Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuotas asmuo – N. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

3. Pareiškėjas, jo atstovė ir suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, pareiškėjo atstovė pateikė prašymą nagrinėti bylą pareiškėjui bei jo atstovei nedalyvaujant (DOK-59559). Kadangi byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai (el. b. priedas, b. l. 5), byla nagrinėjama pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovei advokatei Irenai Maksimovai ir suinteresuotam asmeniui N. M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

4. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

5. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

7. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (V. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą. Byloje pateiktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 1999 m. birželio 22 d. Gimimo liudijimas AJ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta N. M., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas nenurodytas.

8. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų matyti, kad V. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. V. P. motina H. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. priedas, b. l. 2–3). Iš byloje pateikto 2018 m. birželio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, jog po pareiškėjo močiutės ir V. P. motinos H. P. mirties palikimą priėmė jos vienintelis vaikas V. P.

9. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

10. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

11. Atsižvelgdamas į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens prašymą, teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Byloje pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2023 m. vasario 20 d. Ekspertizės aktas Nr. ES 15/2023(01), atliktas tikslu nustatyti giminystės ryšį, kuriame nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad su 99,99 proc. tikimybe V. P. yra R. M. biologinis tėvas (el. b. priedas, b. l. 8–10).

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pareiškėjas neturi galimybės ne teismo tvarka gauti tėvystės faktą patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: 2023 m. vasario 20 d. Ekspertizės aktą Nr. ES 15/2023(01) kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo R. M. biologinis tėvas yra V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 str. 1, 2 d., 3.148 str. 1 d.). Todėl teismas pareiškėjo prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Atsižvelgiant į tai, 1999 m. birželio 22 d. Gimimo liudijime AJ Nr. (duomenys neskelbtini) atliktinas įrašas apie R. M. tėvą, nurodant, kad R. M. tėvas yra V. P.

13. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo V. P. sūnus R. M. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patyrė 453,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis (53,00 Eur) ir išlaidos už atliktą DNR ekspertizę (400,00 Eur). Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti 1999 m. birželio 22 d. Gimimo liudijimo AJ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.