Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. M. dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. M. kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų naudai, vertė E. R. perduoti turtą, o būtent: nuo 2019 m. kovo 22 d.,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2019 m. kovo 25 d., apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. M. ir A. Č., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, apribojo E. R. laisvę, t.y. užrakino buto duris, taip aiškiai parodydami nukentėjusiajam, kad išeiti laisva valia jis negali, bei, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, reikalavo nukentėjusiojo E. R. gauti ir jiems perduoti 3 000 Eur, nes, priešingu atveju, su juo (E. R.) susidoros fiziškai, o nukentėjusiajam negavus pinigų – sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į nugarą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kairę ausį ir ne mažiau kaip 3 kartus į kairįjį šoną savadarbiu būdu pagaminto kalavijo imitacija, tokiais savo bendrais veiksmais sukeldami E. R. fizinį skausmą ir parodydami nukentėjusiajam savo grasinimų realumą. Paskui T. M., pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis buvo paveiktas prieš jį panaudotu fiziniu smurtu, jį privertė pasirašyti 2019 m. kovo 24 d. skolos raštelį 4 500 Eur sumai, tokiu būdu atimdami nukentėjusiojo E. R. laisvę ir sukeldami šiam fizinį skausmą, prievartavo E. R. turtą. Šiais veiksmais T. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį.

2. T. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2019 m. kovo 25d., 18.25 val. (t. 3, b. l. 2) buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi jam skirtas suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019-03-25 iki 2019-04-25 (t. 3, b. l. 37-39) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas (t. 3, b. l. 43-45, 47-48).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. M. atmetamas.

5. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 str. 7 d.). Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.).

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimas yra proporcingas. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys apie faktines kaltinamajam inkriminuojamas veiksmų aplinkybes yra užfiksuoti kaltinamajame akte: iš dalies kitų kaltinamųjų M. M., A. Č. parodymuose, nukentėjusiojo E. R., liudytojų (R. R., A. G. ir kt.) parodymuose, objektų apžiūros, apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadoje bei kituose rašytiniuose baudžiamojoje byloje esančiuose duomenyse. Skunde kaltinamasis T. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme.

7. Kitaip nei mano skunde kaltinamasis, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai, pagrįsta bylos duomenimis.

8. T. M. padaręs vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šios veikos padarymą įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra pagrįsta. T. M. ne kartą teistas, vėl nusikalto praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po arešto bausmės atlikimo, paskutinės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės (laisvės apribojimo) šiuo metu neatlikęs, baustas administracine tvarka (už teikimą taksi paslaugų neturint nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo, Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo netinkamą elgesį, nesilaikymą visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. T. M. ir, nors turi gyvenimo draugę, 12 metų vaiką, iki suėmimo dirbo taksistu, tačiau šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimo, dėl kurio galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam pareikštas kaltinimas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai manė, jog T. M., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

9. T. M. nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, T. M. teistas, paskutinį kartą jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (12 veikų), vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui.Vilniaus apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

10. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam T. M. švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Aptariama baudžiamoji byla nepradėta nagrinėta iš esmės. Teisme baudžiamojo byla gauta 2019 m. rugsėjo 13 d., teisiamajam posėdžiu nagrinėti ji perduota 2019 m. spalio14 d., teismo posėdis numatytas 2019 m. lapkričio 15 d. 9 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.

11. Skunde akcentuojamas kaltinamojo pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam T. M., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti apskųstą teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį. Todėl apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo vertybę. Teismo nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas T. M. pobūdį ir sunkumą kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams, yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tad T. M. teisės pratęsiant suėmimą dar 3 mėnesiams nebūtų suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. M. atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi trims mėnesiams kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šį skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.