos metu padarytus pakeitimus, šiuo metu yra techniškai įmanomas; taip pat specialios žinios reikalingos atsakant klausimą, ar sprendime nurodyti darbai gali būti atlikti be žalos ir grėsmės visam pastatui. Jei argumentas, kad ieškovės teisės pažeistos dėl to, jog atlikti darbai nenumatyti projektinėje dokumentacijoje, būtų pripažintas reikšmingu, tokiai išvadai taip pat reikalingos specialios žinios.

6.4. Teismas nemotyvavo, kokią įtaką turi aplinkybės, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio; kad nėra duomenų apie kreipimąsi dėl patalpos paskirties pakeitimo. Be to, teismas savo iniciatyva papildė (pakeitė) ieškinio pagrindą, nes ieškinyje nėra nurodyta aplinkybė, kad garažas naudojamas atsakovės ūkinei-komercinei veiklai.

6.5. Teismas nenurodė, kodėl atmetė ir nevertino VTPSI išvados; liudytojo J. S. duotų parodymų, atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimų, kitų bylos įrodymų.

6.6. Teismas nesiaiškino, kam priklauso bendro naudojimo patalpoje „Serverinė“ įrengtas silpnų srovių elektros įvadas (G. T. 2014 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę, kad nėra žinoma, kas ir kokiu tikslu sumontavo šį įvadą ir kam jis priklauso), todėl vykdant teismo sprendimą dėl jo išardymo ir pašalinimo, gali būti padaryta žala šio įvado naudotojams, valdytojams ar savininkams, kurie nebuvo įtraukti į bylą.

6.7. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais, bylą išnagrinėjo šališkai; prioritetą teikė ne teisingam, bet kuo greitesniam bylos išnagrinėjimui, siekiant priimti ieškovei palankų sprendimą.

6.8. Ieškovė, nebūdama gyvenamojo namo savininkė ir/ar bendraturtė, neturėjo teisės reikšti negatorinį ieškinį ir vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovė įgyvendina savininkų bendrąsias teises ir interesus, susijusius su šio namo bendrojo naudojimosi objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Tokia teisė bendrijai perduota pagal teisės aktus, tačiau teisė reikšti ieškinį CK. 4.98 straipsnio pagrindu yra individuali (asmeninė) turto savininko teisė, nes tik savininkas asmeniškai gali spręsti, ar jo teisė yra pažeista, ar ne, todėl ir įgaliojimai ginant savininkų teises ieškovei reikšti negatorinį ieškinį privalėjo būti įforminti CPK 51 straipsnio numatyta tvarka. Sutinkant su teismo išvada, jog ieškovės atstovaujamų bendraturčių teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog visi ieškinyje nurodyti darbai atlikti be jų sutikimo, teismas privalėjo svarstyti, ar teisės aktais suteikti savininkų įgaliojimai ieškovei tvarkyti, valdyti ir prižiūrėti bendrąją dalinę nuosavybę yra tinkamas teisinis pagrindas, suteikiantis jai teisę reikšti ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

6.9. CK 4.98 straipsnio taikymui svarbus statybos-montavimo darbų atlikimo momento nustatymas, t. y. ar darbų atlikimo momentu buvo bendraturčių, nes tik nustačius šias aplinkybes galima daryti išvadą apie privalomą kitų bendraturčių sutikimo gavimą. Be to, negatorinio ieškinio reiškimą galima sieti su savininko teisių pažeidimu, atsiradusiu tik po to, kai tos teisės buvo įgytos, o iki tol atsiradusius teisės pažeidimus galima ginti kitais pagrindais. Reikalaujant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, reikia nustatyti tariamą teisės pažeidimo momentą, nes tik tada galima nustatyti, kokia padėtis buvo iki tariamo teisės pažeidimo.

6.10. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visi statybos darbai, kuriuos pašalinti įpareigota atsakovė, buvo atlikti statinio statybos metu. Taigi, jeigu statinio bendraturčiai patalpas įsigijo su statybos proceso metu atliktais statybos darbais, negalima laikyti, jog jie turi teisę reikšti ieškinį CK 4.98 straipsnyje nurodytu pagrindu. Esant tokiai faktiniai padėčiai, ieškovė ir/ar pastato bendraturčiai savo teises galėtų ginti statybos rangą ir kitų statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog nukrypimai nuo statinio projektinių sprendimų yra statybos trūkumai, kuriuos šalinti privalo rangovas, o ne patalpų savininkai.

6.11. Pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė, todėl teisės pažeidimo momento nustatymas svarbus ir tinkamam atsakovui pasirinkti. Sprendime nepasisakoma, kokiu pagrindu atsakovė įpareigojama atkurti buvusią iki tariamo teisės pažeidimo padėtį, kai nustatyta, kad ji neatliko nė vieno veiksmo, kurie, teismo nuomone, pažeidžia ieškovės teises. Apeliantei UAB „Konvita“ perkeltos statytojo ir/ar rangovo pareigos ištaisyti tariamus statybos rangos sutarties trūkumus.

6.13. Teismas padarė įtakos CK 4.98 straipsnio aiškinimui neturinčią išvadą, kad lubų apšiltinimo darbai pakeitė patalpos paskirtį. Net jei patalpos būtų naudojamos teismo nurodytam tikslui (kaip sandėlis), tai nebūtų priežastiniu ryšiu susiję su teismo išvardintų darbų atlikimu, nes tam tikslui apeliantė šias patalpas galėtų naudoti nepriklausomai nuo, pavyzdžiui, rekuperatoriaus sistemų įrengimo.

6.14. Ieškovė privalėjo įrodyti, kaip konkrečiai atlikti statybos montavimo darbai pažeidžia bendraturčių naudojimosi ir disponavimo teises, o teismas turėjo tai konstatuoti sprendime. Bendraturčių teisių pažeidimą ieškovė iš esmės sieja tik su pakeliamų vartų įrengimu, o dėl kitų statybos-montavimo darbų atlikimo teisinių pasekmių nurodo abstrakčius ir hipotetinius pažeistų teisių gynimo motyvus. (kad apeliantė galimai neteisėtai naudoja elektros energiją, apšiltinus lubas, negalima matyti inžinerinių sistemų ir t. t.). Pažymi, kad pastate yra daug paslėptų inžinerinių konstrukcijų, tačiau tai pastato tinkamai eksploatuoti netrukdo.

6.15. Teismas, neįvertino to, kad: pirma, rekuperatoriaus sistemai įrengti dar 2011 m. lapkričio 30 d. buvo gautas statytojo atstovo sutikimas; antra, kad rekuperatorius yra pastatytas apeliantei UAB „Konvita“ paskirtose naudotis automobilių parkavimo patalpose, o per bendro naudojimo patalpą praeinantys vamzdynai šia patalpa naudotis netrukdo. Rekuperacinė sistema buvo įrengta teisėtai, kai bendrija dar nebuvo įkurta.

6.16. Teismas nesvarstė ieškinio senaties termino praleidimo taikymo klausimo. Pretenzijos iš asmenų, kurie turėjo duoti sutikimus statytojui, privalėjo būti pateiktos per vienerias metus nuo darbų atlikimo. Įgydami nuosavybės teisę, statinio bendraturčiai turėjo žinoti faktinę padėtį apie bendrojo naudojimo patalpų būklę ir išvedžiotus vamzdynus, tačiau nereikšdami pretenzijų su tokia faktine padėtimi, o tuo pačiu ir statybos darbų teisėtumu, sutiko.

6.17. Apeliančių nuomone, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

7. Ieškovė DNSB „Virbeliškių bendrija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Konvita“ išardyti ir pašalinti atsakovės naudojamose parkavimo vietose Nr. 94 - 97 įrengtus pakeliamus sekcijinius garažų vartus, ir šį reikalavimą patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas: atsakovės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje G. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti, ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės; priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo išvada, kad nėra pagrindo reikalauti išmontuoti ir pašalinti atsakovės naudojamose parkavimo vietose įrengtus garažo vartus padaryta netinkamai išaiškinus įstatymų nuostatas dėl negatorinio ieškinio (CK 4.98 straipsnis), bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo daugiabučiuose namuose (CK 4.75, 4.81, 4.83 ir 4.85 straipsniai) ir statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 15 straipsnio 6 dalies 3 punkto (įstatymo redakcijos, galiojusios 2013 metais) ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas).

7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs CK 4.98 straipsnio nuostatų taikymo praktiką, pagal kurią ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (1) kas jis yra turto savininkas; (2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas (ieškovas) neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

7.3. Teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad dėl atsakovės naudojamose parkavimo vietose įstatytų vartų neturi galimybės tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros, nes vartai fiziškai trukdo patekti prie tų objektų; neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad dėl įrengtų garažo vartų ieškovė (ir kiti namo bendraturčiai) neturi galimybės kontroliuoti, ar atsakovė nenaudoja savo asmeninėms reikmėms bendrosios elektros. Atsakovės galimybė leisti ieškovės atstovui patekti į atsakovės naudojamas parkavimo vietas nėra įpareigojimas atsakovei. Nuosavybės teisės į konkretų daiktą perėjimas kitam asmeniui neteisėtos statybos nepadaro teisėta, nes perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tik tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas.

7.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo vartai įrengti daugiabučiame name, todėl jų įrengimas turėjo atitikti SĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (jei ginčo vartai įrengti iki namo (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo), o atsiradus bendrajai dalinei nuosavybei į namo parkavimo patalpą Nr. 141 - ir CK nuostatas dėl bendrosios dalinės daugiabučiuose namuose nuosavybės įgyvendinimo. Pagal SĮ 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą (įstatymo redakcijos, galiojusios 2013 metais) statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal statinio projektą. Įrodinėjant, jog ginčo vartai atsakovės naudojamose parkavimo vietose įrengti namo (duomenys neskelbtini) statybos metu, leistinu ir teisėtu to įrodymu turėtų būti namo techninis projektas, kuriame tokie vartai būtų numatyti ir pažymėti, tačiau tokie dokumentai nepateikti. Liudytoju apklaustas J. S. patvirtino, kad ginčo garažų vartų įrengimas nebuvo teisiškai įformintas. Namo architektai UAB „Urban Architects“ 2014 m. koo 24 d. raštu patvirtino, kad rengiant namo (duomenys neskelbtini) projektą, nei techniniame, nei darbo projekto brėžiniuose nebuvo numatyti sprendimai su automobilių saugojimo vietų Nr. 94, 95, 96, 97 atitvėrimu garažų vartais; buvo numatytos atviros vietos po suformuotu stogu. Architektai pažymėjo, kad esant patalpų atskyrimui nuo bendros erdvės, reikalingas visų inžinerinių sprendinių peržiūrėjimas ir koregavimas pagal planuojamą vykdyti veiklą. Pasak ieškovės, kadastriniuose brėžiniuose fiksuojami faktiniai statinio kadastro duomenys, o ne jų suformavimo teisinis pagrindas, todėl duomenų užfiksavimas pats savaime nesudarytų pagrindo teigti atitinkamų pakeitimų teisėtumo. Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodoma, kad kadastro duomenų byloje garažų vartų konstrukcijos nežymimos.

7.5. CK ketvirtos knygos nuostatų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, privaloma laikytis ir tokiu atveju, kai aukščiau nurodytos statybą reglamentuojančios teisės normos ne(be)taikytinos (pavyzdžiui, kai po statybos užbaigimo atliekamas paprastasis remontas). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiame name įgyvendinimui aktualūs CK 4.82, 4.75, 4.85 straipsniai.

7.6. Pirmasis pirkėjas nuosavybės teisę į patalpos Nr. 141 dalį įgijo 2012 m. birželio 13 d. Nuo šios datos bet kokie su šios patalpos valdymu ar naudojimu susiję klausimai turėjo būti sprendžiami pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas, t. y. bendraturčių balsų dauguma. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ginčo vartai įrengti teisėtai, privalėjo teismui pateikti įrodymus, kad: (i) ginčo vartai teisėtai įrengti parkavimo patalpos Nr. 141 statybos eigoje iki 2012 m. birželio 13 d. (projektinę dokumentaciją); arba (ii) vartų įrengimas suderintas su parkavimo patalpos Nr. 141 bendraturčiais, jeigu ginčo vartai įrengti po namo statybos užbaigimo (2013 m. vasario 15 d.), arba (iii) įvykdytos abi sąlygos, jeigu ginčo vartai įrengti laikotarpiu nuo parkavimo patalpos Nr. 141 pirmojo bendraturčio atsiradimo iki (duomenys neskelbtini) namo statybos užbaigimo. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ginčo vartai įrengti teisėtai.

7.7. Naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas nesuteikė teisės konkrečiam bendraturčiui šias vietas ginčo vartais atskirti nuo visos parkavimo patalpos Nr. 141, nes ginčo vartų įrengimas reiškia faktinį daikto naudojimo paskirties pakeitimą. Statybinių konstrukcijų, atidalijančių atskirą bendros parkavimo patalpos dalį, įrengimas yra už tokio susitarimo ribų.

7.8. Teismas netinkamai taikė CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, jog patenkinti devyni iš dešimties pagrindinių ieškinio reikalavimų ir visi išvestiniai reikalavimai. Teismas nepagrįstai sureikšmino atmestą ieškinio reikalavimą, prilygindamas jį visiems kitiems reikalavimams. Mano, jog kiekvienas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti statybines konstrukcijas yra neturtinio pobūdžio ir savarankiškas; kiekvieno iš šių daiktų pašalinimas gali būti atliekamas atskirai nuo kitų.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „Konvita“ ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje G. T. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl pakeliamų sekcijinių garažų vartų ties parkavimo vietomis Nr. 94-97, statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), išardymo ir pašalinimo, palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantė nurodo tai, kad esant pakeliamiems vartams, ji negali valdyti bendrojo naudojimo inžinerinių ir kitų sistemų, tariamai esančių patalpose, kurios atskirtos pakeliamais vartais ir būtent dėl šios priežasties ji reikalauja pakeliamus vartus pašalinti. Šiuo reikalavimu apeliantė iš esmės reiškia vindikacinį ieškinį. Vien dėl šios priežasties apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Betarpiškai nei pati apeliantė, nei jos atstovaujami bendraturčiai neturi teisės naudotis parkavimo vietomis Nr. 94-97 ir jas valdyti.

8.2. Ieškovė nėra nei parkavimo vietų Nr. 94-97, nei priešgaisrinės signalizacijos, inžinerinių tinklų, praeinančių parkavimo vietų lubose, bendraturtė, todėl ji neturi reikalavimo teisės reikšti negatorinį ieškinį. Apeliantė neįrodė, kaip pakeliamų vartų įrengimas pažeidžia pastato bendraturčių teises. Argumentai, kad apeliantė negali tinkamai eksploatuoti gaisrinės signalizacijos ir kad ji neturi garantijų, jog atsakovė nevagia elektros energijos ir kt., yra deklaratyvūs. Pakeliamų garažo vartų įrengimas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių naudotis ir disponuoti bendrosios nuosavybės teisės objektu, o apeliantei nėra sudarytos kliūtys įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teises. Apeliantės įstatuose, kituose teisės aktuose jai nėra numatyta teisė naudotis, o ypač - disponuoti bendrąja daline nuosavybe, o tik ją prižiūrėti ir eksploatuoti, todėl, jeigu apeliantė negali tinkami vykdyti veiklos dėl kažkurio pastato bendraturčio kaltų veiksmų, ji turi teisę reikšti ieškinį ne CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu, bet kitais pagrindais, susijusiais su trukdymu vykdyti įstatuose numatytą veiklą. CK 4.75, 4.81, 4.83 ir 4.85 straipsnių nuostatos numato bendraturčių teises ir pareigas, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir gynimo tvarką, o CK 4.98 straipsnis numato galimybę ginti išimtinai tik turto savininko, o ne bendraturčio, teises.

8.3. Apeliantė nurodydama, kad teismas neteisingai taikė statybos procesą reglamentuojančias teisės normas, pripažįsta, kad jos ieškinys nėra negatorinis. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nėra statybos teisinių santykių subjektai, todėl jiems negali kilti pareiga šalinti neteisėtos statybos pasekmes. Statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas būtų svarstytinas, jeigu apeliantė tariamai pažeistas teises būtų gynusi CK 4.103 straipsnio pagrindu. Ieškovė net nebandė įrodinėti jos teisių tariamo pažeidimo momentą, kuris leistų kvalifikuoti esamus teisinius santykius, t. y. ar tariamas teisės pažeidimas atsirado egzistuojant nuosavybės ar statinio statybos teisiniams santykiams.

8.4. Pakeliamų vartų įrengimo teisėtumą pagal apeliantės skundus ne kartą tikrino VTPSI, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai ir jokių statybos procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nenustatė. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad analogiški vartai įrengti ir priešais atsakovės parkavimo vietas. Apeliantės veiksmus reiškiant ieškinį lemia subjektyvūs kriterijai, t. y. konfliktinė situacija su trečiuoju asmeniu.

8.5. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir tinkamai motyvavo tokį sprendimą.

Atsiliepimas

9. Ieškovė DNSB „Virbeliškių bendrija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės UAB „Konvita“ ir trečiojo asmens G. T. apeliacinį skundą atmesti, iš apeliančių priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kiek ji susijusi su teismo sprendimu patenkinti ieškinį, iš esmės atitinka CPK ir kasacinio teismo išaiškinimų reikalavimus. Atsakovė į ieškinį galėjo ir turėjo atsikirsti įrodinėdama, kad ginčo garažo vartai ir inžineriniai tinklai yra įrengti teisėtai arba kad dėl to nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Visos nurodytos aplinkybės byloje buvo nurodytos ir įrodinėjamos, teismo posėdžių metu ištirtos ir įvertintos. Teismas aptarė byloje taikytinas CK nuostatas; motyvai iš esmės atsako į esminius šios bylos teisingam išsprendimui reikalingus klausimus - ieškovė įrodė daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose esant įrengtus individualiems atsakovės poreikiams skirtus ginčo inžinerinius tinklus, kitus įrengimus, jų įrengimas nebuvo numatytas namo projektiniuose dokumentuose, o atsakovė (ir trečiasis asmuo) neįrodė, kad ginčo inžineriniai tinklai įrengti teisėtai (nes nepaneigė, jog byloje esanti namo statybos projektinė dokumentacija nepatvirtina, kad jie buvo įrengti teisėtai namo statybos eigoje, ir kad nėra gautas bendraturčių sutikimas tokiems statybos darbams atlikti po namo statybos užbaigimo).

Motyvuojamoji dalis

9.2. Ieškovės teisė reikšti ieškinį byloje pagrįsta ne tik įstatyminėmis normomis ir teismų praktika, tačiau ir namo bendraturčių sprendimu. Teismo sprendimo motyvų išsamumas šiuo klausimu esminės reikšmės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismo išvada, kad ginčo statybos darbai atlikti be projektinės dokumentacijos atitinka byloje surinktais ir teismo posėdžių metu ištirtais įrodymais pagrįstas aplinkybes. Aplinkybe, kad statybos darbų rezultatai negali būti laikomi atliktais teisėtai namo statybos eigoje, rėmėsi ieškovė, pagrįsdama savo argumentą, kad atsakovė negalės įrodyti šių dalykų teisėtumo, todėl teismas už ieškinio ribų neišėjo. Apeliančių argumentas, kad buvo neatskleista bylos esmė, nes teismas pasisakė apie teisės aktų taikymą, neturintį įtakos ginčui spręsti, nepagrįsta.

9.4. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo pareikštas praleidus teismo nustatytą terminą. Be to, sprendimu nustatyti įpareigojimai atkurti statinio atskirų elementų būklę taip, kaip numatyta pastato projektinėje dokumentacijoje (techniniame, darbo projektuose, jų specifikacijose), todėl jų įrengimo techninis galimumas yra įvertintas projektuojant pastatą. Apeliantės prašė atsakyti į klausimus, atsakymai į kuriuos arba negalėjo turėti reikšmės bylos išsprendimui, arba nereikalavo specialių mokslo ar technikos žinių, arba byloje buvo pakankamai kitų duomenų jiems nustatyti.

9.5. Apeliančių argumentas, kad teismas neįvertino VTPSI išvados, liudytojo J. S. parodymų, atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimų, yra deklaratyvus, nes jos nenurodo, kaip toks galimas teismo padarytas procesinės teisės normos pažeidimas galėjo lemti skundžiamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Sprendime nurodyti esminiai šalių, trečiojo asmens argumentai, atsikirtimai į kitos šalies argumentus, įrodymai, todėl yra aišku, kad teismas sutiko su ieškovės argumentais. Net ir pripažinus, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau nenustačius, kad tai lėmė nepagrįstų išvadų padarymą ir, atitinkamai, neteisingo sprendimo priėmimą, toks pažeidimas laikytinas formaliu.

9.6. Iš atestuotos ekspoatuoti šilumos įrenginius įmonės UAB „Baltservis“ specialisto 2017 m. vasario 17 d. elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemos ir jų aiškinamojo rašto matyti, kad silpnų srovių elektros linijos per pastato bendrojo naudojimo ryšių patalpą „Serverinė“ yra pravestos tiesiogiai tarp atsakovei priklausančios patalpos Nr. 129 ir atsakovės naudojamų automobilių parkavimo vietų Nr. 94 - 97. Tai rodo, kad šie tinklai yra atsakovės patalpų inžinerinės sistemos dalis; būtent jai ir tenka pareiga užtikrinti, kad ji nepažeistų pastato bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

9.7. Nepalankaus šaliai sprendimo priėmimas nelaikomas teismo šališkumo ar palankumo kitai bylos šaliai įrodymu.

9.8. Daugiabučių namų savininkų bendrijos teisė savarankiškai, be atskiro įgaliojimo ginti (įskaitant ir teisme) namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kiek tai susiję su namo bendrojo naudojimo objektais, išplaukia iš Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DGNKPPSBĮ) 3 straipsnio 4 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, CK IV knygos 4.240 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių turto paprastojo administravimo turinį, kurį sudarantys administratoriaus įgaliojimai išvardinti ne baigtiniu sąrašu, numatant įgaliojimus įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu.

9.9. Aplinkybė, kad bendroji dalinė nuosavybė pastate atsirado anksčiau, nei buvo užbaigta namo statyba, lemia, kad atsakovė negali įrodyti, jog ginčo inžineriniai tinklai ir kiti įrenginiai yra įrengti teisėtai. CK IV knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, nuo 2012-06-13 ginčo inžinerinių tinklų ir kitų įrenginių statyba bendrojo naudojimo patalpose galėjo būti teisėta tik jei buvo gautas bendraturčių sutikimas (nepriklausomai nuo prievolės statybos darbų keitimus įforminti namo statybos projektiniuose dokumentuose (ne) įvykdymo).

9.10. Nei ieškovė, nei jos atstovaujami namo bendraturčiai nėra namo statybos rangos sutarties šalimi, neperėmė tokios šalies teisių, todėl reikšti reikalavimus, paremtus statybos rangos sutartimis, neturi teisės. Kita vertus, sunku įsivaizduoti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis namo statytoją ar rangovą (ar kokį nors subrangovą) išmontuoti ir pašalinti jam nepriklausančius ginčo inžinerinius tinklus, kitus įrenginius. Apeliantės, teigdamos, jog pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė, kalba apie civilinės atsakomybės taikymą. Taikant ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnio 2 punktas) nėra svarbu teisę pažeidžiančio asmens kaltė - užtenka, kad jo veiksmai reikalavimo metu neturėtų teisėto pagrindo. Atsakovė savo nuosavybėje turi daiktus, kurių konstrukcinės dalys yra sumontuotos namo bendrojo naudojimo patalpose, naudoja arba sudaro prielaidas naudoti bendruosius visiems namo savininkams skirtus resursus ir kurie nėra įteisinti nustatyta tvarka (nenumatyti namo projektiniuose dokumentuose, įrengti be bendraturčių sutikimo). Šie inžineriniai tinklai, kiti įrenginiai gali būti laikomi statybos trūkumais, nes įrengti nukrypstant nuo statinio projektinių sprendinių (statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) ir (arba) neturint bendraturčių sutikimo. Kadangi šie statybos trūkumai pažeidžia kitų bendraturčių teises, juos pašalinti turi daiktų su šiais trūkumais turėtojas - atsakovė. Nesvarbu, kada atsirado savininko teisę pažeidžiantys veiksnys, ir kas yra atsakingas dėl jo atsiradimo, nes savininkas savo nuosavybės teisę gali ginti nuo bet kokio pažeidimo (CK 4.98 straipsnis).

9.11. Pripažįstant pastatą tinkamu naudoti kompetentinga komisija privalo patikrinti tik pastato atitikimą esminiams reikalavimams, o pastato atitikimą bet kokiems kitiems reikalavimams komisija gali patikrinti pasirinktinai, todėl iš namo pripažinimo tinkamu naudoti fakto neišplaukia išvada, kad jame nebuvo absoliučiai jokių statybos trūkumų.

Žemesnės instancijos teismas

9.12. Teismo motyvas dėl patalpos paskirties pakeitimo nors nėra visiškai tikslus, tačiau šis iš esmės yra pagrįstas ir teisingas, nes bendrojo naudojimo patalpos naudojamos ne pagal jų funkcinę paskirtį, o tai yra nesuderinama su CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata. Bendraturčių teisės pažeidžiamos vien tuo, kad taip užkertamas kelias jiems patiems panaudoti bendrojo naudojimo patalpas tokiu pat būdu ir tuo, kad tuo buvo pažeista bendraturčių teisė žinoti ir kontroliuoti, kaip naudojamas ir jiems priklausantis turtas.

9.13. Apeliantės, įrodinėdamos ginčo statybos darbų teisėtumą, rėmėsi pastato plano dalies kopija, kuri neatitinka statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“, kitų statybos techninių reglamentų nuostatų, pagal kuriuos statinio projektinė dokumentacija turi būti su spaudu „leidžiu statyti“ ir „taip pastatyta“.

9.14. Apeliančių atstovas prašė taikyti ne Statybos įstatyme numatyta terminą, o CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodytą senaties terminą, t. y. apeliaciniame skunde keliamas argumentas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovės reikalavimas kyla ne iš rangos teisinių santykių, todėl teismas pagrįstai CK VI knygos nuostatos ieškovo reikalavimams netaikė. Statybos įstatyme numatytas terminas nėra senaties terminas, todėl šioje civilinėje byloje taikyti SĮ nuostatą nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodytus argumentus ir prašė ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinį skundą – atmesti.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės bei trečiojo asmens atstovas prašė patenkinti atstovaujamųjų apeliacinį skundą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Konvita“ nuosavybės teise priklauso 2/31 automobilių parkavimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - garažų), esančios (duomenys neskelbtini); nustatyta naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu tvarka - atsakovė naudojasi parkavimo vietomis plane pažymėtomis indeksais: „94“, „95“, „96“, „97“ (el. b. 1 t., b. l. 114-127). Paminėtą patalpą atsakovė UAB „Konvita“ įsigijo iš trečiojo asmens G. T. 2016 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su negyvenamąja patalpa – administracine patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini), bei dalimi žemės sklypo (el. b. 2 t., b. l. 4-18). Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, jog trečiasis asmuo G. T. išvardintą turtą įsigijo 2012 m. liepos 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „PPI GROUP“. Sutarties 2.7. punkte pardavėjo atstovas patvirtino, kad Daiktas 2 (2/31 dalis negyvenamosios patalpos - Automobilių parkavimo patalpos), t. y. parkavimo vietos plane pažymėtos indeksais : “94“, „95“, „96“,“97“, parduodamos kartu su dviem (atitinkamai parkavimo vietoms „94“ - „95“ ir „96“- “97“) pakeliamais automatiniais garažo vartais (el. b. 1 t., b. l. 167-168). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti ir administruoti įsteigė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (Juridinių asmenų registre įregistruota - 2013 m. rugsėjo 13 d.). Išrinktos valdybos atstovai su kitais atsakingais asmenimis patikrino administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų būklę bei nustatė juose esančius neatitikimus pastato projektiniams dokumentams, kuriuos užfiksavo 2014 m. vasario 11 d. Patalpų apžiūros akte (el. b. 1 t., b. l. 15-16). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės, t. y. ne pagal projektinę statinio dokumentaciją įrengtų objektų savininkės, įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su trečiuoju asmeniu pateikė apeliacinius skundus.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį (dėl teismo patenkintų reikalavimų)

14. Apeliančių teigimu, ieškovė, nebūdama gyvenamojo namo savininkė ir/ar bendraturtė, neturėjo teisės reikšti negatorinį ieškinį ir vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas. Mano, jog teisė reikšti ieškinį CK. 4.98 straipsnio pagrindu yra individuali (asmeninė) turto savininko teisė, nes tik savininkas asmeniškai gali spręsti, ar jo teisė yra pažeista, ar ne, todėl įgaliojimai ginant savininkų teises ieškovei reikšti negatorinį ieškinį privalėjo būti įforminti CPK 51 straipsnio numatyta tvarka.

15. Pažymėtina, kad esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai) ir bendraturčių tarpusavio santykiai (vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai). Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

16. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, jos įgyvendinimą, savininkų teises ir pareigas reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsnio normos. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį - butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais.

17. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruota Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija. Bendrijos įstatų 1 punkte apibrėžta, kad Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (el. b. 1 t., b. l. 83-98). Toks veiklos tikslas nurodytas ir Juridinių asmenų registro išraše (1 t., e. b. l. 103-104).

18. Ieškinyje nurodyta, jog Bendrijos valdybos atstovai su kitais atsakingais asmenimis patikrino administruotino namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir nustatė jų trūkumus, kuriuos užfiksavo 2014 m. vasario 11 d. patalpų apžiūros akte. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), visų patalpų savininkai įgaliojo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus teismuose ginčyti bendrojo naudojimo objektų statybos trūkumus ir (arba) atlyginti bendrijai ir (ar) pastato savininkams šių trūkumų šalinimo išlaidas ir (arba) dėl trūkumų atsiradusius nuostolius (Bendrijos visų patalpų savininkų balsavimo raštu Nr. 1 balsų skaičiavimo komisijos protokolas) (el. b. 1 t., b. l. 174). Taigi, ieškovė šiuo atveju, įgyvendino būtent patalpų savininkų teisę (jų sprendimą) teismine tvarka ginti jų (savininkų), o ne pačios bendrijos interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai (esant išreikštai namo patalpų savininkų valiai), įvertinus paminėtas teisės normų nuostatas, yra pakankami patvirtinti ieškovės teisę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių vardu kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimų, padarytų naudojantis bendro naudojimo objektais (t. y. turėjo teisę pareikšti teismo patenkintus reikalavimus). Teismų praktikoje yra nagrinėtos bylos dėl bendrijos pareikštų ieškinių, kuomet vienas iš bendraturčių pažeidžia kitų bendraturčių teisę naudotis namo bendrojo naudojimo patalpomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2005; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-832-450/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinį grindė tiek CK 4.98 straipsnio, tiek aukščiau paminėtomis bendrosios nuosavybės įgyvendinimą bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas reglamentuojančiomis normomis. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisių pažeidimai siejami su bendro naudojimo techninės patalpos „Šilumos mazgas“, „Serverinė“ naudojimu. Ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovės statybinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos bendrojo naudojimo patalpose (objektuose) įrengtos nepaisant statybos teisės ir higienos normų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesuderinus su kitais namo bendraturčiais; be to, jų įrengimas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes bendrojo naudojimo patalpose sumontuota atsakovės inžinerinė įranga, taip pat patalpos Nr. 141 dalies lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pažeidimai atitinka CK 4.83 straipsnyje numatytuosius. Akivaizdu, jog naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais pagal funkcinę paskirtį nustatymui, bendrasavininkių teisių/pareigų vykdymo klausimų sprendimui reikšmingi ir atsakovei priklausančių ginčo objektų įrengimo teisėtumo klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

21. Kaip ir nurodė ieškovė, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktą, statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių pritarimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal šio reglamento 12 punktą, į statybos rūšį - statinio paprastasis remontas - patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas (12.1); angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį (12.5); nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis (12.6); pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12).

22. Šių teisės normų analizė patvirtina ieškovės poziciją dėl būtinumo gauti bendraturčių sutikimą dėl ieškinyje išvardintų darbų bendro naudojimo objektuose atlikimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbai atlikti be bendraturčių sutikimo ir nebuvo numatyti namo projektiniuose dokumentuose. Atsakovė bei trečiasis asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visi statybos darbai, kuriuos pašalinti įpareigota apeliantė UAB „Konvita“ buvo atlikti statinio statybos metu, o nukrypimai nuo statinio projektinių sprendinių yra statybos trūkumai, kuriuos šalinti privalo rangovas, o ne patalpų savininkai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.

23. VTPSI išvadoje nurodyta, jog pagal reglamento STR 1.05.06:2010 „statinio projektavimas“ 46 punkto nuostatas, neesminiai statinio projekto sprendinių pakeitimai, atitinkantys normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, statybos metu galėjo būti padaryti gavus statytojo pritarimą, o išvardinti paprastojo remonto darbai (nišų laikančiose atitvaruose iškirtimas, statinio bendrųjų, atskirųjų, inžinerinių sistemų įrengimas, lubų apšiltinimas) priskirtini prie neesminių projekto sprendinių. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė bei trečiasis asmuo savo poziciją dėl darbų suderinimo bei atlikimo iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo grindė darbo projekte esančiu statytojo techninio prižiūrėtojo J. S. 2011 m. lapkričio 30 d. suderinimu. Byloje esančioje šio dokumento kopijoje yra žyma „Neprieštarauju, kad iš patalpos B-2-1 į pagalbines patalpas (G-E*4-6 ašyse), vėdinimo ortakiai, elektros bei signalizacijos laidai, vandentiekio vamzdžiai būtų montuojami, laikantis šiuos darbus reglamentuojančiais dokumentais, tranzitu per šalia esančias patalpas (B-2-TP3; ryšių patalpa). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šį dokumentą vertinti, kaip įrodymą, patvirtinantį teisėtą darbų atlikimą statinio statybos procese, kuris ribotų bendro naudojimo patalpų bendrasavininkių galimybę ginti savo pažeistas teises (t. y. kaip įrodymą, patvirtinantį, jog darbai atlikti iki trečiajam asmeniui įsigyjant patalpas). Visų pirma, pateikta tik šio dokumento kopija; bylos nagrinėjimo metu originalas pateiktas nebuvo. Antra, šis dokumentas ne tik kad nebuvo perduotas bendrijai, perimant visą namo techninę dokumentaciją, bet jis neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatų, pagal kurias statinio projektinė dokumentacija turi būti su užrašu „taip pastatyta“ (14.3 punktas). Žodiniai techninio prižiūrėtojo paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu.

24. Ieškovei perduotoje namo projektinėje dokumentacijoje nesant įrodymų apie ginčo objektų įrengimo momentą bei teisėtumą, o atsakovei bei trečiajam asmeniui atsikirtimuose nurodžius, jog darbai atlikti teisėtai namo statybos metu, būtent joms ir kilo pareiga pagrįsti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių statybos darbų atlikimą byloje nėra, o šalių susirašinėjimo negalima laikyti pakankamu įrodymu paminėto fakto konstatavimui. Be to, net ir trečiojo asmens atstovo atsakymuose darbų atlikimo terminai nurodomi abstrakčiai („iki įsigijimo“, „iki pirkimo“, „po pirkimo – pardavimo“ ir pan.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad patalpos ginčo name buvo nupirktos 2012 m. spalio 10 d., kuomet buvo įregistruotas 88 procentų baigtumas (ieškovė teigia, kad pirmasis pirkėjas nuosavybės teisę į parkavimo patalpos dalį įgijo 2012 m. birželio 13 d.). Tai reiškia, kad iki statinio statybų pabaigos (Statybos užbaigimo aktas surašytas 2013 m. vasario 15 d.) jau buvo kitų statinio patalpų savininkų, o atsakovė (trečiasis asmuo) nepateikė įrodymų apie konkrečius statybos darbų, kuriuos prašoma pašalinti, momentą, nei statinio bendraturčių sutikimą dėl darbų atlikimo bendro naudojimo patalpose.

25. Kita vertus, nėra abejonių, kad prašomos iškelti sistemos (ortakiai, vandentiekio vamzdynai, elektros bei signalizacijos laidai) yra atsakovės nuosavybė, kurią ji įgijo iš trečiojo asmens G. T. 2016 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi kartu su administracinėmis patalpomis bei automobilių parkavimo patalpos dalimi. Apeliantės neginčija aplinkybės, kad šios sistemos įrengtos atsakovės (jos patalpos) individualiems poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu VTPSI atstovas patvirtino, kad ginčo sistemos yra vartotojo inžinerinės sistemos, o liudytojas J. S. nurodė, kad jie leido būtent G. T. visus vėdinimo vamzdžius pravesti per šilumos mazgą, kad viską paruošė G. T. projektuotojai, o jis tik padėjo parašą ant projekto. Iš apeliančių pozicijos matyti, jog jos nesutinka, kad būtų pašalinti ginčo objektai. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo sprendimu apeliantei UAB „Konvita“ perkeltos statytojo ir/ar rangovo pareigos ištaisyti tariamus statybos rangos sutarties trūkumus, ir kad pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė.

Dėl bendraturčių teisių pažeidimo

26. Apeliantės teigia, kad ieškovė turėjo įrodyti, kaip konkrečiai atlikti statybos montavimo darbai pažeidžia bendraturčių naudojimosi ir disponavimo teises, o teismas turėjo tai konstatuoti sprendime.

27. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog vien faktas, kad darbai bendro naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas faktas konstatuoti jų teisių pažeidimą. Be to, minėta, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė ir CK V skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis, kuriose numatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini) schemų aiškinamajame rašte yra duomenys, kad dėl uždengtų tinklų nėra galimybės apžiūrėti ir nustatyti bendro naudojimo šildymo, nuotekų, priešgaisrinės sistemos, vaizdo stebėjimo, bendro naudojimo elektros inžinerinių tinklų būklės ties atidalintomis parkavimo vietomis Nr. 94-97; tinklų techninė priežiūra ir funkcionalumo užtikrinimas neįmanomi dėl tinklų fizinio nepasiekiamumo (neprieinamumo) (el. b. 1 t., b. l. 184-187). Projekto dalies vadovas L. Č. 2017 m. vasario 17 d. Vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), schemų aiškinamajame rašte nurodė, jog vadovaujantis 2011-06-17 energetikos ministro įsakymu Nr.1-60 dėl ,,Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių“, X skyriaus p. 206, šilumos punkte privalu įrengti natūralaus vėdinimo sistemą. Apžiūrint šilumos punktą nustatyta, kad patalpa nevėdinama, o darbo projekte numatytas vėdinimo vamzdynas brėžinyje Nr. 4 pažymėtas simboliu v2 nepasiekia „Šilumos punkto“ patalpos, punkte nėra įrengto vėdinimo ir vėdinimo grotelių, o jų vietoje įrengtas patalpą Nr. 129 aptarnaujančio rekuperatoriaus vėdinimo vamzdis z3. ,,Šilumos punkto“ vėdinimo vamzdyno v2 atkarpa einanti tranzitu patalpos Nr. 129 sanitarinės patalpos palubėje ir turinti užtikrinti ,,šilumos punkto“ vedinimą yra išardyta. Pastato techniniame projekte nenumatyti ir papildomai įrengti privatūs ventiliaciniai vamzdynai dalinai arba pilnai dengia pastato bendro naudojimo vėdinimo ir centrinio šildymo termofikacinius magistralinius vamzdynus esančius patalpoje ,,šilumos punktas“ ir gretimoje patalpoje Nr. 141 ties parkavimo vietomis Nr. 96-97, dėl ko nėra galimybių tinkamai atlikti teisės aktų numatytas nuolatines technines apžiūras, nėra galimybių netrukdomai prieiti prie pastato bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir/ar atlikti atitinkamų tinklų techninį aptarnavimą (el. b. 1 t., b. l. 177-178).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti bendro naudojimo objektų bendrasavininkų teisių pažeidimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, kitų objektų šiose patalpose, taip pat ir patalpoje Nr. 141, įrengimo, trukdo atlikti pareigas, susijusias bendro turto priežiūra.

Dėl ekspertizės skyrimo

29. Apeliantės nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo skirti ekspertizę. Teigia, jog ekspertizės būtinumą lemia teismo įpareigojimas išardyti įrengtas konstrukcijas, nurodymas įrengti vėdinimą į šilumos mazgą, atstatant jo atkarpą tarp sienų B ir D, nes byloje nėra specialiomis žiniomis pagrįstos išvados, kad toks vėdinimo įrengimas, atsižvelgiant į padarytus pakeitimus, šiuo metu techniškai įmanomas, ar darbai gali būti atlikti be žalos ir grėsmės visam pastatui.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė prašymuose neformulavo klausimų, susijusių su technine galimybe atlikti ieškinio reikalavimuose nurodytus darbus. Ne to, nėra pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, kad skundžiamu sprendimu nustatyti įpareigojimai atkurti statinio atskirų elementų (konstrukcijų, inžinerinių tinklų) būklę taip, kaip numatyta pastato projektinėje dokumentacijoje (techniniame, darbo projektuose, jų specifikacijose), todėl jų įrengimo techninis galimumas yra įvertintas projektuojant pastatą. Taigi, ekspertizės skyrimas šių klausimų išsprendimui nėra tikslingas.

Dėl ieškinio senaties termino

31. Atsakovė bei trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesvarstė ieškinio senaties termino praleidimo taikymo klausimo. Nurodo, jog pagal statinio užbaigimo akto surašymo metu galiojusią Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, pretenzijos iš asmenų, kurie turėjo duoti sutikimus statytojui, privalėjo būti pateiktos per vienerius metus nuo darbų atlikimo; pasak apeliančių, įsigydami nuosavybės teisę bendraturčiai turėjo žinoti faktinę padėtį apie bendro naudojimo patalpų būklę, tačiau nereikšdami pretenzijų su tokia padėtimi, ir tuo pačiu su statybų teisėtumu, sutiko.

32. Pažymėtina, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustačius, kad pakeliami garažo vartai ir kiti ginčo objektai buvo įrengti neteisėtai, prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Šis straipsnis yra CK XXXIII skyriuje, kuriame reglamentuojami rangos teisiniai santykiai. Pagal šio straipsnio 1 dalį - reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, reikalavimai pareikšti ne rangovui ir kildinami ne iš rangos teisinių santykių, todėl apeliantės nurodyta teisės norma netaikytina.

33. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad apeliaciniame skunde keliamas argumentas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, apeliaciniame skunde teiginiai dėl ieškinio senaties termino siejami su Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, pagal kurią – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (pagal 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybą leidžiantis dokumentas, tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai) neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Išanalizavus paminėtos teisės normos turinį, pritartina ieškovės argumentui, kad apeliančių nurodytas Statybos įstatyme nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas; jis nėra siejamas su teisės kreiptis į teismą su ieškiniu pasibaigimu (CK 1.124 straipsnis). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliančių teiginiai dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįsti, o tai, kad teismas nepasisakė dėl šio atsakovės prašymo, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.

Dėl teismo šališkumo

34. Apeliantės nurodė, kad teismas visiškai nepasisakydamas dėl apeliančių pateiktų argumentų, nemotyvuotai atmesdamas jų prašymus skirti ekspertizę, visiškai nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, o remdamasis išimtinai ieškovės paaiškinimais, bylą išnagrinėjo šališkai. Pažymėjo, jog teismas prioritetą teikė ne teisingam, bet kuo greitesniam bylos išnagrinėjimui, siekiant priimti ieškovei palankų sprendimą.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems argumentams. Apeliančių prielaidos dėl teismo šališkumo yra susijusios su CPK normų taikymu, tačiau tokie veiksmai neatitinka teisėjų šališkumo sampratos. Netenkinančio procesinio sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas, turintis išankstinį požiūrį ir subjektyviais motyvais siekia užkirsti atsakovei (trečiajam asmeniui) įgyvendinti savo teises civiliniame procese. Kita vertus, apeliančių teiginys dėl teismo prioriteto kuo greitesniam bylos išnagrinėjimui, siekiant priimti ieškovei palankų sprendimą taip pat nepagrįstas. Visų pirma, ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies; be to, byla buvo nagrinėjama vienerius metus; apeliantei buvo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šiuo terminu atsakovė prašymo nepateikė; teismas ne kartą tenkino ir atsakovės (trečiojo asmens) atstovo prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, vyko vienas išvažiuojamasis posėdis. Taigi, apeliančių argumentai, susiję su teismo šališkumu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui

36. Atsakovė bei trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jame nėra įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, nepateiktas teisės aktų taikymo argumentų, nenurodyta, kodėl atmesti apeliančių atsiliepimuose į ieškinį ir paaiškinimuose išdėstyti argumentai ir kt. Apeliantės prašė panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37. CPK 327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

39. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja visiškas motyvų nebuvimas. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovė bei trečiasis asmuo neįrodinėja, kad siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, būtini papildomi įrodymai, kuriuos pateikti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės ir pan. Šioje byloje buvo rengiamas žodinis nagrinėjimas, suteikiant šalims galimybę išdėstyti savo poziciją bei prašymus. Taigi, perduoti bylą nagrinėti iš naujo netikslinga.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

40. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl atsakovės naudojamose parkavimo vietose įstatytų vartų ieškovė neturi galimybės tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros, nes vartai fiziškai trukdo patekti prie tų objektų, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad dėl įrengtų garažo vartų ieškovė (ir kiti namo bendraturčiai) neturi galimybės kontroliuoti, ar atsakovė nenaudoja savo asmeninėms reikmėms bendrosios elektros. Taip pat teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo vartai įrengti daugiabučiame name, todėl jų įrengimas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, o atsiradus bendrajai dalinei nuosavybei į namo parkavimo patalpą Nr. 141 – ir CK nuostatas dėl bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo.

41. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl automobilių saugojimo patalpoje atsakovei priskirtų naudotis parkavimo vietose esančių vartų, svarbu yra tai, kad visa patalpa, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nėra bendro naudojimo patalpa; ji bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 45 savininkams. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovė (Bendrija) veikia tik kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių atstovė, padedanti įgyvendinti jų bendrosios nuosavybės teisę. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šios patalpos savininkų sutikimo atskirti atsakovės naudojamas patalpas pakeliamais vartais, buvimo/nebuvimo. Taip pat nėra duomenų, kad būtent šios patalpos savininkai įgaliojo bendriją kreiptis į teismą dėl ginčo vartų pašalinimo. Taigi, šiuo atveju, ieškovė nėra įgaliota reikšti negatorinio ieškinio dėl reikalavimo pašalinti parkavimo vietose esančius pakeliamus vartus. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog suderinus su atsakove (anksčiau trečiuoju asmeniu), ieškovei buvo sudaryta galimybė patekti už minėtų vartų. Taigi, ginčo vartai nesudaro techninių kliūčių apžiūrėti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (priešingai nei byloje jau aptartas lubų apšiltinimas). Atsakovės (kaip ir kitų asmeninės/bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriose yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, savininkų) pareiga leisti administratoriui apžiūrėti bendro naudojimo objektus nekvestionuojamas, tačiau šios pareigos nevykdant, ieškovė savo teisių pažeidimą turi ginti kitais teisių gynimo būdais.

42. Atsižvelgiant į išdėstytą, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su reikalavimu įpareigoti pašalinti ginčo vartus, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Ieškovė prašo perskirstyti skundžiamu sprendimu paskirstytas šalių bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas be pagrindo sureikšmino atmestą ieškinio reikalavimą, prilygindamas jį visiems kitiems reikalavimams ir padarė nepagrįstą išvadą, kad patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės apeliacinio skundo motyvais.

44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, - jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, tokiu atveju svarbu nustatyti, kiek savarankiškų reikalavimų buvo patenkinta, o kiek atmesta (kuomet reikalavimai neturtinio pobūdžio). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovė siekė atkurti padėtį, buvusią iki jos nurodomo teisės pažeidimo pagal pateiktus brėžinius. Dėl šios priežasties, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, reikalavimų skaičiavimas pagal visus atliktinus darbus, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

45. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

46. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1089 eurų išlaidų advokato pagalbai dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

47. Apibendrinus konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė neišsamius ir nevisiškai tinkamus motyvus, tačiau ginčą išsprendė iš esmės teisingai, jį naikinti ieškovės bei atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičJūra Marija StrumskienėNeringa Švedienė