- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-31
- Bylos Nr.
- e2A-2988-981/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16977-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė, Svetlana Panina
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Gražina Pocienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – ir VĮ „Turto bankas“, atsakovė) prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (toliau – ir Palikimo perėjimo valstybei liudijimas) turtui: 49,94 kv. m. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 80/1000 daliai negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/12 daliai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); automobiliui VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo turtas); 2) taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turto registraciją palikėjo V. P. (V. P.) vardu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 27 d. mirė ieškovo tėvas V. P., kuris nebuvo nurodytas tėvu ieškovo gimimo įraše, tačiau biologinė tėvystė buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑2448‑1090/2023. Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą V. P. palikimui priimti, į kurį VĮ „Turto bankas“ 2023 m. liepos mėnesį pateikė atsiliepimą. Atsiliepime buvo nurodyta, kad yra pradėta palikimo perėjimo valstybei procedūra, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Taigi, VĮ „Turto bankas“ buvo žinoma apie šį procesą. Ieškovo pareiškimas buvo patenkintas, teismo procesinio sprendimo VĮ „Turto bankas“ neginčijo, tačiau vis tiek kreipėsi dėl turto perėmimo ir 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovei buvo išduotas V. P. palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
3. Lietuvos Respublikai atstovaujančios VĮ „Turto bankas“ pateiktas prašymas notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kaip vienašalis sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl negalioja ab initio (nuo pradžių) CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atitinkamai, negalioja ir šio vienašalio sandorio pagrindu išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikytina turtui, nurodytam ginčijamame Palikimo perėjimo valstybei liudijime.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nedalyvavo civilinės bylos Nr. e2YT‑2448‑1090/2023 nagrinėjime, todėl jai negalėjo būti žinomi šioje civilinėje byloje pareikšti ieškovo prašymai. VĮ „Turto bankas“ vertinimu, ieškinyje nurodytos pretenzijos atsakovei yra nepagrįstos, nes nuo 2023 m. liepos mėnesio ieškovas, žinodamas apie susidariusią faktinę situaciją dėl palikėjo palikimo, savo teisę dėl paveldėjimo įgyvendino pasyviai. Ieškovas nereiškė prašymo įtraukti suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę į civilinės bylos Nr. e2YT-14385-1200/2023 nagrinėjimą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo. Vėliau ieškovas notarės tinkamai raštu neinformavo apie ketinimą kreiptis į ją dėl palikėjo palikimo paveldėjimo. Įsiteisėjus 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT‑14385-1200/2023, jo nepradėjo vykdyti. Tai įrodo, kad ieškovas pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai, taip pat susidariusioje situacijoje elgėsi neapdairiai. Taigi, iš esmės ginčo situacija susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jam pačiam turi tekti iš to atsirandančios pasekmės. Be to, ieškovas turėjo galimybę nuo 2023 m. liepos 26 d. pasitikslinti duomenis apie palikėjo palikimą, pareikšti pretenzijas dėl minėto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo tiesiogiai jį išdavusiam notaro biurui (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
6. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra priskirtas prie notaro atliekamų veiksmų. Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą (Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl ji nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. VĮ „Turto bankas“ vertinimu, šioje susidariusioje situacijoje, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat, ar jų galima buvo išvengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia Vilniaus m. 38-ojo biuro notarės Gražinos Pocienės 2023 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį, išduotą Ginčo turtui: 1) 49,94 kv. m. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 80/1000 daliai negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 3) 1/12 daliai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 38‑ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės 2023 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį dėl automobilio VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė; 3) civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas prašė taikyti vienašalę restituciją, grąžinti turto registraciją palikėjo V. P. vardu, nutraukė; 4) priteisė ieškovui iš atsakovės 610 EUR bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovui 109 EUR sumokėto žyminio mokesčio.
9. Teismas nutraukė bylą dalyje dėl Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduoto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu automobiliui VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ieškovui patikslinus ieškinį ir šioje dalyje atsisakius reikalavimo.
Atsiliepimas
10. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir Lietuvos Respublikai atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ 2023 m. liepos 24 d. teikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašydama klausimą spręsti teismo nuožiūra nurodė, kad yra pradėta vykdyti paveldėjimo perėjimo procedūra valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas, teismas konstatavo, jog atsakovė disponavo informacija, kad ieškovas siekia įstoti į paveldėjimo teisinius santykius dėl V. P. palikimo priėmimo, tačiau nepaisant to, esant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2YT-14385-1200/2023, kuria ieškovui buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, atliko veiksmus, reikalingus gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimą (iš Testamentų registro duomenų matyti, kad VĮ Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 27 d.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad R. M. trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, ir tuo pagrindu sprendė, kad šioje byloje ginčijamas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas dar nepasibaigus terminui, per kurį ieškovas galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl priėjo prie išvados, kad atsakovė, žinodama apie susiklosčiusią faktinę situaciją, nepagrįstai kreipėsi į notarą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
12. Byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pažeidžiant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas imperatyvias teisės normas, pagal kurias valstybė gali paveldėti turtą tik tada, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, todėl buvo pažeistos ieškovo kaip pirmos eilės įpėdinio paveldint pagal įstatymą teisės, ir ginčijamą Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį pripažino negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškovo reikalavimą taikyti vienašalę restituciją – grąžinanti turto registraciją palikėjo V. P. vardu teismas vertino kaip perteklinį ir pripažino nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka nurodydamas, kad pripažinus Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį negaliojančia, galima kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl juridinių faktų panaikinimo ar pakeitimo, todėl civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas reiškė šį reikalavimą, nutraukė.
14. Teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų: atsakovė kreipėsi dėl Paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo, dėl to ieškovas buvo priverstas ginti savo pažeistas teises teismine tvarka ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 610 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo nėra visapusiškai pagrįsta ir padaryta neatsižvelgus į tai, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Valstybė pagrįstai vykdė 2022 m. sausio 27 d. mirusio palikėjo V. P. palikimo paveldėjimo procedūrą, kuri buvo pradėta vykdyti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2448-1090/2023 priėmimo, kurioje ieškovui buvo nustatyta V. P. tėvystė, į kurios nagrinėjimą nebuvo įtrauktos paveldėjimo procedūrą valstybės vardu vykdančios institucijos – VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
15.2. Ieškovui apie tai, kad valstybė yra paveldėjusi palikėjo palikimą buvo žinoma jau 2023 m. liepos 24 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-14385-1200/2023 pagal ieškovo pareiškimą dėl termino palikėjo palikimui priimti atnaujinimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime be jokio teisinio pagrindo nurodė, jog valstybė yra kalta dėl susidariusios paveldėjimo situacijos, neįvertinęs, kad ieškovas pats dėl minėtos paveldėjimo procedūros sustabdymo galėjo pateikti palikimo atsiradimo vietos notarei ar jo pareiškimą nagrinėjančiam teismui prašymus.
15.3. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovė dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 27 d. į palikimo vietos atsiradimo notarę ir dėl to pažeidė ieškovo, kaip palikėjo palikimo paveldėtojo, teises. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmuo, kuris siekia paveldėti palikėjo palikimą turi būti aktyvus, o tuo atveju, kai šios teisės tinkamai neįgyvendina, jam tenka tokio elgesio pasekmės ir galimas net paveldėjimo teisės praradimas. Esant vykdomai palikėjo palikimo perėjimo valstybei procedūrai ieškovo delsimas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikėjo palikimo paveldėjimo ar į teismą su prašymu dėl valstybei vykdomos paveldėjimo procedūros sustabdymo, iki kol bus nuspręsta dėl jo paveldėjimo teisės į atsiradusį palikimą, nesuderinamas su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo elgesio standartais.
15.4. Ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-2587-1176/2024 pareikštas reikalavimo pripažinti 2023 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1716 dalį negaliojančia atsisakymas dėl automobilio VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš esmės įrodo, kad atsisakoma paveldėti palikėjo palikimo dalį ir bus priimtas tik pareiškėjo nurodytas palikėjo turtas. Atsisakymas iš esmės prieštarauja CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
15.5. Ieškovas turėjo galimybę nuo 2023 m. liepos 26 d. pasitikslinti duomenis apie palikėjo palikimą, pareikšti pretenzijas dėl minėto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo tiesiogiai jį išdavusiai notarei, todėl įvertinus tai, kad ieškovas minėtos teisės neįgyvendino tinkamai ir nebuvo pakankamai aktyvus, jam pačiam turėtų tekti tokio elgesio pasekmės ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neturėjo būti priteistos.
15.6. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą po palikėjo mirties atsakovė privalėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kadangi pasibaigus įstatyme nustatytam terminui priimti palikėjo palikimą po palikimo atsiradimo, duomenų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta, todėl nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, ji nelaikytina atsakinga už ieškovo nurodytų išlaidų atsiradimą ir teisminės bylos inicijavimą.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti ieškovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovas po tėvo mirties nuo pirmo mėnesio atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai parodė jo valios išraišką palikimą priimti, o teismui yra pateikti išrašai iš ieškovo banko sąskaitos, kurie patvirtina faktą, kad ieškovas po tėvo mirties pradėjo rūpintis palikimu kaip savu turtu, nes mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto remontą. Atsakovė neįrodė, kad atliko veiksmus, kuriais nustatytų, ar palikimas nėra priimtas įpėdiniui turtą pradėjus faktiškai valdyti.
16.2. VĮ „Turto bankas“ civilinėje byloje Nr. e2YT-14385-1200/2023, kurioje ieškovas prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, buvo pateikusi atsiliepimą, jame nurodė, kad palikimo priėmimo procedūros yra pradėtos, bet turto palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas. Tai parodo, kad VĮ „Turto bankas“ žinojo apie esantį įpėdinį. Terminas ieškovui priimti palikimą buvo atnaujintas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d., todėl valstybė turėjo stabdyti palikimo priėmimo procedūras ir 2023 m. rugsėjo 27 d. jau nebuvo teisinio pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo.
16.3. Nesutiktina su apeliantės motyvais dėl atsisakymo nuo dalies palikimo – automobilio VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilį atsakovė pardavė, gautos lėšos yra mokesčių inspekcijos sąskaitoje. Dėl šių lėšų liudijimas nebuvo išduotas, tai reiškia, kad teismas visiškai pagrįstai priėmė atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiu liudijimą dalyje dėl automobilio VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
16.4. Apeliantė neįrodė, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu nulėmė paties ieškovo neveikimas, o ne atsakovės veiksmai. Atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovas pripažintas mirusio V. P. sūnumi, kad ieškovui atnaujintas terminas palikimui priimti, kad paveldimas turtas yra faktiškai valdomas ir už jį mokami mokesčiai, tačiau vis tiek nesustabdė turto perėmimo procedūros bei gavo palikimo perėjimo valstybei liudijimą pažeisdama CK 5.62 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
20. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2448-1090/2023 buvo pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P., miręs 2022 m. sausio 27 d., yra R. M. biologinis tėvas.
21. Nustačius tėvystę, R. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (civilinė byla Nr. e2YT-14385-1200/2023). Byloje Lietuvos Respublikai atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ 2023 m. liepos 24 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad yra pradėta vykdyti paveldėjimo perėjimo procedūra valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi R. M., kaip pirmos eilės įpėdiniui, atnaujino praleistą terminą palikimui po tėvo V. P. mirties priimti (nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d.). VĮ „Turto bankas“ į notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 27 d., tą pačią dieną VĮ „Turto bankas“ buvo išduotas V. P. palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
23. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, prašydamas: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Ginčo turtui; taikyti vienašalę restituciją – grąžinti turto registraciją palikėjo V. P. vardu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslinus ieškinį, ieškovas atsisakė reikalavimo pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu dalyje dėl automobilio VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia Vilniaus m. 38-ojo biuro notarės Gražinos Pocienės 2023 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį, išduotą Ginčo turtui; civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 38‑ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės 2023 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį dėl automobilio VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalyje, kurioje ieškovas prašė taikyti vienašalę restituciją, grąžinti turto registraciją palikėjo V. P. vardu, nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovės 610 EUR bylinėjimosi išlaidų.
25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo pripažinta negaliojančia Vilniaus m. 38-ojo biuro notarės 2023 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalis ir nutraukta byla dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu dalies palikimo perėjimo valstybei liudijimo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovo (apelianto), nesutinkančio su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliamas klausimas dėl ieškinio dalies atsisakymo (ne)atitikties CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ir ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo pripažinus, kad atsakovė yra kalta dėl susidariusios paveldėjimo situacijos.
Dėl bylos dalies nutraukimo (ne)pagrįstumo palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu byloje
26. Apeliantė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai teigia, kad reikalavimo dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu dalies atsisakymas iš esmės prieštarauja CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, nepagrįstai sutapatindama palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.
27. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
28. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį.
29. Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą.
30. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį).
31. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento. Tačiau tokiu kaip šioje byloje susiklosčiusiu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, atnaujinus praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, teisę į palikimą riboja įstatymas. CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atnaujinus terminą priimti palikimą įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovei pardavus Ginčo turto dalį – automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gautoms piniginėms lėšoms liudijimas nebuvo išduotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo šioje dalyje pripažinimo negaliojančiu, nes automobilis buvo parduotas valstybei priėmus palikimą iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pripažinus Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį dėl minėto automobilio negaliojančia, toks palikimas negalėtų būti perduotas ieškovui natūra, todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškovo atsisakymu reikalavimo dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju įpėdinis turi teisę reikalauti lėšų, gautų realizavus jam priklausančią turto dalį.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Byloje nustatyta, kad apeliantė dar 2023 m. liepos 24 d. civilinėje byloje Nr. e2YT‑14385‑1200/2023 sužinojo, jog ieškovas siekia priimti palikėjo V. P. palikimą, pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame šį klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad yra pradėta vykdyti paveldėjimo perėjimo procedūra valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas). Taigi, esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju, paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė, žinodama apie ieškovo siekį atnaujinti terminą palikimui priimti, (civilinė byla Nr. e2YT‑14385‑1200/2023), ignoravo šeimos paveldėjimo principą ir palikimo perėjimo valstybei išimtinumą, šios bylos procesu nesidomėjo ir 2023 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, nors tuo metu jau buvo įsiteisėjusi teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis atnaujinti ieškovui praleistą terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog palikimo priėmimo procedūrą ji pradėjo vykdyti iki teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2448-1090/2023 dėl palikėjo tėvystės ieškovui pripažinimo, ieškovas nebuvo aktyvus, nes į termino palikimo priėmimo atnaujinimo bylą neįtraukė notarės, nesiėmė palikimo priėmimo valstybei veiksmų sustabdymo, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju valstybė, sužinojusi apie įpėdinį, kuriam palikimo priėmimo terminas buvo atnaujintas, neturėjo pagrindo toliau tęsti palikimo priėmimo procedūros.
36. Teismui 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT‑14385‑1200/2023 ieškovui atnaujinus terminą palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“, kaip specifinės paveldėjimo teisinių santykių dalyvės – valstybės – atstovei nebuvo CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų priimti palikimą. Vien tai, kad valstybė paveldėjimo procedūrą pradėjo teisėtai, esant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, nereiškia, kad paveldėjimo procedūra toliau gali būti tęsiama, kai VĮ „Turto bankas“ yra (turi būti) žinoma apie naujas aplinkybes (įpėdiniui atnaujintas terminas palikimui priimti), ir nebėra teisinio pagrindo toliau vykdyti palikimo priėmimo procedūrą. Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, būtent valstybė turi imtis priemonių, kad išsiaiškintų, ar yra įpėdinių, galinčių priimti palikimą, todėl apeliantė, dalyvavusi bylos nagrinėjime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir sužinojusi (turėjusi sužinoti) apie ieškovui atnaujintą terminą palikimui priimti, ieškovui nepasibaigus 3 (trijų) mėnesių terminui palikimui priimti, turėjo sustabdyti palikimo priėmimo procedūrą iki atsiras CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas valstybei priimti palikimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent dėl VĮ „Turto bankas“ neteisėtų veiksmų valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nagrinėjamu atveju taikytina kasacinio teismo praktikoje nustatytos taisyklės išimtis, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359/2020).
38. Byloje pagrįstai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VĮ „Turto bankas“, kreipdamasi į notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, atėmė iš įpėdinio teisę per teismo atnaujintą terminą priimti palikimą, todėl įpėdiniui teko kreiptis į teismą su ieškiniu dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, naudotis profesionalių teisininkų paslaugomis. Atsižvelgdamas į šiuos atsakovės veiksmus ir į CPK 93 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagristai iš atsakovės priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo bylai aktualios kasacinio teismo praktikos, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl palieka jį nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovui iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
42. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kartu su atsiliepimu buvo pateikta patirtas išlaidas pagrindžianti sąskaita faktūra Nr. 2024-10/34 ir jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.
43. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra 2 855,32 EUR (2 196,4 EUR x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, ieškovui iš atsakovės priteistinas 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2587-1176/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. M. (R. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, 600 EUR (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.