- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- e2-2587-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16977-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Irena Maksimova, Irena Maksimovair
dalyvaujant ieškovo R. M. atstovei advokatei Irenai Maksimovai, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui R. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė Gražina Pocienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (toliau – ir Palikimo perėjimo valstybei liudijimas) turtui (toliau – ir Ginčo turtas), t. y.: 1) 49,94 kv. m. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 80/1000 daliai negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/12 daliai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį (duomenys neskelbtini); 2) taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turto registraciją palikėjo V. P. vardu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas V. P., kuris nebuvo nurodytas tėvu ieškovo gimimo įraše, tačiau biologinė tėvystė nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2448-1090/2023. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymų atnaujinti praleistą terminą V. P. palikimui priimti, kurioje VĮ Turto bankas 2023 m. liepos mėnesį pateikė atsiliepimą. Atsiliepime buvo nurodyta, kad yra pradėta palikimo perėjimo valstybei procedūra, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Taigi, VĮ Turto bankui buvo žinoma apie šį procesą. Ieškovo pareiškimas buvo patenkintas, teismo procesinio sprendimo VĮ Turto bankas neginčijo, tačiau nepaisant to, kreipėsi dėl turto perėmimo ir 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovei buvo išduotas V. P. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Anot ieškovo, Lietuvos Respublikai atstovaujančios institucijos VĮ Turto banko pateiktas prašymas notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris, laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl negalioja ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atitinkamai, negalioja ir šio vienašalio sandorio pagrindu išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikytina turtui, nurodytam ginčijamame Palikimo perėjimo valstybei liudijime.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodyta, kad VĮ Turto bankas nedalyvavo civilinės bylos Nr. e2YT-2448-1090/2023 nagrinėjime, todėl jai negalėjo būti žinomi šioje civilinėje byloje pareikšti ieškovo prašymai. VĮ Turto banko nuomone, ieškovo ieškinyje nurodytos pretenzijos atsakovui yra nepagrįstos, nes nuo 2023 m. liepos mėnesio ieškovas, žinodamas apie susidariusią faktinę situaciją dėl palikėjo palikimo, savo teisę dėl paveldėjimo įgyvendino pasyviai. Nereiškė prašymo, įtraukti dalyvauti suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę į civilinės bylos Nr. Nr. e2YT-14385-1200/2023 nagrinėjimą. Vėliau, pats jos tinkamai raštiškai neinformavo apie ketinimą kreiptis į ją dėl palikėjo palikimo paveldėjimo. Įsiteisėjus 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-14385-1200/2023, jo nepradėjo vykdyti. Tai įrodo, kad ieškovas pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai, taip pat susidariusioje situacijoje elgėsi neapdairiai. Taigi, iš esmės ginčo situacija susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jam pačiam turi tekti iš to atsirandančios pasekmės. Be to, ieškovas turėjo galimybę nuo 2023 m. liepos 26 d. pasitikslinti duomenis apie palikėjo palikimą. Pareikšti pretenzijas dėl minėto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo tiesiogiai jį išdavusiam notaro biurui (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra priskirtas prie notaro atliekamų veiksmų. Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą (Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos ieškovui bylinėjimosi išlaidas. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl ji nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. VĮ Turto banko vertinimu, šioje susidariusioje situacijoje, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat, ar jų galima buvo išvengti.
5. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje. Žodinius paaiškinimus teikė ieškovo atstovė advokatė Irena Maksimova ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas R. I..
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, teikė papildomus paaiškinimus.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė teisės aktų nepažeidė. Reikalavimą dėl liudijimo panaikinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų prašė atmesti, nes atsakovė neatliko veiksmų, kuriais pažeidė ieškovo teises Pažymėjo, kad ieškovas pats galėjo ir turėjo informuoti notarę apie tai, kad jis ketina priimti palikimą. Oficialaus pranešimo apie ketinimą priimti palikimą atsakovė iš ieškovo nėra gavusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P., kuris yra biologinis ieškovo tėvas. Ieškovo ir V. P. giminystės ryšys nebuvo nustatytas gimimo liudijime, dėl to jis kreipėsi į teismą dėl šio juridinio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2448-1090/2023, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. M. biologinis tėvas ir kad R. M. yra V. P. sūnus. Kadangi buvo praleistas terminas palikimui, likusiam po V. P. mirties, priimti, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Byloje dėl termino atnaujinimo VĮ Turto bankas pateikė 2023 m. liepos 24 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė yra pradėjusi vykdyti paveldėjimo procedūrą, tačiau paveldėjimo liudijimas dar nėra išduotas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-14385-1200/2023, ieškovo pareiškimą tenkino ir jam atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą V. P. palikimui priimti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šios nutarties apeliacine tvarka niekas neskundė ir įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovei išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl V. P. palikimo.
9. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
10. Ieškovo atstovė advokatė patikslino ieškinio reikalavimą – nurodė, kad ieškovas atsisako reikalavimo pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu dalyje dėl automobilio (duomenys neskelbtini). Advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės.
11. Teismo nustatyta, kad pareiškimą padavė įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išaiškinamos ieškinio dalies atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo pasekmės, t. y., kad priėmus teismo nutartį priimti ieškinio dalies atsisakymą, bylos dalis teismo nutartimi yra nutraukiama, o bylos dalį nutraukus vėl kreiptis dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
12. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas ir bylos dalis, kurioje ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti V. P. palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), negaliojančia, nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo
13. Remiantis CK 5.8 straipsnio 1 dalimi, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
14. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu galimos dvi teisinėmis pasekmėmis iš esmės skirtingos situacijos. Pirma, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, ginčija paskesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą. Antra, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, siekia apginti savo teises į palikimą CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis. O šios ribos skiriasi nuo pirmosios situacijos tiek, kad antruoju atveju neneigiama, jog palikimą priėmęs paskesnės eilės įpėdinis įgyvendino savo teisę CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau tai, kad pirmesnės eilės įpėdinis palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytą terminą, pirmesnės eilės įpėdinio teisė paveldėti nenutrūksta, jei palikimo jis nepriėmė dėl svarbių priežasčių, o teismas terminą palikimui priimti pratęsė, ir toks įpėdinis įgyja teisę į turtą, kas išlikę natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus jam priklausantį turtą (CK 5.57 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas įstojo į paveldėjimo santykius, pripažinus jo biologinius ryšius su V. P. bei jam atnaujinus praleistą terminą V. P. palikimui priimti. Nors ieškovas žinojo apie V. P. mirtį iš esmės iš karto jam mirus, tačiau aptariamu atveju svarbią reikšmę turi tai, kad ieškovui pirmiausia reikėjo teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra biologinis mirusiojo sūnus tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip pirmos eilės įpėdinio paveldint pagal įstatymą, teises. Taigi, dėl šios priežasties ieškovas į V. P. palikimo paveldėjimo teisinius santykius įstojo vėliau.
17. Aptariamu atveju ieškovas į teismą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo kreipėsi 2023 m. lapkričio 21 d. Jau minėta, kad Palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovei buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 27 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui 2023 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas yra V. P. įstatyminis įpėdinis sūnus. Taigi, ieškovas apie Palikimo perėjimo valstybei liudijimą galėjo anksčiausiai sužinoti jo išdavimo dieną arba tuo metu, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas nebuvo praleistas.
18. Aptariamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės ginčija atsakovės Lietuvos Respublikos, kaip įpėdinės, palikimo priėmimo teisėtumą, todėl aptariamu atveju netaikytina CK 5.57 straipsnio 2 dalis.
19. Ieškovas prašo pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, argumentuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikai atstovaujančios institucijos VĮ Turto banko pateiktas prašymas notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris, prieštaravo imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl negalioja ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, atitinkamai, negalioja ir šio vienašalio sandorio pagrindu išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
20. CK 5.62 straipsnyje yra įtvirtinta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Iš esmės panašus teisinis reguliavimas įtvirtintas CK 5.2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
21. Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas).
22. Taigi, valstybei palikimas pereina pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atlieka ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Kita vertus, valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą tam, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 3.4 punkte nurodyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, būtent paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu valstybė gali pradėti disponuoti paveldėtu turtu.
23. Byloje nustatyta, kad kai ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo Lietuvos Respublikai atstovaujanti institucija VĮ Turto bankas 2023 m. liepos 24 d. teikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad yra pradėta vykdyti paveldėjimo procedūra valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas. Taigi, VĮ Turto bankas disponavo informacija, kad ieškovas siekia įstoti į paveldėjimo teisinius santykius dėl V. P. palikimo priėmimo, tačiau nepaisant to, taip pat esant 2023 m. rugsėjo 20 dieną įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2YT-14385-1200/2023, kuria ieškovui buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, atliko veiksmus, reikalingus gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimą (iš 2024-09-20 Testamentų registro duomenų matyti, kad VĮ Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 27 d.). Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad R. M. trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, šioje byloje ginčijamas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas dar nepasibaigus terminui, per kurį ieškovas galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau VĮ Turto bankas, žinodamas apie susiklosčiusią faktinę situaciją, kreipėsi į notarą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
24. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pažeidžiant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas imperatyvias teisės normas, pagal kurias valstybė gali paveldėti turtą tik tada, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, todėl buvo pažeistos ieškovo, kaip pirmos eilės įpėdinio paveldint pagal įstatymą, teisės, todėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalis, kurioje yra ginčas byloje, pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
25. Nors ieškovas byloje prašo pripažinus Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją, tačiau iš suformuluoto reikalavimo galima spręsti apie tai, kad ieškovas iš esmės siekia, kad būtų panaikinta Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu padaryti Ginčo turto registracijos pakeitimai.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 22 punkte numatyta, kad Registro objektai Registre įregistruojami, išregistruojami arba jų duomenys keičiami pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų (toliau – duomenų teikėjai) prašymus įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius Registro objektų atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ir (arba) Registro objektų duomenų pasikeitimą, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis. Šių nuostatų 20.4.2 punkte numatyta, kad teismo sprendimas yra dokumentas, kuriuo remiantis įregistruojami, išregistruojami Registrų objektai arba keičiami jų duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 dalies b punkte numatyta, kad prašymą dėl Registro objekto registravimo turi teisę pareikšti dėl nuosavybės teisės teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai.
28. Taigi, pripažinus Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį, kurio pagrindu buvo atlikta juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, registracija VĮ Registrų centre, negaliojančia, tai lemia ir duomenų, susijusių su minėtu turtu (juridinių faktų), pakeitimą VĮ Registrų centre (Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre). Šiuo atveju atskiro teismo sprendimo dėl teisinės registracijos Nekilnojamojo turto kadastre panaikinimo, pripažinus Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį negaliojančia nėra reikalingas, nes ieškovas dėl juridinių faktų panaikinimo / pakeitimo gali atlikti pats, kreipdamasi į VĮ Registrų centrą su prašymu, pateikdamas įsiteisėjusį sprendimą. Atitinkamai, ir dėl kito turto paskutinė teisinė registracija (kad turtas priklauso Lietuvos Respublikai) taipogi gali būti panaikinama įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, ją pateikiant atitinkamoms įstaigoms.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas ieškovo reikalavimą taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turto registraciją palikėjo V. P. vardu, laiko pertekliniu ir nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinę bylą toje dalyje, kurioje ieškovas reiškia šį reikalavimą, nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovas už pareikštą ieškinį iš viso sumokėjo 219 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl vienašalės restitucijos taikymo yra nenagrinėtinas teisme, grąžina ieškovui 109 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
31. Ieškovas taipogi prašo ieškovui iš atsakovės priteisti 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant ieškinį.
32. Bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra numatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
33. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas). Taip pat kasacinis teismas suformavo taisyklę, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359/2020). Nors nagrinėjamu atveju ieškovui buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti (t. y. į paveldėjimo teisinius santykius buvo įtrauktas kitu pagrindu), teismas sprendžia, kad ši suformuota kasacinio teismo taisyklė taikytina ir šioje byloje.
34. Byloje nustatyta, kad VĮ Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 27 d., kai buvo įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria ieškovui, kaip pirmos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymą, buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, ir ieškovui 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo nepasibaigęs. Pažymėtina, kad VĮ Turto bankas buvo suinteresuotas asmuo byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pareiškimo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, taigi, apie proceso eigą ir rezultatą žinojo, todėl teismas vertina, kad būtent dėl VĮ Turto banko neteisėtų veiksmų buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, atitinkamai, ieškovas buvo priverstas ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, dėl ko ir patyrė byloje bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas sutinka su ieškovu, kad atsakovė privalo atlyginti jam jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteisiama 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius.
35. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovės iš viso priteisiama 610 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur + 110 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
civilinę bylą toje dalyje, kurioje ieškovas R. M. prašo pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės 2023 m. rugsėjo 27 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Ieškinį iš esmės tenkinti.
Pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 38-ojo biuro notarės Gražinos Pocienės 2023 m. rugsėjo 27 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo dalį, išduotą šiam turtui, t. y.: 1) 49,94 kv. m. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 80/1000 daliai negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/12 daliai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje, kurioje ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją, grąžinti turto registraciją palikėjo V. P. vardu, bylą nutraukti.
Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2525 per AB SEB banką. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.