Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK)- atstovei Vilijai Danilevičei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. A. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5563-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja L. S. 2025 m. spalio 14 d. nutarimu pripažino A. A. kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarime nurodoma, kad A. A. 2025 m. rugsėjo 2 d. 13 val. 20 min., Stoties - Dariaus ir Girėno gatvėse, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), rankomis naudodamasis išmaniąja ryšio priemone- telefonu. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, A. A. paskirta 75 Eur bauda.

Marijampolės apylinkės teisme gautas ir priimtas A. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, neprisipažįsta, mano, kad jo kaltė grindžiama prielaidomis, kadangi nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. 13 val. 20 min. jis negalėjo padaryti administracinio nusižengimo, nes tuo metu jo vairuota transporto priemonė stovėjo Marijampolės miesto Stoties gatvėje tarp gyvenamų namų, pažymėtų 31 ir 33 numeriais. Mano, kad šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų naudoto tarnybinio automobilio ir pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys. Skundžiamame nutarime nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta taip pat įvardinta netiksliai ir neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo apibrėžtos kelių sankryžos sąvokos. Vertina, kad skundžiamame nutarime prieštaringai suformulavus faktines aplinkybes, nutarimas yra neteisėtas. Pareiškėjas skunde pažymi, kad nevairavo transporto priemonės, kurioje techniniais parametrais yra apspręstas automatinio „Start /Stop“ sistemos veikimas, pažymi kad byloje nėra faktinių įrodymų (vaizdo įrašo, kitų) pagrindžiančių pažeidimo esmę, kad jis vairuodamas transporto priemonę naudojosi rankomis išmaniąją ryšio priemone telefonu. Nurodo, kad jis tik pakėlė nukritusį telefono aparatą. Pareiškėjas skundu ginčija ir prašo laikyti negaliojančiu ir policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, kadangi tarnybiniame pranešime informacija (tarnybinio dokumento data bei faktinių aplinkybių fiksavimo data) neatitinka faktinių aplinkybių.

Marijampolės AVPK atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau– KET) 20 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Pažymi, kad realus pažeidimo laikas ir kūno kamerose fiksuojamas laikas gali skirtis dėl tam tikrų informacinių technologijų sutrikimų ir gali būti tam tikri netikslumai. Tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas galimai netikslus nusižengimo padarymo laikas, nedaro protokolo ir nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu. Nagrinėjamu atveju protokolas ir nutarimas surašyti laikantis ANK 609, 618 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pažeidimo vietos patikslinimas neturi esminės reikšmės administracinio nusižengimo faktui nustatyti. Pagal tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą matoma, kad pažeidimas užfiksuotas A. A. stovint važiuojamojoje dalyje degant draudžiamam šviesoforo signalui prie Dariaus ir Girėno – Stoties gatvių sankryžos, Marijampolė. Taigi įvykio vieta nurodyta pakankamai tiksliai. A. A. stovėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos dalyvavo viešajame eisme ir privalėjo laikytis KET 20 punkto reikalavimo. Skunde nurodomas Pareiškėjo paaiškinimas, jog nukrito telefonas nuo laikiklio ir jis jį tik pakėlė atsirado tik bylos nagrinėjimo metu ir laikytina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė jame nurodytais argumentais, prašė panaikinti priimtą nutarimą. Nurodė, kad nusižengimo nepadarė, mobiliojo ryšio telefonu nutarime nurodytomis aplinkybėmis nesinaudojo. Paaiškino, kad jo vairuotame automobilyje laikiklyje buvęs telefono aparatas važiuojant iškrito, todėl jis sustojęs prie sankryžoje esančio šviesoforo, nukritusį telefono aparatą pakėlė ir saugiai padėjo. Nurodė, kad tuo metu automobilis stovėjo, jo variklis nedirbo, vertina, kad transporto priemonės tuo metu nevairavo. Mano, kad situacija atitiko ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, kada galima naudotis mobiliuoju telefonu. Pareiškėjas nurodė, kad nutarime nurodomas nusižengimo padarymo laikas ir vieta nėra tikslūs, vertina, kad nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti grubūs pažeidimai, galimai pareigūnai suklydo vertindami situaciją.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje prašė nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai matė padarytą nusižengimą, pareigūnų parodymai nuoseklūs, tikslūs jais netikėti pagrindo nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Nagrinėjamu atveju jis su kolega su tarnybiniu policijos automobiliu važiuodami Dariaus ir Girėno gatve link Stoties gatvės Marijampolėje, priartėję prie sankryžos stebėjo, ar vairuotojai stovėdami prie draudžiančio važiuoti šviesoforo ženklo, nedaro administracinių nusižengimų. Lėtai važiuodami pirma eismo juosta, stebėjo vairuotojus stovinčius antroje juostoje. Pastebėjo, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas abiem rankom pilvo srityje laiko telefono aparatą. Nurodo, kad jo vairuota tarnybinė transporto priemonė turi galimybę filmuoti automobilio priekyje, gale ir automobilio salone esantį vaizdą, tačiau į šoną vaizdo nefilmuoja.

Liudytojas T. N. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Nagrinėjamu atveju, su A. B. tarnybiniu policijos automobiliu važiuodami Dariaus ir Girėno gatve link Stoties gatvės Marijampolėje, pastebėjo baltos spalvos automobilio vairuotoją, kuris stovėdamas automobilių eilėje prie draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo abiem rankom laikė telefono aparatą, asmuo žvilgsnį buvo nukreipęs į telefono aparatą, jiems pravažiuojant pakėlė akis ir juos pamatęs, jau žvilgsnį nukreipė. Suklysti dėl tokio vairuotojo elgesio negalėjo, nes tarnybinį automobilį vairavo kolega, o jis stebėjo vairuotojo veiksmus, juos matė ir per tarnybinio automobilio šoninį langą. Sustabdžius asmuo nurodė, kad žino dėl ko jį sustabdė policijos pareigūnai, vėliau nesutiko su nusižengimu, jį ginčijo, savo veiksmų nelaikė pažeidimu. Patikslino, kad tarnybinį pranešimą rašė iš karto grįžęs po tarnybos ir suklydo neteisingai nurodydamas tiek tarnybinio pranešimo surašymo, tiek užfiksuoto nusižengimo datą. Pažymėjo, kad nusižengimo laiku įprastai nurodo asmens sustabdymo laiką, kurį apskaičiuoja apytiksliai. Jokio spaudimo prisipažinti A. A. nedarė, tik prašė išreikšti savo nuomonę dėl padaryto nusižengimo nurodant ar sutinka, ar nesutinka, nes tai būtina nurodyti administracinio nusižengimo protokole.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir Pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjo kaltės patvirtinimui teismui pateikta surinkta medžiaga:

Policijos pareigūno T. N. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad patruliuojant nustatytu maršrutu, pastebėjo Stoties g. ir Dariaus ir Girėno reguliuojamoje sankryžoje „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), automobilio, stovinčio antroje eismo juostoje, vairuotoją, kuris abejomis rankomis naudojosi išmaniąją ryšio priemone telefonu. Minėtą automobilį susistabdė. Bendraujant vairuotoju A. A., šis pripažino, kad rankose turėjo telefoną, bet teigė, jog jo vairuojamos transporto priemonės variklis tuo metu buvo užgesintas. Paklausus A. A. ar sutinka su padarytu nusižengimu, šis teigė, kad nesutinka, nes kaip anksčiau minėjo, jo transporto priemonės variklis buvo užgesintas.

2025 m. rugsėjo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir skundžiamame nutarime. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2025 m. rugsėjo 17 d. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalį, sumokėti 30 Eur dydžio baudą. Pareiškėjui išaiškinta, kad neįvykdžius administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo nagrinėjimas Marijampolės AVPK vyks 2025 m. spalio 7 d. 09.30 val.;

Asmenį charakterizuojantys duomenys iš administracinių nusižengimų registro apie skirtas nuobaudas patvirtina, kad Pareiškėjas yra baustas administracine tvarka– 2025 m .birželio 17 d., baustas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą;

Policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašai.

Teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog skundžiama institucija netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei kaltę grindė klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Kaip jau minėta KET 20 punkte numatyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Taigi, akivaizdu, kad minėtose ANK ir KET normose imperatyviai įtvirtintas draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis plačiau nedetalizuojant, kokiu būdu tiksliai (laikant telefoną prie ausies, rašant žinutes, klausant muzikos ir pan.) yra draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę. Tam, kad pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad dalyvaudamas viešajame eisme asmuo laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog, priešingai nei teigia Pareiškėjas, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Teismo posėdžio metu liudytojai-policijos pareigūnai patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei patikslino, jog abu matė, kaip vairuotojas, stovėdamas sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui, naudojosi rankomis mobilaus ryšio priemone, t. y. ties pilvu abiem rankom laikė mobilaus ryšio telefoną. Abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais teismas neturi pagrindo, nes pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė. Dėl ko Pareiškėjo argumentas, kad jis tik pakėlė nukritusį (nuslydusį) telefono aparatą yra paneigtas tiek liudytojų parodymais, tiek vaizdo medžiaga iš pareigūnų naudotų vaizdo registratorių, kur užfiksuota, jog sustabdytas policijos pareigūnų Pareiškėjas pasakė (parodydamas rankomis) „Pasiėmiau, pažiūrėjau ir padėjau“, „rankoj va laikiau“. Minėtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip Pareiškėjas padeda telefoną ne į jokį jo skunde nurodomą laikiklį, o į dėtuvę tarp vairuotojo ir keleivio sėdimų vietų (teismui pateikto vaizdo įrašo T. N. laikas nuo 00:00:31 val. iki 00:01:25 val.). Taigi, šiuo atveju būtų nelogiška teigti, kad abu pareigūnai galėjo suklysti, netinkamai įvertinti matytą situaciją ar būti suinteresuotais bylos baigtimi, juolab, kad telefono aparato laikymą rankose patvirtino ir pats Pareiškėjas. Tai, kad policijos pareigūnų naudotomis vaizdo kameromis neužfiksuotas pats pažeidimo faktas, nesudaro pagrindo spręsti, kad nusižengimo iš viso nebuvo. Policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, jie abu patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes apie įvykį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimą abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui. Be to, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika šiuo klausimu, tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis dalyvaujant viešajame eisme leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi pagal KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vairuotojui yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, AN2-274-873/2023, AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-229-485/2023, AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-155-361/2023, AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.).

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas Dariaus ir Girėno g. priartėjęs prie sankryžos, kurioje įrengtas eismo reguliavimas šviesoforu, kaip ir kiti tuo metu eisme dalyvavę automobiliai, laukė leistino šviesoforo signalo judėjimui į Stoties gatvę. Nors tuo metu Pareiškėjo vairuojamas automobilis stovėjo, tačiau jis tuo pačiu dalyvavo viešajame eisme – stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, netgi antroje juostoje, prieš sankryžą ir kartu su kitais automobiliais, stovėjusiais tiek prieš jį, tiek už jo, o ir pirmoje eismo juostoje, laukė leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo. Toks Pareiškėjo sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje nėra prilyginamas sustojimui ar stovėjimui, atitinkančiam kelių eismo taisyklių reguliavimui, nes pagal Kelių eismo taisyklių 141 punktą sustoti ir stovėti transporto priemonėms (ne tam skirtose vietose) leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Tik tokio, atitinkančio Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sustojimo ar stovėjimo metu transporto priemonės vairuotojas galėtų rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje, Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė, nors ir sustojusi prie draudžiamo šviesoforo signalo, toliau nepertraukiamai dalyvavo viešajame eisme. Be to, aplinkybė, jog Pareiškėjo vairuojamo automobilio variklis išsijungė po to, kai jis sustojo važiuojamoje kelio dalyje dėl įmontuotos automobilyje „Start/Stop“ funkcijos, savaime nereiškia, jog tuo metu jis viešame eisme nedalyvavo ir galėjo naudotis mobiliuoju telefonu.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, teismas kaip nepagrįstus atmeta Pareiškėjo ne kartą akcentuotus argumentus, kad jo vairuotame automobilyje yra įmontuota laisvų rankų įranga, prie bylos pridedant Pareiškėjo vairuotos transporto priemonės technines specifikacijas atspindintį aprašą, nes Pareiškėjas vis tik nesinaudojo techninėmis automobilyje įdiegtomis galimybėmis ir pats pripažino, kad telefono aparatą jis buvo paėmęs į rankas, šiuo atveju mobiliojo ryšio telefono paėmimo į ranką priežastis vairuojant – nėra svarbi. Atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, vairuodamas transporto priemonę, dalyvaudamas viešajame eisme, nebūdamas sustojęs laikantis Kelių eismo taisyklių, apibūdinančių sustojimą ar stovėjimą, reikalavimų, mobiliojo ryšio priemonę laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip – juo perjungiama muzika, naršoma po mobiliojo ryšio telefono nustatymus, ar į jį kokiu tai kitu tikslu žiūrima ir pan.

Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas. Šiuo atveju Pareiškėjas vienu iš skundžiamo nutarimo naikinimo pagrindų nurodė neteisingai nurodomą nusižengimo padarymo laiką. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas nagrinėjamą nusižengimą 2025 m. rugsėjo 2 d., padarė 13.20 val., o vaizdo įrašai patvirtina, kad tarnybiniu automobiliu pareigūnai nusižengimo vietoje pro jį važiavo 13:16:54 val. Liudytojas T. N. nurodė, kad nusižengimo padarymo laiką jis nustatė apytiksliai įvertindamas Pareiškėjo sustabdymo laiką ir įvertinęs pokalbio su juo trukmę. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų kontekste laikas nustatomas tiek tiksliai, kiek tai yra reikalinga nusižengimo kvalifikavimui ir atsakomybės taikymui. Tačiau šiuo atveju, esant objektyviems duomenims (vaizdo įraše užfiksuotam įrašo darymo laikui), kurių pagrindu galima patikslinti nusižengimo padarymo laiką, kuris esminės reikšmės dėl nusižengimo sudėties ir kvalifikavimo neturi, teismas šią faktinę aplinkybę patikslina ir sprendžia, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas -2025 m. rugsėjo mėn. 2 d. 13 val. 16 min.“.

Liudytojo T. N. tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta surašymo ir nusižengimo padarymo data, išklausius liudytojo parodymų teisme, laikytina rašymo apsirikimu. Minėtame tarnybiniame pranešime T. N. užfiksuotos aplinkybės buvo patikrintos apklausiant liudytoją betarpiškai teismo posėdžio metu ir tuo prieštaravimai buvo pašalinti, todėl minėtą tarnybinį pranešimą nepripažinti įrodymu šioje byloje nėra pagrindo, be to, esminę įrodomąją reikšmę sprendžiant dėl A. A. kaltės , turi ne tarnybinio pranešimo duomenys, o betarpiškai teismo posėdžio metu duoti liudytojo T. N. parodymai, todėl nurodomas skundo dėl nutarimo pagrindas dėl tarnybinio pranešimo nėra esminis proceso pažeidimas, sąlygojęs neteisėto nutarimo priėmimą.

Teismas nesutinka ir su Pareiškėjo argumentais dėl neteisingai nurodytos administracinio nusižengimo padarymo vietos-skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjas nusižengimą padarė Dariaus ir Girėno – Stoties gatvių sankryžoje, nors naudojimasis rankomis mobiliuoju telefonu buvo užfiksuotas dar iki sankryžos ribų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo fakto nustatymui ir administracinei atsakomybei atsirasti nėra esminė aplinkybė dėl vietos – kad tai padaryta sankryžos, kaip tai apibrėžia Kelių eismo taisyklės, ribose. Šiuo atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas sustojus prie šviesoforo, reguliuojančio eismą Dariaus ir Girėno g. bei Stoties g. sankryžoje, ir laukiant kol užsidegs leistinas tęsti judėjimą šviesoforo signalas Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamame nutarime nurodoma nusižengimo padarymo vieta yra neteisinga ir kad tai būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ar keisti šią faktinę aplinkybę.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, paskirta nuobauda visiškai atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo skundas netenkintinas, Marijampolės AVPK pareigūnės 2025 m. spalio 14 d. priimtas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą atmesti ir Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje 64-ANR_N-5563-2025 palikti galioti.

Patikslinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. spalio 14 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje 64-ANR_N-5563-2025 aprašomojoje dalyje nurodytą nusižengimo padarymo laiką ir nurodyti, jog nusižengimas padarytas 2025 m. rugsėjo mėn. 2 d. 13 val. 16 min.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Audronė Šiupšinskaitė